Edgaras Ulanovas po pergalingų rungtynių su Pirėjo „Olympiakos“ nesureikšmino Graikijos ekipos netekčių, dėkojo sirgaliams bei tikino, jog šiandien žalgiriečiai viską turėjo pasiimti patys ir nieko ant lėkštutės padėta nebuvo.
Foto galerija
– Kokios mintys apie rungtynes?
– Smagu, jog laimėjome, nepaisant to, jog jie neturėjo kelių pagrindinių žaidėjų. Kaip matėte, lengva nebuvo. Jų komanda yra geriausiai besiginanti Eurolygoje, tikrai turėjome daug problemų. Lemiamais momentais padarėme vaikiškų klaidų gynyboje, už kurias buvome nubausti, taip pat susidarė įspūdis, jog pralaimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių. Rungtynių pabaigoje sumažinome penketuką, jie atsakė tuo pačiu ir mums tai pasiteisino labiau, nes žinojome jų stipriąsias puses, kurias turėjome sustabdyti. Būtent dėl to ir laimėjome. Na ir žinoma, puiki sirgalių armija, kuri padėjo pasiekti dar vieną pergalę.
– Pačiam pirmuosius taškus pavyko pelnyti tik ketvirtajame kėlinyje. Ar tai „Olympiakos“ gynybos nuopelnas, ar toks buvo žaidimo planas?
– Taškus norėjau pelnyti ir anksčiau, bet neskubinau įvykių. Kantriai laukiau bei galvojau, kad gali ateiti tas momentas, kai galėsiu pelnyti pirmuosius taškus. Tačiau jie taip pat gerai gynėsi, galima jiems duoti nuopelnų už tai. Žaisti prieš „Olympiakos“ nėra lengva, visgi tai komanda sudaryta iš atletiškų, fiziškai stiprių krepšininkų. O kaip ir minėjau, jie yra geriausiai besiginanti komanda Eurolygoje. Taip, Artūras (Milaknis) mus patraukė svarbiais momentais, pataikydamas tritaškius, kas taip pat buvo vienas iš faktorių, nulėmusių pergalę.
– Kas nutiko antakiui ir kodėl buvote toks piktas?
– Buvau piktas, nes rungtynėse buvo daug kontakto, daug kovos. Ir atrodo, jog mes kažką pasakome – gauname techninę, dar koks 50/50 epizodas ne į mūsų pusę, emocijos sukyla. Galbūt reikia stengtis valdytis, bet tame momente, kai prakirto antakį, pratrūkau. Vis tik nieko rimto nebuvo ir norėjau sugrįžti kuo greičiau į aikštelę.
Rungtynių žaidėjas
– 10 pergalių pirmajame rate. Kaip vertinate tokį pasirodymą?
– Tikrai geras rezultatas. Šita 5 pergalių iš eilės serija taip pat maloni ir džiugina mus. Bet Belgrado „Crvena Zvezda“ praėjusiame sezone turėjo dar geresnę seriją, o viskas baigėsi tuo, jog net nepateko į aštuonetą. Tai, manau, yra labai geras pavyzdys. „Crvena Zvezda“ sezono gale pradėjo šlubuoti, buvo traumų, kažkas nepasisekė. Taigi, jeigu norime išeiti į kitą etapą, nereikia žiūrėti į dabartį. Kiekvienoms rungtynėms reikia ruoštis ir nusiteikti atskirai, kabintis nagais ir nesvarbu, ar vienu tašku ar daugiau, bet reikia stengtis laimėti.
– Antroje rungtynių pusėje ne tik pelnėte pirmuosius taškus, bet ir pirmą kartą metėte į krepšį. Ar tokie dalykai neveikia psichologiškai?
– Kaip ir sakiau, aš neskubinau įvykių. Nebuvo gerų progų, nenorėjau skubėti. Rungtynės – taškas į tašką, norisi sužaisti protingiau, geriau išlaukti savojo šanso, nei mesti neparuoštą metimą. Jie dažnai keisdavosi ir itin dažnai mūsų aukštas krepšininkas atsirasdavo šalia jų žemo, o prie manęs atsistodavo panašaus ūgio oponentas, tai nebuvo tokios persvaros. Man šiandien tereikėjo išlaukti ir nemanau, jog tai pirmasis kartas mano karjeroje, kai taškus pelniau rungtynių pabaigoje, tačiau nemanau, jog ir paskutinis.
– Ketvirtajame kėlinyje vos neįžengėte į aikštę kaip šeštasis žaidėjas. Turbūt treneris turėjo šiek tiek priekaištų?
– Įvyko visiškas nesusipratimas. Man liepė greitai nusivalyti kraują, nes nebūtų leidę žaisti ir nepamačiau, jog mane pakeitė. Vėliau sakiau komandos draugams, kodėl jūs tylite, bet gerai, jog niekas nepamatė.
– Pirmą kartą šiame sezone „Žalgirio“ arena buvo visiškai užpildyta. Koks jausmas žaisti tokioje atmosferoje?
– Fantastika. Dar kai laimime prieš tokią komandą. Charakteriu iškovota pergalė, nes nieko lengvo šiandien jie mums nedavė. Viską reikėjo pasiimti patiems, turėjome laikytis disciplinos. Manau, jog tas buvimas kartu lemiamais momentais ir pakreipė rungtynes mūsų naudai. O kai stengiesi ir kovoji, fanai to stimulo prideda tik dar daugiau.