Nuotr.: Youtube.com stop kadras
Nuotr. Youtube.com stop kadras

2005-ųjų rugsėjį į Kauno „Žalgirį“ atvyko prieš tai Serbijoje savo vardą garsinęs, tačiau žaidimo aukštesniame lygyje panoręs amerikietis Reggie Freemanas.

Reggie Freeman

Reggie  Freeman
Pozicija: SF, SG
Amžius: 45
Ūgis: 199 cm
Svoris: 100 kg
Gimimo vieta: Bronksas, JAV

199 cm ūgio krepšininkas greitai įsiliejo į ekipą ir tapo vienu iš kauniečių lyderių. Žaisdamas „Žalgiryje“ Freemanas Eurolygoje fiksavo 11,2 taško, 3,8 atkovoto kamuolio ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkį.

Iš pažiūros tai nėra labai įspūdingi skaičiai, tačiau įstabūs Freemano judesiai ant parketo ir gatvės krepšinį primenantis žaidimo stilius abejingų nepalikdavo. Kairiarankio tritaškiai greitose atakose iš proto varydavo ne tik senutėlėje Kauno sporto halėje susirinkusius aistruolius, bet ir varžovų komandos trenerius.

Tą sezoną buvusi Teksaso universiteto žvaigždė puikiai tiko „Žalgiriui“ ir tuometinio trenerio Antano Sireikos laisvo puolimo filosofijai. Kauniečių greitoms atakoms dirigavo Edas Cota, šalia Freemano ant perimetro stovėjo taiklia rankele, bet savotišku gyvenimo būdu garsėjęs snaiperis Larry Ayuso, o po krepšiu varžovus laužė dvi taškų mašinos – Tanoka Beardas ir Darjušas Lavrinovičius.

Kai „Žalgiris“ užsikurdavo, oponentų komandoms būdavo sunku. Tą parodė ir sezono pradžioje demonstruojami rezultatai. Sireikos auklėtiniai Eurolygos kovas pradėjo laimėdami pirmąsias 5 iš 6 rungtynių, o reguliarųjį sezoną „Žalgiris“ užbaigė būdamas trečioje A grupės vietoje.

Tačiau netrukus ši smagiai įsisiūbavusi Kauno ekipos karuselė pradėjo stoti. Klubą dėl konfliktų su treneriais bei drausmės pažeidimų vienas po kito paliko Cota ir Ayuso, Tanoka Beardui pasipylė traumos, o treneriui Sireikai pamainą rasti buvo sunku. 

Šį sezoną metami dvitaškiai

61%
21,8
Pataiko: 21,8
Taiklumas: 60,8%
Vieta lygoje: 5
Geriausias pasiekimas: 30
Blogiausias pasiekimas: 13
Daugiausia pataiko: Joffrey Lauvergne

Tai stipriai paveikė iki tol gražią pasaką priminusią „Žalgirio“ sezono eigą. Kauniečiai „Top 16“ etape pralaimėjo visus 6 susitikimus, o Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) neturėjo nė menkiausios progos pasipriešinti Vilniaus „Lietuvos rytui“. Serija pralaimėta 0-4.

„Išvykę žaidėjai nebuvo pakeisti visavertiškai. Vietoje Cotos į Kauną atvykęs Kenny Andersonas buvo prastos sportinės formos ir jau stovėjo ant savo paskutinių kojų. Atrodė, jog galime nušluoti visą Europą, tačiau subyrėjome lyg kortų namelis. Sezono pabaigoje visai nebuvome panašūs į tą komandą, kuri žaidė pradžioje“, – liūdnai sudėtingą sezono pabaigą prisiminė Freemanas, kuris, nepaisant pokyčių, „Žalgiryje išliko iki sezono pabaigos.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ jau daugiau nei prieš dešimtmetį sportbačius ant vinies pakabinęs Freemanas papasakojo apie fiasko NBA, karjerą Serbijoje, dviprasmišką sezoną „Žalgiryje“, subyrėjusią komandą, linksmybes Kauno klubuose, išgertuves su Arvydu Saboniu bei legendinį Edo Cotos interviu.

– Jaunystėje buvote gatvės krepšinio legenda ir turėjote „Hi-five“ pravardę. Kaip vaikinui iš gatvės pavyko tapti profesionaliu krepšininku?
– Buvo tokie laikai, kai daugelis garsių krepšininkų žaisdavo tiesiog gatvėje ir vėliau pasirašydavo gerus kontraktus su aukščiausio lygio komandomis. Tuo metu gyvenau Niujorke ir su Edu Cota kiekvieną dieną leisdavome laiką lauko aikštelėse žaisdami trys prieš tris. Dabar viskas kitaip. Talentingi krepšininkai save prisižiūri labiau, rungtyniauja tik profesionaliai. Tada mes tiesiog mėgavomės krepšiniu, nesvarbu kur, kaip ir kada.

– Atstovaudamas Teksaso universitetui paskutiniais studijų metais žibėjote NCAA pirmenybėse ir rinkote po 22 taškus, tačiau 1997-ųjų NBA naujokų biržoje savo pavardės neišgirdote. Kaip manote, kodėl nebuvote pašauktas?
–  Man buvo prognozuojamas aukštas šaukimas, nes turėjau įspūdingą sezoną stipraus universiteto komandoje, tačiau koją pakišo situacija su agentu. Ruošdamasis naujokų biržai taip pat žaisdavau ir gatvės krepšinį, tačiau mane atstovaujančiam agentui tai nepatiko. Jis sakydavo: „Tu greitai būsi profesionalas, nustok šlaistytis gatvės aikštelėse, gali gauti traumą“. Aš patarimo nepaklausiau. Buvau pasikėlęs, dabar gailiuosi šito sprendimo. Dėl nuomonių nesutapimo savo agentą tiesiog atleidau likus 2 savaitėms iki biržos, nors jis atstovavo tokiems žaidėjams kaip Stephonas Marbury ir Kevinas Garnettas.

Buvau įsitikinęs, kad mane pašauks bet kokiu atveju, nes buvau geras žaidėjas, tačiau taip neatsitiko. Turbūt NBA klubų skautai įvertino mano tokį poelgį ir nenorėjo kviesti žaidėjo su tokiu ego. Tai – jauno žmogaus klaidos, iš kurių pasimokiau. Po kiek laiko susitikau su Larry Birdu, kuris tuo metu buvo Indianos „Pacers“ treneris ir jis neslėpė nuostabos: „Reggie, kas nutiko, ką pasakei savo agentui? Turėjome planų tave pasikviesti.“ Dabar viską pergalvočiau iš naujo ir daryčiau kitaip.

– Po nesėkmingos NBA naujokų biržos sugebėjote pasirašyti kontraktus su Milvokio „Bucks“ ir Dalaso „Mavericks“, tačiau pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje debiuto taip ir nesulaukėte. Kodėl nepavyko įsitvirtinti?
– Milvokyje turėjau geriausią galimybę įsitvirtinti, nes atrodžiau labai gerai tiek NBA vasaros lygoje, tiek treniruočių stovykloje. Vienas iš tuometinių „Bucks“ lyderių Glennas Robinsonas buvo įsitikinęs ir tvirtino, jog mane pasiliks. Aš pats buvau tikras, kad liksiu, tačiau paskutinėmis dienomis, prieš prasidedant NBA sezonui, treneris George‘as Karlas man pranešė, jog turiu pakuotis lagaminus. Jis tiesiog pasakė, kad „Bucks“ turi daug jaunų žaidėjų su garantuotais kontraktais ir vietos man nėra.

Dalase situacija buvo panaši. Gerai žaidžiau ir su kitu žaidėju kovojau dėl vietos komandos sudėtyje. Tačiau paskutinėmis treniruočių stovyklos dienomis gavau traumą, kas automatiškai mane patraukė iš kovos dėl žaidimo „Mavericks“.

