Plika akimi matoma, jog vienos krepšininkų kartos atneša kur kas daugiau talentingų sportininkų nei kitos. Taip nutiko ir su Lietuvoje 1992 metais gimusiais krepšininkais, prie kurių prilipo skambus „Auksinė kartos“ titulas.

Jaunimo rinktinėse šią kartą buvo patikėta treniruoti Kaziui Maksvyčiui, o šio stratego vadovaujamos nacionalinės komandos laimėjo visus įmanomus aukso medalius.

Šioje kartoje visada buvo vienas lyderis Jonas Valančiūnas, o jo didžiausi padėjėjai nuolat keitėsi. 20-mečių čempionate Valančiūnas jau nežaidė, o tuomet tarp tų padėjėjų itin išsiskyrė Edgaras Ulanovas. Būtent šie du krepšininkai dabar yra geriausi šios kartos žaidėjai.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ sudarė 1992 m. kartos krepšininkų reitingą, kuriame geriausi žaidėjai yra suskirstyti pagal šiuo metu rodomą krepšinį ir rezultatus. 

Nuotr. AP – Scanpix

1. Jonas Valančiūnas (Toronto „Raptors“)

Jonas Valančiūnas buvo ryškiausias šios kartos žaidėjas jaunimo čempionatuose, o dabar yra geriausias visos Lietuvos krepšininkas.

Tai buvo vienintelis šios kartos krepšininkas, kuris dar žaisdamas jaunimo rinktinėse pateko į Lietuvos vyrų nacionalinę komandą. 2011 metais liepą Valančiūnas dalyvavo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate ir buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju (vid. 23 taškai, 13,9 atkovoto kamuolio ir 3,2 bloko). 

Po tokio pasirodymo JV sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę ir 2011 metų Europos čempionate apsivilko šalies nacionalinės komandos marškinėlius. Tuomet rinktinėje Valančiūnas konkuravo su dviem vidurio puolėjais Robertu Javtoku ir Marijonu Petravičiumi bei juos pranoko rinkdamas po 8,4 taško ir 4,1 kamuolio.

LKL pirmenybėse 211 cm ūgio uteniškis debiutavo 2009 metų spalio 6-ąją, kuomet apsivilko Vilniaus „Perlo“ marškinėlius. Tuomet jam buvo 17 metų, o savo debiutiniame sezone jis rinko po 11,6 taško ir 7,5 atkovoto kamuolio.

2011 metų vasarą Valančiūnas savo pavardę penktasis išgirdo NBA naujokų biržoje. Nė vienas kitas 1992 metų kartos krepšininkas naujokų biržoje pakviestas nebuvo. 

Valančiūnas NBA žaidžia jau šeštąjį sezoną, o geriausiai jam sekėsi 2015-2016 metais. Minėtą sezoną lietuvis „Raptors“ gretose rinko po 13 taškų ir sugriebė po 9,2 kamuolio. Puikų lietuvio sezoną vainikavo tolimas „Raptors“ žygis NBA atkrintamosiose, kuriose Kanados klubas suklupo tik Rytų konferencijos finale.

Centras jau penktąjį sezoną paeiliui NBA renka dviženklį taškų skaičių ir savo komandoje yra nepralenkiamas pagal atkovojamus kamuolius.

Po jaunimo rinktinių Valančiūnas solidžius rezultatus perkėlė ir į vyrų nacionalinę komandą. Su ja centras 2013 ir 2015 metais laimėjo sidabro medalius Europos čempionatuose.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Lukoševičius

2. Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“)

Jeigu Valančiūnas iškart dominavo jaunimo krepšinyje ir tuo pačiu pasižymėjo persikėlęs į vyrų krepšinį, tai Edgaras Ulanovas į viršų žygiavo po truputį.

198 cm ūgio puolėjas 16-mečių čempionate nebuvo tarp ryškiausių žaidėjų – jis vidutiniškai pelnė po 5,5 taško ir atkovojo po 2,4 kamuolio. Aštuoniolikmečių pirmenybėse jo rodikliai kilo iki 7,9 taško ir 3,7 atkovoto kamuolio, devyniolikmečių – 11,3 taško ir 3,3 kamuolio, o dvidešimtmečių čempionato pasirodymą (14,3 taško ir 5,4 atkovoto kamuolio) vainikavo vieta tarp penkių geriausių čempionato žaidėjų.

