Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Europoje ištuštėjus krepšinio arenoms ir Kauno „Žalgiriui“ per namų rungtynes užnugaryje nebeturint daugiatūkstantinės sirgalių armijos, Paulius Motiejūnas yra garsiausiai girdimas žiūrovas per namų ar išvykos rungtynes.

Tai – kaip ir nieko naujo, kadangi vokaliai komandą per rungtynes jis palaikydavo visada, tik anksčiau tai paskęsdavo savų ar varžovų sirgalių šūksniuose. Dabar „Žalgirio“ prezidentas yra girdimas labiau nei bet kada anksčiau ir tai yra viena iš daugelio šio neeilinio sezono naujovių.

Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria „Žalgiris“, kaip vyksta adaptacija prie pasikeitusio trenerių štabo, kaip Patricio Garino du kartus susimažino atlyginimą, kaip bus prašoma krepšininkų mažintis atlyginimus ir kaip šis sezonas neteikia džiaugsmo – išsamiame Motiejūno interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“.

– Pradėsiu pokalbį nuo labai plačiai aptarinėtos temos – palaikymą iš ložės per „Žalgirio“ rungtynes su „Barcelona“. Tokį jus esame matę per išvykos rungtynes, tik tada būnate šalia suoliuko. Bet čia ko gero pirmą kartą teko iš taip aukštai šaukti?
– Namie niekada nesėdėdavau prie komandos, o dabar galvoju, kad gal reikia ten kraustytis. Negalvojau, kad bus toks ažiotažas, nes kaip sakai, visada taip būdavo. Namie gal ne, bet išvykose taip. Dabar, kai tuščia arena, tai gal skambėjo labiau.

– Kodėl namie per rungtynes nesėdite šalia komandos?
– Tiesiog kai būdavo žiūrovai, senas įprotis, kad bendrauji su rėmėjais, atvykdavo daug svečių, tai eidavai per visas ložes ir dirbdavai darbą. O išvykose gali būti pilnai su komanda. Namie būdavo papildomų pareigų, kurias reikėdavo atlikti. Dabar, galvoju, reikės grįžti ant suolo.

Šį sezoną pelnomi taškai

49%
78,2
Pelno taškų: 78,2
Taiklumas: 49,1%
Vieta lygoje: 12
Geriausias pasiekimas: 92
Blogiausias pasiekimas: 57
Daugiausia pelno: Marius Grigonis

– Rungtynėse su „Barca“ tai buvo labai sąmoningas išstojimas, ar ne? Tuo metu komanda įstrigo, suolelis irgi pritilo ir reikėjo įkvėpimo.
– Taip, nes tokiame etape, kai pralaiminėji, gali labai lengvai sulūžti. Šiemet kelias rungtynes paleidome, kur jau turėjome kišenėje: manau, ir tas Madridas toks, kur ne jie laimėjo, o mes pralaimėjome, paskui, kai seka ta virtinė, labai lengva palūžti. Norėjosi, kad (komanda) jaustų. Galvoju, tikrai labai gerai žaidėme ir mums labai nedaug trūko, kad – nebijosiu sakyti – būtume laimėję. Kai pritrūksta pasitikėjimo, įsijungia baimė, tada ir sulūžta.

– Po rungtynių su „Barcelona“ buvo viešai užsiminta, kad komandoje prieš tai turėjote susirinkimą, kuriame akcentuota, kad suolas turi būti gyvas. Ar galite papasakoti, kas daugiau buvo kalbama tame pokalbyje?
– Nenorėjau, kad tai apskritai išeitų į viešumą. Bet čia grįžtu prie to, kad mums be galo trūksta fanų. Apie tai nekalbame, nenoriu, kad tai skambėtų kaip pasiteisinimas, bet be jų mes ne ta komanda. Vienas dalykas, kiek jie mus įkvėpdavo ir kaip žaidėjai jausdavo palaikymą, kitas dalykas, kiek varžovus išgąsdindavo, koks spaudimas būdavo teisėjams. Manau, kad iš Eurolygos komandų mes, „Maccabi“, graikų klubai ir senasis „Fenerbahče“ esame tie, kuriems katastrofiškai trūksta fanų. Kaip visada sakau, fanai mums duoda 20 proc. energijos. Ir mes be jų kol kas nemokame užsikurti. Norėjau tą pabrėžti (komandai). To susirinkimo tokia ir buvo esmė.

