Nuotr.: Fotodiena.lt/E.Blaževičius
Nuotr. Fotodiena.lt/E.Blaževičius

„Vau“, – garsiai prieš eilines Moksleivių krepšinio lygos (MKL) rungtynes sušuko apšilinėjęs tuomet dar penkiolikmetis Mantas Kalnietis. Aiktelėjo ne tik jis, bet ir kiti Arvydo Sabonio krepšinio centro vaikinai. Jų nuostabą sukėlė kitoje aikštelės pusėje įmantrius dėjimus atlikinėjęs jų bendraamžis iš amžinų varžovų – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos stovyklos. To vaikino vardas – Martynas Pocius ir jis ką tik įdėjo į krepšį apsisukęs 360 laipsnių kampu.

Martynas Pocius

Martynas  Pocius
Martynas  Pocius
MIN: 13.82
PTS: 4.48 (47.83%)
REB: 1.74
AS: 0.65
ST: 0.26
BS: 0
TO: 0.74
GM: 23

Apie tokį dėjimą tuo metu svajojo kiekvienas tokio amžiaus jaunuolis. Pats Kalnietis, kaip dabar pripažįsta, tuo metu džiaugdavosi palietęs bent lanką, o jo varžovas iš Vilniaus jau skraidė. Visi žinojo, kas jis toks ir visi žinojo jo istoriją.

Iš Vilniaus kilusiam Pociui tebuvo tik trylika, kuomet per technologijų pamoką nelaimingo atsitikimo metu frezavimo staklės įtraukė jo pirštą. Vienas žaibiškas atsitikimas ir jau tuomet apie krepšininko karjerą svajojusio jaunuolio ateitis pakibo ant plauko.

Medikai vieną iš dviejų sužeistų pirštų, bevardį, dar sugebėjo išgelbėti prisiuvant, tačiau paauglys neteko didžiojo piršto. Atrodo, su tuo galima lengvai susitaikyti? Ne, tik ne tada, kai turi svajonių tapti žvaigžde ir negali valdyti dviejų savo stipriosios rankos pirštų. 

Iškart po nelaimės trylikamečiui Pociui ramybės nedavė tik viena mintis: „Ar aš dar galėsiu žaisti krepšinį?“

Svarstymus apie miglotą ateitį netrukus pakeitė noras ir plieninis nusiteikimas judėti į priekį. Kairiarankis vaikinas ir toliau sunkiai dirbo, rytais prieš pamokas nesilepino saldžiu miegu, o kartu su tėčiu Gintaru liejo prakaitą sporto salėje. Viso darbo tikslas – stipriąja ranka paversti iki tol kiek primirštą dešiniąją.

Koks tokio kietakaktiško charakterio rezultatas? Būtent tas skraidantis vaikinas, kuris savo dėjimais vidurinėje išsižioti privertė visus bendraamžius.

„Kas man iškyla mintyse, pasakius Martynas Pocius? Būtent tas persilaužimas po traumos, kai jam buvo 15 ar 16 metų, jis žaidė Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje. Įsivaizduokite, žaisdamas už marčelą, jis įkrovė 360 dėjimą. Tas vaizdas man akyse iki šiol stovi“, – prisiminimais apie Pociaus atletiškumą dalinosi jo bendraamžis Kalnietis.

„Kaune mes žinojome, kad Vilniuje yra toks vyrukas, kuris neteko piršto, bet žaidžia labai gerai, – prisiminė buvęs Pociaus komandos draugas jaunimo rinktinėse ir „Žalgiryje“ Povilas Butkevičius. – Jis neturėjo ne tik didžiojo piršto, Martynas beveik nevaldė ir bevardžio. Jis dažnai baigdavo atakas kaire ranka. Man buvo labai keista, kaip valdydamas tris pirštus, žmogus gali suvaldyti kamuolį. Su trimis pirštais jis eidavo pro kairę pusę. Aš iki šiol nesuprantu, kaip jam tai pavykdavo.“

Jam pavyko ne tik tai. Pocius ne tik puikiai perkėlė savo kozirius į dešinę ranką, atkakliai dirbdamas niekada neprarado tikėjimo, o tas tikėjimas jį nuvedė prie „Žalgirio“ ir turtingųjų Europos klubų durų. Su pertraukomis jis „Žalgirio“ garbę gynė penkerius metus, karališkojo Madrido „Real“ aprangą vilkėjo dvejus metus, o dar sezoną žaidė visada rimtų ambicijų turinčiame Stambulo „Galatasaray“.

