Čia gyvena krepšinis, čia krepšinio namai

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

o kaip če reikia prisiregint nes slaptažodžio laukiu jau 3 men bet niekaip neateina Žiūrėti...

2010-09-19

-6

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

kažkaip paskutiniu metu Motiejunai nesiseka ,tikekimes tai ilgai netruks ir jis vel prades rodyt savo žaidima Žiūrėti...

2010-09-19

-7

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

Javtokas galejo daluvaut Dejimu konkurse :) Žiūrėti...

2010-09-19

-1

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

sužaidė gerai, jis įžaidėjų grandį galėtų padaryti stipresnę, – neabejojo Š.Sakalauskas, prieš gerą dešimtmetį treniravęs Š.Jasikevičių „Lietuvos ryto” ekipoje. – Jis labai sustiprintų ir mūsų taktiką. Rinktinė nemažai žaidžia „du prieš du”, o Šarūnas tiesiog yra šios sistemos genijus.

Jaunai komandai jis suteiktų patirties. Šarūnas turi milžinišką autoritetą krepšinio pasaulyje. Jis gali pažiūrėti teisėjui tiesiai į akis ir lemiamą akimirką nulemti jo švilpuką. Dėl šių nematomų dalykų jis taip pat labai reikalingas.”

„Svarbiausia – kokia Šaro forma. Jei jis bus gerai fiziškai pasiruošęs, rinktinei gali duoti tik pliusų, – pritarė S.Kairys. – Šaras yra daugiau negu paprastas žaidėjas. Jis turi komandą lipdančių ir tikro lyderio savybių. Jis įskeltų papildomos ugnies ir dar didesnį norą laimėti.”

Rinktinėje Š.Jasikevičius įprato diktuoti savo taisykles ir aikštėje, ir už jos ribų.

Pernai vasarą Kauno halės tribūnose jis neatsitiktinai vilkėjo 5-uoju numeriu paženklintą aprangą su M.Kalniečio pavarde, lyg sufleruodamas Ramūnui Butautui, kas iš tiesų vietoj Andriaus Mažučio turi būti pagrindinis rinktinės įžaidėjas.

Vieninga lyg kumštis bronzinė komanda jau sukūrė savo hierarchiją. Ar grįžęs 2003-iųjų Europos čempionas nepasikėsintų į dabartinio kapitono R.Javtoko lyderystę komandos drabužinėje ir K.Kemzūros autoritetą?

„Pašnekėsiu su Šaru, kad jis visada tik tylėtų, – juokėsi S.Kairys. – Šarūnas per daug išmano apie krepšinį, kad keltų nereikalingų bangų. Jis supranta, kokia svarbi kiekvienai komandai yra teisinga subordinacija.

Jeigu treniruotėje pertraukinėsi trenerį ir sakysi: ne, reikia ne taip daryti, aišku, nebus gerai. Bet jeigu prieisi ir po treniruotės pasakysi, ką galvoji ir ką galima būtų pakeisti, tai gali tik praversti komandai.

Toks žaidėjas kaip Š.Jasikevičius tikrai turi ką pasakyti. Protinga žaidėjo nuomonės dozė yra net pageidautina ir reikalinga.

Esu įsitikinęs, kad Šaro pastabos būtų tik pozityvios. Juolab kad apie kokias nors galimas problemas dėl K.Kemzūros autoriteto mes galėjome kalbėti tik iki pasaulio čempionato. Kęstas visiems jau įrodė, ko yra vertas.”

„Nematau jokio pavojaus. Šarūnas padarys viską, kad padėtų komandai, – kolegai pritarė ir Š.Sakalauskas. – Jis tikrai neužimtų svetimos vietos. Tik su juo būtina viską sutarti iš anksto.

Tai tokio lygio žaidėjas, kurio negalima vedžioti už nosies. Reikia atvirai pasakyti: „Šarūnai, mes negalime garantuoti, kad tu žaisi starto penkete, bet tu tikrai gausi laiko ir nesėdėsi vien ant suolo. Jeigu jis susitaikys su nepagrindinio įžaidėjo vaidmeniu, galima bus tik džiaugtis.”

„Būtų nuostabu pažaisti kartu su tuo žmogumi, kuris pernai vilkėjo mano marškinėliais”, – neslėpė ir M.Kalnietis.

Ar reikia Ž.Ilgausko?

NBA veteranas seniai turi Lietuvos rinktinės marškinėlius.