– Ar žaidėjams dėl to reikia irgi persilaužti? Ant suolo esantys žaidėjai visada paplodavo, bet dabar reikia ir būti vokaliems. 
– Anksčiau irgi tą darydavo, bet per žiūrovus taip nesigirdėdavo. Dabar ir žurnalistų akys atsikreipia, ir kameros. Vis tiek labiau save stabdai. Anksčiau irgi tą darydavai, bet turėdavai 16 tūkst. už nugaros arba varžovus, kurie tave nustelbdavo. O dabar tarsi dėl kiekvieno žodžio yra tos įtampos. Mes turime tuos savo nelietuviškus „davai, davai“, „let’s go“, bet dabar to neužtenka.

Nuotr. BNS

– Norisi pakalbėti apie kantrybę, kurios reikia visai komandai per pirmus sezono mėnesius. Turbūt neeilinis atvejis, kada kantrybės reikia visiems – ir jums pačiam, ir žaidėjams, ir treneriui. Kiek tas žodis „kantrybė“ dažnai pas jus kartojamas?
– Kantrybė yra sąlyginis dalykas. Jeigu laimi, tuomet kantrybės atsiranda daugiau. O kiekvieną kartą, kai pralaimi, jos mažėja ir daugėja įtampos. Puikiai prisimename praeitą sezoną, 9 pralaimėjimus, kur atrodo jau jau (laimėsi). Čia – psichologija, kai tavo smegenys negauna mėgavimosi tuo, ką darai, tai tu eini tiesiog kaip į darbą. O kai gauni malonumą, visai kitaip reaguoji į tai, kas vyksta. Taip ir su ta kantrybe – atrodo, mes žinome, ko norime ir esame ten buvę, žinome, kaip norime atrodyti, bet čia labiau ne kantrybės reikia, o vieno kito laimėjimo. Tada ir atsiranda kantrybė. Nesakau, kad dabar tam reikia 5 ar 6 laimėjimų.

Kuo mes išsiskiriame kaip „Žalgiris“ – nesame talentingesni už kitas komandas, nebuvome ir nebūsime. Bet mes turėdavome energiją, tikėjimą, kovingumą. Tas buvo ir su „Zvezda“  žaidžiant, ir su ASVEL. To trūksta. Svarbiausia neprarasti kantrybės kautis ir atiduoti save 100 proc.

– Kai pasikeitė trenerių štabas – jie nauji, gal yra ir šioks toks kalbos barjeras su žaidėjais, ar tenka daugiau apie tai šnekėtis su krepšininkais?
– Viskas nauja. Tie, kas atėję pas mus naujai, gal lengviau prisitaikė nei tie, kas daug metų matė Šarą. Tai yra kategoriškai kita pozicija, kitas vadovavimas. Nenoriu pasakyti nieko blogo apie Šarą, nes mes viską laimėjome, bet viena yra, kai turi mažai laisvės kaip žaidėjas, viską sudėlioja treneris, ir kita – kai tau duota laisvė, ir gali pats susikurti. Žaidėjams, kurie buvo pas Šarą, sunku prie to priprasti, kad metu į krepšį ir nereikia žiūrėti į suolą, gerai tai, ar ne. Tas yra visų galvose ir faktas, kad tai laiko reikalaujantis dalykas. Ir taip, tas sunku, nes buvai įpratęs prie vieno, o čia kitaip.

– Ar tai sukelia sunkumų net tokiems rūbinės vilkams kaip Jankūnas su Milakniu?
– Manau, kad kitaip yra ir jiems. Imant tą patį Artūrą – jis anksčiau turėdavo mažai progų išsimesti, dabar jis gali gauti daug progų ir lygiai taip pat nulemti, laimėsime ar ne. Bet jis turbūt dar nesupranta, kad tikrai gali nulemti rungtynes. Ir ne vienas per 5 rungtynes, kur Šaras išskaičiuodavo maksimaliai, kur gali būti, o čia gali ateiti ir daryti (kas kartą). Tikrai jiems tas yra. Bet faktas, kad jie laiko rūbinę. Jie prisiima dalį atsakomybės, kas nuo jų priklauso, ir daro, ką gali.

– Akivaizdu, kad pasirinkus tokį trenerį kaip Schilleris, buvo laukta tų augimo skausmų, nes jam reikės mokytis. Kiek esate patenkintas matydamas jo augimo žingsnelius, o kiek tikėjotės kažko kitaip?
– Mūsų pradžia buvo laba gera. Prieš pusantro mėnesio visi rašė, kad čia istorinis startas, kosmiškai gerai startavome, viskas kaip iš pypkės. Pradžia buvo labai puiki, bet žinojome, kad mus išskautins ir kažkiek geriau žinos. Ir čia buvo ta banga trenerių, kurie mus išskaidė iki detalių. Ir tada nebesigavo tai, kas gaudavosi iki tol. Dabar tas etapas, kaip mes prisitaikysime prie to, ką naujo pateiksime. Čia prasideda tikras augimas.

