Navikauskas: Lietuvą stengiamasi ištrinti iš krepšinio žemėlapio (audio)

Susitarimą su VTB Vieningąja lyga pasiekęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu taip nebūtų pasielgęs, jeigu žinotų rusų darbo principus. Tuo įsitikinęs Kijevo „Budivelnyk“ komandos generalinis direktorius Gediminas Navikauskas.

Anot jo, per trejus gyvavimo metus VTB Vieningoji lyga nutolo nuo savo pirminės idėjos – pajėgaus komercinio turnyro – ir tampa politiniu įrankiu.

„Mus pasaulyje visi gerai žino tik dėl krepšinio ir stengiamasi, kad Lietuva šitą tapatumą prarastų. Tai jau aukštosios politikos reikalas“, –įsitikinęs Navikauskas, pabrėžęs, kad kalba kaip Lietuvos respublikos pilietis, o ne Ukrainos klubo darbuotojas.

Pateikiame Navikausko interviu laidai „BasketNews.lt radijas“.

– Gediminai, ar tiesa, kad dalyvavote VTB Vieningosios lygos kūrimo procese?
– Taip. Prieš kelis metus man, kaip „Žalgirio klubo vadovui, teko dalyvauti tame procese. Mes labai daug dirbome, skraidėme į Maskvą. Pats pirmasis sumanymas nebuvo toks, link kurio dabar eina VTB. Tai buvo aštuonių komandų komercinis turnyras, su stipriomis komandomis ir geru tvarkaraščiu. Tada įvyko pirmasis parodomasis turnyras, kuomet „Žalgiryje“ jau nebedirbau. Nieko politizuoto tada jame dar nebuvo, nors apžvalgininkai ir bandė pasakyti, jog pirmasis ant rusų kabliuko pasimovė „Žalgiris“. Nuo tada iki šios dienos jokio pavojaus niekas nekėlė, bet paskutiniai Eurolygos susitarimai su VTB bent jau Lietuvos krepšiniui kelia didelį pavojų.

– Kaip jums atrodo, kodėl demokratiška Eurolyga Maskvoje sprendimus su VTB Vieningąja lyga priiminėjo uždarame kambaryje?
– To susitarimo išvakarėse man teko kalbėti su jo dalyviais iš Eurolygos pusės. Jiems irgi buvo labai netikėta po visko išgirsti tokią žinią iš Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu. Manau, kad taip įvyko dėl sunkios ekonominės situacijos Europoje ir pinigų stygiaus. Niekas to nerašo, bet gali būti taip, kad atsiras slaptas rėmėjas iš Rusijos, kuris rems Eurolygą. Europiečiai ir ponas Jordi Bertomeu negali mūsų suprasti. Mes galime prarasti savo tapatumą ir tai, kuo išsiskiriame iš visos Europos. Galvoju, kad toks sprendimas, iš Eurolygos pusės, buvo priimtas grynai dėl ekonominių paskatų.

– Ar galima sakyti, jog šis sprendimas kelia grėsmę Lietuvos krepšiniui, o Eurolyga šantažuoja stipriausius mūsų šalies klubus?
– Manau, kad su tuo šantažu toli nenueis nei VTB, nei Eurolyga. Reikėtų, kad abu Lietuvos klubai laikytųsi vieningai ir pareikštų savo nuomonę, kad nesiruošia atiduoti per daugelį metų krepšinyje iškovotų pozicijų. Mes žinome, kiek „Žalgiris“ nuveikė, kad išlaikytų A licenciją ir kaip Lietuvos krepšinis pasiekė, kad šalies čempionas taip pat turėtų vietą Eurolygoje.

Praėjusiais metais man teko kalbėtis su Eurolygos vadovu ir aš žinau jo nuostatą Lietuvos krepšinio atžvilgiu. Eurolyga be Lietuvos dviejų komandų labai nukentėtų. To neslėpė pats Eurolygos vadovas, kuris sakė: „Man labai svarbios abi komandos: ir Kauno „Žalgiris“, ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Lietuvoje krepšinis yra aukštame lygyje: čia yra žiūrovai, televizija ir visa infrastruktūra. To neturi visi. Tuo gali pasigirti tik Izraelis, Serbija ir, iš dalies, Graikija. Ispanijoje Eurolygos rungtynės jau nesukelia tokio ažiotažo, kaip ACB pirmenybės, per kurios rungtynės salės būna žymiai pilnesnės. Lietuva turi geras pozicijas ir tik mūsų klubų tvirtas nusistatymas neleis Eurolygai su VTB įgyvendinti šio projekto.

– Prakalbta ir apie tai, kad Lietuva gali netekti Eurolygos A licencijos. Ar taip gali atsitikti?
– Žinote, jei Eurolyga ir VTB toliau eis taip aklai, visko gali būti. Dabartiniame projekte numatyta būtent taip – „Žalgiris“ A licenciją gali išlaikyti tik dalyvaudamas VTB Vieningoje lygoje. Visos krepšinio federacijos ir klubai turėtų nurodyti ir reikalauti dviejų pagrindinių sąlygų: pirma – dalyvavimas negali būti privalomas, antra – šalys neatiduoda Eurolygos ir Europos taurės kvotų.

