Mačiulis: Apie „Žalgirio“ pasiūlymą, eiles prie Graikijos restoranų ir Sofoklio greitį (audio)

2012-09-26 07:53
Karolis Tiškevičius „BasketNews.lt radijo“ korespondentas

Jonas Mačiulis megaujasi gyvenimu Graikijoje
Jonas Mačiulis megaujasi gyvenimu Graikijoje
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Atėnų „Panathinaikos“ klubo marškinėlius šią vasarą apsivilkęs 27 metų 198 cm ūgio puolėjas Jonas Mačiulis jau gerą mėnesį kartu su visiškai pasikeitusia komanda rengiasi artėjančiam sezonui. 

Atvirame ir nuoširdžiame interviu „BasketNews.lt radijo“ laidai Mačiulis pasakojo, kad per Graikijoje praleistą mėnesį jį gerokai nustebino ne vienas dalykas. 

Nors Graikiją jau ne vienerius metus kausto ekonominė krizė, vakarais ir pietų metų prie Atėnų restoranų vinguriuoja staliuko laukiančių žmonių eilės. Ne mažiau Mačiulį suglumino ir per rungtynes po aikštę su smilkstančia cigarete vaikštinėjantys sirgaliai bei abiejų šalies superklubų priešprieša. 

– Jonai, pasirašęs sutartį su „Panathinaikos“, minėjote, kad tai didžausias iššūkis jūsų karjeroje. Kaip sekasi jį priimti? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Mačiulio.
– Kol kas viskas gerai. Priprantu prie šios šalies. Visai neblogai sekasi ir aikštelėje. Pritapau prie komandos draugų, o jie prie manęs. Viskas puiku! Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

– Po sunkios traumos į aikštelę grįžote tik praėjusių metų pabaigoje. Rungtyniavote „Montepaschi“, vasarą praleidote Lietuvos rinktinėje, o dabar plušate „Panathinaikos“ stovykloje. Ar nejaučiate traumos padarinių?
– Kol kas nejaučiu, nors sportuojame gana sunkiai. Tenka atlaikyti didelį krūvį, turime nemažai treniruočių, bet kol kas nieko nesijaučia (triskart spjauna per petį, – Red.).

– Vasarą pratęsti sutartį jums siūlė ir „Montepaschi“ klubas, bet pasirinkote „Panathinaikos“ pasiūlymą. Ar tai sutapimas, kad dominate žaliai baltų spalvų marškinėlius vilkinčias komandas?
– Nežinau, gal ir sutapimas, bet visai malonus. Man tos spalvos patinka (juokiasi, – Red.).

– Ar tiesa, kad sutartį siūlė ir žaliai baltas klubas iš Lietuvos?
– Taip, siūlė. Buvome susitikę, bet jų pasiūlymas buvo ženkliai prastesnis finansiškai. Be to, jie norėjo į kontraktą įtraukti daug įvairių sąlygų, o manęs tai netenkino. Taigi liko tik du pasiūlymai: Sienos ir Atėnų komandų.

– Esate minėjęs, kad su „Žalgiriu“ derėtis sudėtinga, nes šio klubo pasiūlymai kartais prasilenkia su logika. Ar šiemet buvo kažkas panašaus?
– Na... Sakykime, kad taip (juokiasi, – Red.).

– Kurios sąlygos labiausiai netenkino?
– Nebuvo išskirtinių sąlygų, bet manęs netenkino jų visuma. „Panathinaikos“ pasiūlytos sąlygos buvo geriausios, todėl ir atsiradau čia.

– Kaip jums patinka Graikijoje? Gal kažkas jau spėjo nustebinti?
– Čia nuolat geras oras. Lijo, galbūt, tik vieną vakarą, bet apie 5 minutes. Visą likusį laiką saulėta ir karšta. Žmonės nėra visiškai atsipalaidavę. Jie gana gerai dirba. Esu viskuo patenkintas. Jeigu kažko prireikia tiek klube, tiek ir už jo ribų, žmonės padaro ko prašai. Jie nespjauna į darbą, kaip yra būdinga pietiečiams. Galbūt po ankstesnės krizės jie pradėjo vertinti darbą. Žinoma, žmonės turi savo siestas ir kai atsipalaiduoja, tai atsipalaiduoja. Manau, kad Graikija nėra labai išskirtinė šalis. Kol kas man čia viskas patinka. Neturiu jokių priekaištų.

– Sakote, kad graikai „kai atsipalaiduoja, tai atsipalaiduoja“. Vadinasi, ne tik lietuviai ir rusai moka švęsti?
– Nuėjęs pavakarieniauti į kavinę tikrai nepasakysi, jog šalyje krizė. Stovi ir lauki eilėje. Bet nesupraskite klaidingai, kalbu ne apie šventimus ar alkoholį (juokiasi, – Red.). Papraščiausiai žmonės ilsisi ir tikrai atsipalaiduoja. Be jokių krizės padarinių. Barai ir restoranai būna pilni tiek per pietų pertraukas, tiek per vakarienes. Smagu matyti, kaip šalyje verda gyvenimas.

– Jonai, jums Lietuvoje pereiti per miestą, be parašų dalijimo, pokalbių su gerbėjais ir nuolatinių žvilgsnių, būtų tiesiog neįmanoma. Ar Graikijoje jau jaučiate kažką panašaus?
– Manęs kaip Jono dar neatpažįsta, tačiau vien dėl ūgio prieina ir paklausia, ar žaidžiu krepšinį? Kai atsakau, kad taip, klausia, kurioje komandoje. Gerai, jeigu pasitaiko bendrauti su savo komandos sirgaliumi. Jeigu ne, tada susilauki komplimentų (juokiasi, – Red.).

– Teko susipažinti su „Olympiakos“ gerbėju?
– Taip, jau teko...

– Ir kuo tai baigėsi?
– Tais pačiais žodžiais, kokiais apsikeičia ir „Lietuvos ryto“ bei „Žalgirio“ gerbėjai: mes laimėsine, jūs ne tokie geri. Papraščiausias žodžių mūšis.

– Ir tas mūšis baigiasi geruoju, tiesa?
– Žinoma. Čia restorane pasitaikė „Olympiakos“ ekipą palaikantis padavėjas. Tikiuosi, paslapčia man neprispjaudė į maistą (juokiasi, – Red.).

– Ar Graikijoje nestinga lietuviškos kompanijos?
– Mano šeima čia, todėl pagrindinius žmones, kurių trūktų, turiu. Žinoma, pasiilgstu draugų, tėvų, bet toks gyvenimas. Gal atvažiuos kas nors aplankyti.

– Ar turite užtenktinai laisvo laiko?
– Tikrai turime. Dirbame daug, bet užtenka ir laisvadienių. Juos galime praleisti su šeimomis. Viskas yra subalansuota.

– Jonai, teko matyti, kad graikų sirgaliai leidžia sau rūkyti tribūnose. Ar pastebėjote tai?
– Jie leidžia sau ne tik rūkyti arenose, bet ir be didesnių rūpesčių vaikščioja po salę vykstant rungtynėms. Kaip tik dalyvavome draugiškame turnyre: vyko rungtynės, o žmogus prisidegęs cigaretę ėjo per salę. Teisėjas bandė jį nuvyti, o jis atšovė, kad jam reikia čia eiti (juokiasi, – Red.). Graikai atsipalaidavę ir taip gyvena. Iš pradžių buvau nustebęs, kai per minutęs pertraukėlę pro trenerio nugarą praeidavo koks nors užsisvajojęs rūkantis sirgalius. Bet vėliau supratau, kad taip yra įprasta. Apsauga stebi, kad tokie žmonės ko nors nepadarytų, todėl nelabai ir kreipiame į juos dėmesį.

– Ar dūmai ir cigarečių kvapas krepšininkams netrukdo?
– Iki aikštelės jie neateina. Dūmai kyla į viršų ir nesileidžia į apačią, tad didelio diskomforto nėra. Aišku, būtų geriau, kad sirgaliai arenose nerūkytų, bet jie tai daro visur. Kai Lietuvoje priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti viešose vietose, žmonės suprato ir to nebedaro. Bent jau stengiasi nedaryti. Čia visiems niekas nerūpi. Gali nerūkyti, bet Graikijoje vis tiek būsi apsirūkęs. Į rūkymą jie čia tikrai nespjauna.

– Esatę sakęs, kad Graikijos spaudoje krepšininkai apie save gali rasti daugybę „šiukšlių“. Ar jau spėjote pajusti pašalinį spaudimą?
– Sprendžiu iš to, ką išverčia lietuvių spauda. Praėjusią savaitę turėjome žiniasklaidos dieną, po kurios Lietuvos spaudoje buvo išversti keli straipsniai. Mačiau, kad išversta visai kitaip, nei aš kalbėjau. Žurnalistai manęs paklausė, ką galvoju apie „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ derbį, o aš atsakiau, kad esame jauna komanda ir dar turime daug dirbti. Pasakiau, kad jau greitai susitiksime su „Olympiakos“ ir visko gali būti. Tačiau graikų žurnalistai vis tiek parašė, jog aš pasakiau maždaug taip: „Mes nugalėsime. Nors esame nauja komanda, vis tiek mes stipresni, „Olympiakos“ mums nėra varžovė, nes mes esame „Panathinaikos“. Priešpriešą tarp abiejų klubų kelia patys žurnalistai, kuo labiau kiršindami sirgalius. Jeigu duodi interviu „Panathinaikos“ laikraščiams, tai parašys vienaip, o jei kalbėsies su „Olympiakos“ spauda, jie mano žodžius pavers nema „Mes nepasitikime savo jėgomis“. Tai jų gudrybės.

– Šarūnas Jasikevičius kažkada sakė, kad „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ priešprieša yra labai didelė, bet „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ priešprieša yra tiesiog sunkiai suvokiama protu. Ar jau teko tai pajusti?
– Tarp žiniasklaidos ir sirgalių čia vyksta tikra beprotybė. O dar žinant, kas dedasi arenose... Žinoma, aš tai mačiau tik žiūrėdamas vaizdo įrašus. Neseniai kelias dienas su „Olympiakos“ komanda turėjome apsistoti tame pačiame viešbutyje. Net patys klubų vadovai nenorėjo susitikti viename viešbutyje, todėl jo administracija turėjo taikyti grafikus, kad komandų žaidėjai nesusitiktų ir nesibičiuliautų. Netgi praėjusią savaitę per burtų traukimo ceremoniją įvyko žodžių mūšis, tarp „Olympiakos“ savininko ir mūsų komandos vadovo. Vienas pareiškė, kad po dviejų savaičių įrodysime, jog esame stipresni, o kitas atsistojo ir rėžė: „Taip, taip, jau pernai pamatėme, kas stipresni.“ Ir prasidėjo... Žodžiu, neliūdna (juokiasi, – Red.)

– Praėjusį sezoną „Panathinaikos“ pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį nelaimėjo Graikijos čempionato. Galbūt jums teko girdėti, ar klubas pasikeitė iš pagrindų būtent dėl šios priežasties?
– Tikrai ne dėl to. Tiesą sakant pasikeitė visas „Panathinaikos“ klubas. Senasis klubo savininkas jį perleido savo sūnui, kuris tapo komandos vadovu. Tuomet pasikeitė ir treneris. Jie bando pradėti naują erą. Tas laikas kažkada turėjo ateiti. „Panathinaikos“ nusprendė, kad tas laikas atėjo šiemet. Nemanau, kad tai susiję su rezultatais. Tiesiog taip sutapo.

– Ar klubui buvo didelė tragedija po 10 metų pralaimėti čempionatą?
– Žinoma. Prie pergalių greitai priprantama. Laimi, laimi, laimi ir staiga - pralaimi. Dideliems klubams visuomet yra tragedija nelaimėti kurios nors titulo. Visos komandos nori dominuoti kuo ilgiau, tai suprantama. Ir „Žalgiris“ nori kiekvienais metais laimėti, o jeigu pralaimi – tai jau tragedija. Taip pat ir čia.

– „Panathinaikos“ draugiškose rungtynėse kol kas žygiuoja solidžiai, o jūs pats rungtyniaujate užtikrintai ir stabiliai. Susidaro įspūdis, kad įsiliedamas į „Panathinaikos“ žaidimą neturite jokių problemų.
– Žinote, yra įvairių niuansų ir problemų, bet prie visko galima priprasti ir prisiderinti. Reikalingas ir trenerio supratimas. Svarbu, kad jis mane išnaudoja ir savo žaidėjams skiria tokią vietą aikštėje, kurioje jie ir turi būti. Treneris neprašo neįgyvendinamų dalykų. Tai taip pat prisideda prie mano asmeninių rezultatų. Turime tikrai gerą trenerį, kuris surado ir visiems krepšininkams paaiškino jų vietas aikštėje. Mums nereikia stovėti ant galvos viduryje aikštės ir bandyti pataikyti į krepšį. Visi turime savo užduotis ir darome tai, ką turime daryti.

– Ar vieno geriausių Europos atakų organizatoriaus Dmitrio Diamantidžio perdavimai lengvai randa kelią į Jono Mačiulio rankas?
– Iš tiesų, su juo aikštelėje dar nepraleidau daug laiko. Per turnyrą Sofijoje jis buvo patyręs nesunkią traumą ir nežaidė, o paskutiniame turnyre aikštėje daugiau laiko leisdavau su Roko Leni Ukičiumi. Tačiau per treniruotes matau, kad tai yra aukšto lygio žaidėjas. Visiems užtenka jo perdavimų. Aš kol kas tikrai esu patenkintas (juokiasi, – Red.).

– Ar pats žavitės tokio lygio krepšininkais?
– Žinoma. Čia yra aukščiausio kalibro žaidėjai. Jaučiu jiems pagarbą ir dedu pastangas, kad pasimokyčiau iš tokių žaidėjų. Tai man pravers ateityje.

– Kažkada jaunimo čempionate jums teko susikivirčyti su dabartiniu komandos draugu Sofokliu Schortsaničiu. Kaip dabar sutariate su „Baby Shaqu“?
– Jis yra šaunuolis (šypsosi, – Red.). Normalus žmogus. Buvau prisiklausęs, kad jis yra nevaldomas, tačiau jis dirba, stengiasi, klauso trenerio nurodymų kaip ir visi. Jis niekam nekelia problemų. Žaisti kartu su juo – vienas malonumas. Perduodi jam kamuolį – garantuoti taškai arba pražanga. Jeigu varžovai dengs ji dviese, tada laisvas liksiu aš.

– Kokį įspūdį jums palieka jo sugebėjimai?
– Pagal savo kūno sudėjimą jis yra super greitas ir super šoklus. Palyginkite jį, pavyzdžiui, net nežinau su kuo...

– Galbūt su Virgiu Stakėnu?
– (Juokiasi) Taip! Pats tas! Sofoklis staigiai bėga į greitą ataką, tikrai labai lengvai įdeda į krepšį. Dėl svorio ar greičio jis tikrai neturi jokių problemų. Jis, kaip ir visi, puikiai dirba ir stengiasi. Mes visi bandome gerai atlikti savo darbą ir surasti savo vietą komandoje.

– Ar dėl praeities konflikto su Sofokliu per daug nesijaudinote?
– Ne, kai buvome stovykloje kalnuose, pasikalbėjome, prisiminėme tai, pasijuokėme ir viskas. Ką ten daugiau prigalvosi. Žinote, dabar būtų lygiai tas pats. Žaisdami priešingose barikadų pusėse gal ir dabar susiginčytume. Taip jau būna – kai vyrai susitinka aikštelėje, turi kovoti už save.

– „Panathinaikos“ klubas turi labai gražų himną, kuris O.A.K.A arenoje groja per kiekvienerias namų rungtynes. Ar jau išmokote žodžius?
– Žinau apie ką kalbate, bet paties himno dar nemoku. Graikų kalba nėra labai lengva, bet gal dar jį išmoksiu. Jeigu per kiekvienerias rungtynes tikrai groja, galbūt ir pavyks išmokti.

– Visai neseniai laidoje bendravome su Linu Kleiza, kuris negailėjo kritikos Kauno keliams. Tikriausiai teko girdėti, kad prieš kelis mėnesius Linas vienoje šio miesto duobių paliko savo automobilio ratą. Ar pačiam Kaune teko patirti tokių nuostolių?
– Buvo ir man taip nutikę prieš kelerius metus. Tada duobėje palikau savo visureigio ratą... 

– Kleiza už Kauno kelius atsakingiems asmenims perdavė linkėjimų. Gal ir pats tokių turite?
– (juokiasi, – Red.). Kiekvienas turi atsakingai dirbti savo darbą ir be linkėjimų. Tikiuosi, kad kitais metais, kai grįšiu, keliai bus sutvarkyti.

– Teko girdėti, kad parduotumėte savo „Porsche“ automobilį. Ar jau pavyko rasti pirkėją?
– Jau pardaviau. Prieš gerą mėnesį jis iškeliavo į Vokietiją.

– Gal turite linkėjimų savo buvusios komandos „Žalgirio“ gerbėjams ir Lietuvos krepšinio mylėtojams?
– Norėčiau visiems palinkėti gero sezono, nesvarbu už kurį klubą sergate. Linkiu sėkmės tarptautinėse arenose pagrindiniems šalies klubams bei visiems kitiems. Gerų pergalių ir gražaus žaidimo. Fanams ir žaidėjams linkiu gero sezono, išvengti traumų, gražių akimirkų ir gero krepšinio!

Visas interviu su Mačiuliu:

[audio=271]

Komentarai:
Jonai
kaip cia taip ir purvinajam laikrasciui sekmes palinkejai? Seniau pora kart gerai stumtelejes esi zodziais ant makulaturos, o dabar net sekmes linki. Negrazu.
2012-09-26
-9
Atsakyti
porta
nu maciulis kaip visalaik geros nuotaikos nestakoja ,geras darbas zurnalistu tikrai linkiu ir taip toliaiu o jonui tai gero zaidimo ,kad traumu nebutu ir kad su graiku sirgaliaiias per daug cigareciu nerukytu :ddddsekmes
2012-09-26
Atsakyti
banal
šaunuoliai basketnews.lt komanda, labai fainas jūsų puslapiukas, faini intervių. Taip ir toliau ! :))
2012-09-26
-3
Atsakyti
G57
kazkaip net keista,kad toks ilgas ir issamus interviu,tikejausi kad i klausimus bus tik keliais zodziais atsakes:)
2012-09-26
-12
Atsakyti
Maciulio porshe vakar maciau prie molo Taip, kad nea vokietijoje jis....
2012-09-26
-24
Atsakyti
MP1
jonceblemba Idomu butu suzinoti kas ten per salygos buvo kontrakte, gal tikrai i seima ji norejo kisti :)


stoti i Romkos partija ir eiti i rinkimus (ka matom su Kaukenu ir Lavriku)
2012-09-26
+11
Atsakyti
Labai gaila kad neturim jo Zalgiryje. Dardenas zaidejas geras bet ne Maciulis. Idomu butu suzinoti kas ten per salygos buvo kontrakte, gal tikrai i seima ji norejo kisti :). Tikiuosi viena diena sugrys pas mus.
2012-09-26
-22
Atsakyti
neblogas tas maciulis yra,gali imtis incetyvos,bet pinigai visagaliai yra kas daugiause pasiulo ten zaidzia
2012-09-26
+9
Atsakyti
mafukas
jo,geras psisakimas
2012-09-26
-2
Atsakyti
zornas
labai geras interviu. Aciu basketnews!
2012-09-26
+2
Atsakyti
As
Jo turbut sutarti salyga buvo kad reiketu i seima eit:D
2012-09-26
-4
Atsakyti
i seimaq
i seima ir jam siule eit ;]]]
2012-09-26
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.