– Prieš atvykdamas į „Žalgirį“, nemažą savo karjeros dalį praleidote Serbijoje bei tapote pirmuoju legionieriumi Serbijos krepšinio istorijoje, kuriam buvo paskirtas kapitono raištis. Ką jums tuo metu reiškė šis įvertinimas?
– Tapti pirmuoju legionieriumi kapitonu tuo metu buvo kažkas nerealaus. Kitų Serbijos komandų vadovai šį dalyką priėmė skeptiškai ir iš jų pusės atkeliaudavo nemažai replikų. Tačiau, nepaisant to, man labai patiko žaisti Serbijoje. Atrodė, kad gerai suprantu ir moku žaisti krepšinį, tačiau jie mane išmokė daug naujų dalykų. Puikiai pamenu savo marškinėlių iškėlimo ceremoniją. Jeigu neklystu, buvau pirmasis Belgrado FMP komandos žaidėjas, kurio marškinėliai kabėjo arenos palubėse. Norėčiau ten sugrįžti ir pabendrauti su buvusiais komandos draugais bei treneriais. Galėjau Serbijoje pasilikti ilgiau, tačiau „Žalgiris“ buvo visai kito lygio komanda ir pasiūlė kur kas pelningesnį kontraktą.

– Ar pamenate, kokiomis aplinkybėmis atvykote į „Žalgirį“?
–  Mano agentas turėjo ryšių su Arvydu Saboniu, kuris mane pastebėjo žaidžiantį Europos taurėje su Belgrado FMP. Sabonio komandos draugas „Blazers“ komandoje Rodas Stricklandas, su kuriuo aš palaikiau puikius ryšius, tą sezoną taip pat turėjo atvykti į „Žalgirį“. Man patiko ši idėja kartu su Rodu žaisti ant parketo, į jį žiūrėjau, kaip į savo mentorių. Tačiau netikėtai paaiškėjo, jog Stricklandas neatvyks, o į jo vietą atkeliauja dar vienas mano bičiulis – Edas Cota. Pagalvojau, jog žaisti „Žalgiryje“ man yra ideali situacija: aukščiausias lygis, geri žaidėjai, krepšinio šalis. Visi šie dalykai mane traukė prie Kauno. Nenorėjau likti žemesniame lygyje, nes žinojau, jog esu geras Eurolygai ir šie bendri ryšiai mane privedė prie „Žalgirio“.

– Kokius prisiminimus kelia metai, praleisti „Žalgiryje?
– Man patiko žaisti vienoje iš geriausių komandų Europoje. Rūbinėje turėjome Edą Cotą, Larry Ayuso, Tanoka Beardą, kurie nuolat kurstydavo gerą atmosferą ir laidydavo juokelius. Taip pat turėjome pajėgių lietuvių: Paulių Jankūną, Darjušą Lavrinovičių, kurie išsiskyrė neeiliniu humoro jausmu, su jais buvo labai lengva bendrauti. Kas liečia atmosferą ir mikroklimatą, nebuvo visiškai jokių problemų.

Gyvendamas Kaune pasijunti tarsi roko žvaigždė. Visi tave gerbia, atpažįsta, durys yra atviros visur. Fanai buvo nuostabūs. Atsimenu, kai rungtyniaudavome Kauno sporto halėje, fanai būdavo labai arti mūsų ir toje mažoje erdvėje sukurdavo pragarišką atmosferą. Atsimenu juokingą momentą, kai bėgdamas per aikštelę pamačiau „Benetton“ žaidėjus, kurie sėdėjo užsikimšę ausis. Jiems buvo neįmanoma ištverti tokio triukšmo. Kartais atrodė, kad ausų būgneliai paims ir suplyš (juokiasi).

– Eurolygoje demonstravote puikų žaidimą ir savo grupėje užėmėte 3 vietą. Tačiau „Top 16“ etape pralaimėjote visas 6 rungtynes. Kas atsitiko?
– Sezoną pradėjome fantastiškai. Manau, kad su tokia forma buvome karščiausia ir viena geriausių komandų Europoje. Tačiau mums vis labiau įsibėgėjant, komanda pradėjo byrėti. „Žalgirį“ dėl konfliktų su klubo vadovybe paliko Larry Ayuso. Edas Cota klubą papildė sezonui jau prasidėjus ir ilgainiui buvo išmestas dėl konflikto su Antanu Sireika. Pagrindinė jėga po krepšiu Tanoka Beardas didžiąją dalį sezono žaidė su traumomis ir nežaidė visu pajėgumu.

