Vilniaus „Lietuvos rytas“ trečiąjį kartą per ketverius metus nepateko į LKL finalą, tačiau klubo prezidento Gedvydo Vainausko teigimu, ekipos rezultatai yra geri, o pakilimai ir nuosmukiai yra normali sporto praktika.
Buvęs klubo savininkas įžvelgė rasinio pobūdžio problemas. Vainausko nuomone, ekipoje negali žaisti daugiau nei du juodaodžiai žaidėjai, nes tai kenkia rezultatams.
„Daugiau trijų juodaodžių krepšininkų komandoje negali būti. Atsitiko taip, kad treneris Tomas Pačėsas mėgsta žaisti su juodaodžiais žaidėjais, juos treniruoti, auklėti. Mūsų komandoje atsirado keturi juodaodžiai, jie susibūrė į gaują. Negalima. Maksimaliai gali būti tik du juodaodžiai žaidėjai. Per 23-ejų metų darbo patirtį aš galiu tai pasakyti. Daugiau negali būti ir visos komandos neturi daugiau dviejų juodaodžių žaidėjų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ rėžė Vainauskas.
Šioje laidoje klubo prezidentas kalbėjo apie komandos rezultatus, atleistus legionerius, trenerį Rimą Kurtinaitį bei klubo viziją.
– Visi ditirambai skambėjo „Žalgiriui“, ar neapmaudu?
– Kauniečių komanda šiemet buvo puikiai sustyguota. Negalėjai pagalvoti, kad iš tokių žaidėjų sudaryta ekipa gali taip puikiai žaisti. Galiu tik nulenkti galvą. Tai galbūt kiek primena mūsų 2009-ųjų komandą, kuri laimėjo Europos taurę. Tai buvo panaši komanda. Žaidėjų tarpusavio ryšys, trenerio darbo naujovės, visa tai susidėjo į krūvą, o „Žalgiris“ šiemet nenustebino, jis pribloškė.
– Kaip galite paaiškinti „Lietuvos ryto“ rezultatą, kuris yra prasčiausias istorijoje?
– Aš esu klube nuo pirmųjų dienų, jau 20 metų. Suraskite man Europoje bent vieną komandą, kuri per 20 metų nebūtų nukritusi iki trečios vietos. Mes antrą kartą klubo istorijoje užėmė trečiąją vietą. Tai yra labai geras rezultatas tiek metų išlaikyti lygį ir būti aukštumoje. Tai nėra lengva, penkis kartus tapti čempionais, daugybę kartų būti antriems. Pora kartų būti tretiems ir nė karto nenukristi žemiau, yra geras rezultatas.
Pažiūrėkime į „Barseloną“. Kur dabar ji? Kelintoje vietoje Ispanijos lygoje? Pažiūrėkime į Milano ekipą su dideliais pinigais, pažiūrėkime į „Maccabi“, „Zenit“. Kur jos? Manau, kad sporte reikia siekti maksimumo, bet kartais susiklosto aplinkybės.
Per tuos 20 metų aš visada žinojau, kad turiu daugiau ambicijų negu pinigų, ir daugiau priešų negu draugų. Būtent šioje aplinkoje man reikėjo suktis. Lietuvoje buvo keletas krizių, bet mes komandą išsaugojome. Su visais žaidėjais, darbuotojais ir treneriais yra atsiskaityta. Tai yra didelis pasiekimas. „Žalgiris“ kelis kartus prieš mus laimėjo, kai nemokėdavo žaidėjams, tačiau mes nuėjome kitu keliu. Čia ne krizė, čia gyvenimas. Kaip ir žmogaus gyvenime, čia būna pakilimų ir nuosmukių. Mes visada norime laimėti, tai faktas. Aš tikrai nesidžiaugsiu antra vieta kaip Panevėžio „Lietkabelis“, bet džiaugiuosi trečia, nes tai buvo iškovota pakankamai garbingoje kovoje, kai niekas netikėjo.
Po pusfinalio serijos mes komandos treneriui parodėme keletą nuotraukų iš krepšininkų gyvenimo. Jeigu būtų laimėję, tos nuotraukos nebūtų parodytos. Mes priėmėme sprendimą, kad reikia apsidrausti prieš rungtynes. Jeigu mes būtume pralaimėję su tais legionieriais, tuomet aš tikrai būčiau turėjęs pasitraukti iš klubo prezidento posto.
– Jūs žinojote, kad klubo legionieriai šėlioja, kad treneris Pačėsas į treniruotes nešasi alkotesterį. Juk tai nėra normali situacija?
– Taip, žinojome, bet kuo juos pakeisti sezono metu? Pirmiausia, pašalino ne Kurtinaitis, jis tik dalyvavo tame veiksme. Legionierius pašalino klubas. Jeigu komanda būtų laimėjusi, tuomet tie krepšininkai nebūtų palikę ekipos. Jie yra suaugę žmonės, jie yra profesionalai. Mes negalime jų kontroliuoti kiekvieną minutę, akimirką. Žmogus gali daryti ką nori, bet jis turi žaisti ir atiduoti visas jėgas.
– Jeigu matote, kad tai kartojasi, tai juk galima sprendimus priimti anksčiau? Pagrasinti baudomis, gal tai būtų padėję?
– Kodėl aš to nepadariau anksčiau? Nes buvo padarytos dvi klaidos. Pirmiausia, mes leidome jų žmonoms išvažiuoti balandžio mėnesį. Jos turėjo likti iki sezono pabaigos. Antroji klaida buvo ta, kad prieš rungtynes su „Lietkabeliu“ mes norėjome apsigyventi viešbutyje, kad jie niekur negalėtų išeiti. Tačiau po pirmos nakties jie ėmė skųstis treneriui, kad prastai miegojo, kad lovos per trumpos, kad jiems nepatinka ir kad geriau žais būdami namie. Treneris sutiko, o tai buvo antroji klaida.
– Ar jūs kaip klubo prezidentas prisiimate atsakomybę?
– Taip, aš atsakingas už tai, kas atsitiko. Manau, kad nieko blogo neatsitiko. Turint mintyje visą 20 metų istoriją ir mūsų pasiekimus. Tegul kiekvienas klubas tuo pasigiria. Bent „Žalgiris“ tegul pasako, ar tarptautinėje arenoje yra tiek iškovojęs. Tai yra normali komandos būsena. Gali pataikyti su žaidėjais, gali nepataikyti. Praėjusiais metais nepasisekė pusfinalyje, tačiau tuomet buvo subjektyvių ir objektyvių priežasčių, bet aš treneriu tikėjau. Tačiau kai strategas prieš KMT turnyrą pasakė, kad palieka ekipą, mes buvome palikti ant ledo.
– Ar leisite treneriui komplektuoti komandą?
– Niekada treneris Kurtinaitis nekomplektuodavo komandos. Nei kai buvo „Lietuvos ryte“, nei „Chimki“. Jis nemėgsta to daryti. Mes su juo sutarėme, kad jis gali pasiimti du žaidėjus. Centrą ir įžaidėją, visa kita yra ne jo reikalas. Jam tinka tokios sąlygos. Mes turime tradicijas ir tęstinumą, kurių turime laikytis, mes negalime išvaikyti komandos. Mes treneriui pasakėme sumą, kurią jis galės išleisti centrui ir įžaidėjui, o jam tai tiko. Komandoje bus du nauji žaidėjai. Tikslai lieka tie patys – pirma vieta.
– Kokie galimi pokyčiai klubo vadovybėje?
– Aš esu pasiruošęs pasitraukti bet kuriuo momentu, aš tą padarysiu, jei matysiu, kad sėkmė nuo manęs nusisuko. Prieš LKL sezono uždarymą paskaičiavau, kiek buvo išleista pinigų žaidėjams, treneriams per tuos 20 metų. Tai buvo 45 mln. eurų. Iš vienos pusės, tai labai daug, iš kitos – ne. Palyginimui, Maskvos CSKA šį sezoną biudžetas buvo 50 mln. eurų. Mes turėdami daug mažiau pinigų sugebėjome aukštumoje išsilaikyti 20 metų.
Jeigu aš dar kartą apsiriksiu, tuomet viešai pažadu po šio sezono pasitraukti, o galbūt net jo viduryje.
– Kokiuos esminius reikalavimus keliate treneriui?
– Tik pirma vieta. Treneris Kurtinaitis yra toks pat žmogus kaip ir aš, jis nesidžiaugs antra vieta kaip Panevėžys.
– O jei jam tai nepavyks?
– Trenerio keitimo nebus. Aš pastaruoju metu nenoriu daryti staigių judesių. Kaip matote, trenerio Pačėso atveju, jis pats išėjo. Pats lengviausias vadybos sprendimas yra pakeisti trenerį. Jeigu nori, kad komanda visada būti aukštumoje, tuomet visi turi dirbti nuolat ir daug, o aš to sau leisti negaliu. Kartais priimdavome sprendimą labai greitai pakeisti žmogų. Pakeiti jį ir tikiesi, kad bus rezultatas. Kartais pavykdavo, o kartais ne.
Iki šiol jaučiu širdgėlą, kad Kurtinaičiui po pergalingo sezono, kuomet ilgai mąsčiau ir nutariau, kad jis viską laimėjo ir jam „Lietuvos ryte“ nėra ką veikti. Per tą sezoną pakeitėme tris trenerius ir jie kartu mums kainavo daug brangiau, negu vienas Kurtinaitis.
– Ar Marynas Purlys traukiasi iš savo pareigų?
– Jis priėmė tokį sprendimą pats, bet jam kol kas niekas nepasakė, ar jis gali trauktis. Tai priklausys ir nuo mano, ir nuo trenerio požiūrio. Mes sutarėme, kad jis dirba iki rugsėjo 1d. Pačėso šiose pareigose tikrai nebus. Jis yra treneris, jis turi savo klubą Alytuje. Bus arba iš klubo žmogaus, arba bus žmogus iš kito Lietuvos krepšinio klubo.
