„Dabar tikriausiai gyvenčiau gatvėje arba sėdėčiau kalėjime. Be krepšinio, tokia kryptimi ėjo mano gyvenimas. Nėra ko meluoti ar gražinti mano istorijos. Ėjau tuo pat keliu, kaip ir mano tėvas“, – ESPN žurnalistui Justinui Tinsley kalbėjo Vašingtono „Wizards“ žvaigždė Johnas Wallas, paklaustas kaip greičiausiai būtų dėstęsis jo gyvenimas be krepšinio.
Sakydamas, kad jo gyvenimas ėjo tuo pat keliu kaip ir jo tėvo, Johnas neturėjo omenyje nieko gero.
Wallo tėvas Johnas Carrollas Wallas vyresnysis buvo du kartus teistas: vieną sykį už antro laipsnio žmogžudystę, o kitą – už ginkluotą apiplėšimą ir beveik visą sūnaus vaikystę praleido kalėjime.
Todėl „Wizards“ žvaigždė savo tėvą galėdavo matyti tik kas sekmadienį. Jam būnant vos devynerių metų, viskas dar labiau pablogėjo, kai paaiškėjo, kad tėvas serga kepenų vėžiu ir gyventi jam liko nebeilgai.
Dėl tokių aplinkybių jis buvo paleistas iš kalėjimo ankščiau ir tais pačiais metais mirė per atostogas su šeima, kuriose dalyvavo ir Johnas jaunesnysis.
Tėvo mirtis Wallui sukėlė daug sielvarto, kuris ilgainiui virto į pyktį ir taip gimė Johno Wallo antrasis aš – „Pamišęs J“ (angl. „Crazy J“).
„Pamišęs J“ buvo blogas vaikinas, kuris darė viską. Blogus dalykus net negalvodamas apie pasekmes“,– prisimena pats Wallas.
„Pamišęs J“ išlaikė savo charakterį ir krepšinio aikštelėje, dažnai pašiepdamas bei konfliktuodamas su jo manymu prastesniais už jį komandos draugais ir treneriais.
Jis taip pat darė nusikaltimus, tokius kaip automobilių vagystės: „Tiesiog paimi mašiną. Tada man buvo 13 ar 14 metų. Aš ar mano draugai pavogdavome mašiną ir ja važinėdavome po rajoną. Jei negalėdavome į ją patekti pro atrakintas dureles, tiesiog išdauždavome langą ir padarydavome, ką turėdavome padaryti.“
Prie viso to, „Pamišęs J“ dukart dalyvavo susišaudyme, nors, kaip pats sako, niekada neturėjo nuosavo ginklo bei nepardavinėjo narkotikų. Tačiau jo sprendimai buvo būdingi vaikinams, kurie vieną dieną sėda į kalėjimą.
Nepaisant aukšto lygio atletiškumo ir talento, suprastėjęs Johno charakteris trukdė jam siekti aukštumų krepšinyje vis labiau ir labiau.
Jis buvo išmestas iš LaVelle'o Motono vasaros krepšinio stovyklos bei vėliau iš Broughtono mokyklos krepšinio komandos.
Tada Johnas persikėlė į Dievo žodžio krikščioniškąją akademiją, kur jo charakteris pasikeitė kardinaliai. Johnas atsidavė mokslams bei galutinai susitelkė ties krepšiniu, atsisakydamas savo blogų įpročių.
Tiesa, pats krepšininkas pripažįsta, kad persikėlimas į minėtą akademiją nebuvo vienintelė „Pamišusio J“ „mirties“ priežastis.
„Aš pasakiau jam: pabaigsi savo dienas taip, kaip ir tavo tėvas, jei nepradėsi žiūrėti į krepšinį rimtai“, – kalbėjo Johno mama Francese Pulley.
Tačiau ji motyvavo Johną ne tik žodžiais, bet ir darbais, išsiųsdama jį į AAU turnyrą už paskutinius šeimos 200 dolerių.
„Pora dienų namuose nebuvo šviesos“, – kraipydamas galvą prisimena krepšininkas.
„Tai man reiškė labai daug. Jei mama pasiryžo dėl manęs šitiek padaryti, aš privalėjau padaryti viską, kad ji būtų laiminga visą gyvenimą“, – kalbėjo „Wizards“ atletas.
Pagaliau Wallui įveikus pyktį, blogas ir pavojingas ydas, jam pradėjo sektis. Jis gavo stipendiją mokytis bei žaisti krepšinį atstovaujant Kentukio universitetui, kuriam vadovavo vis dar ten besidarbuojantis treneris Johnas Calipari.
Kentukio sistema puikiai tiko Wallo įgūdžiams, nes visas puolimas buvo paremtas gynėjo prasiveržimais valdant kamuolį.
Toks žaidimo stilius bei tai, kad Johnas tuo metu Kentukio komandoje žaidė kartu su dabartinėmis NBA žvaigždėmis Demarcusu Cousinsu bei Ericu Bledsoe, padėjo komandai pasiekti geriausią rezultatą NCAA.
Tais metais Kentukio „Wildcats“ iškovojo 35 pergales ir patyrė vos 3 pralaimėjimus bei pasiekė „Elite Eight“ turnyro etapą, o vėliau Wallas tapo ir pirmuoju NBA naujokų biržos šaukimu.
Ketvirtame savo sezone Wallas pirmą kartą buvo išrinktas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes atstovauti Rytų konferencijos komandai.
Dabar gynėjas laikomas geriausiu įžaidėju ne tik Rytų konferencijoje, o galbūt net ir visoje NBA lygoje. Tačiau nepaisant sėkmės bei šlovės, kurią jis išgyvena dabar, Johnas nepamiršta bei neapgailestauja dėl savo praeities: „Viskas ką aš išgyvenau, padarė mane tokį, koks dabar esu.
Tai išmokė mane kovoti, nenusileisti jokiam priešininkui ir išaugino manyje tvirtą būdą. Negaliu dėl to gailėtis, tai yra priežastis, dėl ko aš čia.“
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.