Išvykę žaidėjai nebuvo pakeisti visavertiškai. Vietoje Cotos į Kauną atvykęs Kenny Andersonas buvo prastos sportinės formos ir jau stovėjo ant savo paskutinių kojų. Atrodė, jog galime nušluoti visą Europą, tačiau subyrėjome lyg kortų namelis. Sezono pabaigoje visai nebuvome panašūs į tą komandą, kuri žaidė pradžioje. Kartais atrodėme bejėgiškai. Pamenu, jog situacija vienu metu buvo tokia prasta, kad į „Žalgirį“ atvykęs Darius Šilinskis iškart gavo daug žaidimo laiko. Tačiau aš išlikau komandoje visą sezoną ir koviausi iki galo. Gaila, kad praleidome tokį šansą.

– Po laimėtų rungtynių prieš Liublianos „Olimpija“ Edas Cota, kuris pataikė lemiamą metimą, susiriejo su treneriu Antanu Sireika, o vėliau dėl šio konflikto buvo išmestas iš „Žalgirio“. Ar galite pakomentuoti šią situaciją?
– Po rungtynių virė daug emocijų, nes Edas pataikė lemiamą tritaškį. Mes visi džiaugėmės, bet po kelių akimirkų į rūbinę įėjo Antanas Sireika ir pradėjo šaukti ant Cotos, nes paskutinę ataką jis sužaidė ne pagal derinį. Stovėjome nesuprasdami, kas vyksta. Gi ką tik laimėjome Eurolygos rungtynes, o dabar klausomės, kaip treneris ant mūsų šaukia. Cota sureagavo karštai ir Sireiką pradėjo plūsti žodžių tirada, tuomet mes su Tanoka juos išskyrėme bei tam kartui konfliktas užgeso. Myliu trenerį Sireiką, nes gavau iš jo daug pasitikėjimo ir laisvės. Tačiau mano nuomone, nugalėtojai yra neteisiami ir nereikia iškart po rungtynių moralizuoti. Gal Edas ir išmetė skubotą tritaškį, bet jį pataikė ir vertėtų tokius dalykus palikti privačiam pokalbiui. Skyrybos su Cota buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, pakeitusių sezono eigą.

– Tą sezoną Eurolygoje turėjote svarbų vaidmenį ir fiksavote solidžią statistiką. Ar galima sakyti, kad tai buvo geriausi metai jūsų karjeroje?
– Nenoriu sakyti, kad tai buvo geriausi mano metai. Tačiau esu užtikrintas sakydamas, jog „Žalgiris“ buvo pajėgiausia komanda, kurioje esu žaidęs. Eurolygoje esu rungtyniavęs 2 sezonus, vienas iš jų „Žalgiryje“, kitas – Zagrebo „Cibona“ ekipoje. Šias dvi komandas sunku palyginti, nes tuo metu „Cibona“ buvo silpna komanda, o Kaune turėjome realias galimybes pakovoti dėl patekimo į atkrintamąsias. Apskritai, Serbijoje ir Lietuvoje prabėgo mano geriausi karjeros metai.

– Kokios buvo jūsų įsimintiniausios rungtynės vilkint „Žalgirio“ marškinėlius?
– Pamenu, jog į Kauną atvyko tuo metu itin pajėgi Vitorijos „TAU Ceramica“, kuri savo sudėtyje turėjo 3 buvusius NBA žaidėjus. Prieš rungtynes su Cota kalbėjomės, kad tie vyrukai nėra tokie geri ir galime juos nugalėti. Prasidėjus mačui užvirė tikras pragaras tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Sporto halė buvo sausakimša, fanai šėlo, o mes šėlome aikštelėje. Pats sužaidžiau geras rungtynes, pataikiau daug sunkių metimų. Puikiai prisimenu, kad treneris Sireika išleido legionierių pagrindu paremtą penketuką ir mūsų užduotis buvo išmušti Vitorijos krepšininkus iš vėžių. Naudojome įvairius žodžius, fizinius veiksmus, kovėmės iki paskutinių jėgų ir laimėjome. Šitų rungtynių neįmanoma pamiršti.

– Pirmosiose Eurolygos „Top 16“ etapo rungtynėse prieš „Barselonos“ ekipą paskutinėmis sekundėmis atsiliekant 4 taškais pataikėte kontroversišką tritaškį su varžovo kontaktu. Tačiau pražanga nebuvo užfiksuota ir pralaimėjote. Ar prisimenate šį momentą?
– Aš buvau labai piktas. Mano geras draugas Shammondas Williamsas tuo metu kaip tik gynėsi prieš mane. Aš atsivariau kamuolį, pašokdinau jį, pats šokau į priekį ir suvaidindamas pražangą imituojantį judesį išmečiau tritaškį. Kamuolys įkrito ir tiek aš, tiek visi susirinkę fanai tikrai galvojo, jog pražanga bus užfiksuota. Tačiau taip neįvyko ir dar gerą minutę ardžiausi aikštelėje bei prašiau pražangos. Net neabejoju, kad NBA tokiame epizode tikrai būtų sušvilpta pražanga. Paskui su komanda žiūrėjome pakartojimą ir įžvelgėme, kad Williamsas minimaliai šoko į mane. Riba buvo labai plonytė. Tačiau „Barcelona“ yra „Barcelona“. Nežinau dabartinių peripetijų, tačiau tuo metu teisėjai juos šiek tiek palaikydavo. Juokinga, bet kas kartą susitikę su Shammondu prisimename šitą situaciją ir visuomet jam sakau: „Biče, tu prasižengei, pripažink“ (juokiasi).

– 2005-2006 metų sezone ant perimetro sudarėte trio su Edu Cota ir Larry Ayuso. Ar prisimenate tą šėlsmą aikštelėje, kuomet žaisdavote greitą krepšinį, paremtą tritaškiais?
– Kai užsikurdavome, varžovams nebūdavo jokių šansų. Prisiminkite, kokį startinį penketą mes turėjome. Cota organizavo žaidimą, aš su Larry Ayuso mėtėme tritaškius, o po krepšiu dominavo Tanoka su broliu Lavrinovičiumi. Jiems taip pat talkino jaunas, bet jau geras Jankūnas. Kosminis potencialas puolime. Tų metų „Žalgiris“ žaidė kaip NBA komanda ir ją visiems buvo labai smagu stebėti. Pamenu, kad su Ayuso atsivarydavome kamuolį ir pasitaikius pirmai progai pildavome tritaškius. Buvo labai smagu, o fanai tiesiog šėldavo.

– 2006 metų LKL čempionate nesugebėjote pasipriešinti Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir pralaimėjote seriją 0-4. Kodėl nepavyko iškovoti čempionų titulo?
– Liūdna, tačiau komanda tuo metu buvo labai silpna. Dauguma žaidėjų buvo išvykę, taip pat atsistatydino ir treneris Sireika. „Lietuvos rytas“ tą sezoną buvo labai pajėgi komanda, žaidė Eurolygoje ir turėjo išreikštą lyderį Fredą House‘ą. Iki šiol su Cota pasišnekame apie tai ir vis prieiname bendros nuomonės. Jeigu būtume turėję tą komandą, kuri buvo sezono pradžioje, čempionų žiedai būtų mūsų be jokių didesnių problemų.

– Rūbinėje turėjote linksmą kompaniją su Edu Cota ir Tanoka Beardu priešakyje. Ar tekdavo įsilieti į Kauno naktinį gyvenimą?
– Tikrai taip. Labai mėgdavome linksmintis „Los patrankose“. Kai kurie žaidėjai griežtai laikėsi rėžimo, tačiau didžioji dalis lankydavosi ten dažnai. Tanoka Beardas ir Edas Cota Kaune buvo dievai, todėl būdamas po jų sparnu gaudavai viską, ko norėjai: išskirtinį staliuką, merginų ir nemokamo alkoholio. Daugeliui merginų amerikiečiai krepšininkai buvo kažkas naujo, todėl sulaukdavome nemažai dėmesio ir įvairių pasiūlymų (juokiasi). Mes su Ayuso buvome naujokai ir matydami, kokie įtakingi ir gerbiami krepšininkai yra Kaune, supratome, kad mūsų laukia linksmas ir įsimintinas sezonas.

