Kai Antanas Kavaliauskas ketvirtojo kėlinio pradžioje buvo išimamas iš žaidimo ir visam likusiam rungtynių laikui sodinamas ant suolo, „Žalgirio“ arenoje pasigirdo švilpimas, bet tai buvo skirta ne jam.
Arenos vaizdo kube tuo metu buvo trumpam parodytas Linas Kleiza, Vilniaus „Ryto“ sporto direktorius, ir jam teko tos neigiamos sirgalių reakcijos.
Vos tik Kleizos veidas išnyko iš kamerų akiračio, arenoje pasigirdo plojimai, dalis žiūrovų atsistojo ir audringai dėkojo „Žalgirio“ centrui už jo indėlį šiemet ir du ankstesnius sezonus.
Šalia šoninės linijos Kavaliauskas trumpam paskendo Pauliaus Jankūno glėby ir šis kažką jam sušnabždėjo į ausį, netrukus sveikinimus Kavaliauskas priėmė ir iš Edgaro Ulanovo bei Brandono Davieso.
Gali būti, kad tai buvo paskutinis Kavaliauskas mačas, vilkint „Žalgirio“ marškinėlius. Jo kontraktas su klubu baigiasi ir „Žalgiris“ gali atsigręžti į jaunesnius klubui priklausančius žaidėjus – Martiną Gebeną ir Lauryną Birutį.
Jeigu taip nutiks, tai AK galės išeiti aukštai iškelta galva. Prieš trejus metus būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad iš aikštės jį žiūrovai būtų išlydėję plojimais atsistoję, nors pats Kavaliauskas su tuo ir nesutiktų.
„Nuo pirmos dienos jaučiau palaikymą iš kauniečių, – po mačo kalbėdamas tinklalapiui „BasketNews.lt“, sakė Kavaliauskas. – Gal vienetai ne taip suprato, bet iš daugumos kauniečių buvo vien tik meilė ir supratimas.“
Priimti buvusį „Ryto“ kapitoną Kaune visgi nebuvo taip lengva. Reakcija pirmą sezoną į kiekvieną prastesnį Kavaliausko epizodą arenoje būdavo tokia neigiama, kad po vienų rungtynių savo žaidėją spaudos konferencijoje užstoti turėjo Šarūnas Jasikevičius. Po to viskas ėmė keistis.
Antanas Kavaliauskas
Komanda: |
Kauno Žalgiris |
Pozicija: | C |
Amžius: | 34 |
Ūgis: | 208 cm |
Svoris: | 113 kg |
Gimimo vieta: | Vilnius, Lietuva |
Kavaliauskas visus tris sezonus užėmė atsarginio centro vaidmenį ir buvo solidi parama iš pradžių šalia Augusto Limos, po to – šalia Brandono Davieso.
Visus tris sezonus jo minučių kiekis buvo stabilus (vidutiniškai 12-13 per rungtynes), visada žaidimas puolime – efektyvus (Eurolygoje dvitaškių taiklumas niekada nebuvo žemesnis už 58 proc., LKL – virš 67 proc.).
Jeigu Kavaliausko karjera „Žalgiryje“ baigėsi, tai ji baigėsi triuškinant buvusią komandą. Kai aukštaūgis sėdo ant suolo, kauniečiai trečiajame LKL finalo serijos mače pirmavo 84:42 ir buvo devintojo paeiliui titulo link.
„Tiesiog parodėme čempionišką charakterį ir valdėme situaciją nuo pat pradžių, – sakė Kavaliauskas. – Žinojome, kad reikės tai daryti, stengėmės laimėti ir tuo pačiu pasiųsti žinutę.“
Kokią žinutę?
„Kad mes čempionai“, – atsakė centras.
Noras žaisti čempioniškoje organizacijoje – ne tik komandoje, bet ir organizacijoje – buvo pagrindinis Kavaliausko motyvas, kai jis 2016 metais persikėlė iš Vilniaus į Kauną. Nebuvo praėjęs nė pusmetis nuo to, kai jis su „Rytu“ laimėjo Karaliaus Mindaugo taurę ir pasakė, kad niekada nežais „Žalgiryje“, tačiau ten greitai viskas sugriuvo.
Tuometiniai „Ryto“ vadovai ir treneris Tomas Pačėsas 2016 m. vasarą pradėjo ieškoti būdų, kaip Kavaliausko atsikratyti, ir to jam buvo per daug. Jeigu jis tapo nebereikalingas Vilniuje, tuomet kodėl gi nepersikėlus į Kauną, kurio vadovai ir žaidėjai su Pauliumi Jankūnu priešakyje rodė didžiulį norą jį matyti.
Dėl tokio sprendimo Kavaliauskas niekada nesigailėjo. Trys LKL finalo žiedai, du laimėjimai KMT varžybose, kelionė į Eurolygos finalą ketvertą – tokie ryškiausi jo ir komandos pasiekimai per tuos metus.
„Aišku, nebuvo lengva, bet visi palaikė ir visi suprato, kokios ten (Vilniuje) buvo nesąmonės. Palaikymas Kaune buvo iš visų – nuo prezidento iki valytojų ir apsauginių. Iš karto priėmė į šeimą ir aš labai dėkingas“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Kavaliauskas.
Prabėgus trejiems metams, jis nejaučia jokių sentimentų buvusiai komandai.
„Kiekvienam žalgiriečiui yra malonumas laimėti prieš „Rytą“. Ypač 3-0. Ypač su tokiomis baigtimis kiekvienose rungtynėse“, – dėstė Kavaliauskas.
Situacija paskutiniame finalo serijos mače buvo tokia aiški, kad vos įpusėjus trečiajam kėliniui visam laikui iš rungtynių buvo išimtas Brandonas Daviesas. Treneris Šarūnas Jasikevičius iš karto pradėjo jam ploti ir apsikabino, taip parodydamas, kad daugiau tądien į aikštę nebegrąžins.
Daviesas buvo išlydėtas griausmingomis ovacijomis, o vienas pirmųjų jį pasveikinusių su puikia karjera Kaune buvo Kavaliauskas, keitęs Daviesą.
„Apsikabinau ir pasakiau, kad aš jį myliu ir ačiū jam už viską“, – atskleidė Kavaliauskas.
Jis buvo vienas tų, kuris matė, kaip per tuos dvejus metus Daviesas užaugo. Nuo stringančio ir vietos aikštėje nerandančio centro iki geriausių Eurolygos krepšininkų penketuko – tokia buvo Davieso kelionė Kaune, jeigu ją apibūdintume trumpai. Bet jokia sėkmės istorija nenutinka šiaip sau ir Kavaliauskas tai puikiai žino.
„Kiek pamenu, jis visada ateidavo ryte ir dirbdavo ant judesių, – pasakojo Kavaliauskas. – Visus judesius, kuriuos jūs matėte, ir metimus ir panašiai – tai buvo tiesiog juodas darbas, atlikinėjamas kiekvieną laisvą rytą. Aukojamas šeimos laikas tam, kad padarytumei tai dėl savęs, dėl komandos.
Didžiausia pagarba jam, vienas malonumas būti jo komandos draugu. Nes kiek jis yra geras žaidėjas aikštelėje, tai jis dvigubai geresnis rūbinėje.“
Toje rūbinėje Davieso kitą sezoną nebebus, mažai šansų, kad sparnų nepakels ir Aaronas White’as. Kokia Antano Kavaliausko situacija?
„Mano situacija tokia – išgerti šią taurę nealkoholinio gazuoto rudo vandens ir eiti išsimaudyti. Dabar yra tokia mano situacija“, – atsakė AK.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.