Buvęs „Cleveland Cavaliers” vidurio puolėjas prieš porą metų ruošėsi su Šaru dalyvauti Pekino žaidynėse. Vaikystės draugai svajojo pirmąsyk sužaisti „du prieš du” ir krepšinio aikštėje.

Nors Ž.Ilgauską su „Cavaliers” tuomet saistė 55 mln. dolerių sutartis, LKF jau buvo pasiruošusi vien už jo draudimo polisą sumokėti 2,67 mln. litų.

Tačiau visos viltys išvysti 220 cm ūgio milžiną su rinktinės apranga 2008-ųjų olimpiadoje paskutinę akimirką žlugo, kai veto ištarė NBA klubo medikai.

Ž.Ilgauskas šią liepą pasirašė dviejų sezonų 2,8 mln. dolerių sutartį su „Miami Heat”, todėl draudimo įmokos suma šįsyk būtų tiesiog juokinga, palyginti su 2008-aisiais.

Nors vinimis sutvirtintoms pėdoms jau reikia poilsio, krepšinio kuluaruose nerimsta gandai apie 35 metų kauniečio pažadus pagaliau įrodyti meilę gimtinei.

Tačiau ar 15 sezonų už Atlanto praleidęs sūnus palaidūnas iš tiesų dar reikalingas kitos kartos Lietuvos rinktinei?

Big Z komandai duotų daug daugiau teigiamų negu neigiamų dalykų, – sakė S.Kairys. – Praverstų jo ūgis, technika, patirtis ir universalumas.

Jis gali sėkmingai žaisti ir nugara, ir veidu į krepšį, gali įmesti tritaškį, blokuoti ir nusiimti kamuolius. Jis gali būti žaidimo ašis ir stabilizatorius. Bet kuri Europos rinktinė norėtų savo sudėtyje turėti Ž.Ilgauską.”

„Nekalbame apie jo privalumus, – kolegai prieštaravo Š.Sakalauskas. – Jis niekada nežaidęs su šita komanda. Kaip jam seksis, didelis klaustukas.

Lietuvoje mes ruošiamės kovoti dėl aukso, todėl staiga į rinktinę įmesti tokį žaidėją – per daug rizikinga. Treneris turi būti labai didelis altruistas, kad tokiais metais pradėtų eksperimentus. Juk tokio lygio žaidėjo nepasodinsi ant suolo.

Visai kas kita, kai sėdi M.Andriuškevičius ir R.Seibutis, ant suolo keliantys tikrą audrą. Neįsivaizduoju, kad turtingiausias Lietuvos krepšinio istorijoje žaidėjas iš NBA grįžtų tam, kad su azartu mojuotų rankšluosčiu.”

Kiek senbuvių aukštaūgių?

Turkijoje daugiausia laiko ant suolo leido M.Andriuškevičius. Apie Europos čempionės titulą svajojančiai ekipai labiausiai reikalingas galingesnis, labiau patyręs aukštaūgis.

Kurie iš buvusių rinktinės senbuvių: D.Songaila, M.Petravičius ar broliai Lavrinovičiai labiausiai derėtų prie naujosios kartos rinktinės?

„Labiausiai būtų reikalingas Marijonas. Jis – tikras gynybos žvėris, gali puikiai gintis vienas prieš vieną ir tiktų greta R.Javtoko”, – svarstė Š.Sakalauskas.

Treneris spėjo, kad kitą vasarą pirmiausia gali subraškėti M.Andriuškevičiaus, R.Seibučio ir T.Klimavičiaus kėdės, jeigu visi Lietuvos rinktinės kandidatai bus sveiki, o senbuviai ryšis pratęsti karjerą rinktinėje.

„Dviem aukštaūgiams teks užleisti vietą, jeigu ateis M.Petravičius ir D.Songaila. Nors nesu visiškai įsitikinęs, kad D.Songaila dar tikrai būtų naudingas šiai rinktinei. Juk ir L.Kleiza, ir Paulius Jankūnas visiškai susitvarko su „ketvirta” pozicija, – svarstė Š.Sakalauskas. – Jei prisijungs Šaras, greičiausiai pakibs ant plauko R.Seibučio likimas.

T.Delininkaitis ir M.Kalnietis įrodė, kad buvo reikalingesni. Taip pat su dideliu klaustuku atrodo R.Kaukėno perspektyvos.”

„Aš matau R.Kaukėnui vietą, – prieštaravo S.Kairys. – Nenoriu minėti pavardžių, tačiau Rimas tikrai turi daugiau ką pasiūlyti negu kai kurie dabartinės rinktinės žaidėjai.”

Kas mojuos rankšluosčiais?

Trys milijonai lietuvių vis garsiau ginčysis dėl savosios Svajonių komandos versijos.

Tačiau visi savamoksliai Lietuvos rinktinės trenerio patarėjai pirmiausia turi neužmiršti nerašytos krepšinio taisyklės. 12 pajėgiausių krepšininkų nėra lygu geriausiai komandai.

„Mūsų chemija buvo labai gera. Vyrai tiesiog sirgo vienas už kitą. Jei nesisekdavo, jie ragindavo ir nuramindavo kitus. Šie žaidėjai buvo alkani pergalių.

Tai yra daug svarbiau negu visos taktinės schemos”, – aiškino K.Kemzūra.

„Visi dabar suprantame, kad esame lygūs. Pernai vyresni žaidėjai norėjo imtis iniciatyvos, jie įsivaizdavo save lyderiais.

Matėme, kad kiekvienas iš mūsų gali tą patį.

Bet treneris jais pasitikėjo, mes beveik nežaidėme, – bronzinę rinktinę su R.Butauto vadovaujama ekipa Europos pirmenybėse Lenkijoje lygino J.Mačiulis. – Dabar visi esame pasiruošę žaisti, nes nežinome, kuris gaus šansą.

Visi esame tame „budėjimo režime” – pasiruošę bet kada eiti į aikštę, kovoti ir atiduoti visas savo jėgas. Nesakau, kad pernai to nebuvo, bet šiemet šios savybės dar ryškesnės, nes esame tikrai jauna rinktinė.

Daug kam tai yra pirmas šansas parodyti, kad gali „užsikabinti”. Čia iš tiesų yra puiki proga save parodyti. Tai didžiausias mūsų pranašumas, palyginti su praėjusiais metais.”

„Nebus gero mikroklimato, jeigu žvaigždes priversi ilgai sėdėti ant suolo. Būdami atsarginiai Ž.Ilgauskas ar R.Kaukėnas tikrai taip nesišypsos kaip R.Seibutis ar M.Andriuškevičius”, – spėjo Š.Sakalauskas.

„Kai ekipa susirenka į treniruočių stovyklą ir prasideda žaidėjų atranka, treneriams aišku, kieno akys dega, o kieno ne.

Tokių dalykų nepaslėpsi, – įsitikinęs S.Kairys. – Treneriai renkasi krepšininkus ne tiktai pagal tai, koks žaidėjo pulsas, kai jis dirba greičio ištvermei ugdyti, bet pagal akių blizgesį.

Po pokalbių su veteranais bus aiškios jų ambicijos.”

Ar užteks fizinių jėgų?

Bronzinė rinktinė Turkijoje pribloškė varžovus savo žaidimo intensyvumu.

K.Kemzūros pratybose krepšininkų pulsas neretai pasiekdavo net 180 dūžių per minutę.

Lietuvos rinktinės ilgaamžiai neslepia, jog anksčiau ši riba dažniau sukdavosi apie 140 dūžių.

„Labiausiai nustebino ne lietuvių tritaškiai, o jų fizinis pasirengimas. Jie gynėsi stulbinamai intensyviai, – pripažino „Canal Plus” komentatorius, buvęs prancūzų rinktinės treneris Jacques’as Monclaras, prieš metus Lenkijoje K.Kemzūrą pavadinęs „blogiausiu Europos pirmenybių treneriu”. – Lietuviai turėjo pilną portfelį idealiai atliktų namų darbų ir vieną po kitos traukdavo įvairias gynybos sistemas.”

„Dabar esame gerokai mobilesnė rinktinė. Visi – vienodo ūgio, galime dengti bet kuris bet ką, – pasakojo J.Mačiulis. – Aš „centrus” galiu dengti, o Paulius gali bėgti dengti įžaidėjo prie tritaškių metimo linijos. Todėl esame judri mobili rinktinė.”

„K.Kemzūros pasiūlyta sistema reikalauja labai daug jėgų ir juodo fizinio darbo.

Rinktinės gynybos intensyvumas dabar šoktelėjęs kelis kartus, – patvirtino ne vieną rinktinės treniruotę matęs S.Kairys. – Tokios gynybos krūvį kartu su agresyviu ir greitu žaidimu puolant gali atlaikyti tik ypač gerai pasiruošęs ž... Žiūrėti...

2010-09-18

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

TA ŠEŠTADIENIS, 18 RUGSĖJIS 2010 12:19 ŠEŠTADIENIS, 18 RUGSĖJIS 2010 12:15 0 KOMENTARAI

Vilčių ar Svajonių komanda? Ką daryti su žvaigždėmis, kurios šįmet Turkijoje nevilkėjo rinktinės marškinėlių? Nors bronzinė euforija sustiprino lietuvių ambicijas prieš 2011-ųjų Europos pirmenybes, Kęstutį Kemzūrą nuo šiol persekios hamletiškos pasirinkimo kančios.

Lietuviai triumfuodami Turkijoje nuplėšė simbolinį kalendoriaus lapelį.

Kai Lietuvos rinktinė Izmyre parklupdė ispanus, iki 2011-ųjų Europos čempionato buvo likusios 365 dienos.

Galingu žygiu pasaulio pirmenybėse (8 pergalės iš 9) jauna K.Kemzūros komanda išgąsdino ir dabartinius žemyno čempionus, ir kitus varžovus. Likus metams iki Europos čempionato Lietuvoje būsimų varžybų šeimininkai atrodo pavojingi kaip niekados.

„Neįtikėtina krepšinio šalis! Juk niekas nelaukė ir netikėjo, kad jauni lietuviai Stambule nukeliaus taip toli, – prisipažino prancūzų dienraštis „L’Equipe”. – Jeigu Lietuvos B rinktinė sugebėjo užlipti ant pakylos, kas bus Lietuvoje, kai į Europos čempionatą namuose baltai surinks visas savo žvaigždes?”

Turkijoje – Vilčių rinktinė

Pasaulio pirmenybėse žaidė savotiška Lietuvos Vilčių rinktinė. Tačiau ji gimė, regis, iš bėdos.

Gegužę K.Kemzūra paskelbė 2010-ųjų rinktinės 24 kandidatų sąrašą, kuriame buvo beveik visų ryškiausių Lietuvos krepšinio žvaigždžių pavardės.

Prieš tai naujasis nacionalinės ekipos treneris specialiai keliavo į Maskvą, Atėnus ir Madridą norėdamas aplankyti rinktinės veteranus. Jis kalbino Šarūną Jasikevičių, Rimantą Kaukėną, brolius Lavrinovičius ir net porą metų nesportavusį Arvydą Macijauską ar su rinktine po Pekino žaidynių oficialiai atsisveikinusį Ramūną Šiškauską.

Bet paaiškėjus, kad vieni senbuviai nesiruošia keisti planų, o kiti po sezono turės gydytis traumas ir nori ilsėtis, Lietuvos rinktinė priverstinai atjaunėjo.

„Norėjau surinkti visus geriausius žaidėjus. Tačiau dėl skirtingų priežasčių jie negalėjo atvykti”, – po pergalingo mačo su serbais Stambule darsyk patvirtino K.Kemzūra.

Vien iš tų, kurie šiemet buvo įtraukti į 24 kandidatų sąrašą, bet galiausiai nevyko į pasaulio pirmenybes, galima sudaryti dar vieną tikrai įspūdingą Lietuvos rinktinę: Š.Jasikevičius, R.Kaukėnas, R.Šiškauskas, Mindaugas Lukauskis, Artūras Jomantas, Mindaugas Katelynas, Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai, Donatas Motiejūnas, Marijonas Petravičius.

Savo ruožtu galimybę keliauti į Turkiją gavo tie, kurių pavardės net nebuvo tarp 24 kandidatų. Pavyzdžiui, Martyną Andriuškevičių treneris iš pradžių buvo įtraukęs tiktai į rezervinės rinktinės sąrašą.

Nors pasaulio pirmenybėse debiutavo net penki naujokai (Martynas Pocius, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, M.Andriuškevičius), bronzinė komanda dar nėra šimtaprocentinė Vilčių rinktinė.

Už borto šįsyk liko ir D.Motiejūnas, ir Jonas Valančiūnas – du didžiausi savo kartos jaunieji Lietuvos talentai. Savo amžiaus vidurkiu (24,5 metų) K.Kemzūros atjauninta rinktinė buvo vyresnė už A.Sireikos suburtą komandą (24,2 metų), kuri liko 7-ta 2006-ųjų pasaulio pirmenybėse.

Beje, būtent tuomet Japonijoje pirmąsyk vyrų rinktinės marškinėlius apsivilko ir Linas Kleiza, ir Mantas Kalnietis.