VTB projekte dalyvavome tik tam, kad „Žalgiris“ turėtų stiprių varžovų ir kad būtų galima pritraukti žiūrovų, be jokios politikos. Dabar ponai politikai iš Maskvos sugalvojo atkurti senąjį Tarybų sąjungos čempionatą. Vakar man teko kalbėti su latviais ir estais, kurie nėra tokie stiprūs krepšinyje. Nereikalaujama, kad VTB dalyvautų šių šalių čempionai. Pagrindinė sąlyga latviams – Rygos VEF dalyvavimas. Estams – Talino „Kalev“ dalyvavimas. Jie gali ir nebūti čempionais, bet VTB lygoje turi dalyvauti. Vienintelė trūkstama grandis šitame atvirame Rusijos čempionate yra Gruzija ir Tbilisio „Dinamo“, bet ši komanda negali ten dalyvauti, kol Rusijos ir Gruzijos santykiai yra komplikuoti. Kuomet tik pasikeis šie santykiai, Gruzijos komanda bus paskutinė, kuri užvers buvusio Tarybų sąjungos čempionato duris. Tada bus galima sakyti, kad Tarybų sąjungos čempionatas jau vyksta. Lenkai ir čekai – dėl akių.

– Neseniai VTB Vieningosios lygos vadovai savo pirmenybes sulygino su Adrijos lyga. Ką jūs apie tai galvojate?
– Tegul tie, kam VTB lygos modelis panašus į Adrijos lygą, paprašo Tel Avivo „Maccabi“ atsisakyti savo A licencijos. Pamatysite, ką jiems atsakys žydai.

– Ar tiesa, kad VTB lygos klubai turi daug finansinės naudos rungtyniauti VTB Vieningoje lygoje?
– Tai yra išpūstas burbulas. Galiu aiškiai pasakyti, kad šiais metais Kijevo „Budivelnyk“  gavo 100 tūkst. JAV dolerių ir tik trečdaliu padengė savo nuostolius, kuriuos patyrė VTB čempionato metu. Kauno „Žalgiris“ gavo apie 100 tūkst. eurų. Prizinis fondas padalytas pagal užimtas vietas. Manau, kad nei viena komanda iš prizinio VTB fondo nepadengė net savo kelionių išlaidų. Nereikia kalbėti, kad tai yra ypatinga ekonominė pagalba. Nieko panašaus. Biudžetuose tie pinigai nesudaro netgi vieno procento. Taigi, dėl finansinės naudos ten nėra ko dalyvauti.

– Eurolygos ir VTB sprendimo projektas vis dar nėra įtvirtintas reglamentuose. Kaip jums atrodo, ar Lietuvos ir kitų šalių klubų vadovai yra pajėgūs užginčyti tokį sprendimą?
– Taip. Jeigu visi laikysis vieningai, tai padaryti yra labai paprasta. Manau, kad dabar bus atsakas iš Maskvos ir bus pradėta kalbėtis su kiekviena federacija ir komanda atskirai. Jie pabandys tą klubų ir federacijos vienybę išardyti. Jeigu vienybė nebus išardyta, manau, kad Maskva nieko nepasieks. Jai tai yra labai svarbus politinis žingsnis. Tai pastebiu ir mūsų kultūroje, kai per ypatingas Lietuvos šventes pas mus važiuoja koncertuoti rusų atlikėjai. Tas pats ir su krepšiniu – stengiamasi, kad Lietuva prarastų savo tapatybę. 

Mus pasaulyje visi gerai žino tik dėl krepšinio ir stengiamasi, kad Lietuva šitą tapatumą prarastų. Tai jau aukštosios politikos reikalas. Gaila, kad pas mus mažai kas apie tai šneka. Visų pirma, krepšinio specialistai. Vienintelė, kuri prabilo ir pasakė tiesą, buvo ponia Abramikienė (Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė, – red. past.). Ji pasakė, kad stengiamasi ištrinti Lietuvą iš krepšinio žemėlapio. Daroma taip, kad ji susivienodintų su buvusios Tarybų sąjungos komandomis ir netektų savo tapatumo. Tai Rusijos politikos dalis – invazija į įvairias sritis, buvusios Tarybų sąjungos respublikose.

– Kodėl išsikreipė VTB lygos pirminės idėjos?
– Iš pradžių darbas buvo kolektyvinis. Visi klubai dalyvavo tos lygos kūrime. Ypatingai svarbi tada buvo Lietuvos nuomonė. Visi kūrėme bendrai. Tie, kurie finansavo lygą, gal ir turėjo kokių nors politinių užmačių, bet tuo metu tai buvo grynai sportinis principas. Galvojome, kaip tą lygą išpopuliarinti, suburti geras komandas ir sudominti žiūrovus, bet politikai padarė savo. 

– Minėjote nelengvą Eurolygos finansinę situaciją. Ar tai reiškia, kad dėl pinigų stipriausia Senojo žemyno lyga spjauna į Lietuvą?
– Eurolyga turi kažkaip užsidirbti pinigų. Kodėl nepasinaudoti dosniu rusų pasiūlymu? Manau, jeigu Eurolygos vadovas būtų kilęs iš kažkurios buvusios Tarybų sąjungos šalies, jis truputėlį daugiau apie tai pagalvotų. Ispanas nematė to, ką matėme mes Tarybų sąjungoje, negyveno tokioje nedemokratiškoje visuomenėje. Jam sunku įeiti į mūsų kailį. Gavo pinigų ir įvyko taip, kaip įvyko, bet tai dar nėra pabaiga. Dokumentuose dar nieko nėra ir iki liepos 1-osios dar vyks dideli mūšiai.

– Šiuo metu vyksta posėdžiai dėl to, kur, Maskvoje ar Vilniuje, vyks VTB finalo ketvertas. Ar Maskva laimės ir šį mūšį?
– VTB finalo ketverto metu vyks Rusijos prezidento inauguracija. Ko gero, Maskvoje vyks ir finalinis ketvertas. Situacija tokia, kad VTB lygos prezidentas turėtų dalyvauti finalo ketverte ir apdovanojimų ceremonijoje. Maskvoje tuo metu bus didelė šventė, todėl manau, kad ten vyks ir finalinis ketvertas.

Visas interviu: