Vilniaus „Rytas“, net ir nukabinęs Šarūno Jasikevičiaus atvaizdą, savo arenoje yra pagerbęs daugiausiai krepšininkų tarp LKL klubų. Dvi komandos yra iškėlusios po keturis marškinėlius ir net penkios neturi nė vienų pakabintų marškinėlių.
„BasketNews.lt“ pateikia krepšininkus ir trenerius, kurių marškinėliai galėtų būti iškelti Lietuvos krepšinio lygos klubų arenose.
Kauno „Žalgiris“
„Žalgirio“ arenos palubes pirmieji marškinėliai papuošė 2014 metais. Tuomet į viršų kilo Arvydo Sabonio marškinėliai, po metų – ir Modesto Paulausko. Tada eilė atėjo treneriams. 2017 metais buvo pagerbtas Vladas Garastas, o 2019 metais – ir Jonas Kazlauskas.
Ateityje dėl bent dar dviejų žalgiriečių iškeltų marškinėlių galima nė neabejoti.
Paulius Jankūnas „Žalgiryje“ žaidžia 16-ąjį sezoną. Nuo 2003 metų jis Kauną paliko tik vieną sezoną, kai 2009-2010 metais išvyko į Maskvos srities „Chimki“.
35-erių aukštaūgis „Žalgirio“ kapitonu tapo būdamas 24-erių metų, kuomet šias pareigas 2008 metais perėmė iš Tanoka Beardo.
Jankūno karjera „Žalgiryje“ yra tokia, kad jis yra minimas tarp geriausių Eurolygos žaidėjų. Jis lygos istorijoje daugiausiai rungtynių pradėjo starto penkete (259), pagal atkovotus kamuolius yra antroje vietoje (1,735), pagal pelnytus taškus – ketvirtoje (2,972).
2018 metais puolėjas pirmą kartą pateko į Eurolygos antrąjį geriausių krepšininkų penketuką bei galop prasibrovė į Eurolygos finalo ketvertą. Prie to itin daug prisidėjo ir kitas žmogus, vieną dieną savo marškinėlius taip pat matysiantis „Žalgirio“ arenos palubėse.
Tai – Šarūnas Jasikevičius, „Žalgiryje“ baigęs savo įspūdingą krepšininko karjerą bei taip pat puikiai pradėjęs trenerio darbą.
Paskutiniame savo sezone Eurolygoje 2013-2014 metais Šaras su „Žalgirio“ marškinėliais vidutiniškai pelnydavo po 6,7 taško ir atlikdavo po 3,1 rezultatyvaus perdavimo. Jau nuo kito sezono jis tapo „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko asistentu ir šias pareigas užėmė pusantrų metų.
Nuo 2016 metų sausio pradžios „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu dirbantis Jasikevičius pirmajame sezone Eurolygoje iškovojo 2 pergales ir patyrė 10 nesėkmių ir triumfavo LKL finale.
Po to kauniečio akcijos tiek trenerių rinkoje, tiek ir sirgalių akyse ėmė staigiai kilti. 2016-2017 m. sezone „Žalgiris“ Eurolygoje iškovojo 14 pergalių ir nuo ketvirtfinalio atsiliko dviem laimėjimais.
2017-2018 metais – istorinis sezonas, kai po 19 metų pertraukos komanda prasibrovė į Eurolygos finalo ketvertą. Po tokio sezono Šaras jau sulaukė dėmesio iš Toronto „Raptors“, kuri ieškojo vyriausiojo trenerio.
2018-2019 m. sezone „Žalgiris“ stebuklingu žygiu pasiekė Eurolygos ketvirtfinalį, kuriame nusileido reguliariojo sezono nugalėtojai Stambulo „Fenerbahče“. Sirgalių susidomėjimas pasiekė aukštumas – visi bilietai parduoti į 11 iš 17 namų rungtynių.
Priedas prie seniai neregėtų rezultatų – trenerio ištikimybė „Žalgiriui“. Kaskart išgirdus klausimą apie galimybes persikelti kitur, treneris pabrėždavo „Žalgirio“ pliusus. „Mane reikės išspirti dviem kojomis“, – tokios ir panašios frazės skambėdavo iš Jasikevičiaus lūpų.
Vilniaus „Rytas“ nusprendė Jasikevičiaus atvaizdą nuo savo arenos palubių nukelti. Ateis laikas, kai Šaro marškinėliai kils į viršų „Žalgirio“ arenoje.
Vilniaus „Rytas“
„Jeep“ arenoje yra pagerbta daugiausiai krepšininkų tarp LKL ekipų (8). Vilniaus „Ryto“ namuose yra iškelti Rimo Kurtinaičio, Jono Valančiūno, Arvydo Macijausko, Andriaus Šležo, Ramūno Šiškausko, Roberto Javtoko, Chucko Eidsono ir Roberto Štelmaherio atvaizdai.
Iki šio sezono arenoje buvo pakelta ir buvusio komandos krepšininko Šarūno Jasikevičiaus nuotrauka, tačiau klubas tarpsezoniu nusprendė ją nukelti.
„Rytas“ turi ne vieną krepšininką, kurį galėtų pagerbti savo namuose. Pirmasis variantas – buvęs ekipos kapitonas Steponas Babrauskas. 2003-2006 metais jis tai žaidė „Ryte“, tai buvo skolinamas kitoms komandoms, o nuo 2008 iki 2014 metų klube rungtyniavo be pertraukų ir užėmė kapitono pareigas.
Babrauskas su „Rytu“ dukart laimėjo LKL čempionatą ir kartą į viršų kėlė Europos taurės nugalėtojų titulą.
Kitas kandidatų eilėje – Mindaugas Lukauskis, kuris „Ryto“ aprangą vilkėjo devynerius metus. Šis 40-ies metų veteranas savo kolekcijoje su „Rytu“ turi po du LKL ir Europos taurės trofėjus bei tris KMT titulus.
Tris trofėjus su klubu iškovojęs Artūras Jomantas yra dar vienas šio amžiaus „Ryto“ simbolių. Puolėjas komandoje žaidė 10 sezonų bei laimėjo du Lietuvos lygos ir vieną Europos taurės titulą. Identiškais apdovanojimais gali pasigirti ir Martynas Gecevičius, kuris dar 2010 metais tapo ir finalo serijos MVP.
Klaipėdos „Neptūnas“
„Švyturio“ arenoje kabo dveji marškinėliai – Arvydo Macijausko ir Eurelijaus Žukausko.
Kitas krepšininkas, galintis savo marškinėlius pamatyti Klaipėdos „Neptūno“ namų rungtynėse – 12 metų klube žaidęs Martynas Mažeika, per juos spėjęs tapti ir komandos kapitonu, ir sirgalių numylėtiniu.
Jis šiame klube rungtyniavo 2000-2004, 2008-2009 ir 2010-2017 metais.
Būtent su šiuo krepšininku „Neptūnas“ iškilo į Lietuvos krepšinio elitą. 2013 metais laimėtas pirmasis LKL bronzos medalis, o 2014 metais pirmąjį kartą šiame tūkstantmetyje iš LKL finalo buvo išstumtas Vilniaus „Rytas“.
Po to klubas debiutavo Eurolygoje, taip pat pirmąjį žingsnį šiame turnyre dėjo ir Mažeika.
Dar vienas klubo laimėjimas kartu su Mažeika – 2016 metais ekipa vėl prasibrovė į LKL finalą. Kitą sezoną ekipa LKL užėmė ketvirtąją poziciją ir „Neptūnas“ nusprendė su žaidėju išsiskirti.
Panevėžio „Lietkabelis“
„Cido“ arenoje nėra pakabinti nė vieneri marškinėliai, tačiau variantų, kurios Panevėžio krepšinio asmenybės gali būti pagerbtos, yra ne vienas.
Verta atkreipti dėmesį į tris skirtingas kartas.
Panevėžio krepšiniui daug atidavė ir „Lietkabelio“ treneriu 1972-1978 bei 1991-1994 m. dirbo Raimundas Sargūnas. Jis mirė 2002 metais.
Sargūnas 1959-1978 metais buvo Panevėžio žaidimų, o 1978-1990 metais – internatinės sporto mokyklos vyriausiuoju treneriu. 1990-1991 m. jis vadovavo Kauno „Žalgiriui“.
Jo auklėtiniais buvo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Einikis, Jonas Kazlauskas ir kiti.
Sargūnas spėjo sulaukti pripažinimo. Jis 2001 metais gavo LTOK olimpinę žvaigždę, prie jo vardo sporto gimnazijos yra pastatytas jam skirtas paminklas, o „Lietkabelis“ jo garbei pavadino prieš sezoną vykstantį draugišką turnyrą.
Vienas iš Raimundo Sargūno auklėtinių – Gintaras Leonavičius, kurio marškinėliai taip pat pretenduoja atsidurti „Cido“ arenos palubėse. Jis „Lietkabelyje“ rungtyniavo nuo 1984 iki 1992 metų, o nuo 1996 iki 2004 metų ir 2009-2010 m. sezone šią komandą treniravo.
Vienas iš Leonavičiaus auklėtinių yra Mindaugas Lukauskis. Jis gimtojo miesto klube žaidė nuo 1996 iki 2001 metų, kuomet ekipa dar vadinosi „Kalnapilis“. Puolėjas į komandą dar sugrįžo 2016-2017 m. ir pirmą kartą istorijoje klubą atvedė į LKL finalą.
„Šiauliai“
„Šiaulių“ arenoje pagerbtos keturios asmenybės: buvę komandos žaidėjai Donatas Slanina, Mindaugas Žukauskas ir Robertas Giedraitis bei komandos treneris Antanas Sireika.
Dar vienas variantas iškilti į arenos palubes – Vaidas Pauliukėnas, kuris komandoje žaidė 11 sezonų. Geriausias jo sezonas buvo 2003-2004 metais, kuomet gynėjas LKL rinko po 14,4 taško.
Jis šešis kartus su „Šiauliais“ laimėjo LKL bronzos medalius, dusyk tapo Baltijos krepšinio lygos trečiosios vietos laimėtoju.
Baigęs krepšininko karjerą, Pauliukėnas nuo „Šiaulių“ niekur neatitolo ir nuo 2010 iki 2016 metų dirbo komandos trenerio asistentu. Tuomet vieną sezoną jis užėmė vyriausiojo trenerio pareigas, o 2017 metais Pauliukėnas tapo Antano Sireikos asistentu.
Šiuo metu Pauliukėnas „Šiaulių“ klube yra jau 20 metų – nuo 1999 metų.
Utenos „Juventus“
Utenos arenoje kabo vieninteliai dabartinio vyriausiojo trenerio ir klubo prezidento bei buvusio komandos žaidėjo Žydrūno Urbono marškinėliai.
Jis šiame klube žaidė paskutinius trejus savo profesionalios karjeros metus, o paskutiniame sezone LKL rinko po 13,3 taško ir 15,3 naudingumo balo.
Vienas iš galimų variantų, kieno marškinėliai galėtų pakiltų į „Juventus“ arenos palubes – 32-ejų Gintauto Matulio.
Jis „Juventus“ komandoje žaidė aštuonis sezonus, o paskutinį kartą šios ekipos marškinėlius vilkėjo 2014 metais. Daugiau krepšininkų, komandoje praleidusių tokį ilgą laiką, „Juventus“ neturi.
Matulis yra daugiausiai rungtynių su „Juventus“ apranga sužaidęs krepšininkas (218).
Prienų „CBet“
Prienų arenoje nėra pakabintų marškinėlių. Ten savo marškinėlius galėtų išvysti Virginijus Šeškus.
Sunku būtų rasti geresnį variantą nei žmogų, kuris Prienų krepšinyje yra daugiau nei tris dešimtmečius – nuo 16 metų.
52-ejų Šeškus iš pradžių žaidė, o po to treniravo Prienų komandą, kuri nuo 2009 metų yra LKL narė.
Treneris šią vasarą Prienų klubą paliko penktąjį kartą. Prieš tai Prienų ekipoje jo nebuvo tik išvykus į armiją, persikėlus žaisti į „Šiluminius tinklus“ ir Kauno „Atletą“ bei tapus Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneriu 2014-2015 metų sezone.
Alytaus „Dzūkija“
Alytaus arenoje taip pat nėra pakabintų marškinėlių, tačiau vietos „Dzūkija“ turi du žmones, kuriuos galėtų pagerbti.
Tai – broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, šio miesto komandoje pradėję savo karjeras.
Darjušas šio miesto „Alitos“ klube žaidė 1996-2000 m. ir 2002-2003 m. sezonuose. Paskutiniame sezone LKL jo rodikliai siekė 17,8 taško ir 9,3 atkovoto kamuolio. Kšištofas „Alitoje“ rungtyniavo 1996-1999 ir 2001-2002 metais.
Po karjeros etapo Alytuje abu jie išvyko į stipresnes komandas ir turėjo puikias karjeras.
Po mažiau nei mėnesio jiems sukaks po 40 metų. Šiuo metu broliai žaidžia Didžiosios Britanijos Londono „Royals“ ekipoje.
Likusios dvi LKL komandos – Kėdainių „Nevėžis“ ir Pasvalio Pieno žvaigždės“ – savo arenose neturi pakabinusios nė vienų marškinėlių. Abi šios komandos neturi ryškių krepšininkų ar trenerių, kuriuos galėtų pagerbti į arenos palubes iškeldamos marškinėlius.
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.