Tai istorija apie vyruką, kuriam ankstyvi sunkumai atrodė tarsi laikinas ir įveikiamas galvos skausmas.

Nuotr. Fotodiena.lt/E. Blaževičius

Aštrus, atletiškas ir bebaimis skrajūnas

Pocius jau ankstyvoje paauglystėje krepšinio aukštumų nusprendė siekti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tam jis pasirinko atšiaurųjį Naująjį Hampšyrą ir jame įsikūrusią Holdernesso vidurinę mokyklą.

Čia gynėjas žaidė dvejus metus ir iškart buvo pastebimas. Pirmajame sezone vidurinių mokyklų pirmenybėse Pocius vidutiniškai rinko po 18 taškų ir griebė po 5 kamuolius. Antrajame sezone lietuvis demonstravo kone identiškus rodiklius. 

Jaunuolis buvo toks pastebimas, kad jis buvo matomas kaip vienas perspektyviausių JAV vidurinių mokyklų gynėjų. Niekas pernelyg nenustebo, kai Pocius 2005 metais buvo pakviestas į prestižinę „Nike Hoops Summit“ stovyklą. Ten jis ne šiaip sudalyvavo, o geriausiems JAV jaunuoliams įkratė 20 taškų ir buvo rezultatyviausias mačo europietis.

Tokie vilniečio žybsniai neliko nepastebėti – po vidurinės baigimo jis sulaukė elitinio Djuko universiteto kvietimo, kurį treniruoja Mike’as Krzyzewski, legendinis JAV rinktinės treneris, dabar ant kaklo turintis tris olimpinius aukso medalius.

Pirmojo ryškumo žvaigžde Pocius Djuko ekipoje nebuvo. Kita vertus, būtina paminėti, kad tada Pociaus komandos draugais buvo tokie vėliau NBA užsirekomendavę vyrukai kaip J.J. Redickas, Geraldas Hendersonas, Milesas Plumlee bei Lance’as Thomasas.

Traumos Pocių lankė jau universitete. Gynėjas turėjo iškęsti kojos operaciją, o būnant naujoku, tokios kliūtys kaip reikiant maišo visas kortas.

Galbūt traumos, galbūt kitos aplinkybės ar ryškesnis komandos draugų spindesys Djuke jam neleido tapti pirmojo kalibro žvaigžde. Paskutiniais metais Pocius nebuvo net ir stabiliai nuo suolo kylantis žaidėjas. Tačiau per ketverius metus lietuvis užsitarnavo tai, ką ne visada atneša netgi aukšti skaičiai statistinėse grafose – jis pelnė nepamatuojamą „Coach K“ pagarbą, kurią žinomas treneris jam reiškia iki šiol.

2009 metais jis baigė universitetą ir nusprendė pasukti į Europą. Pasukti namo, į „Žalgirį“. Čia Pocių atvedė tuometinio Kauno klubo trenerio Gintaro Krapiko smalsumas. Būtent jo iniciatyva „Žalgiris“ sukirto rankomis su prestižinį universitetą ką tik baigusiu gynėju. Susitarimas rizikingas, tačiau kaip dabar pasakoja pats Krapikas, jis pasiteisino su kaupu.

