Nuotr.: Fotodiena.lt/E. Blaževičius
Nuotr. Fotodiena.lt/E. Blaževičius

„Kas tas vaikis?“ – paklausė Željko Obradovičius, spausdamas Antano Sireikos ranką, ir rodydamas į 13-uoju numeriu pažymėtą „Žalgirio“ žaidėją.

Paulius Jankūnas

Paulius  Jankūnas
Paulius  Jankūnas
MIN: 23.12
PTS: 12.57 (61.74%)
REB: 6.14
AS: 1.24
ST: 0.62
BS: 0.29
TO: 1.71
GM: 21

Buvo ką tik nuaidėjusi finalinė rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Atėnų „Panathinaikos“ sirena ir Obradovičius su Sireika susitiko Kauno sporto halės viduryje, ties sekretoriatu, kur tradiciškai po rungtynių treneriai paspaudžia vienas kitam rankas.

„Jaunas vaikinas. Dar patys gerai nežinome“, – atsakydamas kolegai, šyptelėjo Sireika. 

Tas 13-asis „Žalgirio“ numeris ką tik į „Panathinaikos“ krepšį įmetė 12 taškų, atkovojo 6 kamuolius, o jo ekipa pirmą kartą klubo istorijoje nugalėjo Graikijos grandą, laimėdama 80:72.

Tas 13-asis numeris buvo devyniolikmetis Eurolygos debiutantas, pirmose savo rungtynėse ryškiausioje Europos krepšinio scenoje pasirodęs taip, kad net sugebėjo atimti dalelę šlovės spindulių iš kur kas garsesnio Eurolygos debiutanto.

Taip jau sutapo, kad Paulius Jankūnas ir Arvydas Sabonis ULEB organizuojamoje Eurolygoje debiutavo tuo pačiu metu – 2003 metų lapkričio 6 dieną.

Vienas tada buvo 19 metų, „Žalgirio“ jaunimo sistemos pažiba, dar prieš pusę metų žaidęs antroje pagal pajėgumą šalies krepšinio lygoje.

Kitas – beveik 39 metų Lietuvos krepšinio legenda, geriausias visų laikų šalies krepšininkas, baigęs karjerą NBA ir sugrįžęs į Kauną ištesėti pažadą – sužaisti paskutinį savo sezoną gimtojo miesto gimtojoje komandoje.

Tada niekam nekilo klausimų, kas vilki 11-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius. O kas tas 13-asis?

Jis pakilo nuo suolo, pakeisdamas antrą pražangą gavusį Tanoką Beardą, ir stojo kovoti baudos aikštelėje šalia Sabonio. 

Štai jis kartoja netaiklų komandos draugo metimą. Štai jis kaire ranka pataiko iš po krepšio. Štai jis du kartus pašoka, kai Fragiskos Alvertis, tas „Panathinaikos“ klubo Mohikanas, jį pašokdina. Šoka ir trečią kartą, kai Alvertis meta į krepšį, tik šį kartą šuolis baigiasi bloku ir perimtu kamuoliu.

Šis 13-asis numeris tikrai neblogas, tuomet turėjo pagalvoti tiek Alvertis, tiek Obradovičius. Kas jis?

Prabėgus 13 metų ir 253 Eurolygos rungtynėms, niekam nebekyla klausimų dėl 13-ojo numerio. Čia Pauliaus Jankūno, „Žalgirio“ kapitono ir klubo veido, klubo simbolio numeris.

Tas klubo veidas šiandien turėtų tapti rezultatyviausiu visų laikų Eurolygos lietuviu. Nuo Šarūno Jasikevičiaus, ilgamečio lyderio šioje kategorijoje ir dabartinio Jankūno trenerio, „Žalgirio“ kapitoną skiria vos 2 taškai.

Jankūno sąskaitoje – 2341 taškas, Jasikevičiaus – 2343.

Gyvenimas susidėliojo taip nuostabiai, kad Jankūnas Jasikevičių aplenks būtent tada, kai šis yra jo treneris. Tas pats Jankūnas, kurį Jasikevičius pažinojo dar tada, kai jis buvo tik laibas išstypęs jaunuolis.

Dabartinis „Žalgirio“ kapitonas užaugo su Šarūno broliu Vyteniu. Jie buvo praktiškai kaimynai – Jankūnai gyveno Kauno Petrašiūnų mikrorajone, Jasikevičiai – greta esančiuose Amaliuose.

