Nuotr.: LKL / BasketNews iliustracija/M.Didė
Nuotr. LKL / BasketNews iliustracija/M.Didė

Sezono pabaigoje vėl iššūkių prispaustas Dainius Adomaitis mėgavosi LKL ketvirtfinalio batalijomis su Kauno „Žalgiriu“.

Klaipėdos „Neptūno“ strategui teisinosi priimti taktiniai sprendimai ir parodytas pasitikėjimas miesto sistemoje augančiais žaidėjais. 

Jo vadovaujama uostamiesčio komanda dar ketvirtfinalyje privertė kentėti daugkartinius Lietuvos čempionus. „Neptūno“ išrašyti kauniečiams du pralaimėjimai pirmajame atkrintamųjų etape – istoriniai: „Žalgiris“ iki tol niekada neklupo ketvirtfinalyje.

Adomaitis savo įgūdžius ir vertę prieš Lietuvos grandą vėl įrodinėjo su kur kas žemesnių galimybių klubu – septintoje vietoje reguliariajame sezone likusi komanda buvo per 40 minučių nuo didžiausios LKL sensacijos per lygos istoriją.

Būdamas krepšininkas, Adomaitis kūrė istoriją trejus metus vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius, o etapą Kaune užbaigė iki šiol vienintelis 1999 metais iškovotas Eurolygos trofėjus.

Eidamas trenerio keliu, specialistas tapo vienu iš geriausių šalies specialistų, kurio pavardė diskusijose grąžinama prie „Žalgirio“ vardo Nemuno saloje griaudėjant grandiozinėms permainoms. 

Buvęs Lietuvos rinktinės strategas kaupė patirtį FIBA Čempionų lygoje ir Europos taurėje, o dar nepravertos Eurolygos išlieka siekiamybe. Neatmetamas variantas jas praverti ir su asistento antpečiais, tinklalapiui BasketNews pažymėjo Adomaitis.

Triumfuojantis Dainius Adomaitis
Triumfuojantis Dainius Adomaitis
Nuotr. K.Linkevičiūtė

48-erių treneris dabar sprendžia ateities uostamiestyje klausimą. „Neptūno“ strategą su komanda sieja sutartis, pagal kurią per pirmąjį vasaros mėnesį priklauso sprendimo teisė dėl darbo 2022-2023 m. sezone.

Prieš galutinį žodį – noras įsivertinti „Neptūno“ artimiausios ateities perspektyvą. Pagrindiniai klausimai Klaipėdos atstovams yra dėl galimybių disponuoti didesniu biudžetu žaidėjams ir rungtyniauti Europos turnyre. 

„Neptūno“ vadovybė pluša ieškodama variantų, o prieš laukiantį apsisprendimą tinklalapis BasketNews išsamiai kalbėjosi su klubo vyr. treneriu Dainiumi Adomaičiu.

– Kokios mintys susigulėjo po serijos su „Žalgiriu“? – paklausė tinklalapis BasketNews.
– Įėjome į seriją pasiruošę, kiek įmanoma geriausiai. Svarbiausia, jog visi žaidėjai buvo sveiki ir buvo pasirengę. Paskutines kelias savaites turėjome tikrai gerą ritmą. Na, o atkrintamosios… Nemanau, kad tu gali būti patenkintas, kai pralaimi. Bet vis tiek žaidėme su „Žalgiriu“, buvo gera kova. Džiugu, kad į „Švyturio“ areną grįžo sirgaliai. Galima pasakyti, jog pozityvo yra daugiau. Kalbant apie patį sezoną, tai – vienas didelis iššūkis dėl žaidėjų sveikatos, COVID-19, po to turėjome rotovirusą. Buvo labai daug situacijų, kai reikėjo daugiau žiūrėti į žaidėjų sveikatą, kad negautų traumų. Buvo žaidėjų, kuriems grįžimas po COVID-19 truko 3-4 savaites. Galima sakyti, įdomus, kupinas iššūkių sezonas. Galiausiai vis tiek pasibaigė ne taip, kaip norėjome.

– Bendras jausmas – labiau kartesnis, jog buvote taip arti sensacijos ir „Žalgirio“ eliminavimo, ar visgi yra pasididžiavimas nuveiktu darbu?
– Kai žaidi su „Žalgiriu“ atkrintamosiose, ypač iki trijų pergalių, žinai, kad bus labai sunku nugalėti juos tris kartus. Svarbiausia yra patikėti tuo. Žaidėjai patikėjo, kad gali padaryti tai, ir buvo labai svarbu, jog kuo ilgiau išlaikytume esamą sportinę formą. Deja, atsitiko Žygio Janavičiaus trauma, po ketvirtų rungtynių namuose – ir kitų žaidėjų sveikatos problemos. Lemiamose penktose rungtynėse visiškai plika akimi buvo matomos mūsų problemos. Tai dar kartą parodo, kad komplektuojant komandą turi galvoti ne tik trumpa perspektyva, bet ir į priekį, kad būtų gera rotacija, kad būtų galima panaudoti daugiau žaidėjų. 