Ar esu patenkintas? Aišku, kad ne. Buvo tokių rungtynių, kur, atrodo, galėjome laimėti, bet nelaimėjome. Bet čia kaip sakei, reikia turėti kantrybės. Čia ir sprendžiasi, ar mes prisitaikysime, ar būsime tie, prieš kuriuos visi žinos, kaip žaisti, ir neturėsime priešnuodžių.

Nuotr. Scanpix

– Schilleris, ko gero, atvažiavo su idėja, kad galima turėti savo braižą ir žaisti su juo. Ar jam ateina supratimas, kad reikia taikytis prie varžovų?
– Jis tas treneris, kuris nematęs aukščiausio lygio Europos klubinio krepšinio. Rinktinė yra rinktinė, bet jam daug kas yra nauja ir kas labiausiai man patinka, kad jis tikrai įsiklauso, išgirsta ir nebijo klausyti, nesako, kad viską žinau ir bus taip, kaip aš sakau. Po truputį keičiasi.

Čia yra procesas, nėra taip, kad sakysi, kad pakeičiau tą ir sustoju. Čia bandai ir bandai. Mes daug ką keičiame ir treniruotėse, ir rungtynėse. Bet tuo pačiu aš suprantu, kad mes pasirašėme Schillerį tokį, koks jis yra, o jis – labai geras treneris. Mes negalime sakyti: „Pamiršk viską, ką darei, o daryk, kaip mes matome iš šono“. To nebus.

Bendradarbiavimas su juo yra puikus, mes diskutuojame, analizuojame, skaičiuojame, žiūrime. Yra statistai, skautai, nekalbu net apie asistentus. Sudedame visą informaciją ir žiūrime, ką galime padaryti. Tie keitimai reikalauja laiko.

– Su Schilleriu pasirašėte dvejų metų garantuotą kontraktą. Ar toks ir yra planas tuos dvejus metus kantriai vertinti, kaip vyksta augimas, ar gali būti pokyčių?
– Aš paklausiu atgal: kaip su tuo COVID, ar jis baigsis? Čia mūsų darbas. Mes planuojame vienaip, o paskui žiūrime. Esminis dalykas, kad treneris nori keistis, mokosi. Tam reikia duoti laiko. O dėl kontrakto… Norint atsivilioti žmogų iš NBA asistento pozicijos, kur jis gyvena su visa šeima kelis metus, negali sakyti, kad atvyktų pusei metų ar mėnesiui. Tai būtų didelė pagarba klubui. Ir dabar tai buvo didelė pagarba. Normalu, kad mes prisiimame įsipareigojimą, mes juo tikime ir nėra taip, kad mėtytumėmes.

Kas bus po dvejų metų? Aš nežinau, kas bus šįvakar – jeigu laimėsime prieš  „Panathinaikos“ (pokalbis vyko penktadienį prieš mačą Atėnuose), galvoju, kad įkvėpsime oro, sumažės visiems įtampa, labiau tiek žaidėjai reaguos į dalykus, kuriuos reikia priimti, tiek treneris. Tai – mechanizmas, kuris turi užsikurti, o kuras yra pergalės.

– Grįžtant prie tos kantrybės, Europoje tarsi to trūksta – matėme naujausią istoriją Bolonijoje, kur trenerį tai atleido, tai sugrąžino. Ar galima sakyti, kad šiuo požiūriu „Žalgiris“ yra kantresnis lyg NBA komandos?
– Faktas, kad mes nuo Šaro turime lipti žemyn ir visi savo galvose pamiršti, kad Šaro nebėra. Jis nepakeičiamas. Sakau, kad viršuje yra Šaras, Željko, o toliau didelė spraga ir – kiti treneriai. Mes pasirinkome tą kelią, kad neiname su treneriais, kuriuos žino visa Europa, einame su tuo, kuris nežinomas Europai, ir jam nežinoma Europa. Mes turime tikėti, kad važiuosime į priekį. Tas yra svarbiausia, kad eitume į priekį. Jeigu mes sustosime ir žaidėjai netikės, ir treneris netikės…

Aš visada sakau, kad yra dvi svarbiausios pusės – ir treneriai turi tikėti savo sistema, ir žaidėjai turi tikėti ta sistema. Ir jeigu mes tikime ir ieškome būdų, kaip padaryti, kad ji veiktų, ir po truputį kažkaip kabinamės, gerėja gynyba, gerėja puolimas, vadinasi, mes einame į priekį. Tada ir užteks tos kantrybės.