Abu dar būdami paaugliais rytais tuo pačiu troleibusu skubėdavo į A.Sabonio krepšinio mokyklą, kur pusę aštuonių ryto prasidėdavo treniruotė. Po jos – pamokos mokykloje. Ir taip metai iš metų.

Jankūnas ir Vytenis Jasikevičius gynė „Žalgirio“ dublerių garbę 2002-2003 m. sezone, kai jauniausia lygos komanda nužygiavo iki LKAL finalo ir jame 4-0 sutriuškino „Šilutę“. Jankūnas jau pirmose finalo serijos rungtynėse pelnė 48 taškus ir atkovojo 21 kamuolį, taip bene pirmą kartą apie save garsiau pranešdamas krepšinio gerbėjams. Jo finalo serijos vidurkiai – 28 taškai ir 18 atkovotų kamuolių.

„Pauliau, tu neik į karą, nes ten, kur sėdi, ten ir kamuoliai krenta kaip bombos“, – taip per dantį tuomet savo lyderį traukdavo Rimantas Grigas, tuometinis dublerių komandos strategas.

Jis jau tuomet pajuto, kad iš Jankūno bus geras žaidėjas. Tam Grigas netgi turėjo specialų terminą – žaidikas.

„Dirbant su jaunais vaikinais, jaučiasi, ar jie yra žaidikai, ar ne. Jautėsi, kad Paulius yra žaidikas. Jis suprato situacijas. Neturėjo technikos, bet supratimą turėjo gerą ir jautėsi, kad kažkas bus“, – sakė Grigas.

Antrasis sezonas „Žalgiryje“
Antrasis sezonas „Žalgiryje“
Nuotr. INNA – Fotodiena.lt

Po to įspūdingo LKAL finalo Jankūnas tapo pagrindinės „Žalgirio“ komandos nariu. Eurolygoje pirmąjį sezoną jis sužaidė 16 rungtynių ir rezultatyviausiu jo pirmojo sezono maču išliko ta pirmoji dvikova su „Panathinaikos“.

Jau trečiąjį Jankūno sezoną Eurolygoje jo rezultatyvumo vidurkis pasiekė dviženklį skaičių (10,8), o tobulėjimui didžiulę įtaką turėjo du veiksniai – jaunais žaidėjais pasitikėjęs treneris Antanas Sireika ir treniruotėse Jankūno negailėjęs Tanoka Beardas.

Pirmasis garsėja tuo, kad suteikia galimybes jaunimui. Jankūnas Sireikai iki šiol yra tik geriausius prisiminimus keliantis studentas.

Antrasis tuomet buvo vienas kiečiausių Eurolygos žaidėjų baudos aikštelėje, o jo pamokas per treniruotes tekdavo sugerti Jankūnui. Net tada, kai tos pamokos būdavo paremtos kietomis Tanokos alkūnėmis, Jankūnas niekam nesiskundė, kad sunku ar nepakeliama.

Kapitonas

Kai Tanoka baigė karjerą Kaune, Jankūnui buvo patikėta „Žalgirio“ rūbinė – būdamas 24 metų, jis tapo Kauno klubo kapitonu.

Nors „Žalgiryje“ tuo metu buvo vyresnių žaidėjų (Dainius Šalenga, Eurelijus Žukauskas, Tadas Klimavičius), šeštą sezoną komandoje žaidęs Jankūnas po truputį tapo tuo žmogumi, kuriuo gali pasitikėti ir krepšininkai, ir treneriai.

Kauno klube tuo metu jau buvo susiformavusi Jankūno, Jono Mačiulio ir Manto Kalniečio trijulė. Jų keliai buvo susipynę dar ilgai iki „Žalgirio“ – visi jie baigė A.Sabonio krepšinio mokyklą ir „Rasos“ gimnaziją. Vėliau vienas po kito papildė „Žalgirį“ ir tapo svarbia šios komandos dalimi.

Jankūnas tuomet nebūdavo garsiausias ar linksmiausias žmogus rūbinėje – Kalnietis ar Mačiulis turi aštresnius liežuvius, – tačiau kapitonui ir nereikia būti garsiausiam ar linksmiausiam.

Su Mantu Kalniečiu – ir sniego kare
Su Mantu Kalniečiu – ir sniego kare
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

„Paulius viską darydavo geriau, – apie tai, kodėl tuomet Jankūnas buvo išrinktas kapitonu, pasakoja Kalnietis. – Jis buvo labiau patyręs (nei mes su Mačiuliu), jis visada buvo pirmoje vietoje. Ir jis lipdė kolektyvą.“

Lipdant kolektyvą, juokai ir pokštai yra neatsiejama to dalis. O Jankūnas sugebėdavo nustebinti.

Vieną dieną į rūbinę dar senojoje „Kaustos“ sporto salėje atėjęs Kalnietis ant sienos rado didžiulę savo nuotrauką. Toje nuotraukoje jis pozuoja „Panelės“ žurnalui apsivilkęs sijoną.

Nuotrauka buvo kelių metų senumo, iš tų laikų, kai Kalnietis lyg kometa įsiveržė į aukščiausio lygio krepšinį ir tapo bene visų mergaičių Lietuvoje numylėtiniu. Greitai užklupęs populiarumas Kalniečiui kiek apsuko galvą, o tokios fotosesijos vėliau tapo proga visiems smagiai pasijuokti.

Pokštų tą sezoną reikėjo ir daugiau. 2008-2009 m. „Žalgirio“ sezonas paženklintas kaip vienas juodžiausių „Žalgirio“ istorijoje.

Vos prasidėjus sezonui, prabilta apie Kauno klubo skolas. Dėl jų komandą greitai paliko Marcusas Brownas, netrukus išvyko Willie Deane'as, Lorenas Woodsas, Ratko Varda.

Iš pareigų turėjo trauktis ir ilgametis klubo direktorius Gediminas Navikauskas.

Situacija tapo tokia bloga, kad vasario mėnesį „Žalgirio“ krepšininkai paskelbė nežaisiantys LKL rungtynių su Kėdainių „Nevėžiu“, jeigu nebus išmokėta bent dalis atlyginimų. Rungtynės, siekiant išvengti techninio 0:20 pralaimėjimo, net buvo perkeltos keliomis dienomis į priekį. To pakako, kad būtų rasta laikina finansinė išeitis – žaidėjai gavo dalį atlyginimo ir mačas su „Nevėžiu“ galiausiai įvyko.

Jankūnas, tik pradėjęs eiti kapitono pareigas, buvo tas, kuris pranešdavo žaidėjams žinias iš skęstančio klubo vadovybės. Tos žinios dažniausiai nebūdavo geros.

„Jaunam žaidėjui, tai, aišku, buvo ir įtampa, ir spaudimas, – dabar pirmuosius metus kapitono pareigose prisiminė Jankūnas. – Reikėjo perteikti visą informaciją komandai, o ji dažniausiai nebūdavo gera. Bet reikėdavo pasakoti, kad viskas bus gerai.“

Išsilaksčius visiems legionieriams, „Žalgiryje“ liko vien lietuviai. Ir jie rasdavo būdų, kaip pamiršti tą slogią situaciją.

Pavyzdžiui, surengiamas metimų iš aikštės vidurio konkursas. Paprastai tokie konkursai rengiami kovojant dėl piniginio prizo. Kadangi pinigų tuo metu „Žalgiris“ ir jo žaidėjai neturėjo, valiutą jie susikūrė patys.

„Konkursą laimėjęs žaidėjas gaudavo ant popieriaus parašytą skaičių, tarkime, 500 pinigų. Tai ir buvo tuometinė mūsų valiuta – ant popieriaus nupiešti pinigai“, – atskleidė tuometinis komandos treneris Gintaras Krapikas.

„Tokie bajeriai pakeldavo nuotaiką ir padėdavo užsimiršti. Dėl tokių dalykų ir išgyvenome, – dabar įsitikinęs Kalnietis. – Tai buvo sunkus sezonas. Atlyginimų nemokėdavo 5-6 mėnesius, bet gavosi tokia nebloga atmosfera, kad sugebėjome tą neigiamą paversti teigiamu. Nusprendėme, kad einame, dirbame, darome, ir kažkas turėtų išsispręsti. Žaidžiame ir nenorime, kad „Žalgiris“ išnyktų. 

Ta atmosfera buvo žiauriai gera, nes visi kartu leidome laiką ir aikštėje, ir už aikštės ribų.“

Išvarymas ir sugrįžimas

Ironiška, kad tą atmosferą rūbinėje kūrusi kompanija sugriuvo tada, kai atsirado pinigai. Besibaigiant sezonui „Žalgiris“, atrodė, buvo išgelbėtas. Klubo investuotoju, o vėliau ir savininku 2009 metų gegužę tapo Vladimiras Romanovas. Jis pažadėjo sumokėti skolas ir prikelti „Žalgirį“ naujam gyvenimui.