Dainius Adomaitis 2021 metais trumpai dirbo Jeruzalės „Hapoel“
Dainius Adomaitis 2021 metais trumpai dirbo Jeruzalės „Hapoel“
Nuotr. FIBA

– Prieš tai karjeroje sezono viduryje jungėtės prie Jeruzalės „Hapoel“ komandos, dabar – prie „Neptūno“, ir abiem etapais netrūko iššūkių, teko dirbti su tokiomis sudėtimis, kokios jau buvo sukomplektuotos. Kaip galima palyginti tas patirtis Jeruzalėje ir Klaipėdoje, kai darbus pradėjote nuo sezono vidurio?
– Jeruzalėje buvo kalbama apie darbą žiūrint į priekį, į kitus metus, ir kad daug negalima padaryti pakeitimų esamoje sudėtyje. Turėjo būti toks, kaip pereinamasis sezonas. Bet komandose, kurios kelia aukščiausius tikslus, niekas nežiūri labai toli į priekį. Kitos rungtynės – pačios svarbiausios, ir jeigu pralaimi, visiems ateina spaudimas. Problema buvo ta, kad net nebuvo galimybės įeiti į komandą su savo idėjomis ir padaryti kažkokius pakeitimus. Jeruzalėje taip pat buvo nauja lyga, daug žaidėjų, kurių tikrai dar nepažįsti. Adaptacija santykiuose tarp visų užima laiko. 

„Neptūne“ sudėtis buvo kitokia, pažinojau visus žaidėjus, labai gerai žinau lygą. Tikrai pats tikėjau komanda, nes žinojau, ką žaidėjai sugeba, todėl buvo žymiai žymiai paprasčiau. Kitas dalykas, atėjome kartu su Mindaugu Braziu (asistentu – aut. past.) ir viskas vyko taip, kaip reikia. Asistento indėlis dabartiniame krepšinyje – labai didelis. Tikrai esu labai dėkingas Mindaugui už pagalbą ir darbą, kurį darėme. Viskas ėjosi tikrai gerai. Tuo pačiu esu labai dėkingas Sandžiui Buškevicui. Pažinojome vienas kitą kaip žaidėjai, daug žaidėme vienas prieš kitą, bet dirbti nėra lengva, kai ateini sezono metu ir komandoje yra suformuota asistentų dalis. Bet tikrai esu jam dėkingas, ir fizinio rengimo treneriui Laurynui Gendvilui, ir visam medicinos personalui, kurį pažinojau ir buvo daug paprasčiau. Štabas padarė tikrai didelį darbą, ko, grįžtant į Jeruzalę, nebuvo.

– Su Mindaugu Braziu dirbote per pirmąjį etapą „Neptūne“ (2015-2017 m.), paskui ir Lietuvos rinktinėje, ir Vilniaus „Ryte“. Ar buvo noras vežtis jį ir į Jeruzalę? Kaip sutvirtėjo santykis tarp jūsų?
– Jeruzalėje buvo niuansas, kad atvažiuosiu ir pasižiūrėsiu, ir paskui priimsime sprendimą, kuris nedarys kliūčių atsivežti asistentą. Deja, paaiškėjo, kad situacija buvo visai kitokia. Atvažiavau ir buvo kiti žmonės, kurie ir truputį kitaip supranta krepšinį, kas yra visiškai normalu – buvo kroatas asistentas ir vietinis žydas. Skirtumas su Mindaugu yra tas, kad mes vienodai suprantame krepšinį. Toks susidirbimas tarpusavyje – labai svarbu. Rungtynių ritmas – labai didelis, turi labai mažai laiko priimti sprendimus, todėl labai svarbu dirbti su žmogumi, kuris taip pat mato dalykus, ir tie dalykai yra svarbūs abiem. Aišku, ir žaidimo analizė. Mindaugas – labai geras ties tuo: priešininko analizavime ir individualios informacijos pateikime ir žaidėjams, ir bendrai komandai. Galime didelį kiekį informacijos sutalpinti į mažą informacijos paketą ir pateikti jį komandai.