– Po 2005-2006 metų sezono „Žalgiris“ su jumis kontrakto nepratęsė. Kaip manote, kodėl taip nutiko?
– Aš buvau pavargęs nuo pralaimėjimų ir nuolatinių pokyčių, kurie komandai naudos neatnešė. Sezono pabaigoje mikroklimatas truputį pašlijo ir aš jau po truputį pradėjau dėliotis išvykimo planus. Tai normalu, kai komanda skęsta pralaimėjimuose, prasideda nesutarimai. Manau, jog komanda norėjo eiti kita linkme ir duoti daugiau laiko „Žalgirio“ jaunimui. Vienas iš jų – Mantas Kalnietis, kuris buvo labai talentingas. Nukrypstant nuo temos, pamenu, kai per vieną treniruotę jis įdėjo nuo baudų metimų linijos. Mes, legionieriai, negalėjome patikėti savo akimis. Dar viena priežastis, kodėl manęs nepasiliko, yra tai, kad aš nesutikau susimažinti atlyginimo, kuris tuo metu siekė apie 200 tūkstančių dolerių.

– Po „Žalgirio“ į Eurolygą nebesugrįžote ir karjeros pabaigą praleidote silpnesnėse komandose. Kodėl taip nutiko?
– Nuėjau žaisti už didesnius pinigus, tačiau į kur kas silpnesnę komandą. Turbūt dėl to iškritau iš geriausių Europos komandų radaro. Kai norėjau sugrįžti, mano kūnas jau buvo pradėjęs senti ir nebebuvau toks greitas. Vėliau Lenkijoje kartu žaidėme su Edu Cota. Buvo linksma, tačiau abu jautėme, kad artėja pabaiga. Po vieno sezono nusprendžiau, kad užteks ir pakabinau sportbačius ant vinies. Tai padariau šalyje, kurioje praleidau savo geriausius karjeros metus – Serbijoje. Buvau ganėtinai jaunas, 34-erių, tačiau jeigu tu negali žaisti visa jėga, kam kankintis?

– Ar žinote, kaip šiuo metu sekasi „Žalgiriui“?
– Seku „Žalgiri“ „Instagram“ paskyroje ir kartais pasižiūriu rezultatus. Džiaugiuosi, kad šį sezoną jiems kol kas sekasi visai neblogai. Nežinau, kas ten žaidžia, bet nustebau, kad Jankis vis dar juda aikštelėje. Ar jis ne per senas žaisti? Kiek jam, 40? O jeigu rimtai, džiaugiuosi, kad Paulius vis dar rungtyniauja. Mes turėjome labai gerus santykius. Pamenu, kai Jankis rungtyniavo su mumis, jis buvo labai jaunas, tačiau jau tuomet žaidė lyg patyręs veteranas.

– Reggie, krepšininko karjerą baigėte 2009-aisiais. Kuo užsiimate dabar?
– Baigęs karjerą tapau berniukų krepšinio komandos treneriu ir įsteigiau organizaciją, kuri mokyklinio amžiaus vaikus stengėsi įtraukti į sportą. Tačiau netikėtai anapilin iškeliavo mano mama ir pritrūko finansų, todėl pradėjau dirbti su „Dell“ kompiuterių kompanija. Šiuo metu jau po truputį grįžtu prie krepšinio ir individualiai dirbu su Hjustono „Rockets“ komandos jaunimu.

– Ar galite papasakoti dar negirdėtą, juokingą istoriją iš laikų „Žalgiryje“?
– Niekada nepamiršiu, kai Cota sužibėjo televizijoje pasakydamas čiupibibi. Mano manymu, tai juokingiausias nutikimas „Žalgirio“ istorijoje. Po vienų laimėtų rungtynių visi buvome itin geros nuotaikos ir rūbinėje išdarinėjome nesąmones. Netrukus į rūbinę atėjo žurnalistai ir Edo paklausė: „Kokius lietuviškus žodžius moki?“ Jankis ir kiti buvo mus primokę baisių, kartais nežinia ką reiškiančių žodžių, o Edas buvo vienas iš tų, kuris labiausiai domėjosi tuo. Jeigu atmintis neapgauna, Edas pradėjo nuo paprastų žodžių, kaip labas, ačiū, ir netrukus išrėžė: „čiupibibi“. Negalėjome sulaikyti juoko. Tame interviu žmonės pamatė tik mažą dalelę to, kokia gera pas mus rūbinėje buvo atmosfera.

Dar viena linksma istorija įvyko prieš pasirašant kontraktą su „Žalgiriu“. Kai atvykau į Kauną, mane į namus pasikvietė Arvydas Sabonis. Kai atvykau į svečius, Sabas ištraukė butelį degtinės ir pasakė: „Laikas aptarti kontrakto detales.“ Nesu degtinės mėgėjas, bet kontraktą aptarinėjome ilgai ir galiu pasakyti, kad su Sabu gerti neapsimoka. Man neįmanoma pakelti tokių kiekių, kokius Arvydas pakelia. Jis buvo geriausias.

Komentarai:
Ceska
Sabas issiblaivo kada nors?
2020-11-20
+12
Atsakyti
Užpakalnis
Interviu Boombinis 👍
2020-11-20
-1
Atsakyti
jonceblemba
Jo interviu labai geras. Taip atvirai Freemanas atsakineja, net algos sumas pasako. O ta tritaski su bauda dar dabar pamenu... Gaila ziauriai buvo.
2020-11-20
+4
Atsakyti
cc
va tokie ir rezultatai budavo eurolygoj kai jie sededavo los patrankose prie jasikeviciaus tokiu bajeriu nebuvo todel ir rezultatai visai kiti.
2020-11-20
+1
Atsakyti
geras
geras intervas :)
2020-11-20
+5
Atsakyti
...
bleet kokie geri laikiai buvo ir ryte ir zalgiri ehh kokios kovos budavo tuomet dar nostalgija :( DBR Zalgiris 5kartus visa galva stipresnis uz ryta. ryta suzlugde korumpuoti vilniaus verhai dbr jau neidomu ziuret net tos lkl classico.
2020-11-19
+1
Atsakyti
Anonimas
Reportazas is runtyniu su Beneton
2020-11-19
-2
Atsakyti
knet mankurtas
nu jo, sereika tada suede sezona, bet kad olimpiados pusfinali jis ten grybavo nesamones ories italus ir ateme is lietuvos olimpini auksa, to niekada neatleis jam kase suprantantys zmones.
2020-11-19
+1
Atsakyti
Anonimas
Su viskuo sutinku, isskyrus su tuo , kad butu aplose Ryta :D ta viena is nedaugeliu sezonu Rytas buvo ne tai , kad stipresnis , bet trim galvom stipresne komanda su puikiu treneriu ;) jokiu sansu nebutu tureje net jeigu ir cota butu likes ;) puikiai subalansuotas Rytas buvo su gan jaunaus ir dar alkanais lietuviais , bei labai solidziais legionieriais ...
2020-11-19
-3
Atsakyti
ech
Puikus interviu,tai buvo puikus laikai,ir puiki sporto Hale
2020-11-19
-5
Atsakyti
Ramass
Dar vienas žaidėjas patvirtino , kad Sireika yra ir bus didziausias sudo gabalas.
2020-11-19
+3
Atsakyti
Bambuks
wow puikus straisnis, respect\'as Reggie 👍
2020-11-19
-2
Atsakyti
Lol
ir nei vienai mergai neuzstate. turetumem savo lebrona dabar
2020-11-19
+7
Atsakyti
Anonimas
Tai Sireika su savo ego Zalgiriui sezona susiko.
2020-11-19
-7
Atsakyti
UltraNIX
puikus interviu! Daugiau tokių!
2020-11-19
+9
Atsakyti
Kaunas
Buvo labai smagu stebeti Freemana ir visa tu metu komanda, kol neprasidejo byrejimas. Daugiau interviu su buvusiais zaidejais, nostalgija :)
2020-11-19
+2
Atsakyti
djgaffer
Super žaidėjas buvo,puikiai pritaikęs gatvės krepšinį profesionaliame.O pasakojimai tikrai legendiniai-Los Patrankos,Cotos interviu,arielkos darymas su Sabu.Ech,geri laikai buvo.🙂 O Freemanui net šūkis tada buvo sugalvotas-Free man,Free space.Pagarba jam.
2020-11-19
+4
Atsakyti
:D
Na vėlgi ryte Nesby nežaidė taipogi, nes susiriejo dėl muzikos tai 1-1
2020-11-19
-10
Atsakyti
alioalio
tas jo judesys kad per galva varzovui pasuoja..buvo legendinis...kiek zaidejiu apipisdavo su juo
2020-11-19
+14
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.