„Jam tai buvo pirmoji stotelė, pirmasis profesionalus klubas. Nors tai buvo jo pirma komanda, Martynas iškart parodė, kad jis pasirengęs žaisti tokiame lygyje. Ta jo neišsenkama energija, tas atletiškumas… Djuke jis žaidė gerą krepšinį ir reikia sutikti, kad Martyno karjera apskritai buvo puiki. Ir ne tik kalbant apie „Žalgirį“, bet ir užsienyje. Išskirtiniu jį darė agresyvumas. Martynas nieko nebijojo: nei susidūrimo, nei kritimo, nei traumų. Jis matė tik tiesų kelią link krepšio. Tai – labai agresyvus žaidėjas su geromis fizinėmis galimybėmis“, – pasakoja Krapikas.

„Jis buvo labai inteligentiškas, tiesiog jautėsi ta Krzyzewski mokykla. Marčius aikštelėje buvo ramus profesionalas, lygis žaidžiant su juo tikrai jautėsi. Kartu su juo žaidėme ir dvidešimtmečių rinktinėje, taip kad dabar galiu pasakyti, jog Martynas tikrai buvo išskirtinis. Trūksta žodžių, aplink jį tiesiog buvo ta pasitikėjimo aura“, – prisimena Butkevičius.

Toks Martynas buvo ne tik „Žalgiryje“. 2009-aisiais atvykęs į Kauną, jau kitą vasarą jis sudomino ir rinktinės trenerių štabą. Tuo metu komandos vairą į savo rankas perėmė Kęstutis Kemzūra, kai po Lenkijos katastrofos Europos pirmenybėse rinktinėje papūtė permainų vėjai. 

Kemzūrai tuo metu reikėjo jaunatviško maksimalizmo. Žaidėjų, kurie pasiruošę keliais eiti dėl kiekvieno kamuolio. Šias savybes specialistas atpažino stebėdamas Pociaus žaidimą, ir 2010-aisiais gynėjas jau debiutavo rinktinėje, žaisdamas planetos pirmenybėse Turkijoje.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Gynėjas už pasitikėjimą atsidėkojo naudingu žaidimu. Jau pirmąją savo vasarą rinktinėje pasaulio čempionate jis vidutiniškai rinko po 9,6 taško ir atkovojo po 2,6 kamuolio, taip rodydamas visai ne debiutantišką žaidimą. Martynas aikštelėje tiesiog skrajojo.

„Man labiausiai įsiminė, tas epizodas, kai Lietuva žaidė prieš Argentiną, o Martynas prakirtęs palei galinę liniją įdėjo į krepšį. Tada sau pasakiau vau, čia tai bent“, – bičiulio dėjimą per argentinietį Hernaną Jaseną prisiminė Adas Juškevičius.

Po to čempionato ant Pociaus kaklo suspurdėjo pasaulio čempionato bronza, pirmasis medalis su rinktine. 

Tačiau tai šokliajam gynėjui tebuvo kelio pradžia. Po metų jis sukirto rankomis su karališkuoju Madrido „Real“, o rinktinėje tapo stabiliu ir visada savo vietą turinčiu ramsčiu.

„Tikriausiai nereikia būti dideliu žinovu, kad pasakytum, jog jis turėjo neeilinį charakterį. Mes su juo esame tų pačių metų, vienas kitam žinomi nuo mažens ir tikriausiai nedaug kas tikėjo, kad po tos nelaimės mokykloje jis be piršto žais krepšinį, o vėliau tai darys tokiame aukštame lygyje.

Tokie dalykai reikalauja žvėriškų pastangų, tai nėra lengva. Jis perlipo per save ir sugebėjo laimėti medalius su rinktine, „Žalgiriu“, žaisti ir laimėti Madrido „Real“, – dabar pasakoja ne vieną medalį su Pociumi rinktinėje iškovojęs Kalnietis.

Charakteris. Būtent tai pabrėžė visi mintimis apie Pocių dalinęsi jo bičiuliai.

„Prisimenu, kad buvo svarbios rungtynės. Marčių subaudavo, tada jis prametė abu metimus. Kitoje atakoje jis vėl ėmėsi ant savęs, ir vėl jį subaudavus, pataikė vieną iš dviejų. Žodžiu, taiklumas nebuvo geras.

Tačiau lemiamoje atakoje jis nelindo kažkur į kampą, kaip gal kitas pasielgtų, nesislėpė nuo kamuolio. Jis vėl nėrė po krepšiu, išprovokavo pražangą ir sumetė abi baudas. Tai daug ką pasako apie jo drąsą. Toks tas Marčius“, – kalbėjo Butkevičius.

Rūbinėje – ramybės ir nuoširdumo simbolis

Degančios akys, aštrūs prasiveržimai, noras bet kokia kaina perlipti per varžovą. Toks Pocius buvo aikštelėje, tačiau visai kitoks jis buvo rūbinėje. Ten, kur kurtinantis sirgalių triukšmas, skanduotės ir šlovė lieka už durų. Kur lieka tik dvylika komandos draugų, vienas kitą pažįstančių nuo A iki Z.

Dabar buvę komandos draugai prisimena, kad Pocius niekada nebuvo vyrukas, garsiais juokeliais rūbinėje kurstęs gerą nuotaiką ar vertęs bičiulius kvatoti. Tiek „Žalgiryje“, tiek Lietuvos rinktinėje tokių žmonių ir taip niekada netrūko, o į garsiausiai kalbančiųjų gretas jis niekada nesirašė. Jis retai kandžiomis replikomis traukdavo per dantį komandos draugus, tačiau jis visada išliko tuo, kuris mėgsta ramius pokalbius.

„Rūbinėje jis buvo ramus, pozityvus, iš jo niekada neišvysi neigiamų emocijų, nesvarbu, tai sunkios ar blogos rungtynės. Marčius visada stengėsi priimti tik pozityvą. Mes rinktinėje visada sakėme, kad jis yra rinktinės mechanikas. Jei prietaisai ar mobilieji streikavo, visi nešė Marčiui.

Su juo vienoje komandoje aš žaidžiau kiek mažiau, bet jis visada buvo tas žmogus, kad nepaisant to, su juo vis tiek bendrauji ir palaikai ryšį. Jis – geras draugas, visada pozityvus. Marčius visada paklausia, palaiko, jei būni nusiminęs, ar tiesiog ne tavo diena. Manau, kad būtent tokios savybės visus vertė jį mėgti“, – dėstė Mindaugas Kuzminskas.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

„Martynas nebuvo iš tų kalbesnių, kurie nuolat juokauja. Jis buvo ramesnis, bet tuo pačiu visada pritapo prie komandos. Rinktinėje jis taip pat turėjo nuomonę. Kaune, kai abu žaidėme „Žalgiryje“, prisimenu, kad Martynas buvo kaip jungtis tarp legionierių ir vietinių. Jei kuriam nors treneriui buvo sunku susikalbėti angliškai, Marčius visada padėdavo“, – pasakojo Kalnietis.

Tylus ir ramus dar nereiškia, kad kuklus ir nedrąsus. Pocius turi puikią iškalbą. „Žalgiris“ dažnai keliavo po mokyklas ar kitas įstaigas, todėl nenuostabu, kad tokiais atvejais kažkam atlikdavo pareiga prieš publiką tarti žodį. Kas į rankas čiups mikrofoną, žalgiriečiams klausimų nekildavo.

„Marčiau, davai eik tu“, – tradiciškai nuskambėdavo iš daugelio komandos draugų lūpų. Kalbėti jis nebijojo ne tik prieš sausakimšas sales, bet ir prieš komandos draugus, kai prieš rungtynes reikėdavo užvedančių žodžių.

Dabar daugelis jo bičiulių krepšininkų apie Pocių kalba ne tik kaip apie puikų žmogų, tačiau ir išsilavinusią asmenybę. „Manau, visa tai jis atsivežė iš Djuko. Tai susideda į faktą, kad jis yra labai išsilavinęs. Tiesiog aukščiausias lygis“, – mintimis dalijosi Butkevičius.

Beje, tikrą proto iššūkį jis turėjo praėjusį sezoną, kai LKL rengiamose „Protų kovose“ jam konkurenciją sudarė Kalnietis. Tiesa, Pociui tąkart velniškai nepasisekė – žaibiškai į klausimus reagavęs Kalnietis savo bičiulį tiesiog sutriuškino 10-0. Abu draugai tą dvikovą prisimena iki šiol.

„Prisimenu, kad Marčius po to iškart sakė, kad jam buvo sunku sureaguoti. Jis sakė: „Po to pagalvojau, tai ir aš žinojau“, – prisimindamas šią istoriją kvatojo Kalnietis.

Nuotr. Fotodiena.lt/T.Lukšys

Už sėkmės aikštelėje slėpęsis skausmas

Tie patys komandos draugai, su kuriais jis puikiai sutarė, geriausiai žinojo, kas slepiasi už sėkmingo gynėjo žaidimo. Vaistai, nuskausminamieji ir kiti medikamentai Pociui tapo neatsiejama rutinos dalimi. 

Traumos krepšininką lydėjo dar universitete, kuomet čiurnos traumą patyręs Pocius privalėjo gultis ant operacinio stalo. Iš abiejų jo čiurnų buvo tiesiog pašalinti raiščiai. „Žalgirio“ slenkstį Pocius mynė būdamas 23-ejų, tačiau jau tuomet norėdamas jaustis užtikrintai, jis vartodavo įvairius vaistus.

„Aš visada prisiminsiu tą faktą, kad jis tik atvykęs į „Žalgirį“, pirmą kartą prieš kiekvieną treniruotę jau tada gerdavo nuskausminamuosius. 2009-aisiais aš buvau atvykęs iš Kauno „Triobet“, jis iš Djuko, bet man įstrigo, kad toks jaunas žmogus turi vartoti tokius dalykus. Tai labai daug pasako apie jo charakterį, valią, kaip jis taikydamasis su tokiais dalykais tiek laiko žaidė. Kiti sakytų „stop, nebegaliu“. Martynas buvo užsispyręs. Jis turėjo tikslus. Jis buvo valingas“, – apie Pociaus karjeros pradžią kalbėjo Juškevičius.

„Dabar viską permąstant, gaila, kad taip atsitiko, nes tai dar ne tas amžius, kai sportininkui reikia baigti karjerą. Tačiau Martyną užkamavo traumos, kurios jį lydėjo visos karjeros metu“, – susimąstė Krapikas.

Komandos draugai rinktinėje dar nepamiršo Pociaus procedūrų prieš įžengiant į aikštelę. Nesvarbu, tai būtų treniruotė ar rungtynės, Pocius nuo traumų ir galimų skausmų stengėsi atsiginti itin uoliai. Tiesa, kartais tos pastangos baigdavosi ir komiškai.

„Prisimenu, kad jis dažnai gerdavo vaistus. Kartą, kai su rinktine vykome į treniruotę, jis netyčia supainiojo tabletes ir vietoje nuskausminamųjų išgėrė migdomųjų, – juokais pasakodamas prapliupo Kuzminskas. – Aišku, tą dieną jis daugiau nebegalėjo treniruotis, nes jį tiesiog labai ėmė miegas. Tada jis taip ir prasnūduriavo ant suolo visą treniruotę. Tačiau tai yra toks dalykas, kuris nuo žaidėjo nepriklauso. Labai gaila, kad jam atsitiko toks dalykas, kurio kontroliuoti jis negalėjo.“

Ponas išmanusis

Iš JAV Pocius atsivežė ne tik išdirbtus krepšinio įgūdžius ar išsilavinimą, tačiau ir tai, kas tuo metu jam sugrįžus Lietuvoje nebuvo itin populiaru. Tarp lietuvių krepšininkų vilnietis iki šiol laikomas socialinių tinklų ir technologijų pradininku.

Galite neabejoti, Pocius buvo pirmasis Lietuvos rinktinės žaidėjas, kuris aktyviai naudojosi „Twitter“ ar „Instagram“ socialiniais tinklais, aktyviai viešindavo nuotraukas iš savo komandų gyvenimo ar rašydavo trumpus pranešimus. 

Dronai, „Go Pro“ kameros? Pocius šiuos daikčiukus turėjo greičiau nei bet kuris rinktinės krepšininkas apie tai spėjo sužinoti. 

Tačiau ar tai rinktinės rūbinėje jį gelbėjo nuo šmaikščių komandos draugų replikų?

„Tikrai ne, – kategoriškai nukirto Kalnietis. – Tiesiog jis buvo tas, kuris čia skatino kažką panašaus į JAV kultūrą. Ne be reikalo komandoje jį vadinome amerikonu. Pas jį pirmą atėjo tie bajeriai su instagramais, visos tos naujovėmis, selfių lazdos ir panašiai. Aš kartais net nesuprantu, kas ten yra. Juokaujame, kad Marčius visa tai tikriausiai ir atvežė į Lietuvą.“

Apie Pociaus aistrą socialiniams tinklams ir komandos draugų juokelius apie tai žinojo net ir treneris Krapikas, kuris nuo visų twitterių ir instagramų dar ir dabar lieka nutolęs šviesmečiais.

„Man jis įsiminė, kad buvo tas jaunas ir socialinius tinklus mėgstantis vaikinas. Pagal jo įkėlimus buvo galima sekti komandos gyvenimą, pasirodymus, nes jis buvo toks vienas pirmųjų. Jis mėgo pasidalinti komandos užkulisiais. Niekur nėra tokio vaikino, kuriam nekliūtų nuo draugų, kuris nebūtų patrauktas per dantį. Visi esame skirtingi, visi savotiškai įdomūs. Aišku, kad ir Martynui dėl to kliūdavo“, – prisiminė Krapikas.

Nuotr. Fotodiena.lt/P. Peleckis

Naujo kelio pradžia

Kas toliau? Būkite tikri, toks žmogus vietoje nesėdės ir gulinėdamas ant baseino krašto per karjerą uždirbtais pinigais nesišvaistys. Po paskutinio savo karjeros sezono Mursijos UCAM komandoje Pocius išvyko į Djuką, kur susitiko ne tik su senais studijų laikų bičiuliais, bet ir didžiuoju „Coach K“.

Dar vieną kelionę į JAV Pocius suplanavęs kitą mėnesį. Tuomet jis susitiks su geru draugu Tomu Balčėčiu, kuris karjeros siekia dirbdamas Denverio „Nuggets“ klube. Pasimatys ir su klubo generaliniu direktoriumi tapusiu Artūru Karnišovu.

Minčių galvoje daug, tačiau naujos karjeros gaires Pocius braižo atsargiai. Galbūt darbas krepšinio vadyboje? Galbūt netgi trenerio karjera?

„Anksčiau visada sakiau, kad nebūsiu treneris. Mano tėtis yra treneris ir mačiau, koks tai sunkus darbas. Bet per paskutinius dvejus metus į krepšinį ėmiau žiūrėti kitomis akimis. Pusmetis su Šarūnu Jasikevičiumi vyr. trenerio poste ir pusmetis su Katsikariu pakeitė požiūrį. Pradėjau matyti krepšinį kitaip. Tai yra du geriausi treneriai, su kuriais teko dirbti ir įdomu, kad tai nutiko karjeros pabaigoje“, – pasakojo pats Pocius.

Nors apie tolimesnius karjeros vingius Pocius dar tik svarsto, jį pažįstantys bičiuliai draugo sėkme neabejoja. Galbūt tai tik sutapimas, tačiau to paties Pociaus minėto Jasikevičiaus trenerio gabumais krepšinio pasaulyje taip pat niekas neabejojo dar tada, kai šis tęsė krepšininko karjerą.

Pocius apie trenerio duoną kalba atsargiai, tačiau krepšinio aikštelėje sutikti draugai jau dabar žino – jo laukia naujas įsimintinas kelias.

„Dėl nieko kito nesu toks tikras ir ramus, kaip dėl Marčiaus. Nors jis baigė vieną kelią, esu tikras, kad bus geras kitoje srityje. Nežinau, kaip susidėlios jo kelias, bet tikrai žinau, kad jam pasiseks. Jis tikras inteligentas, protingas ir išsilavinęs. Jam tai tik kito, gal net įspūdingesnio kelio pradžia“, – neabejoja Butkevičius.

„Jei ne traumos, Marčiaus karjera būtų ilgesnė ir, esu tikras, net įspūdingesnė. Jo sprendimas baigti karjerą buvo šokiruojantis, bet su savo būdu, protu, žiniomis, esu tikras, padarys ne mažiau pasisekusią karjerą bet kurioje kitoje srityje“, – palaikymą draugui išreiškė Kuzminskas

Galbūt dabar Martynas ners į vadybinį krepšinio pasaulį, galbūt užsiims kita organizacine veikla. Kol kas jis ir pats to nežino. Žino tik tai, kad nori likti krepšinio kelyje. Nes jis yra visas Marčiaus gyvenimas.

Pociaus karjeros epizodai:


Rodyti komentarus
2017-06-23 22:15
CERCAS
Kai pamaciau Martyno mokyklos dejimų highligt -jis jau zaide Djuke. Buvo aisku, kad bus supersatras. Kai jo berotsSireika nepae i rinktinę, susinervinau. Bet laikas viska sustato į vitas, labai gerai sustato. Martynas zaidė Žalgirije,Real, rinktines starto penketo zaidejas. Pasieke viską ko trokšta krepšininkas. Pagarba ir šlovė per amžius! Dėkoju už atsidavimą ir nuostabų žaidimą! MARTNAI POCIAU, Sėkmės ir dar kartą -dėkoju už viską!!!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 21:55
T
10

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 20:18
lkl
kazkaip geri vilnieciai,angsti baigia karjeras: s.marciulionis 32m. a.karnisovas 31m. m.pocius 30m.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 16:43
Dengi
Jau ir pociu ims I zalgirio Valdyba kad garbinancius uzsakineja?

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 16:26
jei ne traumos,dabar butu vienas is rinktines lyderiu.deja,bet kunas tiesiog neatlaike tokiu kruviu.ir nors pats yra vilnietis,geriausius metus praleido zalgiryje :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 16:03
Karma is a bitch
Labiausiai tai Pocius isimine 2010 metu pasaulio cempionate bei kai pries kelis metus isniekino vainausko raudona skudura siemenso tvarte bei didziulis dziaugsmas prie raudonpadliniu snukius.

https://www.youtube.com/watch?v=9YM7BztE...
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 15:59
as
sekmes pociui ir aciu uz viska ka davei ietuvai .
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 15:34
sdf
Sekmes Martynai!
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 15:10
djgaffer
Tikrai gaila,kad taip anksti teko baigti karjerą.Traumos deja padarė savo.Bet kaip straipsnyje paminėta,kažkaip ramu dėl jo.Protingas,išsilavinęs žmogus yra ir tikrai ras savo kelią.Lieka tik padėkoti už tuos įspūdingus epizodus rinktinėje bei Žalgiryje ir palinkėti sėkmės tolimesniame gyvenime.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 12:29
Labai gaila
Vienas nuosirdziausiu krepšininkų, kovingas charakteris ir nepalaužiama kovotojo dvasia. Ačiū Marciau tau už viską, ne taip tu nusipelnei baigti savo karjerą, bet tavo įspūdingi dejimai ir atletiskumas, ir nuoširdumas aikštėje tiek už jos ribų visada išliks mūsų širdyse!!!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 12:27
Amzina pagarba Martynui. Gaila kad traumos taip sutrumpino gera karjera. Sekmes ateityje, zalgirieti!
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-06-23 12:23
Partynas Mocius
Vargu ar greiciausiu metu bus toks atletiskas lietuvis, gal Martynas Varnas primena su savo galingu šuoliu.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 12

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas