- Vasarą „Lietuvos ryto“ pasiūlymo nesvarstęs Deividas Gailius persikėlė rungtyniauti į Ispaniją
- Viename kukliausių Ispanijos klubų žaidžiantis lietuvis siekia reabilituotis ir pakelti savo vertę
- Klaipėdietis Burgoso ekipoje rungtyniauja su vienu perspektyviausių lietuvių Tadu Sedekerskiu ir „Lietuvos rytą“ skandalingai palikusiu Corey Fisheriu
- Gailius – tarp Lietuvos rinktinės kandidatų ginti šalies garbę atrankoje į pasaulio čempionatą
Pastaruosius dvejus metus bene sunkiausią karjeros etapą Vilniaus „Lietuvos ryte“ išgyvenęs Deividas Gailius tarpsezoniu net nebesvarstė sostinės vadovų siūlymų likti ir ryžtingai apsisprendė – reikalingos permainos.
29-erių metų puolėjas sukirto rankomis su stipriausioje Ispanijos lygoje debiutavusia Burgoso „Miraflores“ komanda, kurioje stengiasi pamiršti tai, kas jau buvo tapę įprasta pastaraisiais sezonais – neįvykdyti keliami tikslai, nuvilti sirgaliai, aplinkinių spaudimas, traumomis apipinti metai, trenerių kaita ir chaosas „Lietuvos ryto“ vadovybėje.
„Ir traumos, ir sezonai nebuvo sėkmingi, ir dvejus metus iš eilės nepatekome į LKL finalą. Kažkaip tie lūkesčiai tiek komandos, tiek manęs netenkino, tad buvau nusprendęs ten nebelikti. Tokia negera atmosfera jau buvo nusisėdėjusi ir nebenorėjau ten likti“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ atviravo Gailius.
Per du sezonus Vilniuje jam teko darbuotis su trimis treneriais: Marcelo Nicola, Tomu Pačėsu ir Rimu Kurtinaičiu. Pastarasis praėjusį vasarį pakeitė Pačėsą, kuris Gailių „Lietuvos ryte“ treniravo kiek ilgiau nei vienerius metus, tačiau per tą laiką pasižymėjo ne išskirtinais komandos rezultatais aikštėje, bet itin sugriežtinta tvarka ir specifine krepšininkų auklėjimo technika.
„Visokių trenerių yra, visokių ir reikia, – apie Pačėsą atsiliepė krepšininkas. – Džiaugiuosi, kad tokį trenerį turėjau. Tikrai kažko tai pasimokiau, kažką įgijau ir, manau, ateityje man tikrai pravers tos pamokos. Jos buvo visokios: iš žaidimo pusės, ko pasimokyti, iš treniruočių ir kaip iš žmogaus.“
Visgi dabar visa tai jau – praeitis. Į bene kukliausią „Endesa“ lygos klubą persikėlęs Gailius trečią kartą karjeroje savo laimę išmėgina užsienyje. Prieš tai jis 2010-2012 metais žaidė Italijoje, Bolonijos „Canadian Solar“ ekipoje, o 2013-2014 metų sezone Slovėnijoje gynė Liublianos „Union Olimpija“ garbę.
„Čia irgi nėra lengva, nesame pati geriausia komanda, tų pergalių kol kas nėra. Dirbame irgi gan sunkiai per treniruotes ir laukiame geresnių laikų. Nėra taip, kad čia atvažiavai, viskas sekasi, viskas yra lengva ir visi yra patenkinti. Visi nori laimėti, bet pergalių nėra, tai ta atmosfera irgi tokia įdomi“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Gailius.
Iš tiesų, Burgoso klubo debiutas prestižinėse Europos pirmenybėse kol kas yra prisvilęs. Komanda pralaimėjo pirmas septynerias rungtynes bei pirmąją pergalę iškovojo tik iš aštunto bandymo, tačiau, kaip Gailius pastebi, lygos naujokams sezono starte teko išties nelengvas kalendorius – „Miraflores“ krepšininkus egzaminavo elitiniai Ispanijos klubai.
„Reikia daug dirbti. Iš tikrųjų komandos pagrindas yra iš praėjusių metų antros lygos, pakviesti nauji gal 4-5 nauji žaidėjai. Reikia to laiko. Manau, kad kiekvieną dieną kažkas yra geriau, bet reikia dar daug darbo įdėti. Tuo labiau, kad tų rungtynių nėra lengvų ir pačioje pradžioje žaidėme su Malagos „Unicaja“, su „Barcelona“, su Tenerifės „Iberostar“, su Madrido „Real“. Gal Madrido „Estudiantes“ labiau galėjome pasigauti namie, na, o visos kitos tokios… Sunku“, – komandos startą analizavo atletas.
Prie viso to, Gailiui tenka taikytis prie jau seniai turėto režimo, kuomet jo atstovaujamas klubas varžosi tik vietiniame fronte, o per savaitę yra žaidžiamos tik vienerios rungtynės. Visgi pats krepšininkas pernelyg to nesureikšmina ir tikina norėjęs atitrūkti nuo velniško lėkimo.
Savo akcijas šį sezoną į viršų pakelti siekiantis Gailius šiuo metu – antras naudingiausias ir trečias rezultatyviausias Burgoso ekipos žaidėjas. Jis vidutiniškai per susitikimą pelno po 10,9 taško, atkovoja po 4,4 kamuolio, atlieka po 1,3 rezultatyvaus perdavimo bei renka po 10 naudingumo balų.
„Pasitikėjimą savo jėgomis visada turėjau, tikrai visada savimi pasitikėjau ir pasitikėsiu, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pabrėžė sportininkas. – Kad žaidimas buvo banguotas ar kartais išvis nekoks, tai dėl to, kad nebuvo tų minučių, buvo dingęs žaidimo ritmas, traumos ir visa kita. Komandos tikslai yra kuo geriau pasirodyti ir išlikti lygoje, o mano tikslai – padėti jiems tai įgyvendinti ir kuo geriau pačiam pasirodyti.“
Burgoso ekipoje Gailius nėra vienintelis Lietuvos krepšinio bendruomenei žinomas krepšininkas. Šiai ekipai taip pat atstovauja praėjusį sezoną kartu su Deividu Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidęs, tačiau prieš pat mažojo LKL finalo seriją dėl naktinių žygių kartu su kitais legionieriais nušalintas Corey Fisheris bei taip pat vienas perspektyviausių Lietuvos krepšininkų Tadas Sedekerskis, paskolintas Eurolygoje rungtyniaujančio Vitorijos „Baskonia“ klubo.
„Na, pasikalbame (su Corey), pajuokaujame, visko būna. Ir sekame, žiūrime, kaip dabar „Lietuvos rytui“ sekasi, – apie bendravimą su Fisheriu užsiminė Gailius. – Tadas padeda, kai kažką reikia rasti internete ar su kažkuo pasikalbėti, nes ispanai tikrai nelabai šneka angliškai.
Bandau domėtis (kalba), žmona irgi mokosi, tenka jau nori ar nenori, nes kažkur nueini ir laužaisi, tad po truputį, po truputį. Manau, kad kuo toliau, tuo labiau išmoksime.“
Krepšininkas rungtyniauti į Ispaniją persikėlė su šeimos palyda – žmona ir dviem dukrelėmis. Pasak jo, kuklus „Miraflores“ klubas juos aprūpino reikalingiausiais dalykais – suteikė naują automobilį ir erdvų butą miesto centre, kad lietuviai svetimoje šalyje jaustųsi jaukiai.
„Vyresnioji dukrelė eina į mokyklą, jaunesnioji – į darželį, – pasakojo Gailius – Žmona rūpinasi jomis, eina į salę, man daro valgyti (šypsosi). Nėra taip, kad ji sėdi ir neturi, ką veikti. Tos dienos, manau, jai irgi greitai bėga. Tuo labiau, kad čia mokykla ir darželis yra iki pirmos valandos, tuomet turi vaikus pasiimti trims valandoms, vėliau vėl parvesti. Turi ji užsiėmimų.
Gal tik kelis kartus buvome nuvažiavę prie jūros, kai papuolė geresnis oras. Šiaip tai būname vietoje, nes žaidžiame sekmadienį, o vaikams pirmadienį į mokyklą. Mums dažniausiai pirmadienis laisvas, tai kažkaip per daug niekur nenuvažiuojame.“
Paatviravęs Gailius taip pat neslėpė, jog Lietuvoje termometro stulpeliui vis labiau artėjant prie nulio, žaidėjo šeima Ispanijos šiaurėje esančiame Burgoso mieste vis dažniau sulaukia ir draugų apsilankymo.
„Ispanija, visi galvoja, kad čia atvažiuos, kaip šilta, kaip smagu, bet truputį ne toje pusėje gyvename. Kurie buvo atvažiavę prieš savaitę, prieš dvi, tai dar gavo to gero oro“, – pasakojo pašnekovas.
Pačiam Gailiui grįžti į gimtinę teks jau netrukus. Puolėjas atsidūrė tarp penkiolikos krepšininkų, kuriuos Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis nori matyti savo komandoje dalyvaujant atrankoje į pasaulio čempionatą.
Kandidatai į pirmąją stovyklą Palangoje rinksis lapkričio 20-ąją, o į pirmąjį mūšį išvykoje su Kosovu stos lapkričio 24-ąją. Paskui po dviejų dienų Adomaičio auklėtiniai Klaipėdoje grumsis su lenkais.
„Pakalbėjome su treneriu, klausė, kaip sveikata, ar pasiruošęs, ar yra noras, – Adomaičio skambutį prisiminė Gailius. – Reikia viską laimėti ir būti favoritais. Kelias gal nebus lengvas, bet įmanomas. Manau, kad toms silpnesnėms komandoms viskas išėjo į naudą, susilygino maždaug su kitomis. Na, lietuviai, manau, vis tiek pranašesni už juos.“
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.