Su gimtadieniu, Lietuva: 100 Lietuvos krepšinio svarbiausiųjų

Jonas Miklovas
Jonas Miklovas
„BasketNews.lt“
2018-02-16 09:00
Nuotr.:

Lietuvos respublika ir krepšinis beveik visą laiką žengia koja kojon. 1918 metų vasario 16-ąją paskelbus Nepriklausomybę, jau po trejų metų neoficialiai pradėtas žaisti krepšinis, o jo oficiali gimimo data – 1922 metų balandžio 23 diena.

Skambios pergalės prieš antrąjį pasaulinį karą oranžinio kamuolio sportą pavertė šalies pasididžiavimu ir nacionalinės tapatybės simboliu. Sovietų okupacijos laikotarpiu tai tapo kovos su agresoriumi simboliu, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais – žinios apie šalį paskelbimo įrankiu.

Individualūs ir komandiniai laimėjimai krepšinio aikštelėse išskiria nykštukinę, 3 milijonų tautą, visame pasaulyje.

Krepšinyje Lietuva turi 7 olimpinius čempionus (5 vyrus ir 2 moteris), 9 pasaulio čempionus (5 moteris ir 4 vyrus), 61 Europos čempioną (42 vyrus ir 19 moterų). Dar daugiau – kitų spalvų medalių laimėtojų. Gausybę jaunimo čempionatų prizininkų. Klubinių varžybų čempionų.

Krepšininkų pergalės yra ledkalnio viršūnė viso darbo, kuris atliekamas nuo vaikų trenerių iki federacijos vadovų. Krepšinis Lietuvoje – tai milžiniška industrija, įdarbinanti tūkstančius žmonių ir generuojanti milijonus eurų pajamų.

Prie krepšinio sėkmės Lietuvoje per tą šimtmetį prisidėjo daugybė žmonių. Tinklalapis „BasketNews.lt“ išrinko 100 svarbiausiųjų, kurie sodino tą daigą, pureno žemę ir ją laistė, augino ir saugojo nuo kaitrios saulės bei beriančio lietaus, kurie nokino ir skynė vaisius bei jais dalijosi su kitais.

Šiame sąraše – krepšininkai, treneriai, teisėjai, vadovai, rėmėjai, žurnalistai ir tiesiog krepšinio entuziastai, kurių nepailstamas darbas iškėlė Lietuvos krepšinį iki aukščiausių viršukalnių visame pasaulyje. Jame iš tiesų – 101 pavardė – Gedvydas ir Jonas Vainauskai skaičiuojami kaip vienas.

Tekstas parengtas remiantis keliomis puikiomis knygomis apie krepšinį: „Lietuvos krepšinis“ (2007 m., Stanislovas Stonkus, Algimantas Bertašius, Vytautas Gudelis); „Jie dovanojo Lietuvai krepšinį (2011 m., Stanislovas Stonkus, Mindaugas Balčiūnas, Algimantas Bertašius); „Jie platino ir gilino Lietuvos krepšinio upę“ (2012 m., Stanislovas Stonkus, Mindaugas Balčiūnas, Vladas Garastas); „Lietuvos krepšinio teisėjai“ (2014 m., Juozas Jankauskas).

Pirmieji žingsniai

  • Steponas Darius (1896-1933)
  • Elena Kubiliūnaitė–Garbačiauskienė (1900-1997)
  • Karolis Dineika (1898-1980)

Nors pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes sužaidė vyrai, šią sporto šaką Lietuvoje pirmosios pradėjo kultivuoti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų Steponas Garbačiauskas (1900-1983) rašė: „Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų.“

Jo žmona, Elena Kubiliūnaitė–Garbačiauskienė paruošė pirmąsias krepšinio taisykles lietuvių kalba. Jas moteris gavo iš Latvijos futbolo komandos, kuri 1921 metais viešėjo Kaune ir kolegėms iš Lietuvos pasiūlė pažaisti krepšinį. Kubiliūnaitės–Garbačiauskienės suburtos moterys Kauno Vytauto parke įrengė krepšinio aikštę ir lentas prie krepšių bei tarpusavyje neoficialiai žaisdavo. Kubiliūnaitė–Garbačiauskienė užsiėmė keliomis sporto šakomis, organizavo varžybas, buvo sporto žurnalistė ir pirmoji Lietuvoje krepšinio teisėja moteris.