– Atrodo, kad kol kas Schillerį matome labiau susikausčiusį, nei jis būna kitoje aplinkoje. Ar jis kol kas viešumoje nepasirodė toks, koks būna privačiai?
– Negaliu pasakyti tiksliai, nes mes tik keli mėnesiai kartu. Normalu, kad šioje situacijoje jaučiame įtampą ir norime dalintis atsakomybe. Bet jis labai pareigingas ir labai daug imasi ant savęs. Jis pats sprendžia daug dalykų ir nė karto negirdėjau, kad jis kažkuo pasiskųstų ar ieškotų kažkokių pasiteisinimų, kad kažkas negerai, ar kažko reikia. Jis supranta realybę, kad mes negalime stiprintis, supranta, kad komanda, kuri yra, nebuvo surinkta jam, ji buvo surinkta kitam treneriui ir realiai jo nėra nė vieno žaidėjo. Bet per tiek laiko nieko apie tai negirdėjau. Jis priima faktus tokius, kokie yra, eina ir daro savo darbą.

O tas susivaržymas, manau, kad yra normalu, nes trūksta pasitikėjimo. Laimėjus gal ir buvo labiau atsipalaidavęs, bet tai buvo visai nauja erdvė, nauji žurnalistai. Lygiai taip pat naujas personalas, tradicijos, šalies ir Eurolygos kultūra visai nauja. Normalu, kad vyksta aklimatizacija.

– Užsiminėte, kad komanda buvo surinkta ne Schilleriui. Kaip galvojate, kiek dėl to treneriui yra sunkiau, kad jis čia rado komandą, kuri jam gal net netinka pagal jo žaidimo stilių.
– Taip, tas labai sunku. Mes nuolat kalbame ir analizuojame, aptarinėjame žaidėjus, tai tikrai žinau, ir apie tai kalbėjome per interviu, kad jis norėtų kai kurių pozicijų kitų žaidėjų. Bet yra kaip yra ir negalime to keisti dėl paprastos priežasties – biudžeto. Dabar reikia su tuo, ką turime, padaryti geriausia, ką galime.

Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

– Kaip suprantu dėl to, kad paliktumėte ir treneriui kažkokią sprendimų laisvę, nesikišote į jo sprendimą pasilikti Vasturią, o ne Dimšą?
– Taip. Kaip sakome, yra tam tikri žaidėjai, kurie gali žaisti LKL, o Eurolygoje gauti mažiau laiko. Tomo atveju jam LKL nebereikėjo žaisti, jis viską įrodęs. Konkuruoti dėl kelių minučių Eurolygoje? Daug geriau įmesti Steve’ą, kuris nežaidęs LKL, gal gali padėti. Tada atrodė, kad Garino greitai grįš, tai mes žiūrėdami į ateitį galvojome, ar pasilikti antru-trečiu numeriu Tomą ar Steve’ą. Geriau Steve’ą, nes Tomui reikia žaisti ir mes matome ateitį su juo, bet ne trečiu numeriu ar antru-trečiu numeriu, kuris kiltų nuo suolo. Tada atrodė, kad Garino tuoj grįš ir buvo daug lengviau apsispręsti leisti Tomui būti lyderiu kitoje komandoje. Ne LKL, ką jis įrodęs, o kažkur kitur, ir po metų jį susigrąžinus turėti žaidėją, kuris užims antro-trečio numerio poziciją.

Kai mes jį pasirašėme, nežinojome, ar grįš Marius. Su Šaru jį pasirašėme iš anksto, kadangi tai – labai geras lietuvis, su Milu sutartis baigėsi, dėl Mariaus nežinojome, todėl Tomas atėjęs galėjo ar vieną, ar kitą poziciją užimti. Bet kadangi jie liko, Steve’as buvo pasirašytas iš anksto, nes nežinojome, ar grįš Walkupas, ar ne. Toje makalynėje jį rašydamiesi žinojome, kad gali būti, jog reikės skolinti. Tikrai daug geriau skolinti Tomą, kad jis žaistų ir įrodinėtų save užsienyje ir grįžtų labiau pasiruošęs.