Tačiau su Romanovu niekada niekas nebuvo paprasta. Tapęs žmogumi, kuris „Žalgiryje“ sprendžia viską, Romanovas norėjo viską ir kontroliuoti. O rūbinę tuo metu kontroliavo trys jaunuoliai – Jankūnas, Mačiulis ir Kalnietis.

Romanovas nusprendė, kad tai negali tęstis ir šią trijulę reikia išardyti.

„Mano noras buvo visada žaisti Lietuvoje. Jeigu ne Vladimiras Romanovas, būčiau iš „Žalgirio“ ir neišvažiavęs, – pirmą kartą viešai apie tai tinklalapiui „BasketNews.lt“ prabilo Jankūnas. – Kai Romanovas sezono pabaigoje atėjo į komandą, rado mane, Kalnietį ir Mačiulį. Mes buvome „Žalgirio“ pagrindas, o jis pasakė, kad mes viską valdome, todėl reikia viską išskirti, nes kitaip negali kontroliuoti komandos. 

Jonas išvažiavo, man teko išvažiuoti, Mantas pasiliko.“

Jankūnas pirmą ir vienintelį kartą tapo legionieriumi. 2009-2010 metų sezone jis atstovavo Maskvos srities „Chimki“ komandai.

Su Robertu Javtoku – „Chimki“ komandoje
Su Robertu Javtoku – „Chimki“ komandoje
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Naujas miestas, nauja šalis, nauja komanda, ir naujas vaidmuo. Tuometinis „Chimki“ strategas Sergio Scariolo Jankūną matė kaip Jorge Garbajosos pakaitalą. Sezoną prieš tai šis ispanas atstovavo „Chimki“ komandai, o kai 2009-ųjų vasarą persikėlė į Madrido „Real“, Jankūnui buvo numatyta jo vieta.

Ta vieta – tai sukiojimasis ties tritaškio linija ir laukimas, kol gaus progą mesti iš toli. Visą karjerą baudos aikštelėje spindėjęs Jankūnas turėjo taikytis prie kitokio vaidmens. 2009-2010 m. sezonas yra vienintelis Jankūno karjeroje, kai Eurolygoje tritaškių jis metė daugiau nei dvitaškių.

Matydami, kad jų kapitonas Maskvoje nesijaučia itin gerai, „Žalgiryje“ likę žmonės ėmė regzti planą, kaip sugrąžinti Jankūną į Kauną. Kad tai padarytų, jie turėjo įkalbėti Romanovą.

Dirbant šį darbą, ypatingas vaidmuo teko Kalniečiui, kuriuo Romanovas pasitikėjo. Kontroversiškąjį klubo savininką persigalvoti siekė ir „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Lemiamas lūžis įvyko, kai „Žalgiris“ 2010 metų vasarį Kaune organizavo VTB Vieningosios lygos finalo ketverto varžybas. Čia Jankūnas atvyko su „Chimki“ ekipa ir būtent tada pavyko Romanovą įtikinti, kad jį verta susigrąžinti.

„Kai Pauliui nesisekdavo „Chimki“ komandoje, Romanovui atrodydavo, kad bandome į komandą įkišti savą žmogų. Jam yra savi arba nesavi. Romanovui aiškindavome ir rodydavome, kad Paulius yra netinkamai išnaudojamas, kad ir čia galėtų kitaip sužaisti, ir čia kitaip. Kai pavyko įrodyti, kad jis yra geras, bet netinkamoje vietoje, tada ir įvyko tas lūžis“, – pasakojo Motiejūnas.

2010 metų vasarą paskelbta, kad Jankūnas grįžta į „Žalgirį“. Prasidėjus sezonui, jis vėl išrinktas komandos kapitonu.

Prieš pirmąsias rungtynes sugrįžus į „Žalgirį“ 2010 metais
Prieš pirmąsias rungtynes sugrįžus į „Žalgirį“ 2010 metais
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Nešvarūs triukai

Kai kalbama apie Jankūną, negalima nepakalbėti apie jo mažus triukus aikštelėje. Tai, kas nematoma praktiškai niekam, dažnai – net teisėjams. Tačiau tai, kas jaučiama tiems, kas su juo žaidžia.

