Pernai vasarą parašą ant naujos sutarties su Klaipėdos „Neptūnu“ padėjęs Tomas Delininkaitis uostamiestyje regėjo svajingą karjeros pabaigą. Išaušus šiam momentui, Klaipėdos krepšinio legenda tikėjosi pasitraukti simboline nata – finišuoti komandoje, kur žengė pirmuosius profesionalo žingsnius.
Tomas Delininkaitis
Pozicija: | SG, PG |
Amžius: | 38 |
Ūgis: | 190 cm |
Svoris: | 80 kg |
Gimimo vieta: | Klaipėda, Lietuva |
„Tu planuoji, o aukščiausiasis juokiasi, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė su „Neptūnu“ neseniai atsisveikinęs Delininkaitis. – Mūsų srityje nieko negali planuoti, nes nežinai, kas bus rytoj.“
38-erių veteraną su pirmuoju karjeros klubu, kuriame jis per 2001-2003 m. atkarpą atsispyrė į aukštesnį lygį, dar siejo vieno sezono sutartis, tačiau ji komandos performavimą vykdžiusių vadovų portfelyje šią vasarą ilgiausiai liko nebaigta tvarkyti.
Abi pusės galiausiai dėl kompensacijos susitarė tik įsibėgėjus rugpjūčiui ir skirtingais keliais pasuko ne pačiomis maloniausiomis nuotaikomis.
COVID-19 pandemijos pasekmių ir praeities skolų prispaustas „Neptūnas“ neturėjo galimybių išpildyti anksčiau pasirašytų kontraktų, o derybas su branduolį sudariusiais patyrusiais žaidėjais pradėjo agresyviu ėjimu.
Pirminis Klaipėdos ekipos vadovų pasiūlymas susimažinti metinį atlyginimą siekė net 60 proc.
Šiuos skaičius Delininkaitis pirmiausia išvydo elektroniniame laiške ir niekaip nerado tam paaiškinimo.
„Tokie skaičiai tiesiog užmuša, – atviravo Delininkaitis. – Tik man yra pikta, kad jie per spaudą įvardija, jog nepavyksta susitarti su Delininkaičiu. Aš lieku toks kaip ir kalčiausias – klubas nori, o Delininkaitis nesutinka. Tiesiog reikėjo įvardinti sumą, kiek klubas prašo susimažinti, tada neaiškumų nebūtų kilę.“
Persirašius mažesnės vertės sutartis su dviem pagrindiniais žaidėjais Žygimantu Janavičiumi ir Simu Galdiku, „Neptūnas“ išsiskyrė su Gailiumi ir sudėtį ėmė pildyti vienu naujoku po kito. Tuo metu Delininkaičio klausimas taip ir liko kaboti.
Tokio „Neptūno“ vadovybės elgesio klaipėdietis taip pat liko nesupratęs.
„Man atrodo, taip nesidaro, negražiai kažkaip, – sakė gimtajame mieste penkis sezonus sužaidęs snaiperis. – Laukiau, nenorėjau intrigų, nes vis tik kaip ir turėjau kontraktą, buvau komandos dalis. Iš kitos pusės, nebesinorėjo būti komandoje, kai komplektuojasi ir manęs net nemato. Bet kuriame darbe būtų nemalonu eiti dirbti, kai taip viskas vyksta už tavo nugaros.
Viskas yra suprantama – komanda jauninama. Galiu viską pateisinti, bet aš tiesiog gyvenime vertinu žmogiškumą ir dialogą, o ne veikimą už nugaros.“
Užsitęsusios skyrybos Delininkaitį įstūmė į komplikuotą padėtį – gynėjas dar mažiausiai metus norėtų rungtyniauti, tačiau tokių galimybių tėvynėje praktiškai nebeliko. LKL klubai, išskyrus tik rugpjūtį pabudusią Alytaus „Dzūkiją“, jau yra arba susikomplektavę, arba apsidėlioję gynėjų linijas.
2010 m. pasaulio čempionato bronzininko teigimu, realu, kad karjera vėl gali pakrypti į užsienį, kur septynerius metus su pertraukomis jis rungtyniavo Ukrainoje, Ispanijoje, Graikijoje, Latvijoje ir Turkijoje.
„Vėlgi, kaip ir pasakiau „Neptūnui“, visas kalbas reikėjo pradėti balandį ar gegužę, kol ypatingai Lietuvoje komandos dar nebuvo susikomplektavusios, gal dar būtų buvę šansų. Visos komandos daugiau mažiau yra sukomplektuotos, dabar sunku kažką pasakyti“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino Delininkaitis.
2013-ųjų Europos vicečempionas pastarąjį sezoną LKL vidutiniškai žaidė po 15 minučių ir pelnė po 7,8 taško. FIBA Čempionų lygoje krepšininko rezultatyvumas per tokį pat žaidimo laiką buvo kiek aukštesnis – 8,7 taško, taip pat pridėdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Tuo metu tritaškiai abiejuose frontuose liejosi panašiai: Čempionų lygoje – 40 proc. pataikymas, LKL – 43,8 proc.
Delininkaitis neslėpė paskutiniaisiais metais vis galvojęs, jog sužaistas sezonas – paskutinis. Visgi pastarasis dėl COVID-19 pandemijos buvo nutrauktas dar kovo viduryje, o per beveik pusmečio pauzę tituluotas taikliarankis ne tik pailsėjo fiziškai, bet ir pasiilgo kovų ant parketo.
„Individualiai sportuoju, pažaidžiu krepšinį su draugais, tikrai nesėdžiu namie ir nosies nekrapštau, – sakė Europos taurės laimėtojas, daugkartinis LKL ir BBL čempionas. – Kai nebežaidi rinktinėje, per vasarą pailsi nuo krepšinio. Aš esu toks žmogus, kuriam nepatinka gulėti lovoje, vis tiek turiu kažką daryti.
Aktyviai poilsiauju – pabėgioju ar pavažinėju dviračiu. Tikrai nesėdžiu, nes žinau, kaip po to yra sunku įsivažiuoti. Juolab, kad nuo pandemijos pradžios praėjo ilgas laiko tarpas. Tikrai labai esu pasiilgęs krepšinio.“
Ačiū, kad mus skaitote! Padėkite mums dar labiau.