– Jūs esate vienas labiausiai patyrusių LKL specialistų, kurie penkerių rungtynių serijose žaidė lemiamus mačus, ir taip pat jau buvo akistatoje su Kaziu Maksvyčiu. 2014-2015 m. sezone su Utenos „Juventus“ kovoje dėl bronzos 3-2 laimėjote prieš Klaipėdos „Neptūną“. Apskritai, kokių dalykų galima pasiimti iš ankstesnių patirčių serijose ir kiek tai buvo taikytina dabar?
– Vis tiek žiūri į žaidėjus, prieš kuriuos tu žaidi. Kai žaidi seriją ir yra penktosios rungtynės, neprigudrausi taktiniais dalykais. Kažkas jau kartojasi, kai kuriuos dalykus bandai nuspėti. Gali pakeisti tik kažkokius niuansus, detales. Manau, daugiau lemia psichologija. Reikia nuimti ją nuo komandos, kad yra būtina laimėti. Penktose serijos rungtynėse yra sunku, būna tikrai didelis nuovargis, nes žaidi penktą mačą iš eilės su tuo pačiu varžovu. Vienas kitą pažįsti tikrai labai gerai, todėl lemia psichologija, gera motyvacija ir, aišku, žaidėjų sveikata. Deja, šitoje serijoje mums nepavyko išvengti to. Paskutines dvejas rungtynes žaidėme be pagrindinio įžaidėjo. Žygis pas mus yra tikrai labai svarbus žaidėjas apskritai mūsų žaidime, o šioje serijoje jo vaidmuo, manau, buvo dar svarbesnis, nes taip diktavo taktika.

Dainius Adomaitis trejus metus dirbo Lietuvos rinktinėje
Dainius Adomaitis trejus metus dirbo Lietuvos rinktinėje
Nuotr. BNS

– Serijoje ėmėtės sprendimų, kurie teisinosi: Matą Jogėlą pastūmėte į žaidimo organizavimą, per pozicijas slinkosi Nojus Mineikis, bene geriausią karjeros sezoną žaidė Deividas Gailius. Kiek tai kėlė pasimėgavimo, jog iš šitos „Neptūno“ medžiagos galėjote išgauti įvairius variantus?
– Labai smagu. Žygis gauna traumą, neturi labai daug laiko, yra viena treniruotė pasiruošti taktiškai ir perstumdyti pozicijas. Matas tada sužaidžia vienas geriausių sezono rungtynių (19 taškų ir 9 rezultatyvūs perdavimai). Tikrai labai džiugu dėl pačių žaidėjų. Pas mus tikrai buvo tikėjimas tuo, ką darėme, kas yra labai svarbu. Ir galop grįžti prie to paties, kad viso sezono metu vis tiek ruošiesi ar tai mažam turnyrui, kaip Karaliaus Mindaugo taurė, ar tai tarptautinės lygos, ar tai vietinio fronto atkrintamosioms. Sezono metu praeini per daug situacijų ir kartais palieti jas. Džiaugiuosi, kad mes, kaip komanda, į sezono pabaigą atėjome gerai pasiruošę, galėjome gerai žaisti taktiškai. Mūsų niekas neapžaidė taktiškai. Žaidžiant su „Žalgiriu“ buvo tokių momentų, kai aikštelėje buvo trys skirtingi perimetro žaidėjai ir su jais trimis buvo žaidžiama skirtinga pikenrolo gynyba. Didelė duoklė žaidėjams už jų koncentraciją, tikėjimą ir įdėtą darbą.

– „Žalgiris“ neatpažįstamas atkrintamosiose, nors ta pati sudėtis dar Eurolygoje skynė pergales, laimėjo prieš turnyro grandus. Ketvirtfinalyje turėjote progą analizuoti ir iš arti matyti šitą komandą. Kuo galima paaiškinti jų griūtį?
– Sunku pasakyti. Visi daug kalba ir analizuoja „Žalgirį“, bet manau, kad negali tiksliai padaryti analizės nežinodamas, kas vyksta viduje. Man atrodė, kad iki rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“ (priešpaskutinis mačas reguliariajame sezone – aut. past.) „Žalgiryje“ kilo tikėjimas po vyr. trenerio pasikeitimo. Atėjus Kaziui, žaidime atsirado lietuviams priimtinesnio krepšinio. Nors žiūrint, kaip žaidė prie Jure Zdovco, buvo viena atkarpa, kai jie žaidė tikrai labai gerą krepšinį. Tikrai labai gerai atrodė kaip komanda. Labai gerai atrodė gynyboje, priimamais sprendimais. Buvo toks vau, bet po to vėl sugriuvo, sunku pasakyti kodėl. Vėlgi, reikia žinoti dalykus iš vidaus. Iš išorės mes matome kaip žiūrovai. Tik mes, kaip treneriai, bandome analizuoti, atspėti, kodėl taip yra, bet vis tiek negali žinoti tiksliai. 