Panašiai Edgarui sekasi ir vyrų krepšinyje. 2010 metais jis sudarė kontraktą su „Žalgiriu“ ir šiam klubui be pertraukų priklauso iki šiol.

Visgi debiuto stipriausioje Lietuvos komandoje jam teko palaukti, o pirmuosius metus jis žaidė dublerių ekipoje NKL pirmenybėse. 2011-2012 metų sezone lengvasis krašto puolėjas debiutavo LKL, kuomet papildė Kauno „Baltus“. Pirmajame savo sezone tuomet 19-os metų buvęs Ulanovas rinko po 9 taškus, 3,5 atkovoto kamuolio ir 10,8 naudingumo balo.

Kitą sezoną kaunietis vėl nesulaukė šanso žaisti „Žalgiryje“ ir tobulėjo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ bei Panevėžio „Lietkabelio“ komandose. 

2013-2014 metų sezone Ulanovui „Žalgiryje“ ir toliau nebuvo vietos, tačiau jis turėjo puikų sezoną Klaipėdos „Neptūne“. Puolėjas buvo išrinktas geriausiu VTB Vieningosios lygos jaunuoju krepšininku, o LKL pateko į finalą, kuriame susigrūmė su „Žalgiriu“.

„Neptūnas“ po puikaus sezono iškopė į Eurolygą ir Ulanovui svarbią rolę matė kito sezono komandoje, tačiau puolėjas troško tik vieno – vilkėti „Žalgirio“ marškinėlius. Taip ir įvyko.

Debiutiniame sezone Eurolygoje krepšininkas rinko po 5,4 taško, antrajame jo rodikliai padidėjo iki 6,3 taško ir 4,5 atkovoto kamuolio, praėjusį sezonas puolėjas rinko po 7,7 taško ir 3,3 atkovoto kamuolio, o šiemet pelno po 8,9 taško, atkovoja po 5 kamuolius, atlieka po 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir surenka po 12,8 naudingumo balo.

Per šiuos metus „Žalgiris“ po truputį kilo Eurolygoje, o prie to vis tobulėjančiu žaidimu gerokai prisidėjo ir Ulanovas.

Pastarąjį sezoną Ulanovas tapo naudingiausiu tiek Karaliaus Mindaugo taurės, tiek ir Lietuvos krepšinio lygos finalo MVP. Vasarą puolėjas debiutavo Lietuvos rinktinėje Europos čempionate, o šį sezoną Eurolygoje rodo geriausius rodiklius. Dabar yra tas metas, kai Ulanovas rodo geriausią krepšinį savo karjeroje.

Nuotr. M.Baranauskas

3. Arnas Butkevičius (Vilniaus „Lietuvos rytas“)

2010 metais Arnas Butkevičius jau žaidė stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau dar nebuvo pasirodęs jaunimo rinktinėje. Butkevičius nacionalinėje komandoje debiutavo tik 2011 metų pasaulio devyniolikmečių čempionate, kuomet rinko po 7,1 taško, 3 atkovotus kamuolius ir 1,6 rezultatyvaus perdavimo.

Dvidešimtmečių čempionate puolėjas savo rodiklius padidino iki 8,4 taško, 3,8 kamuolio ir 2 rezultatyvių perdavimų. Prieš šį čempionatą jis jau žaidė solidų sezoną LKL Vilniaus „Sakalų“ gretose (10,2 taško, 4 atk. kam., 2 rez. perd., 12.4 naud. bal.).

Butkevičius buvo papildęs Kauno „Žalgirį“, tačiau šioje komandoje taip ir nedebiutavo. Jis 2012-2013 metų sezono pradžioje buvo paskolintas Panevėžio „Lietkabeliui“, o po Naujųjų metų, 2013 metų kovo mėnesį persikėlė į Klaipėdos „Neptūną“ bei čia praleido daugiau nei puspenktų metų.

