Nugaros skausmus vis dar jaučiantis Kšištofas Lavrinovičius dar nėra tikras ar vasarą galės apsivilkti nacionalinės komandos marškinėlius
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Sienos „Montepaschi“ ekipos puolėjas
Kšištofas Lavrinovičius pirmą kartą viešai suabejojo, ar vasarą galės padėti nacionalinei komandai.
Interviu „
BasketNews.lt radijo“ laidai Lavrinovičius prisipažino dar nesulaukęs kvietimo į Lietuvos rinktinę ir prasitarė, kad kovos Italijos čempionate gali užsitęsti net iki birželio 25 d. – tuomet iki olimpinio atrankos turnyro starto bus likusi vos savaitė.
„Nežinau, ar kvietimą gavo brolis, bet kalbėti apie rinktinę dar anksti. Jeigu Italijos čempionato finalo serija truktų maksimaliai ilgai, paprasčiausiai nebeužtektų laiko pasirengti varžyboms, nes iki olimpinio atrankos turnyro liktų tik penkios dienos ar vos savaitė“, – „
BasketNews.lt radijo“ laidai tvirtino Lavrinovičius.
Jis prasitarė, kad jau kitą savaitę kartu su komanda turėtų pradėti sportuoti Rimantas Kaukėnas. Sunkią kelio raiščių traumą patyręs gynėjas sėkmingai atlieka reabilitaciją ir jau pradėjo bėgioti. Tuo tarpu medikai prognozavo, kad Kaukėnas į rikiuotę grįš bent mėnesiu ar netgi dviem vėliau.
Šiuo metu Lavrinovičiaus atstovaujama Italijos čempionų ekipa vieši Atėnuose, kur rytoj žais itin svarbias Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes su Pirėjo „Olympiakos“ ekipa. Sienos klubas serijoje iki trijų pergalių atsilieka 1-2, todėl klysti nebegali.
– Kšištofai, šią savaitę Eurolygoje suklupo tiek brolio atstovaujama CSKA, tiek ir jūsų „Montepaschi“ komandos. Tai sutapimas? – „
BasketNews.lt radijas“ pasiteiravo Lavrinovičiaus.
– Tikriausiai taip yra todėl, kad tiek CSKA, tiek ir mes vakar žaidėme išvykose. Bilbao „Gescrap BB“ komanda gerai rungtyniauja namie. „Olympiakos“ dabar taip pat demonstruoja gerą sportinę formą. Taip atsitiko, kad mes pralaimėjome.
– Ar tikėjotės, kad žaisti su „Olympiakos“ bus taip sudėtinga, kai krepšinio ekspertai ir bukmekeriai būtent jūsų ekipą vadino šios poros favorite?
– Taip, mes tikėjomės, kad bus sunku. Matėme, jog „Olympiakos“ pasiekė labai gerą formą ir paskutines rungtynes jie sužaidė labai gerai. Mūsų forma krito, patyrėme daug traumų, niekaip negalime rasti savo geriausio žaidimo.
– Kaip jūsų sveikata? Ar pavyko išsigydyti visas traumas?
– Dabar po truputėlį atsigaunu, sveikata gerėja. Vis dėlto man buvo atlikta jau antra nugaros operacija ir idealiai nesijaučiu. Tikiuosi, laikui bėgant bus geriau. Nugarą dar kartais paskauda: vieną savaitę geriau, kitą – blogiau. Kai įeinu į aikštelę, visus skausmus pamirštu ir kovoju, bet treniruotėse negaliu dirbti maksimaliai, turiu pasisaugoti, todėl negaliu greitai atgauti geros formos.
– Kaip vyksta jūsų komandos draugo Rimanto Kaukėno reabilitacija?
– Rimas labai stengiasi ir daug dirba. Jis ir gyvenime, ir aikštelėje yra kovotojas bei darboholikas. Jis dirba maksimaliai ir nė dienos nepraleidžia veltui. Rimanto koja – jau geresnės būklės. Jis jau pradėjo bėgioti. Atrodo, kad kitą savaitę jau pradės žaisti krepšinį. Rungtynėse gal dar nežais, bet jau po truputį pradės sportuoti su komanda.
– Išankstinės prognozės dėl Rimanto sveikatos buvo gerokai liūdnesnės. Ar tai reiškia, kad reabilitacija vyksta kur kas sėkmingiau, nei tikėtasi?
– Matote, labai daug priklauso ir nuo paties žmogaus požiūrio į reabilitaciją, kaip jis atlieka pratimus. Rimantas reabilitaciją atliko geriau, nei labai gerai. Tokią pat traumą buvo patyręs ir mano brolis. Po tokios traumos, jeigu reabilitacija vyksta gerai, po 4-5 mėnesių jau galima žaisti krepšinį. Po Rimui atliktos operacijos praėjo jau keturi mėnesiai.
– Lankytojo klausimas: ar Italijoje dar nepabodo pica ir makaronai?
– Tikrai ne. Ne kiekvieną dieną valgau picas ir makaronus. Turiu prižiūrėti savo kūną ir dažniausiai valgau mėsą ir lietuviškos virtuvės patiekalus. Taip pat ryžius bulves, vištieną, veršieną. Makaronai ir pica prideda daug svorio ir aš negaliu jų valgyti kiekvieną dieną. Bet maistas dar neatsibodo.
– Ar pats pasigamini valgyti?
– Tikrai ne, gaila laiko. Man viską gamina žmona.
– O ar turi firminį Lavrinovičiaus patiekalą?
– Ne, tikrai ne. Kai su broliu dar žaidėme Alytuje ir gyvenome vieni, truputėlį pasigamindavome valgyti. Bet ir tas maistas būdavo koldūnai arba makaronai. Daugiau nieko tikrai nemoku. Žinoma, jeigu prireiktų, pagaminčiau kažką, bet nebuvo dar tokios dienos, kad reikėtų.
– Lankytojo klausimas: Gali taip susiklostyti, kad Eurolygos finale susikaus CSKA ir „Montepaschi“. Tokiu atveju norėtum laimėti Eurolygą ar labiau palaikytum brolį?
– Abu variantai būtų geri. Jei laimėčiau aš, tada džiaugčiausi pats ir už mane džiaugtųsi brolis. Jeigu laimėtų jo komanda – aš džiaugčiausi už jį. Nuskriaustųjų tokiame finale tikrai nebūtų.
– Kokios komandos nuotaikos? Gana netikėtai ketvirtfinalio serijoje 1-2 atsiliekate nuo „Olympiakos“?
– Nuotaikos nėra pačios geriausios. Šiandien turėjome ekipos susirinkimą, daug kalbėjome, kartu praleidome apie valandą. Mėginome rasti klaidų priežastis, atsakymus, kodėl nerandame savojo žaidimo. Bet rankų nenuleidžiame ir rytoj stengsimės įrodyti, kad esame geresnė komanda, nei matėte vakarykštėse rungtynėse.
– Lankytojo klausimas: Ar gavote pakvietimą į Lietuvos rinktinę?
– Dar negavau. Nežinau, ar kvietimą gavo brolis, bet apie rinktinę kalbėti dar anksti. Italijoje sezonas labai ilgas, jis gali užtrukti iki birželio 25-osios. Iki rinktinės dar labai toli.
– Lietuvos pirmenybės buvo sutrumpintos, kad rinktinė geriau pasiruoštų olimpinės atrankos varžyboms. Ar Italijoje panašių ketinimų nebuvo?
– Ne, Italijoje ne. Girdėjau, kad sezonus sutrumpino Rusijoje ir Lietuvoje, bet pas mus tikrai ne.
– Ar tai reiškia, kad bet kuriuo atveju greičiausiai vėluotumėte prisijungti prie rinktinės stovyklų?
– Taip. Jeigu Italijos čempionato finalo serija truktų maksimaliai ilgai paprasčiausiai nebeužtektų laiko pasirengti, nes iki olimpinio atrankos turnyro liktų tik penkios dienos ar vos savaitė. Juk šios varžybos prasidės liepos 2 dieną.
– Ar jau bendravote su Kęstučiu Kemzūra?
– Taip, kalbėjomės. Jis skambino man, kai gydžiausi traumą, bet apie rinktinę dar nekalbėjome.
– Praėjusiais metais būtent rinktinėje jums atsinaujino sena nugaros trauma?
– Taip, viskas prasidėjo nuo rinktinės. Bet toks gyvenimas, ką padarysi.
– Ar nesinori šiemet pailsėti?
– Žinote, visą laiką norisi pailsėti. Norisi ir pažaisti, ir pailsėti. Mūsų krepšininkų karjera nėra ilga, todėl norisi suspėti visur. Bet visur tikrai nesuspėsi. Nežinau, pažiūrėsime, kaip bus.
Išsamesnis interviu su Lavrinovičiumi:
[audio=182]
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.