– Kiek buvo rizikingas Garino įsigijimas? Ar buvo pasverta, kad rizika yra didžiulė?
– Buvo. Buvo pasverta. Net ir po medicininio patikrinimo (kai paaiškėjo, kad reabilitacija bus ilgesnė) buvo pasverta. Bet kai matai žmogų tiek atsidavusį, taip rūpestingai dirbantį ir besirūpinantį savo kūnu, viską darant, ką pasako gydytojai, treneriai… Kai tą pamatėme, sakėme, kad rizikuojame ir pasidarėme planą. Viskas ir vyko pagal planą. Buvo rizikos, bet viskas vyko pagal planą.

– Jis pats interviu „15min.lt“ minėjo, kad kai gavo traumą Pasvalyje, nebetikėjo, kad dar bus reikalingas klubui. Ar tada buvo minčių, kad gal visgi čia tas ženklas, kad neverta jo toliau laikyti?
– Ne. Aš juo tikiu ir mes tikime, kad jis labai gali padėti. Reikia tik išsigydyti. Tikimės, kad ta antra operacija viską sustatė į vietas. Jis abu kartus sutiko susimažinti algą vien tam, kad nebūtų našta. Turi tai vertinti, nėra daug tokių žmonių, kurie avansu yra dėkingi klubui ir padeda jam. Nebuvo tokių variantų, kad paleidžiame jį ir ieškomės kažko kito. Žiūrint į jo metus, jis nėra tas, kuris galėtų baiginėti karjerą ar ilgai atsistatinėti. Sutartis yra 1+1, manau, kad jei ne šiemet, tai kitais metais jis gali būti vienas kertinių žaidėjų. O pažinti sistemą, kultūrą, miestą niekada nekenks. Daug geriau dabar jį turėti ir ruoštis kitiems metams, nei kad vasarą ieškoti nuo nulio.

Nuotr. BNS

– Jo kontraktas buvo sumažintas du kartus – pirmą sykį, kai tik atvyko, po medicininės apžiūros, o kitą kartą po traumos Pasvalyje?
–  Taip. Įrašėme sąlygą, kad tada, kai jis grįžta į aikštelę, grįžtame prie tų sąlygų, kurios buvo įrašytos iš pradžių kontrakte. O kol traumuotas ir nežaidžia, alga yra sumažinta. Po to, tai buvo sumažinta antrą kartą. Nenorėčiau sakyti skaičiais, bet tai – ženklus susimažinimas.

– Aš esu vienas iš tų skeptikų, kuris sako, kad tokioje situacijoje atsivežti traumuotą legionierių ir mokėti jam atlyginimą nepaisant dviejų pablogėjimų yra prabanga. Jeigu tai būtų komandos veteranas, daug davęs komandai, tai būtų kita situacija, bet dabar tai visiškai žaidėjas iš šalies ir su traumų istorija. Ką taip manančiam skeptikui atsakytumėte?
– Kai mes matome, koks jis buvo, kiek davė ir kiek gali… Net su sumažintais pinigais mes neturime, ką pasiimti į tą vietą. Aš labiau žiūriu į ateitį. Jeigu jis grįžta vasario mėnesį ir sužaidžia, kiek liko, pažįsta komanda, apsitrina, mes galų gale pamatome, ar jis tiek geras, kiek jį matome. Jis buvo mūsų pirmas pasirinkimas. Atsivežti antro ar trečio pasirinkimo negalime. Imti penktą opciją? Ypač žiūrint į kitus metus, kur nežinia, kokie bus biudžetai, algos. Nieko toliau nei šis sezonas negalima planuoti. Dėl to šioje vietoje man daug didesnė rizika atrodo ieškoti kažką kitą, o atsivežti žaidėją vien šiam sezonui nematau logikos. Tik tiek galiu paaiškinti.

– Kalbant apie šio sezono šviesulius, ko gero, didžiausias yra Rokas Jokubaitis. Kiek nustebino jo pasirodymas, o kiek tai jau buvo laukta?
– Aš tikėjau, kad ir pernai jis galėjo tai daryti. Bet buvo konkurencija, kita sistema. Yra sistemos, kur laisvės davimas labiau tinka. Dabar tai ypač tinka Mariui, Rokui, labai tinka Lukui. Mes turime varikliukus, kurie užsuka. Tas ir susidėjo. Vienas dalykas, kad jis labai paaugęs ir pasiruošęs, dirbo stabiliai ir kryptingai, ir Šaras jį stipriai užaugino. Dabar jis gauna laisvės ir pasitikėjimo. Tie ingredientai ir duoda tai, kad jis labai gerai žaidžia.

– Sakėte, kad toli negalvojate, bet ar yra baimių, kad taip gerai žaisdamas jis gali neužsibūti „Žalgiryje“?
– Jeigu viskas taip toliau, tai faktas, kad neužsibus. Tai ne baimė, o realybė. Faktas, kad kitos komandos žiūri į tuos, kurie gerai žaidžia. Čia Eurolyga, buvo NBA. Jaunas, dvidešimtmetis taip žaidžiantis Eurolygoje… Tikiu ir tikiuosi, kad jis dar kils, parodys dar daugiau, ir to stabilumo bus daugiau, nes jis tam pasiruošęs. Faktas, kad turėti tokį žaidėją norės daug komandų.

– Pereinant prie ateities dalykų, ar yra daugiau aiškumo iš Eurolygos, kaip jie premijuos komandas? Nes buvo skelbta, kad nebelieka premijų už pergales, bet bus premijuojama pagal vietas.
– Taip, pagal vietas: paskutinės keturios negaus nieko, o paskui dėlios pagal vietą, kurią užimsi. Lemia ne tiek pergalės, o kiek galutinė vieta. Gauni už televizijos teises, bet likęs tarp keturių paskutinių negausi papildomos premijos. Dabar didesnė dalis atitenka garantuotų pinigų. Yra minimali fiksuota suma, o paskui gauni ekstra už pasiektas vietas. Gal tada man mažiau įtampos dėl kiekvieno pralaimėjimo.

– Ar dėliojasi kažkoks aiškumas dėl šio sezono biudžeto, jei nebus žiūrovų?
– Laukiame. Žinau, kad Eurolyga vėl kalbėsis su ELPA (Eurolygos žaidėjų asociacija), kas yra suprantama. Mes ir vasarą kalbėjome, kad turėtų būti atsižvelgta į kontraktus, jeigu nebus žiūrovų, jeigu nukels rungtynes ir t.t. Tie punktai nebuvo išdiskutuoti vasarą, bet dabar mes visi su tuo susiduriame. Aš labai tikiuosi, kad bus susitarimas, kuriame mes susimažinsime tuos įsipareigojimus. O toliau laukiame. Jeigu kovo mėnesį būtų vakcinos, pradėtų gal leisti žmones (į arenas). Taip, dabar tie (užsikrėtimų) skaičiai pas mus kosminiai, bet vis tiek jie mažės, prasidės vakcinavimas ir norėtųsi tikėti, kad kovą-balandį viskas stos į vėžes ir kažką surinksime. O ko nesurinksime, žiūrėsime iš ateinančių metų, kaip susidengti.

Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

– Ar realu, kad žaidėjai nusileistų atlyginimus?
– Manau, kad realu. Tai neišvengiama. Kai rašėmės kontraktus, vasarą situacija nebuvo tokia baisi. Mes Lietuvoje turėjome galimybę žaisti su fanais, o dabar viskas apsivertė. Manau, kad tai turi būti suprantama. Tai nėra kažkas, ką mes dabar ištraukėme iš kišenės. Tai kalbėjome dar tada, kai nutraukėme praeitą sezoną – kad reikia ateičiai atsižvelgti į tokius dalykus. Man atrodo, tai turi visi suprasti, nes tai nėra paliestas tik sportas – visų gyvenimai paliesti. Kad krepšininkai būtų išskirtiniai ir jų COVID nepaliestų, taip negali būti.

– Kiek klubai yra vieningi šituose klausimuose?
– Ne visas komandas tai vienodai liečia. Yra verslų, kurie yra sėkmingi, ir yra komandų, kurios neturi tų problemų. Sotus alkano nesupras. Jie tuo naudojasi, kad išlaikytų žaidėjus ar prisiviliotų kitus. Tas turbūt normalu, bet mes ne tie, kurie gali tuo naudotis.

– Apskritai kalbant, kiek džiugu tai, kad Eurolygos traukinys visgi važiuoja be didesnių stabtelėjimų?
– Džiugina, nes jei nebūtų krepšinio, nežinau, ką reiktų daryti. Iš kitos pusės kažkiek keista, kai, pavyzdžiui, dabar Lietuvoje tokie skaičiai, mes kalbame apie karantinus, o krepšinis vyksta tarsi nieko. Kitas dalykas, dėl ko man keista, kad šešerius metus dirbome kurdami emociją. Mes žaidžiame dėl fanų. Ir man tas žaidimas be fanų… Nepriprantu. Tai mėgėjų lyga, tarpklasinės, tik aukšto lygio krepšininkai susirinkę. Tokia šiek tiek iškreiptų veidrodžių karalystė, nes mes neigiame, kad yra problema. Džiaugiuosi, kad vyksta, bet kartu tai toks dirbtinis projektas. Be fanų man krepšinis turi daug mažesnę prasmę.