2014 metais baigėsi 197 cm ūgio Butkevičiaus ir „Žalgirio“ sutartis, o tuomet puolėjas jau pats sudarė dvejų metų kontraktą su Klaipėdos „Neptūnu“.

2016 metais puolėjas dar kartą su „Neptūnu“ pasirašė dvejų metų sutartį, tačiau viso kontrakto laikotarpio uostamiestyje neišbuvo. To priežastis buvo ne tik laiku nemokamas „Neptūno“ atlyginimas, bet ir puikus paties Arno žaidimas.

Pastaraisiais sezonas Butkevičių kankino viena po kitos sekusios traumos, tačiau šiemet jis išsigydė visus skaudulius ir atrodo puikiai. Butkevičius LKL renka po 10,4 taško, 5,9 atkovoto kamuolio, 3,4 rezultatyvaus perdavimo, 2,6 perimto kamuolio ir 18,9 naudingumo balo. FIBA Čempionų lygoje jo rodikliai siekė 13,1 taško, 6,9 sugriebto kamuolio, 4 rezultatyvius perdavimus, 2,3 perimtus kamuolius ir 18,6 naudingumo balo.

Toks jo žaidimas lėmė persikėlimą ir patekimą į Lietuvos rinktinę pasaulio čempionato atrankoje, ir prasibrovimą į Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei ilgalaikį 3,5 metų kontraktą. Po penkerių metų pertraukos žaisti į Vilnių sugrįžęs Butkevičius ir vėl užsibus viename mieste, o rodomas įspūdingas žaidimas jam turėtų padėti įsitvirtinti ir „Lietuvos ryte“.

Butkevičius „Lietuvos ryte“ sutiko ne vieną pažįstamą veidą, o su dviem naujais komandos draugais jis rungtyniavo ir jaunimo rinktinėse.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Lukoševičius

4. Rokas Giedraitis (Vilniaus „Lietuvos rytas“)

Rokas Giedraitis, kaip ir Butkevičius, į Lietuvos jaunimo rinktinę prasibrovė tik 2011 metais. Debiutas pasaulio 19-mečių čempionate nebuvo sėkmingas, o treneriai Roku pasitikėjo tik dvejose rungtynėse. 

Po kuklaus Giedraičio žaidimo nemažai žmonių kalbėjo, jog šis puolėjas į rinktinę pateko tik dėl tėčio Roberto Giedraičio, kuris buvo trenerio Kazio Maksvyčio asistentas. 2012 metų Europos jaunių čempionate Giedraitis ir vėl neišsiskyrė, kuomet vidutiniškai pelnė po 3,2 taško.

Visgi vėlyvo brendimo Giedraitis nepasidavė ir sugebėjo parodyti savo talentą. 2012-2013 metų sezone jis papildė „Mažeikių“ komandą ir NKL dominavo rinkdamas po 17,4 taško, 3,7 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius bei 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

Toks jo žaidimas lėmė debiutą LKL. 2013 metais „Šiaulių“ marškinėlius apsivilkęs puolėjas jau pirmajame sezone stipriausioje Lietuvos lygoje rinko po 11,5 taško, atkovojo po 2,4 kamuolio ir atliko po 1,4 rezultatyvaus perdavimo.

Po tokio sezono į 200 cm ūgio Giedraitį dėmesį atkreipė Vilniaus „Lietuvos rytas“, sudaręs kontraktą pagal formulę 3+1. Visgi į Vilnių Giedraitis neskubėjo ir dar vienerius metus žaidė Šiauliuose, kuriuose LKL rinko jau po 15,2 taško. 2015-2016 metų sezone Giedraitis debiutavo „Lietuvos ryte“, tačiau vasarį buvo paskolintas „Šiauliams“. Per šį sezoną atletas LKL pelnydavo po 11,1 taško.

Nuo praėjusio sezono pradžios iki pat dabar Giedraitis be pertraukų žaidžia Vilniaus klube ir šiuo metu rodo geriausią savo krepšinį.

Šį sezoną puolėjas LKL vidutiniškai pelno po 11,1 taško, atkovoja po 3,1 kamuolio ir atlieka po 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Europos taurėje jo skaičiai dar geresni – 13,1 taško, 2,9 atkovoto ir 1,6 perimto kamuolio.

Puolėjas jau kelis metus bandė patekti į Lietuvos rinktinę, tačiau visais atvejais vienas pirmųjų turėdavo palikti nacionalinę komandą. Krepšininkui debiutuoti rinktinėje, kaip ir Butkevičiui, pavyko per pasaulio čempionato atranką.

Tiesa, dabar Giedraičio laukia dar vienas iššūkis. Į „Lietuvos rytą“ atvyko jo pozicijos žaidėjas Butkevičius, kuris Roką nukonkuravo tiek jaunimo rinktinėse, tiek ir lapkritį vykusiose dvejose pasaulio čempionato atrankos rungtynėse.

Nuotr. Fotodiena.lt

5. Žygimantas Skučas (Panevėžio „Lietkabelis“)

Žygimantas Skučas jaunimo rinktinėse praleido tik šešiolikmečių čempionatą. Aštuoniolikmečių pirmenybėse sunkusis krašto puolėjas rinko po 8,3 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio, devyniolikmečių – 7,8 taško ir 3,3 kamuolio, o dvidešimtmečių – 9,6 taško ir 4,1 kamuolio.

Skučas LKL debiutavo po dvidešimtmečių čempionato ir iškart sužaidė kol kas geriausią savo sezono LKL pirmenybėse. Tuomet jis Kauno „LSU-Baltų“ gretose vidutiniškai rinko po 14,2 taško, 5,2 kamuolio ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

2014-2015 metų sezone 201 cm ūgio Skučas pirmąjį kartą paliko Kauną, kuomet išvyko į Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Pirmąjį sezoną Pasvalyje puolėjas pelnė po 5,6 taško ir atkovojo po 3,6 kamuolio, o antrąjį fiksavo 8,7 taško ir 4,9 sugriebto kamuolio vidurkius.

Praėjusį sezoną Skučas žengė kol kas didžiausią žingsnį savo karjeroje – papildė Europos taurėje rungtyniaujantį Panevėžio „Lietkabelį“. Šiame turnyre atletas rinko po 9,2 taško, o LKL pirmenybėse, kuriose Skučas pirmą kartą žaidė finale, kovingasis puolėjas įmetė po 7 taškus ir atkovojo po 3 kamuolius.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Lukoševičius

6. Egidijus Mockevičius (Vilniaus „Lietuvos rytas“)

Egidijus Mockevičius jaunimo rinktinėse praleido tik jaunučių čempionatą, kuriame Valančiūno dublerio pareigas vidurio puolėjo pozicijoje užėmė 215 cm ūgio Tomas Urbonas.

Mockevičiaus vaidmuo didėjo su kiekvienais metais. 18-mečių čempionate 208 cm ūgio centras pelnė vos po 0,6 taško, po metų jau metė po 3,6 taško ir atkovojo po 3,6 kamuolio, o dvidešimtmečių čempionate, kuriame nežaidė Valančiūnas, Mockevičius jau pridėdavo po 7,3 taško, 5,1 atkovoto kamuolio ir 10 naudingumo balų.

Po jaunimo rinktinių Mockevičius pasuko už Atlanto, kur įstojo į Evansvilio universitetą. NCAA pirmenybėse centras kasmet gerino savo rezultatus, o paskutinį sezoną pelnė po 15,7 taško ir atkovojo po 11,5 kamuolio.

Mockevičius 2016 metais NBA naujokų biržoje savo pavardės neišgirdo, todėl savo karjerą pradėjo NBA Plėtojimosi lygoje. Praėjusį sezoną per 35 mačus „Long Island Nets“ komandoje vidurio puolėjas vidutiniškai pelnė po 7,8 taško, atkovojo po 5,1 kamuolio ir atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

Šio sezono pirmoje pusėje Mockevičius negali žaisti dėl peties traumos, tačiau jau po Naujųjų metų turėtų būti įtrauktas į Vilniaus „Lietuvos ryto“ rotaciją. Su šiuo aukštaūgiu „Lietuvos rytas“ rudenį sudarė trejų metų kontraktą.

Tai jau trečiasis 1992 metų kartos krepšininkas, kuris šiuo metu yra „Lietuvos ryte“.

Nuotr. FIBA.com

7. Vytenis Čižauskas (Tartu „Ulikool“)

Vytenis Čižauskas tarp visų šio reitingo krepšininkų anksčiausiai debiutavo LKL – būdamas vos 16 metų jis jau buvo pakviestas į Kauno „Žalgirį“.

Įžaidėjas iš Rumšiškių jaunimo rinktinėse dažnai buvo įvardijamas kaip antras svarbiausias žmogus po Valančiūno. 16-mečių čempionate Čižauskas vidutiniškai rinko po 15,3 taško ir net buvo rezultatyvesnis už JV (14,3 taško).

18-mečių čempionate atakų organizatorius pelnė po 9 taškus, sugriebė po 5,3 kamuolio ir atliko po 5,7 rezultatyvaus perdavimo, 19-mečių pirmenybėse fiksavo 13 taškų, 5,7 kamuolio ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo, o 20-mečių – 12,6 taško, 6,2 kamuolio ir 4,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.

Jaunystėje savo ateitį su „Žalgiriu“ susiejęs 188 cm ūgio įžaidėjas buvo skolinamas Kauno „Aisčių“ (LKL) ir„Žalgirio-Sabonio mokyklos“ (NKL) komandoms, taip pat Kėdainių „Nevėžiui“ ir Valjadolido „Blancos de Rued“ ekipai iš Ispanijos.

Po sezono Ispanijoje, 2013 metų vasarą, Čižauskas buvo pakviestas į Lietuvos rinktinės stovyklą. Debiutavęs rinktinėje, Čižauskas nacionalinę komandą paliko vienas paskutinių ir pats teigė, kad pasisėmė daug patirties.

Žaisti į „Žalgirį“ Čižauskas grįžo 2013 metų rudenį, kuomet ekipą sezono pradžioje treniravo Iliasas Zouros, o nuo spalio mėnesio – Gintaras Krapikas.

Čižauskas konkuravo su pajėgiais įžaidėjais Šarūnu Jasikevičiumi ir Justinu Dentmonu. Įsitvirtinti komandoje Vyteniui nepavyko. Jis LKL vidutiniškai pelnė po 4,3 taško ir atliko po 2,1 rezultatyvaus perdavimo, o Eurolygoje mesdavo po 2,3 taško. Tai buvo vienintelis sezonas, kuomet Čižauskas rungtyniavo Eurolygoje.

Vėliau Vytenis rungtyniavo silpnesnio kalibro komandose: „Lietkabelyje“, Valmieros „Valmiera/ORDO“,  Krailsheimo „Merlins“, Prienų–Birštono „Vytaute“, o šį sezoną žaidžia Estijos lygos Tartu „Ulikool“ gretose.

Estijos lygoje per 3 rungtynes įžaidėjas vidutiniškai įmeta po 22,7 taško, o BBL renka po 17 taškų.

Nuotr. Facebook.com
 

8. Rolandas Jakštas (Kasereso „Ciudad del Balocesto“)

Rolandas Jakštas – vienas iš šešių šios kartos krepšininkų, nepraleidusių nė vieno jaunimo čempionato. Visgi ir jaunimo krepšinyje jis pernelyg neišsiskyrė. Geriausiai jam sekėsi 19-mečių pasaulio pirmenybėse, kuomet jis pelnydavo po 5,1 taško ir atkovodavo po 2,5 kamuolio.

Jakštas savo karjeros pradžioje žaidė LKL komandose: 2010-2014 metų laikotarpiu gynė „Kauno“, Kėdainių „Nevėžio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ garbes.

Geriausiai jam sekėsi 2012-2013 metų sezone „Nevėžyje“, kuriame sunkusis krašto puolėjas vidutiniškai rinko po 5,7 taško ir 3,8 atkovoto kamuolio.

2014 metais Jakštas persikėlė į Ispanijos antrosios lygos Kasereso „Ciudad del Balocesto“ komandą, kurioje praleido du sezonus.

2016 metais puolėjas sugrįžo į Lietuvą ir apsivilko Utenos „Juventus“ marškinėlius. Vis dėlto jo žaidimas trenerių netenkino ir Jakštas buvo paskolintas Prancūzijos trečiosios lygos Bišvilerio „Gries/Oberhoffen“ komandai.

Praėjusią vasarą „Juventus“ nusprendė nepratęsti sutarties su Jakštu, o puolėjas panoro sugrįžti į Ispanijos antrosios lygos Kasereso komandą, kurioje šį sezoną renka po 10,6 taško, atkovoja po 4,7 kamuolio ir atlieka po 1 rezultatyvų perdavimą.

Nuotr. D.Lukšta

9. Dovydas Redikas („Jonava“)

Dar vienas didžiules perspektyvas turėjęs 1992 metų kartos krepšininkas – Dovydas Redikas. Šis krepšininkas buvo jauniausias rinktinėje ir tik prieš kelias dienas paminėjo 25-ąjį savo gimtadienį.

192 cm ūgio gynėjas geriausiai atrodė pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate, kuriame rinko po 12 taškų, atkovojo 4,9 kamuolio ir atliko po 3,1 rezultatyvaus perdavimo.

Tuomet šis krepšininkas buvo drąsiai įtraukiamas į šios kartos geriausių žaidėjų penketuką, tačiau jau kitais metais, dvidešimtmečių pirmenybėse, jo vidurkiai krito iki 8,9 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 3 rezultatyvių perdavimų.

Vieša paslaptis, kad Rediko karjerai koją kišo paties gynėjo drausmės problemos.

Redikas LKL debiutavo dar būdamas 18 metų ir Vilniaus „Perlo“ komandoje rinko po 5,7 taško. Kitą sezoną, 2011-2012 metais, gynėjas jau apsivilko Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius bei rungtyniavo kartu su Jonu Valančiūnu.

Redikas „Lietuvos ryte“ žaidė kiek daugiau nei dvejus metus ir atliko atsarginio krepšininko vaidmenį (vid. po 3 taškus), o tuomet buvo paskolintas Pasvalio „Pieno žvaigždėms“.

2014 metais gynėjas persikėlė į Rygos „Barons“ ir pradėjo legionieriaus karjerą. Pirmoji stotelė užsienyje truko trejas rungtynes, o su gynėju buvo atsisveikinta komandai pranešant, kad išsiskyrė lietuvio ir klubo požiūris į komandinį žaidimą. Tuomet Redikas papildė Jėkablio ekipą, tačiau buvo atleistas po keturių mėnesių.

2015 metais Rediku patikėjo Nerijus Zabarauskas, gynėją pasikvietęs į Šakių „Vytį“. NKL pirmenybėse Redikas demonstravo įspūdingą statistiką, rinkdamas po 21,1 taško ir 23,1 naudingumo balo.

Po tokio debiuto NKL Redikas sulaukė pasiūlymo iš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ bei sugrįžo į stipriausią Lietuvos lygą. Sezonas LKL buvo baigtas fiksuojamu 4,3 taško vidurkiu ir vienerių metų diskvalifikacija iš lygos už žaidėjo deklaracijos nusižengimą.

Praėjusį sezoną Redikas persikėlė į Graikijos antrosios lygos Arkadijos SEFA komanda ir po trejų metų pertraukos viename klube sužaidė visą sezoną. Graikijoje atakuojantis gynėjas pelnė po 16,5 taško, atkovojo po 4,2 kamuolio ir atliko po 4,2 rezultatyvaus perdavimo.

Vasarą buvo paskelbta apie Graikijos antrosios lygos Larisos „Ermis“ komandos ir Rediko sutartį šiam sezonui, tačiau galiausiai sportininkas ekipoje nedebiutavo dėl jį persekiojančių problemų. Šiuo metu krepšininkas dėl įtarimų vagystėmis dalyvauja teismo procese, todėl negali palikti Lietuvos.

Gynėjui šansą suteikė „Jonavos“ komanda. Šiandien krepšininkas debiutavo šiame klube, kuris varžosi NKL.

10. Tautvydas Sabonis (Kasteljono TAU)

Tautvydas Sabonis žaidė visuose jaunimo čempionatuose, o geriausią asmeninę statistiką fiksavo jaunučių pirmenybėse (3,4 taško ir 3,4 atkovoto kamuolio).

203 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas įsitvirtino Ispanijoje, kurioje jau šeštąjį sezoną žaidžia antrosios lygos komandose.

2012-2015 metais atletas rungtyniavo Malagos „Clinicas Rincon“ komandoje, vėliau gynė Maljorkos ir La Korunjos klubų garbę, o šį sezoną papildė Kasteljono TAU ekipą.

Ispanijos antroje lygoje puolėjas per 25 minutes įmeta po 8,4 taško, atkovoja po 6,8 kamuolio ir atlieka po 2,7 rezultatyvaus perdavimo.

Nuotr. D.Lukšta

11. Evaldas Aniulis (Kauno KTU)

Evaldas Aniulis praleido tik 2011 metų pasaulio 19-mečių čempionatą. Geriausiai jam sekėsi debiutas rinktinėje jaunučių pirmenybėse, kuomet ankstyvo brendimo gynėjas vidutiniškai gaudavo žaisti po 21 minutę ir pelnydavo po 2,9 taško, atkovodavo po 3,6 kamuolio bei atlikdavo po 1 rezultatyvų perdavimą.

190 cm ūgio Aniulis visą karjerą žaidžia NKL komandose. 2012 metais atakuojantis gynėjas papildė „Mažeikių“ ekipą, kurioje vidutiniškai per 26 minutes rinko po 6,5 taško, 3 atkovotus kamuolius ir 4 rezultatyvius perdavimus.

Vėliau jis pusketvirto sezono žaidė Jonavos komandoje, kurioje išlaikė panašius rodiklius. Praėjusio sezono viduryje Aniulis persikėlė į Raseinių „Rasų“ klubą, o šį sezoną apsivilko NKL autsaiderės Kauno KTU aprangą.

Šiame klube Aniulis vidutiniškai per 18 minučių įmeta po 4,5 taško, atkovoja po 3,7 kamuolio bei atlieka po 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

Nuotr. NKL

12. Deividas Pūkis (baigė karjerą)

Deividas Pukis taip šovė į viršų aštuoniolikmečių pirmenybėse, kad jį iškart buvo pradėta lyginti su Arvydu Macijausku.

15,8 taško (60 proc. dvit., 46,7 proc. trit.), 4,2 atkovoto kamuolio vidurkiais bei žudančiais tritaškiais Pukis užsitarnavo itin perspektyvaus krepšininko vardą. Toks jo pasirodymas lėmė vietą simboliniame 18-mečių čempionato geriausių krepšininkų penketuke.

Atakuojantis gynėjas greitai iškilo Lietuvos krepšinio padangėje, tačiau greitai ir prigeso dėl nuolatinių traumų. Jos gynėją pagavo jau 2011 metų pradžioje, kuomet jam trūko Achilo sausgyslė.

2011 metų pasaulio pirmenybėse jo vidurkiai krito iki 5 taškų (33,3 proc. tritaškiai), o dvidešimtmečių Europos čempionate – iki vos 1,7 taško (22,2 trit.).

2011-2012 metų sezone Pukis LKL rinko po 5,1 taško ir atkovojo po 1,7 kamuolio. Kitą sezoną jis išvyko į Hueskos „Penas“ ekipą ir antroje Ispanijos lygoje pelnė po 2,7 taško.

2013-2014 metų sezone atakuojantis gynėjas persikėlė į gimtojo miesto Šilutės komandą. NKL Pukis pasiekė 7,8 taško ir 4,1 atkovoto kamuolio vidurkius.

Dėl nuolatinių traumų Pukis priaugo papildomo svorio ir 2014-2015 metų sezone „Šilutės“ gretose jau žaisdavo net sunkaus krašto puolėjo pozicijoje. Tuomet krepšininkas dar pelnydavo po 5,6 taško.

Sezono pabaigoje Pukis dar persikėlė į Prienų-Birštono „Vytautą“, kuriame sužaidė 10 rungtynių ir įmesdavo po 1,6 taško. Šioje komandoje jis ir baigė savo trumpą krepšininko karjerą.


Rodyti komentarus
2017-12-17 14:17
UTOPIJA
Jeigu kam nors rimtai rupetu jaunimo krepsinis tai nei vienas talentingas zaidejas is Lietuvos netrintu suoleliu svetimose salyse o butu surasti geriausi treneriai ir is ju daromi puikus zaidejai todel paskui nereiketu verkslenti kad nera kam atstovauti Lietuvai !
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 22:59
2
Is 1992ais gimusiu dar paminetinas geriausias siemetinis Ball padejejas Eigirdas Zukauskas
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 15:50
klaida
Blogai, kad per daug zaideju sukisa zaisti po krepsiu nuo jaunimo rinktiniu, juk Skucas, T. Sabonis, galejo zaisti gynejais, lengvaisiais krastais, o jei po to butu isauge i 210+cm stumtusi po krepsiais ir butu siuolaikiniai aukstaugiai, arba liktu universalus zaidejai.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 15:06
Gaila
Gaila, kad pukio karjera taip susikloste, tikrai nepasiseka. Turejo but geras

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 09:56
Lol
O lur Skučas? Pamiršot

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 08:20
Cha
Is Giedraicio irgi nieko ispudingo. Butkevicius tikrai geresnis

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-12-16 01:53
TTT
Valanciunas nebera geriausias Lietuvos krepsininkas. Juo esa Sabonis.
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 23:38
Anonimas
Geras straipsnis. Gaila del Pukio, is dalies ir Rediko (taip, pats kaltas), bet dziugu del Ulanovo, Giedraicio, kurie jaunime neatrode daug zadanciai.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 22:15
Adekvatus
Pukis norgei pachalina, na nieko nenpadarysi. Yra kaip yra..
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 21:59
Alabama
Pukis buvo tikriausiai arciausiai prie daugiausiai zudanciu,nerealus bicas.Ule jau uztarnavo savo reitinga ir tikrai dar tobules ir sekantis Rokas gynyboje jis tvirtas o ir puolime ne statistas.toks mano top 3

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 21:14
iuy
Siaip tikrai talentinga karta buvo, bet dauguma turbut per mazai dirbo ar tiesiog suzvaigzdejo. Atsimenu pukis, redikas, cizauskas kai vare bet nieko neliko is ju, o atsarginiais buve ulanovas, butkevicius, giedraitis, mockevicius sunkiu darbu pasieke lietuvos elita, apskritai dar ziauriai gerai atsimenu ta 2010 u18 finala vilniuje pries rusus, kai buvo lengvas pasivaiksciojimas su jv priesaky
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 20:36
djgaffer
Iš čia paminėtų pirmi šeši pasiekė daugiausiai.O kai iš vienos kartos net pusė žaidėjų pasidaro geras karjeras,tai jau yra labai gerai.Aišku,didžiausi nusivylimai tai Redikas su Čižausku.Tiek į juos dėta buvo vilčių,bet Čižas trankosi pro antrarūšes lygas,o Redikas išvis nusivažiavęs iki dugno.Labiausiai gaila tai Pukio.Toks geras snaiperis buvo,tiek tritaškių primesdavo,po JV jaunimo tarpe tarp sirgalių turbūt buvo antras mėgstamiausias žaidėjas.Bet gaila,kad traumos pabaigė jo karjerą.O ranką neeilinę turėjo.Bet ir taip nemažai gerų žaidėjų išaugo,tai galima tuo pasidžiaugti.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
-1
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 20:15
o buvo daug zadantys
Siaip Ulanovas nebuvo ryskiausias padejejas , geriausi buvo Cizauskas , Pukis , Redikas , na ir poto ejo Ulanovas , bet gyvenimas keiciasi , galvojau is sios kartos bus daugiau auksto lygio zaideju , deja be Valanciuno daugiau nera ka isskirti , na taip , dar kazkiek yra Ulanovas , bet jis nera vedantysis zaidejas . Kazkiek dar Butkevicius ir Giedraitis kvepuoja , gaila Puki traumos suvalge.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
+1
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 20:10
Lemputė>Elektros
Prie Vievio kioska turi,sako geri ten koncervuoti arbuzai?

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2017-12-15 19:43
Elektros
Matai pūkis karjerą baigė įdomu iš ko gyvena net pinigų nespėjo užsidarė

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 15

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas