A.Grantas nepamiršo ir Lietuvos merginų

Keletą sezonų Lietuvoje praleidęs amerikietis krepšininkas Antonio Grantas, vasarą pasuko į Rusiją, o dabar vėl ieško naujo klubo. A.Grantas prisipažįsta, kad pasiilgsta mūsų šalies.

Legionieriaus karjera amerikietį A.Grantą vis sulaiko prie Baltijos jūros. 2003-2004 metų sezoną jis žaidė „Šilutėje“ ir Kėdainių „Nevėžyje“, o praeitą sezoną 28 metų 196 centimetrų ūgio puolėjas vilkėjo Klaipėdos „Neptūno“ komandos marškinėlius. Prieš metus per LKL Žvaigždžių dieną A.Grantas iškovojo „Oro karaliaus“ titulą.

Klaipėdoje netenkino alga

Vasarą A.Grantas pasirašė kontraktą su Algirdo Brazio treniruojama Sankt Peterburgo „Spartak“ ekipa, bet gruodį paliko šį Rusijos klubą. Likęs be darbo amerikietis neseniai dalyvavo kito lietuvio Ramūno Butauto vadovaujamo klubo „Riga“ komandos peržiūroje. Su Latvijos ekipa A.Grantas trumpam buvo grįžęs į Lietuvą, žaidė čia draugiškas rungtynes. Vis dėlto „Riga“ kontrakto su Lietuvoje puikiai pažįstamu amerikiečiu nusprendė nepasirašyti.

Per praėjusią LKL žventę A.Grantas laimėjo „Oro karaliaus“ konkursą

Nuotr. M.Kavaliausko, „LIGHT.LT“

– Kodėl pasirinkote būtent Rusijos ekipą?
– Pirmiausia dėl aukštesnio lygio. Rusijos lyga stipresnė už Baltijos, tai labiausiai ir lėmė mano pasirinkimą. Taip pat žaisdamas stipresnėje lygoje, kad ir ne pajėgiausioje komandoje, gali labiau atkreipti į save dėmesį, atsiskleisti. Todėl nusprendžiau vykti ten ir išbandyti aukštesnio lygio varžybas. Iš pradžių viskas klostėsi tikrai gerai, o vėliau iškilo šiokių tokių problemų. Vis dėlto tai buvo labai puiki patirtis man kaip krepšininkui, tad nesigailiu, kad buvau nusprendęs žaisti Sankt Peterburge.

– O kodėl nusprendėte pasitraukti iš „Spartak“?
– Reikalai nesiklostė taip gerai, kaip tikėtasi, nei man, nei komandai. Sezono pradžioje įspūdingai įveikėme Maskvos CSKA, o ir man tos rungtynės pasisekė. Tačiau Sankt Peterburgo komanda yra labai jauna, ir mes patekome į šokią tokią duobę (pergalė prieš CSKA – kol kas vienintelė „Spartak“ sėkmė Rusijos superlygoje šį sezoną).

Matydami prastus rezultatus klubo vadovai nusprendė sumažinti komandos biudžetą, o ir „apkarpyti“ atlyginimus. Derybose leidau suprasti, kad nesutiksiu, jog man būtų mažinama alga. Tad netrukus nutariau, kad man būtų geriausia palikti komandą.

– Sankt Peterburgo ekipą treniruoja lietuvis A.Brazys. Ką galite apie jį pasakyti kaip trenerį?
– Manau, jis visai neblogas treneris. Man nekilo jokių problemų žaidžiant jo treniruojamoje komandoje. Tiesiog treneriui yra sunku, jis negali visiškai atsiskleisti, nes dauguma žaidėjų yra labai jauni ir dažnai neįvykdo to, ko treneris prašo. Jis geras specialistas, bet reikalai nesiklostė taip, kaip tikėtasi, o sumažinus biudžetą komandai pasidarė dar sunkiau. Tai tikrai nepagelbėjo treneriui, bet nemanau, kad jo pastangos bevaisės – jauni žaidėjai gali daug ko iš jo išmokti.

Vasarą mėgina laimę NBA

– Kaip patekote į Rygos klubo akiratį?
– Kai palikau Sankt Peterburgo ekipą, reikėjo ieškoti naujos. Girdėjau, kad buvęs „Šiaulių“ treneris dabar dirba Latvijoje. Jis man visada patiko kaip treneris, apie R.Butautą buvau girdėjęs tik gerų atsiliepimų. „Riga“ mane pakvietė į peržiūrą. Žinoma, sutikau bandyti įsitvirtinti komandoje. Deja, vos atvykęs gavau keletą smulkių traumų, todėl negalėjau parodyti geriausio savo žaidimo. Dėl to gana apmaudu.

– Kas spėjo įstrigti, kai buvote „Rigos“ komandoje?
– Sunku ką nors pasakyti, nes ten buvau labai trumpai. Tuo metu nežaidėme oficialių rungtynių, tik treniravomės ir sužaidėme keletą draugiškų mačų. Be to, kad reiklus treneris, įstrigo ir tai, kad ekipoje yra jaunas aukštaūgis Kasparas Bėrzinis. Jei jis toliau sunkiai dirbs, sustiprės fiziškai ir įgis patirties, manau, gali būti pašauktas ir NBA naujokų biržoje.

– Gal vasarą pats bandėte prasimušti į NBA?
– Taip, dalyvavau Šarlotės „Bobcats“ vasaros treniruočių stovykloje. Šią vasarą turbūt vėl ten dirbsiu, taip pat gali tekti padirbėti Dalaso „Mavericks“ stovykloje. Tačiau kol kas nesu dėl to tikras, reikėtų susisiekti su savo agentu ir sužinoti, ar tie kvietimai tebegalioja.

– Ar pasiilgstate ko nors iš Klaipėdos?
– Taip, aišku (abu žodžius taria lietuviškai – aut.). Pasiilgstu „Neptūno“, tai buvo visai nebloga komanda. Pasiilgstu ir Klaipėdos – labai gražaus miesto. Žinoma, negaliu nepaminėti ir visų gražių Lietuvos moterų (šypsosi).