Lietuvoje – Svajonių ekipa?

Bet 2010-ųjų Vilčių rinktinės vertė po sensacingo triumfo Turkijoje šovė į viršų. Bronzinė euforija lyg viagros tabletė dabar pakėlė ir sustiprino visos Lietuvos ambicijas.

Į pasaulio čempionatą pro galines duris patekusi kukli rinktinė per naktį iš pelenės virto princese. Likus metams iki Europos pirmenybių ji jau vadinama pagrindine favorite.

„Reikia suprasti, kad šio rezultato niekaip neįmanoma perkelti į Europos čempionatą.

2011 metais bus 10 kartų sunkiau padaryti dar kartą tai, ką padarėme, – neslėpė K.Kemzūra. – Važiuodami į Turkiją turėjome kovoti su skepticizmu, iš mūsų nieko nesitikėjo. O dabar iš mūsų tikisi labai daug. Reikės galvoti, kaip sukurti naują pergalių eliksyrą.”

Lietuvos rinktinės treneris dar net nespėjo išklausyti visų komplimentų, tačiau nuo šiol iki pat Europos pirmenybių pradžios jį persekios hamletiškos pasirinkimo dvejonės.

Ar verta draskyti ir keisti šią velniškai darbščią ir simpatišką komandą, kuri Turkijoje pralaimėjo vieninteles rungtynes būsimiems čempionams, o ketvirtfinalyje su argentiniečiais sužaidė tiesiog gražiausią mačą per visą šalies krepšinio istoriją?

Ar reikia pamėginti vietoj Vilčių rinktinės suburti lietuvišką Svajonių komandą, kuriai atstovautų visi stipriausi šalies krepšininkai?

„Visi, kuriuos kviečiau šią vasarą ir gavau jų atsiprašymą, nepasakė rinktinei „ne”. Taip susiklostė situacija – asmeninis gyvenimas, traumos. Todėl sakyti, kad jų nekviesiu rengtis čempionatui Lietuvoje, nedrįsčiau, – neslėpė K.Kemzūra. – Kita vertus, Turkijoje žaidę krepšininkai įrodė, kad verti būti nacionalinėje ekipoje. 2011-ųjų komandos branduolį greičiausiai sudarys šios rinktinės žaidėjai ir patyrę veteranai. Bus siekiama subalansuoti ekipą.”

„Lietuvos rytas” su šalies krepšinio ekspertais pamėgino suskaičiuoti sunkiausius iššūkius, kurie prieš 2011-ųjų kovas laukia rinktinės trenerio.

Ar reikalingi nauji veidai?

„Niekas nėra garantuotas dėl savo vietos, niekam nėra užtrenktos durys”, – sugrįžęs iš Turkijos kartojo K.Kemzūra.

Kitąmet Lietuvos rinktinė tiesiog neturės teisės suklupti.

Europos pirmenybėse ant kortos bus pastatytas šalies krepšinio likimas, nes vyks tiesioginių kelialapių į Londono olimpiadą dalybos. Skirtingai nuo pasaulio čempionato, į Lietuvą žada atvažiuoti ryškiausios kitų šalių žvaigždės: ir ispanas Pau Gasolis, ir rusas Andrejus Kirilenka, ir prancūzas Tony Parkeris, ir vokietis Dirkas Nowitzki.

Ar šįmet tik JAV nusileidusi rinktinė pajėgs atlaikyti sustiprėjusių varžovų spaudimą?

„Turėtų likti apie 70 proc. dabartinės sudėties. Tačiau mums reikia naujų veidų. Dabar Lietuvos rinktinė bus išnagrinėta iki apatinių, – įsitikinęs Stepas Kairys, nematomas pilkasis rinktinės kardinolas, kurį K.Kemzūra viešai pavadino savo mokytoju. – Mes negalėsime žaisti ta pačia sistema. Varžovams jau tapome raudonu skuduru kaip koridoje.

Iki šiol buvome nežinomi ir nebaisūs. Kiti nesitikėjo mūsų sėkmės, tad jiems stigo pasąmoninio Lietuvos rinktinės gerbimo.

Tačiau kitąmet bus kiti popieriai. Mes tapsime taikiniu. Todėl naivu tikėtis, kad mums užteks to paties bagažo. Reikės visa galva geresnio žaidimo, kad išlaikytume lyderių pozicijas.”

„Turkijoje mums puikiai sekėsi, tačiau akivaizdu, kad rinktinei būtinai reikia stiprinti įžaidėjo ir „centro” pozicijas, – neabejojo krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. – Aišku, rinktinę turi sustiprinti tik tokie žmonės, kurie nesugriautų nei psichologinio klimato, nei komandos hierarchijos ir struktūros. Užtektų 2–4 patyrusių žaidėjų.”

Ar praverstų dinozaurai?

Tiktai R.Šiškauskas iš karjerą dar tęsiančių Lietuvos krepšinio žvaigždžių oficialiai atsisveikino su šalies rinktine. Buvęs rinktinės kapitonas pasitraukė po Pekino žaidynių.

Nors po tos pačios 2008-ųjų vasaros Š.Jasikevičius, R.Kaukėnas ar D.Songaila taip pat daugiau nevilkėjo žalios aprangos, trys buvę bendražygiai netarė viešo atsisveikinimo žodžio.

„Aš tikrai nesakau „ne”. O svarbiausia – dar turiu noro. Jei ateityje treneris kvies, norėčiau atstovauti Lietuvai, – šią vasarą „Lietuvos rytui” prisipažino R.Kaukėnas. – Šalyje jau seniai nebuvo tokių svarbių varžybų. Jei susirinktų visi geriausieji, tikrai įmanoma kovoti dėl medalių.

Tarpusavyje nesame apie tai kalbėję. Bet ir be to aišku – kiekvienas giliai širdyje nori atstovauti Lietuvai, ir dar Lietuvoje. Tai didžiulė garbė.”

Iš Turkijos bronzą parsivežę krepšininkai be baimės ar pavydo vertino dešimčia metų vyresnių konkurentų galimybes papildyti rinktinę.

„Čempionatas vyks Lietuvoje ir pergalių norės visi. Kiekvienas daug tikėsis iš komandos, todėl turėtų žaisti geriausi krepšininkai, – įsitikinęs Martynas Pocius. – Reikia suburti geriausią rinktinę. Ar tai bus vyresni žaidėjai, ar jauni alkani krepšininkai, o galbūt tokių žaidėjų derinys, viską nuspręs treneriai.”

„Daugiau patirties mums praverstų – rinktinei turi atstovauti geriausi krepšininkai, – komandos draugui antrino M.Kalnietis. – Gal treneris turėtų pakviesti daugiau žaidėjų į stovyklą ir tada atsirinkti, kurie tinka.”

„Gal kitais metais tie dinozaurai norės grįžti. Nemanau, kad čia būtų konfliktas, – analizavo Jonas Mačiulis. – Mes suprantame, kad šitaip gali atsitikti, bet gal tai bus truputėlį nesąžininga. Juk reikia žiūrėti į ateitį.

Jei veteranai grįžtų vieniems metams, o po to ir vėl pasakytų „ne”, būtų nesuprantamas pačios Krepšinio federacijos ir trenerių požiūris į ateitį. Nes ateitis esame mes.”

Ką daryti su Šaru?

Šią vasarą Š.Jasikevičius kartu su žiūrovais traukė „Tautišką giesmę”, kai ant Europos jaunių čempionato nugalėtojų pakylos Vilniuje lipo Lietuvos aštuoniolikmečiai.

Nereali atmosfera „Siemens” arenoje, be abejo, suvirpino Šarui širdį. Nuo jo apsisprendimo iš esmės priklauso 2011-ųjų rinktinės likimas. Grįžęs į rikiuotę Š.Jasikevičius į komandą gali atsivesti D.Songailą, R.Kaukėną ir net – Žydrūną Ilgauską.

Jeigu Šaras nežais, vargu ar į rinktinę sugrįš ir kiti paskui jį sekantys veteranai.

„Šarūnas yra labai reikalingas rinktinei. Nors M.Kalnietis ir... Žiūrėti...

2010-09-18

+1

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

To InYourFace

Kokio lygio yra Gecas>? Žiūrėti...

2010-09-17

+3

Atsakyti

APĄčaS ...,,,.ŽalGirIS!!!!!!!!!!!!!!

InYourFace (0)

Mantas Kalnietis 2

va grizta i savo pozicijas, jusu ishaukstintas vidutinio lygio zaidejas, kuris tik del to kad NERA KAM zaist izaideju yra rinktineje

---------------Ką reiškia vidutinio lygio žaidejas ? Žiūrėti...

2010-09-17

-8

Atsakyti