Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Lukoševičius
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Lukoševičius

Stulbinamą krepšininko karjerą turėjęs Šarūnas Jasikevičius penktadienio vakarą pradės antrąjį savo sezoną Eurolygoje kaip Kauno „Žalgirio“ treneris.

Prieš tai specialistas Eurolygos svetainėje pasidalino savo tinklaraščiu, kuriame papasakojo apie krepšininko ir trenerio darbo specifiką.

Jasikevičiaus tinklaraštis:

Niekada nejaučiau spaudimo būdamas treneriu aikštėje. Įvykių centre jaučiausi labai natūraliai. Dėl pergalės gali padaryti viską, todėl aš, kaip įžaidėjas, stengiausi pasirūpinti, kad visi būtų savo vietose, kad visi suprastų, jog matau vietas, kuriose galime nubausti varžovą.

Įgijęs patirties supranti, kaip tai yra svarbu. Dabar, kai jau esu treneris, suprantu, jog geriau sulaukti patarimų ne iš trenerio, o iš žaidėjo. Krepšininkams atsibosta girdėti tą patį balsą. Niekada nesistengiau to daryti priverstinai. Kartais gali pradėti erzinti savo komandos draugus, tačiau aš tiesiog norėjau būti tikras, kad laimėsime ir atliksime geriausius metimus.

Manau, kad aikštėje reikalingas treneris tiek per rungtynes, tiek ir per treniruotes. Pratybos yra tokios pat svarbios, kaip ir rungtynės. Treniruotėse tu atlieki pasiruošimą, daug kartų viską kartoji, o tuomet tampi pasitikintis savimi. Žaidėjai ateidavo manęs pasiklausti patarimų, o man tai buvo malonu.

Treneriai turi skirtingus stilius ir tu prie jų privalai prisitaikyti. Kai kurie treneriai mėgsta kontroliuoti žaidimo situacijas, kiti leidžia tau priimti sprendimus. Kuo vyresnis žaidėjas tampi, tuo treneriai tau leidžia daugiau. Jie žino, kad tai jau darei praeityje ir tai vertina.

Pavyzdžiui, Pini Gershonas buvo vienas iš tų trenerių, kurie suteikė daugiau laisvės, bet jeigu suklysdavai, jis nubausdavo taip pat, kaip ir kiti strategai. Željko Obradovičius buvo labai sistemingas, bet jis leido kurti žaidimą iš turimos sistemos. Kiti tiesiog duoda visišką laisvę ir tinkamais momentais komanda atrodo neįtikėtinai, tačiau kai viskas nesiklosto gerai, ji atrodo prastai. Dėl to labiau pastebimi pakilimai ir nuosmukiai.

Savo karjeros metu kai kuriose komandose treneriu aikštėje jaučiausi labiau nei kitose. Viskas priklausė nuo sistemos. Kaip jau sakiau, Obradovičiaus komandoje viskas buvo orientuota į sistemą, viskas, ką reikia daryti, buvo gana aišku. Jo komandoje kaip žaidėjas turi būti mažiau savimi, kadangi tuo pasirūpina treneris.

Dabar, kai jau esu treneris, suprantu, kad esu jaunas. Man reikia daugiau patirties. Kai kurie žaidėjai gali mane išbandyti dėl taktikos. Galbūt jie pasakys „darykime taip“ arba „ką manai, jeigu padarytume taip?“ Tai visada yra geras dalykas. Įsitraukti į sveikas diskusijas – geriausias būdas pasiekti tinkamą susitarimą. Žaidėjai turi įsitraukti į tai, kas komandai, jų nuomone, yra geriausia.

Tai reikalauja trenerio ir žaidėjo supratimo, kuris sukuriamas bėgant laikui. Kuo žaidėjai ilgiau yra tavo sistemoje, tuo viskas yra lengviau. Jeigu krepšininkas jau žaidė tavo komandoje, tuomet jis jau žinos, kaip turi elgtis. O jeigu žaidėjas yra jaunas, jis gali galvoti apie savo senus įpročius, kuriuos gavo iš kito trenerio. Tuomet juos turi išmokyti, kadangi visi 12 krepšininkų turi eiti viena kryptimi. Tai yra procesas.

Turiu suprasti, ką galiu gauti iš kiekvieno krepšininko. Kuomet siūlai žaidėjui kontraktą, įprastai turi viziją. Kartais ji pasitvirtina, kartais ne. Idėja tokia, kad žaidėjui reikia skirti realius uždavinius ir iš jo reikalauti 100 proc. atsidavimo.

Kai baigi krepšininko karjerą ir tampi treneriu, turi pakeisti puikų įprotį – gauti pinigus už tai, ką tu myli daryti. Būti krepšininku – kur kas geriau. Net jeigu esi treneris aikštėje, tuomet tu vis tiek į namus grįžti galvodamas apie savo pasirodymą. Būdamas treneriu, turi galvoti apie visus 12 krepšininkų.

Būdamas treneriu, aikštėje tu mąstai apie tam tikras situacijas, tačiau dažniausiai jos yra trumpalaikės, kaip būtų galima padėti komandai. Tapęs vyriausiuoju treneriu, tu turi labai daug atsakomybių. Tai neįtikėtina. Tai – treniruotės, kelionės, viešbučiai, mityba, žiniasklaida, rėmėjai. Tai niekada nesibaigianti istorija. Kaip žaidėjas gali galvoti tik apie rungtynes, apie krepšinio dalį. Visada bandau pasakyti žaidėjams, kad jie turi mėgautis krepšiniu, nes geriau niekada nebus.


Rodyti komentarus
2017-10-11 20:30
Drapokas
Viščiukus skaičiuoja rudenį. Neskubėkim. Komandoje tiesiog pasikeitė per daug žaidėjų; per mėnesį – jau nekalbant apie vėlavusius Ulę, Toupsą ir Mičičių – iš jų komandos nepadarysi. Jankis atsigaus kaip visada, tik laiko klausimas. Fizinių prielaidų (nulūžusių kojų ir rankų) skepticizmui jo galimybių atžvilgiu nėra. Tuo tarpu White'as dabar klaidžioja kažkur užklasinėse emocijose ir nesusitelkia į darbą – jam ką tik gimė antras vaikas, turbūt namie chaosėlis. Reikia tai suvokti. Tai praeina, atsigaus. Kitiems reikia tiesiog šiek tiek daugiau laiko pačiupinėti vienas kitą ir trenerį (ypač „aikštės generolams“ Mičičiui ir Bostui).
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-10-11 17:45
Saro fanas
Respects Sarui. Tikrai nesitikejau is jo, kad taip gerai vadovaus jis.

Taciau si sezona, sprendziant is jo pradzios, laukia big frustration tiek jo, tiek musu Zalgirio gerbeju.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 2

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.