Vieni tai vadina nešvariu žaidimu, nors pats Jankūnas su šiuo terminu visiškai nesutinka. Kiti tai vadina patyrimu ir aukštu krepšinio IQ, nors Jankūnas ir tada tikins, kad jis nesupranta, apie ką čia kalbama.

Tačiau paklauskite bet kurio Eurolygos „ketvirtojo“ numerio ir jis pasakys, kad žaidimas prieš Jankūną yra didžiulis išbandymas. Daug kas prieš jį nemėgsta žaisti ir tai yra didžiausias komplimentas „Žalgirio“ kapitonui.

Nebūdamas atletiškiausias ir greičiausias žaidėjas, Jankūnas per ilgą karjerą išmoko, kaip gali varžovus pergudrauti paprastai akiai nematomais dalykais.

„Jis yra labai stiprus, – pabrėždamas žodį „labai“, pasakoja Krapikas. – Tai palaiko, tai stumteli, tai dar kažką padaro. Ir dar tas jo nekaltas veidas. Teisėjai vis dar ant to pasimauna. Kažkur truputį palaiko varžovą, o paskui pažiūri savo nekaltomis akimis lyg nieko nedaręs.“

„Dėl tokių Pauliaus bajerių mes gaudavome rėkti nuo trenerių ir per treniruotes, – pasakoja Vytenis Jasikevičius. – Gauni rėkti, nes kažkur nespėji. „Taigi mane laikė“, – šaukiu atgal treneriui. Tada Paulius atsisuka ir sako: „Kas laikė? Aš?! Ką aš padariau? Aš nieko nepadariau!“

„Ai, tiesiog numoju ranka, – paklaustas, kaip dabar reaguoja į Jankūno metodus aikštelėje, atsako Artūras Milaknis. – Aš konstatuoju, kad čia įaugę į kraują, ir jis net nebeskiria, kada rungtynės, o kada treniruotė. Jis visus savo triukus, galvoju, su mumis išbando per treniruotes, o paskui daro per rungtynes.“

„Jau vien tik prie jo priėjęs gauni pražangą, – kvatoja Robertas Javtokas. – Su juo žaisti vienas prieš vieną yra labai sunku, nes išvaro iš proto. Jo technika yra įdomi. Iš pradžių buvo labai sunku, bet paskui… Susinervini, atsisuki, žiūri – Paulius. Ir taip tik sakai „eeech“. Čia jo arkliukas.“

Visos šios pastabos – tai draugiškas traukimas per dantį. Progą paerzinti savo kapitoną komandos draugai gauna ir tada, kai pasirodo „BasketNews.lt“ rengiamos LKL žaidėjų apklausos duomenys. Šioje apklausoje Jankūnas jau ne vienus metus renkamas tarp „nešvariausių“ lygos žaidėjų.

„Jis to niekada nepripažins, bet liaudies balsas niekada nemeluoja“, – įsitikinęs Milaknis.

Aikštelėje Jankūnas apskritai yra kietas žaidėjas. Baudos aikštelė yra jo ribos ir tai tenka pajusti net geriausiems draugams.

Kai Kalnietis 2013 metų sausį, jau būdamas Krasnodaro „Lokomotiv“ nariu pirmą kartą atvyko į Kauną žaisti su „Žalgiriu“, jam teko paragauti Jankūno alkūnės. Po pikenrolo Kalnietis liko gintis prieš Jankūną ir šis netyčia alkūne pataikė geram bičiuliui į nosį. Iš nosies pasipylė kraujas.

„Ačiū, draugeli“, – tuomet Jankūnui pasakė Kalnietis.

Geriausi draugai
Geriausi draugai
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Šį sezoną Kalnietis ir Jankūnas kartą jau susitiko aikštėje ir jų susidūrimas vėl baigėsi tuo, kad Kalnietis liko gulėti ant parketo. 

Milane vykusiose rungtynėse įžaidėjas liko gintis prieš Jankūną, parkrito, ir pats gavo pražangą. Nors Jankūnas stovėjo šalia, draugui rankos neištiesė ir jį nuo parketo kėlė Milano „Emporio Armani“ krepšininkai.

Ši situacija buvo prisiminta iš karto po rungtynių, kai geri bičiuliai buvo pakeliui vakarienės į vieną Milano restoranų. Vėliau jie sužinojo, kad už poros tūkstančių kilometrų esančiame Kaune Kalniečio mama Jolanta dar rungtynių metu paskambino Jankūno mamai Reginai ir nusistebėjo, kaip Paulius galėjo nepakelti nuo žemės Manto.

Krepšininkų mamos bendrauja nuo jaunystės – jos kartu studijavo ir yra geros draugės, todėl Pauliaus ir Manto pažintis tęsiasi tiek, kiek abu gali prisiminti. Dabar lygiai taip pat kartu auga jau jų vaikai.

„Aš po rungtynių jį galiu pakelti kur nors restorane, jeigu jis nukris. O rungtynėse… Draugai yra draugais, bet mes kaunamės skirtingose komandose ir reikia tai suprasti, – aiškina Jankūnas. – Aišku, aš nesistengiu jo būtinai nuversti ar užgauti, bet taip gavosi, tai rungtynių situacija.“

Ašis

Ko gero, jeigu ne toks kovingas charakteris, Jankūnas nebūtų ten, kur yra dabar. Eurolygoje jis žaidžia 14-ąjį sezoną, 13 iš jų – Kaune. Jis pirmauja tarp lietuvių pagal sužaistas rungtynes ir minutes, o po šio vakaro dvikovos Pirėjuje turėtų tapti ir rezultatyviausiu visų laikų Lietuvos krepšininku Eurolygoje.

Jankūnas yra pagrindinis žmogus rūbinėje, pagrindinis – ir aikštėje. Aplink jį sukasi visas „Žalgirio“ gyvenimas.

„Jis daugelį metų yra ašis, aplink kurią viskas sukasi. Rūbinė, treniruotės, darbas, komplektacija, – aiškina Paulius Motiejūnas. – Komplektuojant komandą, visada žaidėjus statome aplink jį. Paulius – ašis, stuburas. Jeigu jis yra, tai viena komanda, jeigu ne – tai kita. Nėra taip, kad vieną žaidėją išimi, ir lieka vienu žaidėju mažiau. Jį išėmus, viskas turėtų dėliotis visai kitaip.“

„Rūbinėje galėtų būti ir 12 Jankūnų“, – prideda Šarūnas Jasikevičius.

Šaras buvo Jankūno komandos draugas „Žalgiryje“, kai apsivilko gimtojo miesto komandos marškinėlius savo paskutiniajam krepšininko sezonui. Po to sezono jis tapo „Žalgirio“ trenerio asistentu, o praėjusį sezoną – ir vyriausiuoju treneriu.

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

Treniruojamas Jasikevičiaus, Jankūnas žaidžia savo geriausią karjeros krepšinį. Šį sezoną jis per rungtynes vidutiniškai pelno po 12,6 taško ir atkovoja po 6,1 kamuolio. Tai praktiškai tokie patys skaičiai, kaip jo pirmosiose karjeros rungtynėse.

Atkaklumas ir stabilumas yra tai, dėl ko Jankūnas yra labiausiai vertinamas. Šios savybės jam padėjo pasiekti ir tai, ką dabar turi.

„Pirmiausia turi kažką duoti, o tik paskui reikalauti kontrakto ar kitų dalykų. Jis eilę metų davė, o paskui gavo iš klubo ir kontraktą, ir pagarbą. Jis tapo vienu iš „Žalgirio“ simbolių. Esu įsitikinęs, kad vieną dieną jo marškinėliai bus palubėse“, – sakė Jasikevičius.

Kaip jis jaučiasi, kad rezultatyviausių žaidėjų lentelėje bus aplenktas savo dabartinio auklėtinio? 

„Super. Tai negali atsitikti geresniam žmogui ir didesniam profesionalui nei jis“, – atsakė „Žalgirio“ treneris.