– Kodėl nebandėte arenoje padaryti LED ekranų su sirgaliais, kaip kad buvo per rinktinės rungtynes?
– Skaičiuojame, kad labai brangu. Mes turime uždirbti, o ne pradirbti tuos pinigus. Dėl to dabar darysime tas kartonines galvas. LED ekranų išlaidos didelės ir neatsirado įmonių, kurios norėtų prisidėti.

– Apskritai, kiek šis sezonas yra ne apie sportą?
– Visiškai ne apie sportą. Biure niekas negali būti, nes visi turi dirbti iš namų. Prieš tai dirbome dviem pamainomis – vieni iš namų, kiti iš biuro. Arenoje dabar nešildome biurų – taupome išlaidas.

Viskas buvo padaryta vardan sporto ir emocijos kūrimo, prisitaikėme dėl žiūrovų saugumo, o dabar nieko negali padaryti. Kaip ir nedirbi, bet iš tikro dirbi dar daugiau, nes yra krūva reikalavimų, testavimai, dokumentai, arenoje darbuotojams prastovos. Darbų nepamažėja, bet nesupranti, dėl ko tą darai. Lygiai taip pat tas persiduoda į aikštelę. Krepšinis nebėra tiek svarbus, kaip būdavo anksčiau.

Priėmėme sprendimą, kad norime surizikuoti ir pasirašyti tam tikrus žaidėjus. O dabar nieko negali padaryti. Galėtum vienaip leisti fanus, kitaip kažką daryti. Turime traumas – pasistiprinti. O dabar nieko negali, nes nieko nežinai. Tie pasirinkimai, ką gali daryti, yra labai limituoti. Kitas dalykas, kad nežinai, kada galėsi daryti. Daug neužtikrintumo ir nežinomybės, o ta nežinomybė turbūt labiausiai visus ir trikdo. Bet čia kalbu ne tik apie sportą. Kai matai žinias ir supranti, kaip medikai gyvena, kaip galų gale gyvena visas pasaulis, man net gėda sakyti kažką blogo, nes visi tame esame.

Komentarai:
Blyn
atsivezem zalia treneri mokinti kai lietuvoje pilna treneriu. poto verkiam kad nera kam Lietuvos rinktines treniruoti.
2020-12-15
+5
Atsakyti
Jonas
dalbajobas ir verksnys, Saras ZELKO ir po to didelis tarpas... jau tu gal istrauk savo durna galva kai kam is siknos Motiejau. nes be sirgaliu euriuku tuoj visai tau nuvaziuos stogas.
2020-12-14
-3
Atsakyti
babyte brone
galetu ir mane nupirkt,as tiek pat naudos duociau uz 2000 i menesi kaip garinho uz kelis simtus k,gal dar net daugiau,nereiktu manes operuot ir atstatinet,dar susitaupytu
2020-12-14
+1
Atsakyti
Seniai taip nezvengiau...
moka simtus tukstanciu Garino,kuris nezaidzia ir yra traumuotas,bet yra geras zmogus ir gal...gal kita sezona duos naudos,bet nesildo biuru ir taupo ant sildymo!!!
2020-12-14
-2
Atsakyti
alioalio
Visas interviu,toks vaizdas,kad nepatenkintas vieninteliu dalyku...nepakankamai pinigu nupirkti jo zmonai naujius auskarus...
2020-12-13
-1
Atsakyti
Viskas aisku
Norejau ir pasirasiau treneri, kuris manes klausys ir as pirksiu bei darysiu ka noriu. Va taip...
2020-12-13
Atsakyti
Gff
Tas motiejo gabalas tegu eina nax. Ydijoto gabalas perka traumuotų žaidėjus aš jo logikos to Motiejūno nevisprocei nesuprasiu niekad
2020-12-13
+6
Atsakyti
Na
nemaloniai nustebino Motiejūno pamąstymai. Jei gerai supratau, jei būtų jo valia, tai eurolygos sezono net nedarytų, nes tipo be sirgalių nėra tolko žaist. Reik suprast jog už sirgalius laiko tik tuos, kurie eina į areną. O tie šimtai tūkstančių, kurie žiūri per tv, ir kurių dėka gauna bapkes už transliacijas, iš rėmėjų, kurie reklamuojasi tik dėl to kad juos matytų ta šimtatūkstantinė auditorija - visa tai jau patampa antrarūšiais ir dėl jų tipo jau neverta net lošt?
2020-12-13
-8
Atsakyti
Sigis
tu motiejau pats skiepinkis cmo,neliks to sporto satanistai sunaikins viska
2020-12-13
-5
Atsakyti
cotd
Kaip cia iseina,vakar Leitkabelis zaide, tai didziulius LED ekranus su sirgaliais pasistate buvo, bet Motiejunui tai labai brangu...
2020-12-13
-5
Atsakyti
SLove
Nezinojau, kad Zalgiris yra toks turtingas klubas, kad gali zaidejams moket simtus tukst euru uz , tai, kad yra geri zmones. Zaist krepsinio nereik, svarbu esi geras zmogus
2020-12-13
+2
Atsakyti
ATI
maziau ziniu zek, kurios susitare groja pagal globalistu uzgaida. Susirgus covid tikimybe isgyvent 99.7%. Bet panika tokia lyg vyktu zombiu apokalipse. Tokie kaip Motiejunas bijo kazka sakyt, ir tyli suraukes shikna iki to jo krepsinio isvis neliks.
2020-12-13
+7
Atsakyti
Rr
situacija zak tikrai sudetinga. naujoku nebus ir cia suorantama. reikia kad visa dusia esantys atiduotu.
2020-12-13
+4
Atsakyti
qwerty
Galėtų ir įdomesnius klausimus uždavinėti, o tai visi suplanuoti ir nieko įdomaus.
2020-12-13
-3
Atsakyti
to alioalio,uz Zalgiri ir pns.
bet tai ko jūs savo energijos nenukreipiat savo "marskiniam"? Ar jau nebėra nei jėgu,nei noro - po sutriuskinimo "nesvarbiose" rungtynėse sekmadieni,pralaimėtu "sezono rungtyniu" antradieni ir dar vieno išmiekinimo (svarbiose,nesvarbiose ringtynese ???) vakar? Tai gal paaiškinkit kas ten darosi ir kada prasidės ta titulo vagystė? O tai treciarusio turnyro F4 bus Vilniuje ar jau nebe?
2020-12-13
+1
Atsakyti
Anonimas
Reiktu mums visiems po 10euru kas menesi fanams duoti matiejunui.Bijau,kad jankis kitais metais nesusimazintu algas
2020-12-13
-3
Atsakyti
Revizor
Argumentuotai pakalbejo ir beveik itikino.Nepatiko tik tai kad vis pabrezia kad ,,neturime ir neturesime,,tiek talento kiek kiti,jokubaicio neislaikysim ir t.t-tai blia dirbkit!-ar ka jus ten darot su tokiais direktoriais kaip javtokas?ieskokit nors generalinio remejo,pritraukit lesu is uzsienio o ne verkit del ziurovu!pleskites ir nereiks geru zaideju pardavinet!
2020-12-13
-5
Atsakyti
Alioalio
apie garino sneka lyg pirko ne del krepsinio sugebejimu...o pirko nes geras zmogus,visados sypsosi,paprikolina rubineja....
2020-12-13
+1
Atsakyti
Gedas
Nera saibu ir viskas tuom pasakyta-kokie papildymai jei esamiems nėra iš ko mokėti (tik speju). Kas turi verslus,kurie šiuo metu negauna pajamų ,tie puikiai supranta. Bet aš nesuprantu tų kurie tikrai kelia pelnus siuo metu,kodel jie nepadeda? Juk puiki galimybė pasireklamuoti,padejus zaliems tokioje akimirkoje. žmonėms gi įsimins toks herojus. As manau,kad gerai viska sudeliojus,vien arenoj iš pardavimų, būtų galimą uždirbt tiek,kad buvimas zalgirio gen. Rėmėjų ,nieko nekainuotu, o iš reklamos nauda didelė
2020-12-13
-5
Atsakyti
Anonimas
Garino cia yra tas uzsispyrimas kur zino jog padare klaida, bet to nepripazins ir toliau lauks jo sveikstant, kai zalgiriui skubiai reikia trecio. Ir nereikia vaidinti biednu kad vo dziaukimes kad is viso turime pergaliu.... Komplektacijoje padarytos klaidos, visi trys centrai leti nedabegantys iki tritaskio, ir nera trecioj pozicijoj nk + du zalgirio dinozaurai edantys pinigus. Turint maza biudzeta deja toks lojalumas kerta konkreciai per biudzeta.
2020-12-13
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.