Po rungtynių su „Lietkabeliu“ (reguliariojo sezono pabaigoje – aut. past.) jautėsi, kad jie atėjo į atkrintamąsias su didele našta ant pečių. Našta yra „Žalgirio“ vardas ir atsakomybė. Manau, kad tai labiausiai trukdė jiems. Vis tiek yra didelis spaudimas žaidėjams, treneriams. Sezonas nesiklosto taip, kaip nori. Jie atėjo psichologiškai gan sunkiai, neužtikrinti savo veiksmais. Lukas Lekavičius buvo faktorius, kuris juos labai tempė. 

– Užsiminėte apie „Žalgirio“ vardą, tai – vienintelė Lietuvos organizacija Eurolygoje. Jūs su komanda nustūmėte „Žalgirį“ LKL ketvirtfinalyje į tokią padėtį, kurioje dar nėra buvęs. Jūsų pavardė būna diskusijose, kai Kauno komanda imasi permainų vyr. trenerių poste. Kiek tos pergalės jums asmeniškai buvo saldesnės dėl šio konteksto?
– Yra tokie dvejopi jausmai. Pats kaip žaidėjas „Žalgiryje“ praleidau geriausius karjeros metus. Nuo to sezono, kai jie papuolė į Eurolygos finalinį ketvertą (2017-2018 m. sezone – aut. past.), nepraleidau nė vienų rungtynių. Esu matęs absoliučiai visas jų rungtynes Eurolygoje. 

Man paprasčiausiai yra įdomu. Vienas dalykas, kai buvo Šarūnas Jasikevičius, žiūri, kokie sprendimai, kaip dirba, nes reikės žaisti prieš jį. Po to atvažiavo Martinas Schilleris, įdomu, nes buvo visai kitokie metodai, kitoks krepšinis. Dabar pasikeitimų gal mažiau, bet mačiau tas visas rungtynes. Galiu pasakyti, jog žiūrėdavau kaip treneris, bet tuo pačiu ir kaip sirgalius, nes visada palaikydavai, norėdavai, jog „Žalgiris“ laimėtų Eurolygoje. 

Iš kitos pusės, normalu, kad pas žmones yra motyvacija. Jeigu kažkas duoda papildomos motyvacijos, tai visada stengiesi išnaudoti ją. Tai – normalus jausmas. Kalbu apie teisingą, kryptingą motyvaciją. Ne kažkokį pyktį. Gyvenimas susideda iš sprendimų. Žmonės priiminėja sprendimus, kartais net kurie liečia tave, bet tu negali pykti ar turėti nuoskaudų, nes negali turėti jokios įtakos tiems sprendimams. Tai yra jų sprendimai, jie priims juos ir prisiima atsakomybę. Viskas normaliai. Turi žiūrėti į priekį ir dirbi toliau. Kad motyvacijos daugiau, tai ne tik man, visiems – ir treneriams, ir žaidėjams, ir „Neptūnui“ kaip klubui. Mes turėjome labai daug motyvacijos. Manau, visi matė tai. 

Jeigu ketvirtose rungtynėse žaidėjai žaidžia ir jiems traukia raumenis… Ačiū Mantui Kalniečiui, kad gelbėjo Adomą (Sidarevičių – aut. past.), pripuolė. Matote, Mantas labai gerai žino futbolą (juokiasi) ir padėjo. Žaidėjų atsidavimas buvo maksimalus, kiek buvo įmanoma. Žmonių neapgausi, jie mato tai. Man, kaip treneriui, tai buvo svarbiausia.

– Ar turėjote kontaktą su „Žalgiriu“, kai pastaruoju metu keitėsi treneriai?
– Ne, nebuvo jokių kontaktų. Negaliu nei kalbėti, nei komentuoti kažko, nes jokių kontaktų net nebuvo. Iš vienos pusės gaila matyti, kad „Žalgiriui“ nesiseka, ir matyti tokį „Žalgirį“. Iš kitos pusės gaila ir kolegų, nes dar kartą parodo, kad mūsų darbas yra toks, jog kartais daug dalykų priklauso ne nuo tavęs. Bet treneris – pirmas, kuris turės prisiimti atsakomybę. Ir kieno galva lėks pirma, tai bus trenerio. Beveik visada. Martino Schillerio nepažįstu, Zdovcą pažįstu neblogai. Manau, jie visi yra geri žmonės, geri vyrai, bet tokia yra mūsų darbo specifika. 