Rodyti komentarus
1 2  »
2017-02-12 22:47
Respect
Super straipsnis. Jankūnas jau legenda. Bet galas... Ar čia tik aš suprantu kitaip? Žurnaliūga normaliai išsireiškė? - Kaip jis (Šaras) jaučiasi, kad rezultatyviausių žaidėjų lentelėje bus aplenktas savo dabartinio auklėtinio? "Tai negali atsitikti geresniam žmogui ir didesniam profesionalui nei jis". Reiškia tai gali atsitikti blogesniam žmogui ir mažesniam profesionalui nei jis? Šaras nusipeizi kartais. Nesutinkat?
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 19:57
....
Labai smagiai susiskaitė straipsnis. Super. Be Jankio Žalgiris būtų nebe Žalgiris. Žiauriai nelaukiu tos dienos kai baigsis jo karjera.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 17:46
as
geras straipsnis.saunuolis jankunas.nzn ar greitai atsiras lt toks zaidejas kaip jankunas ant tiek atsidaves savo komandai, miestui.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 16:40
Ceska
Labai stabilus zaidejas, niekad nebanguoja
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 16:28
TDaY
zaidejas, kuris bet kurioje kitoje Eurolygos komandoje butu 12-tas zaidejas ant suolo. Tiesiog visu laiku daugiausiai pralaimejimu patyrusioje Eurolygos komandoje jis ta statistika pasidaro. Orelikas uz ji daug geresnis.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 16:19
Svečias
Ačiū. Maloniai susiskaitė.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:54
magical
Jei nebutu pastraipos apie nesvaru zaidima buciau jau putojes :)

Vienas techniskiausiu zaideju. 70proc technikos - prazangu vaidinimas.

Zalgirio veidas jau 10 metu. Aisku zalgirio veidas 10 metu buvo pergaliu stenejimas Eurolygoj ir nuobodus krepsinis. No hard feelings. Pinigai daug reiskia.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:27
to anonimas
Tas nulis 10 jau eile metu rurina tavo raudonaja parodija

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:26
Na jam tik pagarba ir ne kitaip!! Anonimas jis visose komandose butu naudingas. Chimki nors ir vieninteli sezona tik zaide kur jo visiskai neisnaudojo ir tai buvo naudingas o pagalvok jeigu butu zaides taip kaip gali o ne trenerio nurodymu stovetu prie 3 tasku linijos.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:22
vien 11 aukso žiedų , kadangi 11-tas jau bus po 4 mėnesių viską pasako apie Jankį-geriausias LKL žaidėjas, turintis pelnytai tiek žiedų kiek turės, kol nebaigs karjeros :)
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:20
puikus straipsnis, Paulius tikra Žalgirio legenda, manau net nebaigus karjeros jau galima bus kabinti jo marškinėlius į arenos palubes, tikras Žalgirio patriotas, sunku patikėti ,kad po kokių 4-5 metų jau bus baigęs karjerą, duok Dieve kad patriotas atlaikytų bent jau iki brolių amžiaus ir teks rimtai ieškotis pamainos, aišku yra Masiulis, Birutis, svarbiausia kad ir toliau dirbtų bei tobulėtų, bei neužriestų nosies
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 15:17
Anonimas
Tikrau nuostabus straipsnis, puikiai sujungta praeitis ir dabartis, daug idomiu pasisakymu is komandos draugu/personalo. Jankio zaidimas gal ir negrazus akiai, bet jis visada suzaidzia stabiliai, atrodo kartais buna su kokiais 4-iais taskais po puses rungtyniu, bet kai komandai reikia jis pradeda kazkaip nepastebimai rinkti taskus ir pabaigia su kokiais 15-ika. Ir zinoma visada duoda labai daug naudos kitais, daznai nepastebimais aspektais: uztvaros, zinojimas kur ir kada buti gynyboje ir tas bendras ramumas zaidime. Jei Jankis stos mesti baudu paskutine minute, nera jokio streso.

Siaip didelis panasumas i Tim Duncan - tikras komandos stuburas, tylus lyderis, kuris yra idieges tam tikra komandos kultura ir dvasia. Ir zaidimo stiliai panasus.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 14:35
qq
geras straipsnis
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 14:05
Anonimas
Kaip Jankuna begyrtume,bet jis vistiek liks LKL lygio žvaigžde,nes bet kokioje kitoje Top10 eurolygos komandoje kur yra rimta konkurencija jis butu nulis.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:59
Almis
Tikrai labai idomus straipsnis super

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:51
jankunui
kauno patrijotas zalgiriui atsidaves zaliai zalias
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:41
audrius
Jankunas tai Žalgiris,Žalgiris tai Jankunas!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:29
nu
Dabartinis „Žalgirio“ kapitonas užaugo su Šarūno broliu Vyteniu. Jie buvo praktiškai kaimynai – Jankūnai gyveno Kauno Petrašiūnų mikrorajone, Jasikevičiai – greta esančiuose Amaliuose.!!!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:28
Andre
Saunus straipsnis, labai patiko.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-02-10 13:11
zzz
super straipsnis :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.
1 2  »

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 22

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas