Dalijamės skaitytojo Povilo Grigo straipsniu-komentaru apie moterų krepšinį. Straipsnio autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su tinklalapio nuomone.
Sveikinu „BasketNews.lt“ ėmusis šitos temos, nes ji yra svarbi, net jeigu jums yra neįdomi moterų krepšinio rinktinė, o yra įdomu tik vyrų krepšinio rinktinė ir manote, kad moterims geriau būtų likti virtuvėje.
Kodėl jums turėtų būti įdomus moterų krepšinis? Visi organizacijas, žmones ar komandas yra linkę vertinti pagal tai kaip joms sekasi. Bėda, kad anksčiau ar vėliau visada ateina nesėkmių laikas, ir tada visi pradeda sakyti, kad organizaciją pagedo, o žmogus paseno, bet tai yra tiktai iššūkis su kuriuo reikia susitvarkyti.
Stiprios organizacijos ir stiprūs žmonės sugeba sugrįžti prie „sėkmių“, tuo tarpu kitais atvejais kalbame, kad jų geros dienos praeityje. Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvos krepšinio federacijai ilgą laiką labai sekėsi, galime trumpai pažiurėti:
- 1992 m. olimpinė bronza
- 1995 m. Europos čempionato sidabras
- 1996 m. olimpinė bronza
- 2000 m. olimpinė bronza
- 2003 m. Europos čempionai
- 2007 m. Europos čempionato bronza
- 2010 m. Pasaulio čempionato bronza
- 2013 m. Europos čempionato sidabras
- 2015 m. Europos čempionato sidabras
Tai yra nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki 2015 metų, neturėjome ilgesnio nei 4 metų laikotarpio be medalių. Be vyrų rinktinės krepšinio medalio, nes aš nepaminėjau, kad 1997 m. buvo ir dar vienas Europos čempionių titulas. Bet klausimas, kas nutiks, kai mes turėsime ilgesnį laikotarpį be medalių pas vyrus? Kai galbūt nutiks, kas nutiko Kroatijai, kuri nelaimėjo medalių nuo 1995 metų? Lengva mylėti krepšinį, kai jis vis veža medalius, bet kai jų nebus, kas tada? Kaip elgsis Lietuvos krepšinio federacija? Kaip elgsis krepšinio žurnalistai? Ir čia su atsakymais pradeda lįsti moterų krepšinis. Be vyrų medalių jau eina šešti metai.
1 mitas: merginos nori būti gražios
Merginos nori būti gražios, čia nereikia nieko slėpti. Ir tai nėra jų problema. Problema yra kad krepšinio federacija tai naudoja kaip pasiteisinimą, kodėl jai sunkiai sekasi su moterų krepšiniu. Merginos šiais laikais turi tiek daug pasirinkimo, šokius gali rinktis, gali rinktis kitus būrelius, tuo tarpu atrodytų vaikinai turi tik vieną pasirinkimą: žaisti krepšinį.
Na, taip nėra ir, kai Lietuvos vyrų krepšinis pradės nebeduoti medalių, kas bus tada? Ar tada Lietuvos krepšinio federacija sakys, kad „žinote vaikinai atrado kompiuterinius žaidimus ir dabar jie žaidžia NBA 2K, todėl mums ir nesiseka laimėti medalių“. Galime dar apsimesti, kad kitose šalyse moterys nenori būti gražios ir vien dėlto lietuvės yra gražiausios moterys pasaulyje, kad jos stengiasi, o kitos ne.
Bet gerai galime apsimesti, kad tai yra geras pasiteisinimas, bet su tokiomis priežastimis yra labai lengva kovoti. Ir kovoti reikia paprastai: pirmiausia Lietuvos krepšinio federacija galėtų pasižiūrėti į Dalią Belickaitę ir parodyti visiems tėveliams ir paklausti jų, ar ji graži? Jei gauni atsakymą, kad taip, tada gali sakyti, na matote, o žaidė krepšinį ir dar gerai žaidė. Ir galima traukti vieną pavyzdį po kito, tai yra labai lengva sunaikinti mitą, kad merginų kojos taps kreivos, taps negražiomis, jei imi naikinti tokius mitus, tad jei tai yra problema reikia ją spręsti, bet problema yra kita, ir ją spręsti bus sunkiau.
1 problema: moterų sportas nėra toks pasiekiamas, koks vyrų
Kai Gintarė Petronytė kalbėjo iš savo pusės, kad jai buvo pavyzdys TEO komanda ir dabar merginos neturi pavyzdžio, ji prisiminė, kas jai buvo svarbu, kai ji buvo mergaitė. Vis dėlto ji nelabai pažiūrėjo iš tėvų pusės, kas yra svarbu tėvams, kai jie rūpinasi savo vaikais.
Jei tėvai nebando įgyvendinti savo nerealizuotų svajonių, tai jiems visiškai nesvarbu, kad TEO komandos nėra, jei jie norės kokio pavyzdžio, jie ramiai sau parodys WNBA krepšinio rungtynes, kaip žaidžia geriausios žaidėjos. Toje pačioje Lietuvos moterų krepšinio lygoje rasi pavyzdžių, kaip merginos mėgsta žaisti. Problema čia jau ne vien su moterų krepšiniu, bet apskritai su moterų sportu. Ir ji yra moterų sporto pasiekiamumo problema.
Mano dukterėčiai buvo norima sporto būrelio, kad ji turėtų fizinės veiklos. Būrelis galėjo būti ir futbolo, ir rankinio, ar tų pačių šokių. Mokykloje rasta, kad yra renkama krepšinio komanda. Bet yra problema – krepšinio komanda buvo renkama berniukų.
Kai klausiame, kodėl mergaitės neina į krepšinį, o berniukai eina, tai gal atvirai paklauskime: kaip mergaitėms jį pasiekti, nes pas berniukus jis pats ateina. Beje, atkreipsiu dėmesį, daugelis sporto būrelių yra berniukams ir mergaičių ten nepriima.
Gal Lietuvos krepšinio federacija tiesiog pasidomi, kelios mokyklos turi merginų krepšinio rinktines, nes vaikinų turi visos. Kaip manote, koks būrelis atsirado mano dukterėčiai? Šokių. Beje, buvo net paklausta, ar negalėtų su berniukais palakstyti mergaitė, atsakymas neigiamas.
Kita dukterėčia buvo net nuvesta į porą krepšinio treniruočių, tuo užsiėmė mano žmona. Kodėl ji nepradėjo žaisti krepšinio, nors jai patiko? Problema, kad į tas treniruotes būtų reikėję toli važinėti. O šalia atsirado šokio su lankais būrelis. Ir jis yra šalia. Tuo tarpu berniukui krepšinio būrelis yra toje pačioje mokykloje.
Taigi tiesiog palyginkime moterų krepšinio (o ir apskritai sporto) pasiekiamumą vaikinams ir merginoms. Tai TEO komandos nereikia, kad krepšinis būtų žaidžiamas, kiekvienoje mokykloje būtų merginų komanda ir vyktų rimti tarpmokykliniai čempionatai, reikia, kad mergaitėms krepšinis būtų pasiekiamas taip pat kaip vyrams.
Ką federacija čia galėtų padaryti kitaip? Pirmoji problema yra, kad federacija į moterų krepšinį žiūri, kaip į vyrų. Tai yra svarbiausia sporto mokyklos. Vidurinių mokyklų krepšinis federacijai visai nerūpi, nes kas geriau žaidžia pas vaikinus vidurinėse mokyklose, tie bus pastebėti sporto mokyklų trenerių, o tie jau pasikvies į savo komandą ir taip federacijai reikia rūpintis tik sporto mokyklų varžybomis.
Bet su moterų sportu dėmesio nekreipimas į vidurines mokyklas, tampa rimta problema. Tai yra vidurinė mokykla, neturi krepšinio komandos, reiškiasi, jau toje mokykloje, jei kas ir galėjo būti, tai ji iškrenta iš matymo lauko. Vienintelis dalykas, kai treneriai prasieina pro mokyklas, ir pabando įkalbėti aukštesnes paneles ateiti į krepšinį.
Ir jei gerai pastebite, su aukštomis žaidėjomis moterų krepšinis Lietuvoje dar neturi didelių problemų. Todėl federacijai reikia pradėti rimtai žiūrėti į vidurinių mokyklų krepšinį, ir net pradėti daryti tokį dalyką, kad čempionate gali dalyvauti tik tos mokyklos, kurios žais tiek vaikinų grupėje, tiek merginų.
Galimi galbūt ir kiti sprendimai, bet esmė reikia pasiekti, kad moterų sportas būtų pasiekiamas, taip pat kaip vyrų.
2 mitas: moterų krepšinis nėra įdomus
Man šitas mitas labai patinka. Pirmiausiai dėl to, kad bandome vertinti sportą pagal kažkokį grožio standartą ir žmonės, kurie domisi krepšiniu, gali sau lengvai pasakyti, man neįdomu, nes labai negražiai žaidžia.
Jų noriu paklausti: ar matėte, kaip meta Edgaras Ulanovas? Po kiekvieno karto, kai jis išmeta kamuolį, televizijų reitingai turėtų kristi, o „Žalgirio“ arena, nepaisant jų pergalių, turėtų ištuštėti. Bet taip neįvyksta.
Reikia tiesiog pripažinti, kad Lietuvoje yra vienas labai blogas dalykas su krepšinio: jo fanai tiesiog mėgsta pergales. Galite klausti, kas čia blogo? Kaip minėjau anksčiau, kartais pergalės baigiasi ir prasideda nesėkmės. Ir labai stipriai nesiseka. Kaip ir minėjau anksčiau, tai ar krepšinis tau yra įdomus ir parodo, kaip tu reaguoji į pralaimėjus.
Ar kaip „The Lightning Seeds“ dainoje, ar tu dar tiki, kaip Anglijos futbolo komandos fanas, kuris nematė, kaip jo komanda laimi jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Ar kaip „Liverpool“ fanas sugebėsi sakyti, kad tu niekada neliksi vienas, net kai 30 metų pralaimi. Mano mėgstamiausi „Boston Red Sox“, kurie laukė pergalės 86 metus.
Ar Lietuvos krepšinis iš tiesų bus sėkmingas dalykas Lietuvoje, ar jo sėkmė ir baigsis su pergalėmis? Ir tai yra problema, nes, pavyzdžiui, „Ryto“ atvejis atrodytų, kad prie to veda. Vilniuje krepšinis nustoja būti įdomus, nes nėra pergalių. Gerai galite sakyti bloga vadyba, bet ir moterų komandos vadyba nežiba.
Ar norite pasakyti, kad jeigu moterų krepšinis rodytų tokius pat rezultatus, kaip ir vyrų, jūs vis tiek sakytumėte, kad moterų krepšinis – neįdomus. Ar buvo visai neįdomu, kaip plaukė Rūta Meilutytė, nes ji tikrai tarp žmonių neplaukė greičiausiai.
2 problema: moterų sportui reikia tokio pat lygio treniravimo, kaip vyrų
Nors antru mitu aš ir netikiu, bet reikia tiesiog pripažinti, kad moterų krepšinis yra kitoks. Yra fiziologinių skirtumų, kad moterys, nebus tokios greitos, kaip vyrai, bet ir yra problema su treniravimu. Ir tai nėra vien tiktai Lietuvos krepšinio problema. Šiuo atveju siūlyčiau atkreipti dėmesį į šachmatus. Vyrai ten dominuoja ir užtikrinai laimi.
Jei žiūrėtume neobjektyviai, galėtume sakyti, kad vyrų mąstymas kitoks, ir dėl to vyrai labiau tinkami šachmatams. Aišku tada galėtume sakyti, dėl to vyrai daugiau uždirba negu moterys ir tai normalu, nes reikia kitokio mąstymo, jei nori uždirbti daugiau. Bet tai nėra įrodyta, be to, tam tikros išimtys rodo kitas priežastis. Mąstant objektyviai, kad moterų mąstymas nėra kažkuo keistesnis nei vyrų turėtume kada nors sulaukti atvejo, kada moteris taps pasaulio šachmatų čempione tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų.
Panagrinėkime vieną pavyzdį moters, apie kurią jau buvo kalbama, kad ji gali tapti tokia čempione – Judit Polgar. Esminė priežastis, kas nulėmė jos tokį lygį, kad ji gali tapti pasaulio šachmatų čempione, tai buvo, kad jauname amžiuje ji jau atsisakė žaisti vien tik su moterimis, o pradėjo žaisti ir su vyrais. Taip ji pradėjo žaisti su stipriausiais žaidėjais, o ne su stipriausiomis žaidėjomis moterimis, o tai – didelis skirtumas.
Krepšinyje to nepavyks padaryti dėl fiziologinių skirtumų, moterys negali būti tokios pat greitos, ar turėti tiek jėgos, bet pavyzdžiui tikrai galime kelti klausimą, kodėl jos negali būti tokios pat taiklios kaip vyrai. Tiesiog prisiminkite Elą Briedytę. Moterys gali taip pat sėkmingai laikytis taktinių schemų, kaip ir vyrai.
Sprendimo priėmimo greičiu ir kokybe, rodos, irgi nėra skirtumo. Ir vėlgi vyrų krepšinio didelis pliusas yra greitis ir jėga, bet jis dažniausiai laimi ir kitose srityse prieš moteris. Taigi, kas tai nulemia? Kodėl tokios taktinės naujovės kaip didelis tritaškių mėtymas atsirado pirmiausiai pas moteris, o ne pas vyrus.
Taigi prieiname prie to, kad moterų sportas (ne vien krepšinis) nusileidžia inovacijomis ir treniravimu. Vyrų sporte atsiranda visos naujienos, išbandomi nauji dalykai, ir jie tik po to atsiranda pas moteris.
Vėlgi stipriausi treneriai pirmiausiai eina į vyrų sportą, ir tik po to galbūt nueina dalis į moterų. Moterų sportas apskritai vyrams pralaimi, ne vien dėl fiziologijos, o ir dėlto, kad sulaukia mažiau dėmesio, jis netenka geriausių trenerių, o prarandant šiuos dalykus, jis tampa mažiau patrauklus. Galų gale, tie treneriai kurie nueina į moterų sportą, susiduria su ta problema, kad jie vertinami kaip prastesni treneriai nei vyrai.
O jei tik tokiam treneriui pasitaiko galimybė nueiti į vyrų sportą, jis dažniausiai bando ta galimybe naudotis. Ir tai yra XXI amžiaus moterų sporto iššūkis, kaip turėti tokius pačius gerus trenerius kaip ir vyrai.
Kaip federacija galėtų tai spręsti? Pirmiausiai labai smarkiai investuoti į moteris-treneres. Kodėl į moteris-treneres? Na pirmiausiai nėra priežasčių manyti, kad moterys negali kurti tokių schemų kaip Jasikevičius. Kitas dalykas, į moteris-treneres niekas labai rimtai pradžioje nežiūrėtų vyrų sporte, už tai moterų sporte, jos gautų dideles galimybes.
Jeigu viskas gerai, sėkme laikyčiau, kad LKL komandą treniruotų moteris, o labai didele sėkme – kad Kauno „Žalgirį“. Taip, kaip matome, vis tiek dėl finansų geriausios trenerės, jei taptų pakankamai geromis išeitų į vyrų komandas, bet didelis privalumas, kad moterims tektų irgi geros trenerės. Kodėl koncentruotis į moteris-treneres, o ne bendrai, kas treniruoja moterų komandą?
Iš esmės pagrinde, dėl to, kad moterys yra labiau diskriminuojamos vyrų komandose, joms būtų sunkiau pakliūti tarp vyrų, dėl to turėtume moterų krepšinyje aukštesnio lygio treneres, negu vyrams perbėgti iš moterų krepšinio. Ieškokime Lietuvos Becky Hammon. Kodėl negalime garsėti šalimi, kuri turi daugiausiai moterų krepšinio trenerių?
3 mitas: kol moterų krepšinio lygis nepakils, jos negali tikėtis didesnio dėmesio
Saulius Skvernelis panašiai kalbėjo apie mokytojus: kol jie nepradės geriau mokyti mūsų vaikų, tol jie negali tikėtis, kad jiems kas nors gerės. Aišku, kad po tokių teiginių jūsų vaikai nebus mokomi geriau. Lygiai tas pats ir su moterų krepšiniu: didesnis dėmesys, didesni finansai duotų geresnį rezultatą, bet kai federacijos atstovas Rolandas Radvila, kai Vaidas Čeponis pasako, kad miestai turėtų daugiau prisidėti prie moterų krepšinio finansavimo palyginus su vyru krepšinio finansavimu, pasako, kad moterų krepšinyje nėra produkto, dėl to miestai ir teisingai daro, kad neduoda pinigų moterims, tai su tokiu požiūriu moterų krepšinis negali kilti.
Pirmiausiai pradėkime nuo to kad valstybės pinigai neturi būti skiriami sėkmingai veikiantiems verslams, iš jų valstybė turi pirkti paslaugas. Galima valstybės pinigus skirti verslui tada, kada tikimės, kad jis turi potencialo tapti pelningas ir tada jis mums per mokesčius grąžins. Iš esmės galbūt tik „Žalgiris“ po šita vieta palenda.
Ir paskutinis dalykas – valstybė turi finansuoti įvairius socialinius projektus, kurie prisideda prie visuomenės gerovės, tada pelningumas nesvarbu. Po šito turime beveik visas LKL krepšinio komandas.
Bet reikia pasakyti, kad savivaldybės finansuoja vyrų krepšinio komandas, jei federacijos atstovas sakė, kad moterų krepšinis yra prasto lygio produktas, tai savivaldybės finansuoja ir vyrų futbolą, kuris nėra gero lygio produktas, bet finansuojamas.
Iš esmės savivaldybės tiek vyrų, tiek moterų sportui turėtų skirti vienodą finansavimą, nebent valstybė perka iš to klubo kokias nors paslaugas, arba tikisi, kad ateityje mokės daugiau mokesčių. Bet jei iš socialinės pusės, tai lėšos turi būti tiesiog lygios.
3 problema: vyrų krepšinis nukonkuruoja moterų krepšinį ir jį sumaišo su žemėmis
Jeigu reiktų sakyti, kada buvo geriausi metai Lietuvos moterų krepšinio lygai, tai nebūtų metas, kada žaidė TEO komanda. Ji buvo viena galinga komanda, triuškindavo varžoves ir daugiau nei 70 taškų. Iš esmės lyga buvo nuobodi ir neįdomi. Galėjai remti tik TEO.
Yra toks vadinamas autobuso koeficientas, kai kalbama apie įmones, tai jis parodo, kiek žmonių turi pervažiuoti autobusas, kad įmonė užsilenktų. Pavyzdžiui, jei tas koeficientas yra lygus vienam, tai reiškia netekusi vieno žmogaus, įmonės nebeliks. Su moterų lyga TEO laikais buvo panašiai: pasitraukė TEO kaip rėmėjas ir moterų komandos neliko ir, atrodo, lyga žlugs, bet ji nežlugo.
Ir geriausias metas lygai buvo 2014-2015 metų sezonas, kada trys moterų komandos žaidė Europos taurėje. Utenos „Utena“ tik paskutinėse grupės rungtynėse prarado galimybę žaisti atkrintamosiose. Moterų krepšinio finalai pradėjo rinkti auditorijas virš 1000 žmonių. Iš viso buvo 6 komandos, kurios galėjo viena kitą nukalti, o finalas tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir „Utenos“ buvo gero lygio produktas.
Iš viso lygoje buvo 8 komandos, viena tarp jų – „Jaunieji Talentai“, kur žaidė Laura Juškaitė ir Gabija Meškonytė, ir jos užėmė 7 vietą. Tai buvo geriausias sezonas moterų krepšinyje. Bet kas nutiko per kelis metus, kad tokia įdomi lyga ėmė ir subyrėjo?
2014-2015 m. LMKL čempionės – Utenos „Utena“. Kas nutinka kitą sezoną? Finansavimas yra sumažinamas, nes tuo metu Utenos „Juventus“ užima 3 vietą, vyrų komandai reikia didesnio finansavimo. Kur galima ieškoti didesnio finansavimo? Yra moterų krepšinio komanda. 2015-2016 m. „Utena“, nors ir laimi reguliarųjį sezoną, bet labai nepasiseka atkrintamosiose ir užima 4 vietą.
Utenos savivaldybė visiškai nutraukia finansavimą moterų komandai. Utenos „Juventus“ tą sezoną irgi užima 4 vietą, bet LKL jie dar yra.
2014-2015 m. LMKL vicečempionės – Marijampolės „Sūduva“. Nežaidė Europos taurėje, bet du sezonus turėjo gero lygio derbį su „Utena“. 2016-2017 m. laimėjo LMKL čempionatą, bet vėl finansavimo mažėjimas, kitą sezoną – tik trečia vieta ir pasitraukimas iš lygos dar kitą sezoną.
Pabandykime atspėti, kas laimėjo 2016-2017 m. NKL čempionatą? Beje, kitą sezoną vyrų komanda NKL čempionate užėmė tik trečią vietą.
2014-2015 m. 6 vietą užėmė Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“. Jau kitame sezoną jos laimėjo čempionatą, o dar po dvejų metų dar kartą laimėjo čempionatą ir po to komanda pasitraukė iš čempionato.
Taip Kauno rajone vyrų komandos nebuvo, bet kaip tik tuo metu Šakių „Vytis“ norėjo persikelti į LKL, Šakiuose tinkamos arenos nebuvo, todėl buvo ieškoma, kur būtų galima persikelti.
Siurprizas, bet tokia arena buvo Garliavoje, todėl buvo deramasi su Kauno rajono savivaldybe dėl paramos, ir tik paskutinę akimirką jos Kauno r. savivaldybė nesuteikė. Bet taip galų gale buvo atitrauktas pagrindinis moterų komandos rėmėjas „Hoptrans“ ir siūlau pasidomėti, ką dabar jie remia.
Taip iš esmės 2014-2015 metais turėdami gerą kokybišką lygą Lietuvos mastais, turėdami pagrindines komandas ne Vilniuje ir Kaune, o miestuose, kurie gali turėti net pajėgias europinio lygio komandas ir ten varžytis, o didiesiems miestams Vilniui, Kaunui, Panevėžiui, Šiauliams, Klaipėdai ir Alytui vyrų komandas, moterų krepšinis galėjo pradėti kilti ir galbūt net klestėti, bet dėl to, kad vyrų krepšiniui reikėjo daugiau, mes praradome tas tris moterų komandas.
Turint jas dabar lygoje, ne taip jau ir liūdna padėtis būtų moterų krepšinyje. Ir federacija nė vienoje vietoje čia nebandė kontroliuoti, o tiesiog žiūrėjo vyrų krepšinio intereso. Taigi moterų krepšiniui, norint pakilti tikriausiai reiktų parodyti nagučius, nes vyrai tai jus sumindė.
4 mitas: moterų krepšinis negeneruoja click‘ų ir reklamos
Paskutinis mitas yra skirtas krepšinio žurnalistams, nes manau, kad jie gali labai daug pasiekti. Truputį sakyčiau jie per mažai save vertina, kaip rimtą jėgą, kurie gali padaryti pokyčius, bet jūs galite.
Taigi vienoje tinklalaidėje aš pamačiau, kad bus atsakinėjama į klausimą, kodėl nerašo apie moterų krepšinį ir atsakymas, buvo, kad mes gyvename iš skaitomumo, o apie moterų krepšinį niekas neskaito. Ir aš tikiu, kad tai tiesa.
Bet kai aš rašau straipsnį, aš puikiai žinau, kad jį gali atmesti, kad jis gali būti neskaitomas, bet dar geriau žinau, kad jis ne dėl moterų krepšinio nebus skaitomas, o gal dėl to, kad nelabai gerai apie jį rašau ir moku pasakoti.
Vėlgi, kaip aš galiu pavyzdžiui būti jūsų patreonu, jei jūs tik orientuositės į clickus, o nepasakysite, ne čia yra svarbi tema ir visus aš priversiu ją perskaityti ir tai nebūtinai moterų krepšinis, galite traukti kitus dalykus.
Moterų krepšinis yra vienas iš tų didelių pavyzdžių, kur tu niekaip negali sakyti, kad tarp vyrų ir moterų yra lygybė, ir svarbiausia, ji atsiranda labai nuo jauno amžiaus, kada krepšinis turi būti tik naudingas laisvo laiko leidimas.
4 problema: moterų krepšinis nėra verslas
Moterų krepšinis nėra verslas ir reikia tai pripažinti. Paguodžiantis dalykas – vyrų krepšinis Europoje irgi nėra verslas, todėl, jei reiktų sakyti, kur yra silpniausia Gedimino Žiemelio dalis, tai ta, kad jis ruošiasi iš krepšinio daryti verslą.
Problema, kad žmonės sunkiai palaiko verslus, juk nesakai „aš esu Maximos fanas“, eini, nes gausi duonos ir tiek. Taip, yra „iPhone“, kurių pirkėjus galima palyginti su sporto fanais, bet tai yra vienetai, be to tokie prekės ženklai kalba daugiau, nei apie verslą, o tavo pojūčius. Žiemelis tau žada pergales, bet sunku pasakyti, ar to bus gana ir, jei nelaimėsi, ar būsi tada įdomus.
Europos sportą apskritai sunkiai galima pavadinti verslu, kuris duoda pelną jo savininkui ir tam galime paimti futbolą. Kad ir kaip gerai sektųsi futbolo komandai, jis visas generuojamas pajamas paima ir išleidžia geresniems žaidėjams. Ir jokio pelno iš to negauna.
O jeigu nuspręstų gauti pelną, tai susidurtų su situacija, kad pradžioje pradėtų pralaiminėti, o po to galų gale galėtų ir iškristi iš lygos, todėl net yra priversti leisti pinigus ir neuždirbti pelno. Amerikos sportui pavyksta pelną gauti, nes ten komandos yra nustačiusios algų kepures ir taip yra apribojamos išlaidos. Taigi, net Kauno „Žalgiris“ nėra verslas, kuris gali duoti pelną.
Bet Gedimino Žiemelio idėja yra įdomi dėl klubo su dalininkais, kurias gali tapti ir sirgaliai. Nes tai pirmiausiai gali sukurti bendruomenę, kuri gali pradėti galvoti ne vien apie pergales. Vyrų krepšiniui Lietuvoje į tokį modelį ir reiktų bandyti pereiti. O šios bendruomenės iš esmės jau galėtų galvoti ne vien apie vyrų krepšinį, bet kartu ir apie moterų. Turint moterų komandas, tu jas gali išnaudoti ne kaip verslo, bet socialinių partnerių platformas, kuriose, gali kalbėti, kas bendruomenei rūpi, o ne tai, už ką tau sumoka rėmėjas. Ir tai gali tapti rimtu dalyku dėl ko ir verslas susidomės.
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.