– Kalbant apie kitą jūsų kolegą Kazį Maksvytį, kuris dabar yra „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės vyr. treneris. Jūs esate šviežiausias pavyzdys, kai vyr. treneriu dirbote ir Vilniaus „Ryte“, ir rinktinėje. Kokio lygio tai yra atsakomybė ir našta?
– Didžiulė. Manau, man dirbant „Ryte“ viskas dar buvo paprasčiau, nes Europos taurė buvo prisitaikiusi prie rinktinių langų ir galėjau žaisti su žaidėjais, kurie rungtyniauja Europos taurėje. Mes turėjome „Ryte“ daug žaidėjų, kurie languose buvo minimalus branduolys. Man labai daug padėjo ir esu dėkingas asistentams. Asistentų įtaka Kaziui turės būti dar didesnė, nes jis dirba Eurolygos komandoje. Nežinau, kaip jie yra sutarę štabe, bet, manau, tikrai žino, kaip elgsis. Yra trenerių kolektyvas, yra Kęstutis Kemzūra, kuris – labai patyręs kaip asistentas. Manau, kad jie viską išsispręs. Bet asistentai nėra tie patys, kurie yra su tavimi klube. Na, bus įdomu pažiūrėti, kaip žais: ar bus tos pačios idėjos ir „Žalgiryje“, ir rinktinėje. Dabar matosi tendencijos, bet vasarą pasiruošimas yra žymiai ilgesnis, galima pasiruošti žymiai daugiau.

LKL ketvirtfinalyje – trenerių Dainiaus Adomaičio ir Kazio Maksvyčio akistata
LKL ketvirtfinalyje – trenerių Dainiaus Adomaičio ir Kazio Maksvyčio akistata
Nuotr. BNS

– Dar vienas jūsų kolega Ramūnas Šiškauskas pasimėgino save trenerio pareigose asistavus rinktinėje, bet paskui nebetęsė to darbo. Kokį įspūdį susidarėte iš bendro darbo ir kodėl jam neprilipo tai?
– Manau, kad jam kaip tik prilipo, gal dar ir laiko klausimas. Kažkoks etapas praeis ir galbūt sugrįš. Turi tikrai labai gerą supratimą, didžiulį autoritetą. Ramūnas padėjo labai daug visur – ir išvykose su kandidatais, ir pagelbėdavo su dalykais, kurie yra šalia krepšinio. Čia turbūt būtų labiau klausimas jam, ir nuo jo priklausytų, ar jis norėtų, galėtų. Ramūnas daug laiko skiria šeimai. Kaip ir mes visi buvę krepšininkai, turime atiduoti duoklę šeimai, nes per karjeras esame praleidę daug svarbių dalykų.

Darbas su Ramūnu – unikalus. Kai yra darbas grupėse su gynėjais ir aukštaūgiais, Ramūnas savo pavyzdžiu gali parodyti, kaip reikia viską daryti, kokiu greičiu. Darant pratimus įeina į pačias detales. Aukščiausio lygio krepšinio supratimas ir mokėjimas perteikti tai.

– Pirmąkart po atsisveikinimo susitikote su Vilniaus „Rytu“, prieš kurį Klaipėdoje laimėjote. Ar šitos rungtynės buvo ypatingesnės dėl praėjusio etapo, prisiminimų ir sutiktų veidų „Ryte“?
– Rungtynės, kurios mums namuose buvo labai svarbios. Namuose turėjome per daug blogų rungtynių, per daug pralaimėjimų namuose. Buvo tikrai labai gera pergalė, kuri davė dar daugiau pasitikėjimo. Sužaidėme tikrą gerą dalį tų rungtynių.

– Ar neliko to kartėlio, kaip tąkart buvo išsiskirta ir žiniasklaidoje virė šurmulys?
– Su „Rytu“ situacija buvo labai aiški: turėjau kontraktą su 2+1, kuriame buvo mano ir klubo pratęsimo sąlyga. Besibaigiant terminui klubas informavo, kad jie nepratęsia sutarties, sumoka išeitinę ir viskas. Gali turėti labai daug emocijų: mylėti klubą, miestą, fanus ir daryti viską, kaip reikia teisingai. Bet čia yra tiesiog verslas. Negali priimti to asmeniškai. Yra dalykai, kaip priimami tie sprendimai, kokiu būdu, tai čia yra visai kita istorija. Čia jau patylėsiu.

– Praeitame etape „Neptūne“ teko dirbti su kitais savininkais, dabar klubas yra kitose rankose. Kokį įspūdį susidarėte apie dabartinius šeimininkus, lyginant su tuo, kas Klaipėdoje buvo anksčiau?
– Praeitą kartą buvo dveji metai darbo, dabar – geras pusmetis. Gal to laiko per mažai, kad būtų galima daryti išvadas, bet kas man labai patiko, tai mačiau, jog žmonėms rūpi. Jie yra įsitraukę, domisi, visada yra diskusija, ką galima padaryti geriau. Labai tiesiai buvo pasakoma ir tai, ko negalime daryti, kokios yra finansinės sąlygos ir kad negalime viršyti. Nebuvo svaigimų ir prižadėjimų to, ko negalima padaryti. Man labai patinka konkretumas. 

Pasibaigus sezonui turėjome paskutinę komandos vakarienę, dalyvavo ir iš komandos vadovų, ir iš miesto administracijos. Matosi, kad jiems rūpi Klaipėdos krepšinis. Buvo gera emocija po serijos su „Žalgiriu“. Žmonės nori, kad „Neptūnas“ grįžtų į aukštumas. Ko daugiau reikia treneriui, kai turi vadovus, kurie nori viską padaryti dėl komandos.

– Kokie yra pagrindiniai jūsų klausimai, į kuriuos norite gauti atsakymus prieš priimant lemiamą sprendimą?
– Kas susiję su darbu ir krepšiniu, viską pamačiau. Patiko dirbti ir su Dainiumi Vaiteliu („Neptūno“ sporto direktorius – aut. past.), kuriam parašysi žinutę, gausi atsakymą. Paskambinsi, bus atsakyta. Labai greitai sprendžiama viskas, kaip ir turi būti. Labai gera komunikacija, man labai patiko. Yra jaunimo programa. Svarbu darbas su jaunais žaidėjais, taip pat turėti galimybę pasikviesti iš jaunimo komandos, kai kažkas suserga ar panašiai, tada išlaikomas geras treniruočių procesas. Dirbi treniruotėse su savo idėjomis ir jauti palaikymą. Treneriui, manau, nereikia nieko daugiau.

Bet iš kitos pusės, labai svarbu žinoti biudžetą, kurį galime skirti žaidėjų atlyginimams. Kitas klausimas – galimybė dalyvauti europiniame turnyre. Jeigu bus galimybė, tada klausimas, kokiame, kokios sąlygos – kovoti atrankoje ar iškart vieta pagrindiniame turnyre. Kaip bebūtų, vėl viskas atsiremia į finansus, nes nėra taip, kad vien tik dalyvaudamas pasidengsi išlaidas. Tai vėl reikalauja išlaidų, bet tada gali pasikviesti 1-2 žaidėjus, kurie atsižvelgs į žaidimą Europos turnyre. Yra ir žaidėjų, ir agentų, kurie tikrai kreipia dėmesį į tai. 

Deividas Gailius sužaidė vieną geriausių karjeros sezonų
Deividas Gailius sužaidė vieną geriausių karjeros sezonų
Nuotr. D. Lukšta

– 34-erių Deividas Gailius sužaidė rezultatyviausią (visą) LKL sezoną karjeroje. Kaip manote, ar matome geriausią Gailiaus versiją? Ar jis gali būti reabilituotis sieksiančio „Neptuno“ veidu?
– Manau, kad tikrai gali, tik priklausys, kaip jis praleis vasarą. Daugumai žaidėjų, ypač vyresnio amžiaus, tarpsezoniu yra labai svarbu suderinti visišką poilsį, aktyvų poilsį ir darbą. Turi būti laikas skiriamas poilsiui, išsigydyti traumas. Po to aktyvus poilsis, kai truputį palaikai sportinę formą įėjimui į pasiruošimą sezonui ir kontaktinį žaidimą, kad sezono pradžioje išvengtum traumos. Tai bus pagrindinis dalykas, nuo ko priklausys.

Deivis parodė, kad yra žaidėjas, turintis labai aiškius pliusus, labai aiškias savybes, kuriomis labai bandėme pasinaudoti. Manau, ir jam patiko, ir mums tikrai tiko kaip komandai (šypteli). Labai tikiuosi, kad Deivis bus žaidėjas, kuris Klaipėdoje galės rungtyniauti dar ne vienerius ir ne dvejus metus. Bet vėlgi, tame amžiuje viskas labai priklauso nuo traumų.

Apie kitus žaidėjus kol kas kalbėti labai anksti. Dar būtų nelabai teisinga, kai nėra aiškaus sprendimo. Bet manau, kad bus kalbama su daug žaidėjų apie galimybes. Yra nemažai jaunų žaidėjų, kurie ateina iš NKL, ir turbūt reikės priiminėti sprendimus, kam duoti minučių „Neptūne“, o kažkokius žaidėjus gal net ir skolinti kitoms LKL komandoms, jog žaistų LKL krepšinį. Ir Matas Vaitkus, ir Adomas Sidarevičius yra tie žaidėjai, kurie tikrai galėtų žaisti LKL ir turėti rolės vaidmenį. 

– Paminite strateginius ėjimus į ateitį, darbą su jaunimo programa. Ar jūs patį domintų pradėti naują ilgesnį, 2-3 metų, ciklą Klaipėdoje?
– Kiekvienam treneriui tai yra įdomu. Viskas priklauso nuo sąlygų, kuriomis dirbi: nuo bendros vizijos, kur komanda rungtyniautų, nuo biudžeto. Visada svarbu yra tai, koks yra galinis taškas: ką nori pasiekti kaip treneris, koks yra klubo prezidento ar savininko siekis. Jeigu dėliojamės trejus metus, tada keliamės klausimą, ką norime padaryti per juos. Nebus taip, kad pirmąjį sezoną mes norime laimėti LKL. Nelogiška. Gali sakyti, jog ambicingas žmogus, kelia ambicingus tikslus, bet jie yra prasilenkiantys su logika. Bet reikėtų labai realiai kelti tikslus, žinoti, kad tai gali pasiekti, ir reikalauti to taip pat iš aplinkos.

– Ar po sezono pabaigos, kai su septinta komanda klibinote Eurolygos klubą, „Žalgirį“, eliminacijos link, sulaukiate didesnio dėmesio iš kitų ekipų kviečiantis pas save?
– Vienas ar kitas skambutis gal buvo, bet kalba daugiau, kaip sakau, yra mandagi, dažniausiai su tais pačiais, su kuriais buvo anksčiau. Praėjusio sezono metu irgi buvo pasiūlymų, bet žinojau, kad be kai kurių sąlygų aš paprasčiausiai nevažiuosiu. Mano reikalavimas buvo atvažiuoti su asistentu, o vieni ir kiti negalėjo įgyvendinti to. Tada pasakai ne, ir viskas labai paprasta, nes aš suprantu, kad taip reikia dirbti, jeigu nori maksimaliai pasiekti, maksimaliai išsireikalauti. Aišku, sezono viduryje būna viena situacija, kai važiuoji dirbti, o nuo sezono pradžios yra visai kita. Faktas, kad dabar yra prašymų palaukti, nes daug komandų dar rungtyniauja.

Komandos vadovas Dainius Vaitelis ir vyr. treneris Dainius Adomaitis
Komandos vadovas Dainius Vaitelis ir vyr. treneris Dainius Adomaitis
Nuotr. M.Baranauskas

– Kiek jūs esate linkęs tempti laiką iki termino (iki liepos pradžios), kada turite finalinį sprendimą pasakyti „Neptūnui“?
– Nesiruošiu nei tempti, nei laukti. Jeigu ateis rimtas pasiūlymas, dėl kurio turi svarstyti ir galvoti, tada ir galvosi. Reikia duoti laiko ir klubui, kad susidėliotų kai kuriuos dalykus, galiausiai reikia ir pačiam turėti aiškumą. Norisi kažkiek laiko, bet suprantu, kad nesinorės ilgai tampytis. Manau, birželio pradžioje reikės aiškiai žinoti situaciją.

– Išskyrėte poziciją derybose ir savo sąlygas. Ar asistento reikalavimas susiformavo po patirties Jeruzalėje? Ir kokios yra sąlygos jumis besidominčioms komandoms?
– Manau, kad taip, patirtis Jeruzalėje davė tokį supratimą. Labai sudėtinga, kai atvažiuoji, yra daug rungtynių, o dar ir štabą turi mokyti, kaip nori, jog būtų pateikiama video medžiaga, analizė, kas man yra svarbu, kokie treniruočių pratimų akcentai. Būdavo ateini ryte į treniruotę, o išeini vakare. Galiausiai prieini prie to, kad mūsų mentalitetas ir netgi krepšinio supratimas – skirtingi. Kartais gaunasi tokios situacijos, kad būdamas vyr. treneris reikalauji dalykų, bet tavo asistentai iki galo netiki tuo, ko tu nori. Kaip sakau, tu žaidi su viena kortų kalade, o atsisėdęs asistentas žaidžia su kita (juokiasi).

Trenerių kolektyvas turi būti vienas kitą palaikantis, stovintis vienas už kitą – tiek vyriausiasis treneris už asistentus, tiek asistentai už vyriausiąjį. Aišku, labai svarbus yra fizinio rengimo treneris. Jeruzalėje turėjome tikrai superinį trenerį. Kartais gal net pas mus yra nuvertinama šita pozicija. Laurynas „Neptūne“ yra savo srities profesionalas. Malonu kalbėti apie dalykus, kuriuos vienodai suprantame. Bendrai pagrindinis dalykas su asistentais yra, kad būtų vienodas supratimas apie krepšinį, kad būtų svarbūs tie patys dalykai.

– Kalbant apie darbą Eurolygoje, ar būtų siekiamybė pasimėginti save prisiimant asistento vaidmenį?
– Tikrai būtų noras padirbėti Eurolygoje. Buvo kažkokių galimybių ir į asistento pareigas užsienyje, bet nesusiklostė viskas taip, kaip norėtųsi. Bet žiūrėsime, kaip bus toliau. Kartais gyvenime viską pakeičia vienas telefono skambutis. Svarbiausia yra turėti savo vertybes, sąžiningai dirbti ir tikėti tuo, ką darai. Gal kažkas pastebės, gal kažkam tiks. 

– Dažnai pasitaikydavo tokios galimybės?
– Vasaros metu visada būna pokalbių: kaip tu galvotum, kas toliau, ar svarstytum tokią galimybę. Bet pokalbiai yra pokalbiai. Supranti, kad yra kalbama su daug žmonių, ne su tavimi vienu. Visada įdomu dalyvauti tuose interviu ir tikrai į tai žiūri, kaip į naują patirtį.

Komentarai:
Lol
pries mirusi zalgiri sugebejo du kartus limeti, ir vel geriausias treneris lietuvoje:)
2022-05-24
-9
Atsakyti
Dede
Daunas Lavonaitis jau parodęs yra kas jis toks. Kazlo vergas-klapčiukas, pardavinės vėl vietas gavęs progą. Kas čia jį reklamuoja? Vilnius bando prakišt trojos arklį Kaunui įtariu - niekas kitas nelinkėtų tiek blogo Žalgiriui.
2022-05-24
-1
Atsakyti
To dede
Negerk to pigaus alaus, nes visiskai nusisneki!
2022-05-24
+5
Atsakyti
ka reiskia akstinas??? kokius cia naujadarus naudojate?
2022-05-23
-12
Atsakyti
A
kad ne is Panevezio as, kaimietuk
2022-05-24
+1
Atsakyti
Ai
As nesuprantu kam ta Moskviciu paeme?Visas jo susikurtas super trenerio mitas,kad su Valanciunu tapo jauniu pasaulio cempionais,nenoriu nuvertint Lietuvos pasiekimo,bet amerikieciai atvaziavo tada be centru,auksciausias 2.03 buvo!O ka toliau Moskvicius pasieke?Su Neptunu zaidusiu Eurolygoje prapyle LKL bronza Adomaicio Juventus,toliau pasiekimas toks,kad isvyko i Rusija treniruoti Permes vidutinioku .Gryzo namo vel Adomaitis apzaidinejo o Canakas isvis i vieta padejo,kodel ne Kurtinaitis,net Kemzura geriau butu bet ,ne Maskvyti pasieme!
2022-05-23
+9
Atsakyti
jo
Cia as o tu Maskvytis?
2022-05-24
+3
Atsakyti
Adomaičiui laikas jau įsitvirtinti kokiame Europos klube,kuris žaidžia kad ir ČL.Jam LKL jau yra per ankšta,su Neptūnu tik dar kartą įrodė,jog jau reikėtų išplaukti į platesnius vandenis.Bet vis kažkaip nepavyksta to padaryti,gal šią vasarą tai pagaliau įvyks.
2022-05-23
+6
Atsakyti
Bezdeklis
uzteks burbula pust is to adomaicio , nera jis ant tiek geras kaip dabar visi kalba. Taip, su savo silkem vos nenunese zalgirio bet cia ir zalgiris ypatingai lavoniskas sezono gale
2022-05-23
-14
Atsakyti
Visai įdomu būtų jį pamatyt vietoj Čenako lietkabelį kita sezona ir pasimatytų eurocupe kokio lygio jis yra treneris. Ar tempia bent eurocupa ar ne.
2022-05-23
+17
Atsakyti
Tai
Kad jis 2 sezonus su Rytu dirbo Eurocup ir viena sezona buvo Top 8 komanda. Kita sezona Top 16, tai jam nera kazkas naujo:)
2022-05-23
+7
Atsakyti
A
kita vertus, kartais eurolygoj gali sekmingai atrodyt ir nebudamas rimtu treneriu bet turedamas labai ri.tus gynejus, susizaidusius zaidrjus ir pernelyg nesikisdamas i zaidimas, taip turiu omeny Ataman su Anadolu :)
2022-05-23
+4
Atsakyti
A
sudejus maskvyti su adomaiciu iseitu visai gero lygio Eutolygos treneris. abu turi skirtingu pliusu, bet tuo paciu ir nemazu minusu, bet irgi skirtingu.
2022-05-23
+6
Atsakyti
Trenerio klausymas
Jeigu kalbėti apie Žalgirį, tai jau kur kur bet ant trenerio tikrai nereikėtų taupyti. Geras treneris gali išspausti rezultatą, bet treneris be pagarbos ir statuso - bus kaput.
2022-05-23
+15
Atsakyti
Labai norėčiau suklysti, bet man atrodo kad Maskvytis neturi autoriteto žaidėjų, ypač užsieniečių, tarpe.
2022-05-23
+15
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.