Kauno „Žalgiris“ pristatė artėjančio 2020-2021 m. sezono biudžetą, kuriame išlaidų eilutė šiuo metu yra didesnė nei pajamų.
Kauno Žalgiris / Tvarkaraštis
„Žalgirio“ numatė, kad šio sezono pajamos sieks 9,2 mln. eurų, o išlaidos – 9,7 mln. eurų.
Kauno klubas numatė, kad daugiausiai pajamų gaus iš miesto savivaldybės (2,6 mln. eurų) ir bilietų pardavimo (2,6 mln. eurų), iš rėmėjų – 1,7 mln. eurų, iš TV teisių ir premijų – 1,6 mln. eurų, iš žaidėjų perleidimo kitiems klubams – 0,7 mln. eurų.
Paklaustas apie galimą blogiausią bilietų pardavimo scenarijų, Motiejūnas nebuvo linkęs dalytis pesimistiniu scenarijumi.
„Blogiausio įmanomo bilietų pardavimo scenarijaus neskaičiuojame, nes jei anksčiau planuodavome metus į priekį, dabar planuojame savaitę į priekį. Trys rungtynės Eurolygoje dar išvykoje, vėlgi nauji žiūrovų įpročiai. Jei anksčiau bilietai perkami buvo iš anksto, tai dabar perka paskutinę dieną, nes žmonės nežino ar renginys iš viso įvyks.
Nenorime prognozuoti, nes bet kada gali pasakyti, kad negalima (įleisti žiūrovų), tai realiai visa 2,6 mln. eurų eilutė pakimba ant plauko“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.
Daugiausiai išlaidų bus skirta žaidėjų ir trenerių algoms (7,2 mln. eurų), kitoms komandos išlaidoms atiteks 1,3 mln. eurų, administracijos kaštams – 1,2 mln. eurų.
Palyginus, praėjusio sezono „Žalgirio“ išlaidos buvo 9,6 mln. eurų, o tuomet žaidėjams ir treneriams buvo išmokėta 6,9 mln. eurų.
Sportiniai kauniečių tikslai ir vėl bus patys aukščiausi: Lietuvoje bus siekiama čempionų titulo LKL pirmenybėse ir Karaliaus Mindaugo taurėje, o Eurolygoje – pergalių, leisiančių patekti į atkrintamąsias varžybas.
„Kalbant apie artėjantį sezoną, prisipažinsiu, kad šiek tiek prašovėme (skaičiuodami pajamas), bet prašovėme saugiu atstumu, – spaudos konferencijoje teigė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Nutraukus sezoną ar neįvykus rungtynėms, planuojame, kaip turėtume atidirbti reklamas su rėmėjais ir džiaugiamės, kad su partneriais randame bendrą kalbą.“
„Išlaidos turėtų siekti 9,7 mln. eurų, tad biudžetas yra deficitinis, bet turime papildomų lėšų iš praėjusių sezonų ir į skolas neisime“, – pridėjo Motiejūnas.
„Žalgirio“ direktorius taip pat teigė, kad koronaviruso pandemija šiek tiek verčia nerimauti dėl esamos dabartinės situacijos.
„Neslėpsiu, kad duoda (nerimo), – apie draugiško turnyro lankomumą sakė Motiejūnas. – Stebime situaciją, bet suprantame, jog visi nori jaustis saugūs. Šiuo draugišku turnyru norėjome parodyti, kad galime sukurti saugią aplinką.“
„Prisipažinsiu, kad ne taip tvirtai jaučiuosi kalbėdamas, kai yra COVID situacija, nes dabar kontrolė yra mažiau mūsų rankose nei prieš tai. Apžvelgiant praėjusį sezoną, planavome turėti 10,6 mln., o gavosi 8,8 mln. eurų“, – sakė Motiejūnas.
Kalbėdamas apie praėjusį sezoną, Motiejūnas taip pat atskleidė, kad kovo mėnesį įsivyravusi COVID-19 pandemija pakoregavo skaičius 2019-2020 m. sezonui.
„Praėjusį sezoną planavome 11,9 mln. eurų išlaidų, kurias būtume atidirbę, jei būtume patekę į „Top 8“ etapą, bet dėl nutrauko sezono galutinis rezultatas gavosi 9,6 mln. eurų“, – teigė Motiejūnas.
Motiejūnas taip pat pažymėjo, kad tikėjosi geresnio klubų bendradarbiavimo žaidėjų rinkoje, tačiau neradus bendro sprendimo krepšininkų kainos rinkoje ženkliai nekrito.
„Manau, kad galėjome geriau. Kalbu ne apie „Žalgirį“, o visus Eurolygos klubus, nes krizė tikrai pasijautė, bet žaidėjų kainos nekrito tiek, kiek jos galėjo kristi. Mes, Eurolygos klubai, neradome bendro susitarimo ir tos žirklės galėjo būti tikrai didesnės.
Per daug nenoriu kelti panikos ir pykčio, nes jei būtų antroji banga, kaip jau parodė ELPA (Eurolygos žaidėjų asociacija), kad jie puikiai tvarkosi ir su žaidėjais būtų vėl vedamos derybos. Galvoju, kad klubai, kurių biudžetai stabilesni ir ne taip priklausomi nuo pajamų surinkimo tikrai neleido nuleisti tų kainų tiek, kiek galėjome tai padaryti bendromis pastangomis“, – komentavo Motiejūnas.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.