Paulius Ambrazevičius yra pagarsėjęs futbolo sirgalius bei šios sporto šakos viktorinų kūrėjas. Komikas pripažįsta, kad krepšinį atrado gerokai vėliau nei futbolą.

Oranžinio kamuolio gudrybėmis Ambrazevičius užsikrėtė 1998 metais, kuomet vyko pasaulio čempionatas. Vilniaus mėgėjų lygoje žaidžiančioje „Kažkur matytų“ komandoje Ambrazevičius kamuolį dabar pagainioja ir pats.

„Organizuotų krepšinio treniruočių aš neturėjau, esu visiškas savamokslis, bet buvo nemažai kaime kitų berniukų, su kuriais žaisdavome krepšinį ir manęs dažnai žmonės klausia: „Kodėl tu nežaidei futbolo?“ Aš jiems sakau visiškai paprastai – kaime yra 300 žmonių, trys prieš tris pažaisti krepšinį dar įmanoma, penki prieš penkis pažaisti futbolą jau labai, labai retais atvejais“, – apie tai, kodėl krepšinis vaikystėje buvo populiaresnis nei futbolas, pasakojo Ambrazevičius.

– Kaip prasidėjo jūsų pažintis su oranžiniu sviediniu?

– Tiksliai neatsimenu, kada atradau krepšinį, bet kiek atsimenu, tai buvo vėlai. Pirma sporto šaka, kuria pradėjau domėtis, tai buvo futbolas, kokiais 1994 metais. Neatsimenu nei 1995 metų Europos čempionato, kur Lietuva laimėjo sidabrą, nei 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių, nei 1997 metų Europos čempionato, bet gerai atsimenu 1998 metų pasaulio čempionatą. Aš dalį jo klausiau per radiją dirbdamas laukuose. Dieną vyko rungtynės, atsimenu Lietuva žaidė su Izraeliu. Maždaug krepšiniu pradėjau domėtis, kai buvau vienuolikos-dvylikos metų. Tada kaip tik buvo gerasis Kauno „Žalgirio“ sezonas, kai laimėjo Europos taurę, labai gerai atsimenu Enniso Whatley tritaškį ir finalą. Kaip tik tuo pačiu ir pradėjau žaisti, pradėjau vaikščioti į krepšinio aikštelę. 

Organizuotų krepšinio treniruočių aš neturėjau, esu visiškas savamokslis, bet buvo nemažai kaime kitų berniukų, su kuriais žaisdavome krepšinį ir manęs dažnai žmonės klausia: „Kodėl tu nežaidei futbolo?“ Aš jiems sakau visiškai paprastai – kaime yra 300 žmonių, trys prieš tris pažaisti krepšinį dar įmanoma, penki prieš penkis pažaisti futbolą jau labai, labai retais atvejais. Būdavo kartais žaisdavome futbolą, bet krepšinis praktiškai užimdavo visą tą laiką. Dažnai būdavo taip, kad mes ateiname su trejais metais jaunesniu broliu ir ateina dar keturi broliai Berzininkaičiai, iš kurių yra Evaldas Beržininkaitis, dirbantis Kauno „Žalgiryje“. Būdavo, jog mes pasidaliname į komandos ir taip žaidžiame per dienas. Manau, kad krepšinis ir nuolatinis žaidimas kaime mane kaip ir atgrasino nuo nemažai dalykų, nes grįžti pavargęs. Žaidi tol, kol šviesu. Nei tu norėsi eiti kažkur gerti, nei rūkyti ar kokias zbitkas daryti su draugais. Visą laiką užima krepšinis ir viskas. Taip gyvenau iki pat, kol baigiau mokyklą ir išvažiavau į Vilnių. 

 Ką atkartodavote krepšinio aikštelėje?
– Mano mėgstamiausias visų laikų krepšininkas turbūt yra Ramūnas Šiškauskas ir bandydavau kartoti, ką jis darydavo. Tiek nepašokdavau ir taip neįdėdavau, bet kai kurie judesiai, euro-stepą tikrai mokiausi iš Šiškausko, žiūrėdavau, kaip jis daro. Nenoriu girtis, bet man atrodo iki šiol neblogai atlieku euro-stepą. Buvo Šiškauskas, be abejo, labai patiko Michaelas Jordanas. Esu iš tos kartos, kuri kėlėsi, žiūrėjo Jutos „Jazz“ prieš Čikagos „Bulls“ rungtynes, labai gerai atsimenu paskutinį metimą, kai Jordanas prieš Bryoną Russellą įmetė.

Žinoma, būdavo visokių vietinių herojų, pavyzdžiui, Dainius Adomaitis, kuris yra mano kraštietis. Dar labai patiko ir iki šiol jis yra vienas kaip krepšinio idealų ne tik dėl savo žaidimo, bet ir dėl charakterio, tai Tomas Masiulis. Man patiko, kad jis yra ramus, efektyvus ir, kai „Žalgiris“ žaidė pirmą sezoną Eurolygoje, tai tikrai mano du mėgstamiausiai krepšininkai buvo Adomaitis ir Masiulis. 

– Ar dabar paimate krepšinio kamuolį į rankas?
– Jeigu norėčiau, rasčiau to laiko. Aš kartais išbėgu į aikštelę, pažaidžiu 15 minučių trys prieš tris ir jaučiu, kad jau nebe ta ištvermė. Kartais pažaidžiu, bet labai retai. Pavyzdžiui, žaidžiau gal lapkritį krepšinį trys prieš tris ir patyriau klasikinį krepšinio dalyką, kai tu gauni iš kamuolio į tiesų pirštą. Kai būdavo šešiolika, praeidavo dvi savaitės ir skausmas praeidamas. Dabar man iki šiol skauda tą nykštį. Vis noriu pažaisti tą krepšinį, bet tada pažaidžiu, kokius tris mėnesiu nežaidžiu, nes žinau, kad nelabai kas išeis. Man krepšinį daug labiau patinka žaisti nei žiūrėti, o futbolą man labiau patinka žiūrėti negu žaisti. 

– Kokią vietą dabar jūsų gyvenime užima krepšinis?
– Kažkuriuo metu aš jau buvau beveik metęs žiūrėti krepšinį, bet nežinau kas nutiko. Dabar žiūriu ir NBA rungtynes, seku statistiką, be abejo, domiuosi, kaip visiems lietuviams sekasi, tiek Vilniaus „Lietuvos rytą“. Aš negaliu jo nepalaikyti. Mane nuvilia, bet čia ir yra tas komandos palaikymas. Iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę, truputį pagerino mūsų santykius, bet santykis toks, kad aš domiuosiu tuo krepšiniu ne tiek aktyviai kaip prieš kokius 15 metų. Aš labai mėgstu bet kokį sportą žiūrėti gyvai, mėgstu krepšinį, be abejo, futbolą. Dabar kartas nuo karto nueinu į „Lietuvos ryto“ rungtynes. Nesu tikras, ar „Lietuvos rytas“ šiemet iškovos kokių nors trofėjų, bet jis yra vienas iš simpatiškesnių per paskutiniuosius kelis metus. 

Yra keli žaidėjai, kurie man labai patinka. Galiu prisipažinti, kad prieš sezoną tikėjau Davidu Loganu, nes atrodė už mane vyresnis krepšininkas tikrai nebus labai efektyvus ir geras, jau galvojau, kad geriausi jo laikai yra praeityje. Bet jis fantastiškai žaidžia šį sezoną, Drew Gordonas – labai malonus, labai maloniai stebina. Patinka Artūro Gudaičio progresas šiame sezone, gaila, kad jis patyrė traumą. Manau, kad Rokui Giedraičiui šitame sezone reikia prasilaužti iki galo, nes praėjusiame sezone, nežinau, dėl santykių su treneriu ar dėl kažko, jį buvo išsiuntę į Šiaulius. Buvo jo fantastiškų rungtynių šiame sezone, kai sumetė 30 taškų. Tikrai geras žaidėjas. Aš į jį žiūriu ir matau Šiškauską. Gal tas atletiškumas, gal tie visi dalykai groja. Patinka į jį žiūrėti ir galvoti, kad gal dar vienas Šiškauskas auga. Nors kai Šiškauskas buvo jo amžiaus, tai buvo aukštesniame lygyje ir gerokai daugiau pasiekęs.

– Kurios rungtynės jums yra įsimintiniausios?
– Be abejo, labai įstrigęs yra pusfinalis Sidnėjuje su amerikiečiais, labai įstrigęs 2003 metų Europos čempionato finalas, nes ten buvo fantastika. Turbūt vien tik rinktinės rungtynės yra įstrigusios. Esu gana laimingas, nes neatsimenu 2004 metų rungtynių Lietuva – Italija. Gal mano pasąmonėje blokuoja visus prisiminimus apie tą mačą. Labai yra įstrigusios rungtynės Lietuva – Ispanija, kai lietuviai atlošė 16 ar 18 taškų. Tikriausiai tai 2010 metų pasaulio čempionatas. Atsimenu, kur žiūrėjau, kaip žiūrėjau, kaip reagavau. 

– Ar atsimenate, kokios buvo pirmosios rungtynes, kurias žiūrėjai gyvai arenoje?
– Tiesą sakant, taip. Praėjusią savaitę važiavome su bičiuliais žaisti futbolo į Kauną. Kadangi aš vėlai pradėjau domėtis krepšiniu ir mūsų šeimoje nebuvo didelės tradicijos domėtis sportu, tai nebuvo taip, kad tėtis nusivežė į „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ rungtynes. Pats daugiau mažiau atradau visas sporto šakas. Atsimenu buvo gal kokie 2002 metai, man jau buvo šešiolika. Mes važiavome su klase į Kauną ir „Žalgiris“ Kauno sporto halėje žaidė su Panevėžio komanda. Man didelį įspūdį paliko ne tik arena, žinoma, kai tu atvažiuoji iš kaimo ir pamatai keturis tūksntačius žmonių, tai tikrai įspūdingas vaizdas, bet man labai didelį įspūdį paliko ir halės vyrų tualetas. Nebuvau matęs tokios didžiulės vyrų eilės, besišlapinančių į vieną lovį. Ten buvo 30-40 vyrų. Atsimenu, atsidarau duris ir kiek akys užmato, tiek besišlapinantys vyrai.

Buvau „Siemens“ arenos atidarymo rungtynėse, tai buvo 2004 metais, žaidė „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Neatsimenu, kuri komanda laimėjo, bet lygtais „Lietuvos rytas“. Tai buvo mano labai sąmoningas pasirinkimas eiti į tas rungtynes, nes iki tol nepraleisdavau nė vienerių „Lietuvos ryto“, „Žalgirio“ ar Vilniaus „Sakalų“ rungtynių per televizorių. Šeštadienis, ketvirta valanda dienos man būdavo šventas laikas, nes tada rodydavo LKL. Turbūt labiausiai iš LKL įsiminęs epizodas yra Rolando Jaručio tritaškis per pusę aikštės į Panevėžio komandos krepšį. Kadangi žiūrėjau „Sakalų“ rungtynes Europos turnyre, mačiau, kad prieš dar vieną mano kraštietį Rolandą Skaisgirį žaidžia kažkoks jaunas prancūzas ir tik po to supratau, kad čia yra Toni Parkeris, kuris paskui perėjo į San Antonijaus „Spurs“. 


Rodyti komentarus
2017-02-02 00:05
lkl
nezinau jo,bet jis maladec.patiko yspudis is hales 30-40 vyru slapinasi i viena lovi :) :) :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 20:01
Mmm
Kur jau čia Žalfaniam tiks. Pakalbintų žalfanį tai seilės varvėtų koks geras interviu. Bet čia matai rytfanis tai tragedija.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 19:40
T
Krepšininkai lietuvoje nėra mėgėjai dalinti interviu ir apskritai dauguma lietuvių krepšininkų yra višiskai neiškalbūs. Todėl tie interviu atrodytų tragiškai.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 19:26
nu
prasau, Ryti, kita karta pakalbinti Ostapenko. Turetu but idomus interviu :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 19:09
kunigas
As irgi nesupratau kas cia per interviu :) tipo zvaigzde ar geras pazystamas ?

kazkaip mazokai su krepsininkais ex krepsininkais treneriais tu interviu labai retai sulauksi.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 18:44
djgaffer
Tas pats Šiškauskas iš Kaišiadorių yra.Tikrai nemažai gerų žaidėjų užauga nedideliuose miesteliuose,tik reikia juos atrasti ir duoti šansą pasireikšti.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 18:34
Anonimas
Nu tai nejaugi interviu is c=17 imsi?
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 18:27
Bnews neturit is ko interviu jimt, tai sakot storulis bus gerai?

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 17:59
Paulius
Modestas Paulauskas iš Klaipėdos, tik gyvena Šakių krašte apie dvidešimt metų dabar. Dar Algirdas Brazys iš Kriūkų, Šakių rajone, Gvidonas Markevičius lyg iš Šakių, Dainius Staugaitis is Kudirkos Naumiesčio, Raimundas Ambrulaitis, man rodos, iš tų pačių Kriūkų, Marijus Užupis iš Griškabūdžio. Yra tų krepšininkų visokio lygio :)

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-01 17:54
Mmm
Bet tai kiek iš Šakių krašto, žaidėjų, trenerių kilę. Iš čia paminėtų dar ir Paulauską galima pridėt, kuris taip pat nuo ten kilęs. Esu tikras jog dar ir daugiau yra. O atrodo kiek ten to rajono ir Šakių yra.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 10

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas