„Labas vakaras“, – nusišypsojo Joanas Plaza, prieidamas prie žurnalistų iš Lietuvos, laukiančių jo Malagos arenoje. Akivaizdu, kad per ketverius metus jis nepamiršo pagrindinių lietuviškų žodžių.
Malagos Unicaja / Tvarkaraštis
Strategas 2013 metais tapo LKL čempionu ir po to emocingoje spaudos konferencijoje atsisveikino su Kauno „Žalgirio“ komanda bei pakėlė sparnus į gimtinę. Nuo tada jis – Malagos „Unicaja“ treneris. Ir nors ši ekipa tris kartus per paskutinius keturis sezonus žaidė Eurolygoje, jos keliai su „Žalgiriu“ taip ir nesusikirto.
Eurolyga pernai susitraukė iki 16 komandų, kurios visos žaidžia tarpusavyje, tačiau vietos šešioliktuke nebeliko Malagos klubui. Visgi Plazos vadovaujama komanda iškovojo Europos taurę ir tuo pačiu – kelialapį į Eurolygą, todėl tapo aišku, kad akistata su „Žalgiriu“ – neišvengiama.
Rytoj Plaza pirmą kartą susikaus su ekipa, kuriai pats tikina iki šiol jaučiantis sentimentus.
– Treneri, pirmą kartą žaisite su „Žalgiriu“ po to, kai jį baigėte treniruoti 2013 metais. Kokie jausmai prieš tokią dvikovą?
– Esu laimingas. Manau, kad labiau nervinsiuosi ir jaudinsiuosi, kai atvyksiu į „Žalgirio“ areną. Išvykdamas iš Kauno neatsisveikinau su fanais, ten turiu daug draugų, o man tie metai buvo labai įsimintini. Dabar esu laimingas, nes susitiksiu su žaidėjais iš tų laikų, kai dirbau, kaip, pavyzdžiui, Jankūnas. Didžioji dalis personalo irgi likę, taip pat Paulius Motiejūnas.
– Kiek rungtynės su „Žalgiriu“ jums bus ypatingos?
– Buvau pirmasis ispanas, kuris treniravo Eurolygos komandą ne Ispanijoje. Man tai taip pat buvo pirma patirtis ne Ispanijoje. Čia mes sakome, kad negali vadintis treneriu, kol tavęs neatleido arba nesumokėjo algos. Tuo laiku „Žalgiryje“ daug visko nutiko. Nepaisant didelių problemų, ten patyriau daug smagių dalykų, sutikau daug gerų žmonių, kurie išliko su manimi iki pabaigos, kai ir pats nusprendžiau likti su komanda iki sezono galo. Mes tapome čempionais, nepaisant visų įvykių. Dabar man smagu vėl grįžti į Eurolygą ir ypatingai – į Kauną.
– Kaip „Žalgiris“ pasikeitė per tuos metus, kai išvykote?
– Paulius Motiejūnas keičia komandą. Aš palikau „Žalgirį“ dėl finansinių problemų, o dabar jie sėkmingai atsigauna. Jie kuria komandą iš gerų žaidėjų, stengiasi laimėti LKL. Komanda surinkta iš žaidėjų, kuriuos jie užsiaugino patys arba kurie buvo surinkti iš aplinkinių miestų. Jie auga žingsnis po žingsnio.
Lengviausia yra pirkti garsius ir brangius žaidėjus. O jie gerai išanalizuoja rinką, randa gerus žaidėjus, bet nebūtinai žvaigždes. Jie sudaro sutartis su gerais lietuviais. Bando užsiauginti žiūrovų ištikimybę. Reiškia, jie yra teisingame kelyje.
– Ką galvojate apie trenerį Jasikevičių?
– Manau, kad jis yra tobulas treneris tokiai Lietuvos komandai kaip „Žalgiris“. Kai palikau komandą, ją treniravo graikas Zouros, po to dar keli treneriai. Galiausiai atėjo Jasikevičius. Jis turi tobulą charakterį darbui su tokia komanda. Aišku, jis turi gerų žaidėjų, kad su „Žalgiriu“ pasiektų pergales.
– Kokių pranašumų jūsų komanda turi prieš „Žalgirį“?
– Abiejų komandų rezultatas yra 3-3. Bandysime apginti savo aikštę. Visi žino, kad žaisti Eurolygoje ir Ispanijos lygoje yra labai sunku. Nesakau to tik dėl to, kad esu „Unicaja“ treneris. Sakau tai, nes „Real“, „Barcelona“, „Baskonia“ jau pernai labai vargo, kad laimėtų Ispanijos čempionate ar Karaliaus taurėje. Svarbiausia, kad turime būti stiprūs namie.
Turime tokią naujieną, kad Nedovičius nežais, o jis mums – svarbus žaidėjas. Bet bandysime parodyti, kad esame pasirengę kautis su visais.
– Kokia Nedovičiaus problema?
– Jis susižeidė petį. Jo žaidime yra daug kontaktų, todėl jis turėtų labiau save saugoti. Vakar bandė žaisti, bet dar prieš rungtynes sakė, kad jautė skausmą. Dabar be jo žaisime ne tik su „Žalgiriu“, bet veikiausiai ir su „Real“ ketvirtadienį bei su Andoros komanda sekmadienį.
– Jūsų buvęs žaidėjas Mindaugas Kuzminskas buvo atleistas iš „Knicks“. Ką galvojate apie jo ateitį NBA?
– Manau, niekas neabejoja, kad jis turi daug potencialo likti NBA. Mus tikrai nustebino tai, kaip gerai jis pernai žaidė būdamas naujokas. Žaidė daug minučių, žiūrovai jį mėgo. Mane tai labai nustebino, nors ir labai linkiu jam visko, kas geriausia.
Tuo pačiu keista, kad šiemet jis nereikalingas treneriui. Manau, kad Kuzminskas gali rasti sau tinkamą vietą, kad toliau augtų. Jis visada turi galimybę grįžti į Europą, bet manau, kad gali rasti vietą NBA, kur žaistų geriau ir daugiau. Manau, kad jis tikrai ras vietą NBA.
– Prieš kelias savaites minėjote, kad Kuzminskas norėtų žaisti Fynikso „Suns“ komandoje. Ar tai išgirdote iš jo paties?
– Žinau kai ką, bet ne iš jo paties. Iš kito šaltinio. Būtų nuostabu, jeigu jis žaistų greta Domanto Indianoje, ar ne? Tai būtų Lietuvos–Malagos duetas, o aš tą duetą treniravau. Manau, kad Kuzminskas turi rasti tinkamą sau vietą. Galbūt tokią komandą, kuri nebūtinai žais atkrintamosiose, bet ekipą, kurioje jis jausis svarbus ir augs kaip žaidėjas. Jeigu tai pavyks, jis tikrai išliks NBA.
– Ar jus nustebino tai, kaip greitai Sabonis pritapo Indianoje?
– Viskas, ką jis daro, yra teisinga. Kai jam buvo 17 metų ir aš jį verčiau žaisti su profesionalais. Visi Malagoje galvojo, kad aš beprotis. Aš kažkiek pakvaišęs, bet jis nusipelnė žaisti. Jis žaisdavo starto penkete mačuose su „Barcelona“. Dabar jis rungtyniauja kaip ketvirtas ar žemas penktas numeris, manau, kad turi daug pasirinkimų žaisti savo žaidimą.
Dabar jis meta iš toli. Pamenu, kaip jis čia nenorėjo mesti iš toliau, nes pernelyg gerbė kitus žaidėjus. O dabar jis lengvai meta iš toli, kovoja dėl kamuolių, blokuoja metimus. Jis nieko nebijo. Nuostabu tai matyti ir labai juo didžiuojuosi.
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.