Nuotr.: ZUMAPRESS.com-Scanpix
Nuotr. ZUMAPRESS.com-Scanpix

2017-aisiais puikų debiutinį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) sužaidęs 16-metis Dovydas Giedraitis savo branda nustebino visus: 193 cm gynėjas antrame pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio divizione rinko po 13,6 taško bei 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir į save atkreipė žymių Europos klubų dėmesį.

Dovydas Giedraitis

Dovydas  Giedraitis
Pozicija: SG
Amžius: 20
Ūgis: 193 cm
Svoris: 89 kg
Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva

Vienas iš jų, Madrido „Estudiantes“, Giedraičiui ant stalo padėjo šešerių metų kontraktą ir dar pilnametystės nesulaukęs perspektyvus lietuvis paliko savo šeimą bei už 3 tūkst. kilometrų išvyko vaikytis krepšininko svajonės.

Diena iš dienos „Estudiantes“ jaunimo sistemoje plušėjęs Giedraitis vieną dieną sulaukė netikėto skambučio iš pagrindinės komandos vyr. trenerio Aleksandro Džikičiaus ir jau po pusantrų metų, būdamas vos 19-os, debiutavo vienoje stipriausių Europos nacionalinių lygų – ACB.

Tiesa, tai buvo tik kojų apšilimas daug žadančiam talentui. Per du sezonus Giedraitis pagrindiniame Ispanijos čempionate sužaidė vos 9 mačus, tačiau praėjusį rudenį lietuvio valanda išaušo. Madrido ekipos vadovai nusprendė nebelaikyti fiziškai sustiprėjusio jaunuolio alkano ir davė jam žalią šviesą pagrindinėje ekipoje rungtyniauti visą sezoną.

Vis dėlto aplinkybės taip palankiai galėjo ir nesusiklostyti. Praėjusią vasarą Giedraitis susidūrė su dilema – ar operuoti vis dažniau skaudantį kairės rankos petį. Visgi tai reikštų praktiškai palaidotą sezoną, kadangi reabilitacija po operacijos trunka iki 6 mėnesių.

„Nusprendžiau nukelti operaciją ir, manau, padariau teisingą sprendimą, nes turėjau progą save parodyti aukščiausioje Ispanijos lygoje“, – praėjus metams tinklalapiui BasketNews užtikrintai kalbėjo 20-metis.

Rizika pasiteisino. Giedraitis driokstelėjo jau sezono atidarymo rungtynėse, kuomet per 22 minutes surinko 17 taškų. Kadangi jis yra dešiniarankis, metimui skaudantis kairys petys įtakos neturėjo, tą parodė ir karjeros mače pataikyti 4 tolimi metimai iš 5.

Po tokių rungtynių Dovydas įgavo didelį trenerio Javiero Zamoros pasitikėjimą ir ant parketo vidutiniškai praleisdavo po 19 minučių, rinko po 6,4 taško, o tritaškius metė 37 procentų taiklumu.

Vienu įsimintiniausių gynėjo karjeros momentų tapo spalio mėnesį realizuoti 3 baudos metimai likus 2,2 sekundės, išplėšę pergalę. Būdamas vos 19-os, jaunuolis parodė retą tokiam amžiui ramybę ir šaltakraujiškumą.

Giedraitis nė nenumanė, jog po nepilnų 3 mėnesių vykusios gruodžio 30-osios rungtynės prieš Tenerifės „Lenovo“ bus paskutinis kartas šį sezoną, kuomet jis žengia ant parketo.

Sausį krepšininkas dėl koronaviruso atvejų ACB lygos klubuose bei 40 metų nematytos didžiulės pūgos Madride sužaisti nespėjo, o mėnesio pabaigoje treniruotėje patyrė to paties peties traumą, kurio skausmus jautė visą sezoną.

Vėliau paaiškėjo, jog Giedraitis visiškai išsinarino petį ir jam prireiks operacijos. Reabilitacijos trukmė – 4-6 mėnesiai.

Nors ir gavo sunkią traumą, perspektyvus gynėjas nenusiminė. Jis spėjo parodyti save Europai ir gavo ne vieną progą sužaisti prieš tokias komandas kaip „Real“ ir „Barcelona“. Ramino ir tai, jog Giedraitis turi dar metams galiojantį kontraktą ir į ACB sugrįš rudenį.

Vis dėlto lietuvį praradę „Estudiantes“ pradėjo sparčiai kristi turnyrinėje lentelėje, o po paskutinio reguliariojo sezono turo nukrito į priešpaskutinę, aštuonioliktąją vietą. Taip po 28 metų pertraukos klubas nukrito į žemesnį divizioną. Žingsnio atgal su visa komanda nenorėjęs dėti Giedraitis pradėjo galvoti apie persikėlimą.

„Nusprendėme, jog man nėra tikslo antroje lygoje žaisti už jų komandą, nes pinigai per dideli. Ir man, kaip žaidėjui, antroji lyga tikrai nėra ta vieta, kurioje galėčiau tobulėti bei parodyti save, – pasakojo atletas. – Pagalvojome, jog ACB lygoje vidutiniškai rungtyniavau po 20 minučių, tai kodėl reikia grįžti į žemesnį lygį?“

Jau kurį laiką Giedraitį sekęs Panevėžio „Lietkabelis“ ilgai nelaukė ir pasinaudojo proga – perspektyvus lietuvis nuomos pagrindais po ketverių metų pertraukos sugrįžo rungtyniauti į gimtinę. Tai Dovydui reiškė dar vieną karjeros šuolį – debiutą Europos taurėje.

Šeima pasveikino Dovydą, kuris vėl žais namuose, tačiau Giedraičių šeimoje įvyko dar vienas sujudimas – vos po savaitės paaiškėjo, jog prie „Lietkabelio“ jungiasi ir vyresnysis brolis – 23-ejų Karolis.

Įdomu ir tai, jog tiek Dovydas, tiek Karolis didžiąją laiko dalį rungtyniauja atakuojančio gynėjo pozicijoje, todėl akivaizdu, jog broliams teks kovoti dėl žaidimo laiko.

„Viskas priklausys nuo to, kaip atrodysime. Aikštelėje draugų nėra, o už jos ribų visi yra draugai. Kas daugiau išsikovos, tas daugiau ir žais“, – į vatą nevyniojo D. Giedraitis.

Giedraitis tinklalapiui BasketNews papasakojo apie etapą Ispanijoje, sunkią peties traumą, reabilitaciją, rungtynių ilgesį, „Lietkabelio“ pasiūlymą, žaidimą su broliu, debiutą Europos taurėje ir kito sezono tikslus.

– Dovydai, ką jums davė ketveri metai Ispanijoje?
– Fiziškai sutvirtėjau ir jau po pirmųjų savo metų priaugau 4-5 kilogramus. Gyvenimas Ispanijoje pridavė savarankiškumo, taip pat ir krepšinio aspektų: greičio, sprendimų priėmimo. Ir šiaip, reikėjo prisitaikyti prie visai kito krepšinio stiliaus ir naujos aplinkos. Manau, jog ateityje tikrai bus lengviau ir ši patirtis mane labai užgrūdino.

– Ko gero, per tiek laiko Madride jau spėjote tapti vietiniu. Ar nebuvo gaila išvykti?
– Aišku, gaila palikti stipriausią nacionalinę lygą Europoje, bet, manau, šiai dienai pasirinkau geriausią variantą, kurį turėjau. Kaip ir gaila išvykti, bet, manau, tai bus geras žingsnis mano karjeroje.

– Ką ispaniško labiausiai pamėgote per tuos metus?
– Kalbant apie krepšinį, tai labai patiko greitas žaidimas. Patiko ta dinamika, kuri labai skiriasi nuo kitų lygų. Aišku, čia (LKL – aut. past.) nesu bandęs, nesu matęs, bet Ispanijoje žaidžia labai greitą krepšinį. Taip pat pamėgau laisvę puolime: greiti laisvi metimai, gali greičiau nutraukti ataką.

– Kokių ispaniškos krepšinio mokyklos elementų pasiėmėte?
– Labai daug. Turėjau 3 skirtingus trenerius. Tas pats Aleksandras Džikičius – manau, jog visi žinome šį trenerį. Su juo daug dirbau papildomai ir jis man pridėjo daug serbiškos mokyklos detalių. O ispanai dažniausiai akcentavo greitį ir teisingą išsidėstymą aikštelėje.

– Vasario mėnesį patyrėte peties traumą. Kiek ji buvo skausminga?
– Su pečiu turėjau problemų jau prieš sezoną, bet per pusantro mėnesio jį išsigydžiau, viskas buvo gerai ir galėjau žaisti. Sausio gale – vėl tas pats petys, bet šįkart jis išniro tiek į priekį, tiek atgal. Aišku, skausmas buvo neįtikėtinas ir tikrai niekam nelinkėčiau to patirti. Pasikalbėjome su gydytojais ir apsitarėme, ką daryti. Šie pasakė, jog jeigu nežaisčiau krepšinio, operuoti nereikėtų. Bet man reikia plačios amplitudės, jėgos petyje, operacija buvo privaloma. Ją aš pasidariau kovo 12-ąją ir dabar atlikinėju reabilitaciją. Kol kas viskas eina pagal planą.

– Dėl operacijos ir visų kitų priežasčių nerungtyniaujate nuo sausio mėnesio. Kiek sunku tiek laiko praleisti be krepšinio?
– Tikrai esu labai pasiilgęs krepšinio. Žiauriai laukiu rungtynių ir pačiam norisi išbėgti į aikštelę. Vis dėlto nemanau, jog mano amžiuje reikia skubėti – karjera tik prasideda ir turiu daug laiko, todėl reikia visiškai išsigydyti bei tik tada grįžti į krepšinio ritmą.

– Kaip atrodo jūsų reabilitacija?
– Po operacijos šešias savaites buvau su įtvaru, todėl judinti rankos negalėjau. Po tų savaičių, praleistų Lietuvoje, grįžau į Ispaniją ir ten iškart su kineziterapeutais pradėjome mankštinti ranką, dirbti su ja. Per tą laiką Ispanijoje ranką susitvarkiau tikrai neblogai, sugrįžo amplitudė ir po sezono grįžau į Lietuvą, kur pasiėmiau savaitę atostogų. Dabar eina jau ketvirta savaitė, kuomet kiekvieną rytą einu į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę ir po to keliauju pas kineziterapeutą daryti peties pratimų.

– Kiek procentaliai reabilitacija yra atlikta ir kada planuojate būti pasiruošęs sezonui?
– Nežinau, nuo reabilitacijos pradžios praėjo 4,5 mėnesio, o man sakė, jog viskas užtruks nuo 4 iki 6 mėnesių. Dabar einu pas kineziterapeutą Andrių Misiūną. Jis sakė, kad kaip ir viskas yra gerai. Manau, jog nereikės išlaukti tų 6 mėnesių, kad pradėčiau žaisti krepšinį. Planuoju, jog pirmosioms sezono rungtynėms būsiu visiškai pasiruošęs.

– Netekęs jūsų, „Estudiantes“ klubas sužaidė prastą sezono pabaigą ir iškrito iš ACB lygos. Ar tam atsitikus žinojote, jog klube nebeliksite?
– Ne, mes po sezono sėdome prie vieno stalo su visa „Estudiantes“ valdžia, treneriais ir aptarėme mano padėtį. Aš vis tiek turiu su jais kontraktą, tačiau nusprendėme, jog man nėra tikslo antroje lygoje žaisti už jų komandą, nes pinigai per dideli. Man, kaip žaidėjui, antroji lyga tikrai nėra ta vieta, kurioje galėčiau tobulėti bei parodyti save. Pagalvojome, jog ACB lygoje vidutiniškai rungtyniavau po 20 minučių, tai kodėl reikia grįžti į žemesnį lygį? Gavosi taip, kad „Lietkabelis“ šiai dienai buvo geriausias variantas.

Nuotr. ZUMA PRESS – Scanpix

– Ar būtumėte likęs klube, jeigu šis nebūtų iškritęs iš ACB lygos?
– Manau, kad tikrai būčiau likęs, nes turiu kontraktą, o tuo metu kitų komandų dėmesio, kiek žinau, dar nebuvo.

– Dovydai, kaip ant stalo atsirado „Lietkabelio“ pasiūlymas?
– Nežinau, kokia ten situacija su kitais žaidėjais „Lietkabelyje“, bet man sakė, jog jau kurį laiką stebėjo mane ir dominau iš seniau. Pamatė, jog mano klubas iškrito į antrą lygą, pasinaudojo proga ir susisiekė su manimi.

– Koks žmogus „Lietkabelyje“ labiausiai norėjo jūsų?
– Iš pradžių jie su manimi komunikavo per agentą, tiesiog pranešė, jog manimi domisi. Už kokių 3-5 dienų man paskambino „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas ir pasakė, jog domisi manimi, norėtų matyti mane komandoje. Jis taip pat atskleidė, jog kalbėjo su kitais treneriais ir nuo to laiko kažkaip užsikabinau ant „Lietkabelio“ bei taip gavosi, jog kitą sezoną žaisiu būtent ten.

– Kokį įspūdį palieka treneris Čanakas?
– Aš labai tikiuosi, jog bus taip pat, kaip ir pas Aleksandrą Džikičių, kuris mane treniravo „Estudiantes“. Vis tiek jis yra serbas, serbiška mokykla. Kiek kalbėjau, pasirodė labai atviras, užtikrintas. Manau, kad visą sezoną sunkiai dirbsime ir dėl to bus rezultatai. Viskas bus gerai, esu pasiruošęs.

– Kokių dar rimtesnių pasiūlymų turėjote?
– Buvo daug susidomėjimo iš Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“ komandos, kurioje praėjusį sezoną žaidė Laurynas Birutis ir Laurynas Beliauskas, tačiau aplinkybės ten nesusiklostė, komanda negalėjo man garantuoti daug minučių, kurių man, kaip jaunam žaidėjui, labai reikia. Tada dar buvo šiek tiek susidomėjimo iš kitos ACB komandos Sevilijos „Real Betis“, bet jie pasirašė kelis mano pozicijos žaidėjus ir man ten nebūtų gerai.

– Artėjantį sezoną debiutuosite Europos taurėje. Koks jausmas? Ypač tokiomis aplinkybėmis, kai dar 2019-aisiais rungtyniavote Ispanijos 4-oje lygoje?
– Bus labai smagu save išbandyti tokiame aukštame krepšinio lygyje. Pasimatys, ką sugebu, kur dar reikia tobulėti. Manau, kad atiduosiu viską, ką galiu. Noriu įrodyti, jog galiu žaisti krepšinį tokiame lygyje ir padėti komandai laimėti.

– Ar su vadovybe ir treneriu teko kalbėtis dėl numatyto vaidmens?
– Dar šitais klausimais pernelyg nekalbėjome, bet manau, kad vis tiek yra 5 gynėjai, todėl minučių turėtų gauti visi. O kas jų gaus daugiau, kas mažiau – priklausys nuo darbo ir rodomų rezultatų. Viskas paaiškės treniruočių metu.

– Kaip galvojate, kokios jūsų stiprybės leis Europos taurėje rodyti gerą rezultatą, o kokie trūkumai trukdys?
– Pagrindinė savybė, kuri man leis žaisti Europos taurėje, bus gynyba. Manau, jog daugiau minučių gausiu vien tik dėl savo gynybos. O puolime žiūrėsime. Dar kai nesu žaidęs Europos taurėje, tai nežinau, kaip man seksis ir ką reikės pridėti. Visgi pernelyg nesijaudinu, nes turime gerą trenerį, kuris sugebės išgryninti mano didžiausius puolimo pliusus ir paslėpti minusus.

– Kaip geriausią savo savybę įvardijate gynybą. O kaip puolimas? Ispanijoje buvote laikomas snaiperiu.
– Taip, puolime tikrai esu snaiperis, bet reikės ir pačiam susikurti progas. Aišku, komandos draugai kartais man jų sukurs, bet bus taktikų, kuriose reikės pačiam kurti. Manau, jog tikrai nesutriksiu.

– Ko labiausiai pridėjote per vasarą?
– Po operacijos buvau numetęs 7 kilogramus, tai dabar bandau viską susigrąžinti ir dirbu ties tuo.

– „Lietkabelio“ vasaros darbai jau įsibėgėjo. Ką kol kas manote apie komplektaciją?
– Visai kol kas įdomiai atrodo komanda. Aišku, bus matyti, kaip viskas gausis aikštelėje. Manau, jog tikrai nebus daug problemų Lietuvos krepšinio lygoje, Europos taurėje taip pat neprapulsime ir duosime kovą.

– „Lietkabelį“ taip pat papildė jūsų brolis Karolis. Kiek smagu bus žaisti kartu?
– Įdomi situacija, nes ne tik nesame žaidę vienoje komandoje, bet pasitaikė vos vienerios rungtynės, kuomet teko žaisti vienas prieš kitą. Tai nutiko prieš 4 metus NKL lygoje, kuomet aš rungtyniavau Molėtų „Ežerūno“ komandoje, o brolis žaidė Vilniaus „Perle“. Tai dabar, kai brolis prisijungė prie „Lietkabelio“, žaisti kartu bus visai įdomi patirtis. Manau, jog puikiai žinome vienas kito silpnybes ir puikiai vienas kitą papildysime.

– Ar nebus keista kovoti su juo dėl minučių, nes esate tos pačios pozicijos žaidėjai?
– Viskas priklausys nuo to, kaip atrodysime. Aikštelėje draugų nėra, o už jos ribų visi yra draugai. Kas daugiau išsikovos, tas daugiau ir žais.

– Dovydai, kiek apskritai smagu grįžti į Lietuvą? Ko per ketverius metus labiausiai pasiilgote?
– Visur yra gerai, bet namuose – smagiausia. Labai pasiilgau draugų, šeimos. Bus labai įdomu prisitaikyti prie kitokio krepšinio, kuris žaidžiamas Lietuvoje. Aišku, šeima yra svarbiausia, jos labiausiai pasiilgau, nes jie manęs negalėjo aplankyti beveik pusantrų metų. Visas kortas sumaišė pandemija.

– Su kokiais tikslais bei ambicijomis siejate savo etapą „Lietkabelyje“?
– Reikia atiduoti visą save aikštelėje. Aišku, viskas priklausys ne tik nuo manęs ir trenerio, o nuo visos komandos. Bus svarbu, ar susijungsime, ar žaisime kaip vienas kumštis, o galbūt viskas nesusiklijuos ir žaisime atskirai. Manau, jog tikslai yra aukščiausi. Negaliu pasakyti, kelintą vietą užimsime, bet kiekvienose rungtynėse kausimės ir žiūrėsime, ką galime padaryti.

Komentarai:
Anonimas
djgaffer Iš LKL žaisiančių mūsų talentų Dovydą stebėti reikės atidžiau.Murauską turbūtt labiausiai seksim,bet ir Giedtaičio pasirodymai bus akylai stebimi.Įdomu bus pamatyti jo tas snaiperio savybes ir kaip gerai jis žaidžia gynyboje.O dar šalia ir brolis bus,tai suteiks papildomo įdomumo stebint Lietkabelio rungtynes.
2021-08-02
+2
Atsakyti
Anonimas
Na bus idomu stebeti Lietkabelio varzybas, tas pats Zemaitis dar taip pat gali issauti, tai priekine linija tokie vien veteranai, gynejai jaunimas..
2021-08-02
+2
Atsakyti
alioalio
Tas 3 metais vyresnelis brolis,tai jis gal svoriu kiolnojimui alergiskas??kaip buti 23 metu sportininkas,ir tureti 10 metu mergaites rankas??da f.uck
2021-08-02
-3
Atsakyti
apie ji nieko nezinau, bet duok die kad butu ne prastesnis uz broli.
2021-08-02
-8
Atsakyti
Anonimas
va tuo ir skiriasi kai lieki lt (vyresnelis) o kitas isvaziuoja i ispanija (Dovydas). vienas dirbo ir susidormavo kuna (Dovydas), kitas aij as ir taip pataikau kam ta kacialka. vyresneliui reiktu paziureti i Dovyda i eiti i stangine kitaip ir liks lkl vidutinionu visa karjera
2021-08-02
-2
Atsakyti
Anonimas
kobe mentality turi ! aikstelej mato 9 priesus :)
2021-08-02
-2
Atsakyti
Anonimas
su tokiu mąstymu toli nenueisi. aikštelėje yra visa tavo komanda draugai. su ja sieki pergales, dėl jos kovoti, dėl jos aukoji save.
2021-08-02
+6
Atsakyti
x
sekmės.
2021-08-02
+6
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.