1922 metais Karolis Dineika išleido pirmąją lietuvišką knygą apie krepšinį „Krepšiasvydis vyrams“. Ją jis išleido sugrįžęs iš Sankt Peterburgo, kur susipažino su nauju žaidimu. Kelios citatos iš Dineikos knygos:

„Krepšiasvydis yra rankinis žaidimas. <…> Žaidėjas ar tai bėgdamas, ar tai žengdamas svaido, gaudo arba sulaikydamas atmuša kamuolį rankomis. <…> Galvą nuleidęs ar paniuręs nebandyk stovėti. Todėl beveik visą žaidimą krūtinė laikoma iškilia.“

Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės sužaistos 1922 metų balandžio 23-ąją ir tai laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Žaidė LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo komanda) ir Kauno rinktinė, o mačą 8:6 laimėjo LFLS, kuriai atstovavo ir Steponas Darius. Jis buvo aktyvus ankstyvosios Lietuvos sporto veikėjas, žaidęs ne tik krepšinį, bet ir futbolą, ledo ritulį, mėtęs ietį, boksavęsis. 1926 metais Darius kartu su Kubiliūnaite–Garbačiauskiene išleido krepšinio taisyklių knygelę „Basketbolo žaidimas ir Lietuvos Sporto Lygos Oficialės Basketbolo Taisyklės“. 1924 metais jis tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Pirmieji laimėjimai

  • Pranas Lubinas (1910-1999)
  • Feliksas Kriaučiūnas (1911-1977)
  • Pranas Talzūnas (1913-1984)
  • Leonas Baltrūnas (1914-1993)
  • Zenonas Puzinauskas (1920-1995)
  • Genovaitė Miuleraitė
  • Juzė Jazbutienė
  • Stefanija Astrauskaitė

Lietuvos vyrų rinktinė 1937 ir 1939 metais tapo Europos čempione, o mažiau akcentuojamas faktas, kad panašiu laimėjimu 1938 metais džiaugėsi ir moterys. Jos Romoje vykusiame pirmajame tokiame čempionate iškovojo sidabro medalius. Į simbolinę geriausių žaidėjų komandą buvo įtrauktos trys lietuvės – Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė ir Stefanija Astrauskaitė, todėl jos visos trys ir išrinktos į šį šimtuką.

Įdomu tai, kad su visais trimis šiais laimėjimais itin stipriai susijęs Feliksas Kriaučiūnas. Jis buvo abiejų vyrų rinktinių treneris ir kapitonas ir tuo pačiu – moterų rinktinės treneris. Kriaučiūno indėlis į tuometines pergales – neišmatuojamas. Po 1937 metų Europos čempionato buvo rašoma: „Didysis mūsų strategas ir taktikas, komandos kapitonas Feliksas Kriaučiūnas, savo sumanumu ir apdairumu nuostabiai sugebėjęs išvesti mūsų vyrus į triumfo pergalę per visas sunkiausias kovas, yra apskritai nekalbus. Jis tik nuolat šypsosi pro siaurus akių plyšius, o pakelti antakiai sudaro nusistebėjimo, netikrumo įspūdį. <…> Į klausimą, ar važiuodamas į čempionatą tikėjosi laimėti, jis nedvejodamas atsakė: „Tikėjausi. Mes turėjome gerų sportininkų, turėjome modernią žaidimo sistemą – kuo kiti mus galėjo nustebinti?“

1939 metų Europos čempionai
1939 metų Europos čempionai
Nuotr. wikipedia.org
Pranas Talzūnas yra abiejų (1937 ir 1939 m.) čempionatų laimėtojas, rezultatyviausias ir geriausias 1937-ųjų pirmenybių žaidėjas.

Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas taip pat yra abiejų pirmenybių čempionai, Lietuvoje gimę ir augę iškilūs tuo meto sportininkai. Per antrąjį pasaulinį karą emigravo ir savo aktyvią sportinę veiklą tęsė užsienyje: Puzinauskas – Vokietijoje, Baltrūnas – Australijoje.

Pranas Lubinas čempionu tapo 1939 metais, kai prie rinktinės prisijungė atvykęs iš JAV. 1936 metais jis su JAV rinktine tapo olimpiniu čempionu. 1939 metais jis buvo antras pagal rezultatyvumą čempionato žaidėjas. Tuo metu jis buvo vienas aukščiausių žaidėjų – 199 cm.

Ankstyvojo sovietmečio lyderiai

  • Stanislovas Stonkus (1931-2012)
  • Kazys Petkevičius (1926-2008)
  • Stepas Butautas (1925-2001)
  • Justinas Lagunavičius (1924-1997)
  • Algirdas Lauritėnas (1932-2001)
  • Jūratė Daktaraitė (g. 1936)
  • Gražina Tulevičiūtė (1934-2014)
  • Genovaitė Sviderskaitė (1924-1973)

Prireikė laiko, kad po karo nustekentoje šalyje atgimtų sportas, tačiau jau šeštojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos krepšininkų vardai skambėjo pasaulyje, nors jie ir atstovavo Sovietų sąjungos rinktinei. Trys Lietuvos krepšininkai 1952 metais iškovojo olimpinių žaidynių Helsinkyje sidabrą: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius. Pastarasis tą patį laimėjimą pakartojo ir 1956, o tada šalia jo buvo kiti du lietuviai – Algirdas Lauritėnas ir Stanislovas Stonkus.

Lagunavičius (1947, 1949, 1951) bei Butautas (1947, 1951, 1953) taip pat tris kartus laimėjo Europos čempionato auksą, Petkevičius (1947, 1953) ir Lauritėnas (1953, 1957) tai padarė du kartus, o Stonkus (1957) – vieną. Butautas buvo rezultatyviausias 1951 metų čempionato žaidėjas (127 taškai per 15 rungtynių).

Justinas Lagunavičius – kairėje, Stepas Butautas – dešinėje. 1945 m. Kauno rinktinė
Justinas Lagunavičius – kairėje, Stepas Butautas – dešinėje. 1945 m. Kauno rinktinė
Nuotr. Akademijos leidybos grupė
Milžiniški šių vyrų pasiekimai ir baigus krepšininkų karjeras. Butautas tapo treneriu ir 1960 bei 1962 metais su SSRS moterų rinktine tapo Europos, o 1959 ir 1964 metais – pasaulio čempionu. 1967-68 ir 1970 m. jis dirbo Kubos moterų rinktinės treneriu.

Stonkus pasuko į akademinį pasaulį, dirbo kūno kultūros institute (dabartinis LSU). Jis buvo dėstytojas, docentas, rektorius, profesorius. Atkūrus nepriklausomybę, Stonkus tapo pirmuoju Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu, taip pat LTOK viceprezidentu (1992-1996 m.). Yra išleidęs daugiau nei tuziną sporto ir krepšinio tematikos knygų.

Petkevičius ir Lagunavičius tapo treneriais, savo gyvenimą paskyrė krepšiniui.

Jūratė Daktaraitė yra 1959 metų pasaulio ir 1960 bei 1962 m. – Europos čempionė. Gražina Tulevičiūtė 1957 metais iškovojo pasaulio čempionato sidabrą. Genovaitė Sviderskaitė yra 12 kartų Lietuvos čempionė, taip pat teisėja ir trenerė. 1961 metais ji tapo pirmąja po karo moterimi, teisėjavusia vyrų krepšinio rungtynėms. Vėliau ji išugdė daugybę Lietuvos rinktinės krepšininkių. Tragiškas jos likimas – moteris su auklėtinėmis 1973 metais užsimušė Prahos oro uoste nukritus lėktuvui.

Daugiau nei vaikų treneriai

  • Vladas Knašius (1927-1976)
  • Raimundas Sargūnas (1931-2002)
  • Stasys Žaliabarštis (g. 1954)
  • Gintautas Žibūda (g. 1958)
  • Jurijus Fiodorovas (g. 1948)
  • Feliksas Mitkevičius (1932-2017)
  • Birutė Jankauskienė (g. 1950)
  • Vydas Virbickas (1948-1998)
  • Ramunė Kumpienė (g. 1968)

Šis skyrius – vienas sudėtingiausių atrinkti. Ir tuo pačiu – vienas gausiausių. Jis atspindi Lietuvos krepšinio pamatą – vaikų trenerius, ir jame esančios 9 pavardės atstovauja tūkstančiams vaikų trenerių, kurie dirba visoje Lietuvoje nuo pat krepšinio atsiradimo. Šie treneriai išsibarstę po visą Lietuvą ir dirba tiek su berniukais, tiek su mergaitėmis. 

Vladas Knašius laikomas Klaipėdos krepšinio gaivintoju. Per jo rankas praėjo Modestas Paulauskas ir Jūratė Daktaraitė, taip pat Valentinas Greičiūnas, Gediminas Budnikas. 

Ramunė Kumpienė
Ramunė Kumpienė
Nuotr. FIBA Europe
Raimundas Sargūnas (Panevėžys) į krepšinį palydėjo Joną Kazlauską, Raimundą Čivilį, Gintarą Leonavičių. Gintautas Žibūda (Marijampolė) – Darių Songailą, Jurijus Fiodorovas (Kaunas) – Arvydą Sabonį, Feliksas Mitkevičius (Kaunas) – Šarūną Jasikevičių ir Žydrūną Ilgauską. 

Stasys Žaliabarštis (Marijampolė) ir Birutė Jankauskienė (Kaunas) yra ilgamečiai mergaičių treneriai, išugdę ne vieną rinktinės žaidėją. Ramunė Kumpienė yra vienintelė trenerė, su Lietuvos merginų jaunių rinktine tapusi Europos čempione (2008). Vydas Virbickas ne tik dirbo su mergaitėmis, bet ir 1994 metais įkūrė Lietuvos moterų krepšinio lygą.

Moterys čempionės

  • Larisa Vinčaitė (g. 1948 m.) – 1971 m. pasaulio čempionė.
  • Ramunė Šidlauskaitė (g. 1961 m.) – 1983 m. Europos ir pasaulio čempionė, 1985 m. Europos čempionė.
  • Vida Beselienė (g. 1956 m.) – 1980 m. olimpinė čempionė, 1983 m. pasaulio čempionė, 1976, 1978, 1980 m. Europos čempionė.
  • Vitalija Tuomaitė (1964-2007) – 1985 ir 1987 m. Europos čempionė, 1988 olimpiados bronza.
  • Lina Dambrauskaitė (g. 1968 m.) – 1997 m. Europos čempionė.

Penkios Lietuvos krepšininkės yra tapusios pasaulio čempionėmis, trys – olimpinių žaidynių prizininkėmis. 1997 metais Lietuvos moterų rinktinė tapo Europos čempione ir šiame sąraše yra dvi tos komandos atstovės – Lina Dambrauskaitė bei Jurgita Štreimikytė.

Teisėjai

  • Romualdas Brazauskas (g. 1960 m.)
  • Virginijus Dovidavičius (1964-2012)
  • Kęstutis Pilipauskas (g. 1958 m.)
  • Juozas Jankauskas (g. 1931 m.)
  • Raimundas Barauskas (g. 1939 m.)

Vos du Lietuvos teisėjai yra švilpę olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose – Romualdas Brazauskas (1992, 1996, 2000, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 1998, 2006, 2010 m. pasaulio čempionatuose) bei Virginijus Dovidavičius (2004 m. olimpinėse žaidynėse, 2006 m. pasaulio čempionate). Pirmasis šiuo metu yra LKL generalinis direktorius, antrojo perspektyvi karjera ir gyvenimas nutrūko dėl onkologinės ligos.

Romualdas Brazauskas
Romualdas Brazauskas
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Kęstutis Pilipauskas – vienas geriausių visų laikų Lietuvos teisėjų, švilpęs Europos čempionatuose ir pasaulio moterų pirmenybėse. Nuo 2013 metų – Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos vadovas.

Juozas Jankauskas buvo vienas ryškiausių arbitrų praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. 1970 m. jis tapo tik antruoju tarptautinę kategoriją po karo gavusiu arbitru Lietuvoje (pirmasis – Stonkus). Nuo 1986 – FIBA techninis komisaras. Išleidęs kelias knygas apie krepšinį, apdovanotas įvairiais ordinais už nuopelnus sportui.

Raimundas Barauskas – FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą. Tarp garsiausių jo mokinių – Pilipauskas ir Dovidavičius.

Rinktinių ir didžiųjų klubų treneriai

Vladas Garastas
Vladas Garastas
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

  • Vladas Garastas (g. 1932) – 1979-1989 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris, 1992-1996 m. Lietuvos rinktinės treneris, Europos čempionato sidabro (1995), bronzos (1989), olimpinių žaidynių bronzos (1992, 1996), pasaulio čempionato sidabro (1990) medalių laimėtojas, LKF prezidentas 2003-2011, LKF garbės prezidentas. Su Kauno „Žalgiriu“ – triskart SSRS čempionas (1985-1987), tarpkontinentinės W. Joneso taurės laimėtojas (1986).
  • Jonas Kazlauskas (g. 1954) – Eurolygos čempionas 1999 m., olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas 2000 m., Europos čempionato sidabro medalių laimėtojas 2013, 2015 m. Su Kauno „Žalgiriu“ – Eurolygos (1999) ir R. Saportos taurės (1998) laimėtojas.
  • Antanas Sireika (g. 1956) – Europos čempionas 2003 metais, olimpinių žaidynių bronzos medalio (2000) laimėtojas kaip trenerio asistentas.
  • Kęstutis Kemzūra (g. 1970) – pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojas 2010 metais.
  • Ramūnas Butautas (g. 1964) – Europos čempionato bronzos medalių laimėtojas 2007 m., pasaulio čempionas su jaunimo rinktine (2005).
  • Dainius Adomaitis – nuo 2017 m. – Lietuvos rinktinės vyr. treneris, kaip žaidėjas – Eurolygos čempionas (1999 m.), Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkas (2000).
  • Kazys Maksvytis (g. 1977) – keturių aukso medalių (2008, 2010-2012) su jaunimo rinktinėmis laimėtojas.
  • Antanas Paulauskas (1928-1995) – treneris, dirbęs su merginomis. Subūrė ir treniravo Vilniaus „Šviesos“, būsimą „Kibirkšties“, moterų komandą. Nuo 1963 m. ėmė burti ir treniruoti Vilniaus „Plastiką“ (būsimą „Statybą“). Šiai komandai vadovavo iki 1975 metų.
  • Vytautas Bimba (1927-2001) – Kauno „Žalgirio“ treneris 1962-1975 m., dukart SSRS prizininkas (bronza 1971, 1973).
  • Rimantas Endrijaitis (g. 1944) – Vilniaus „Statybos“ vyr. treneris 1975-1987 m., 1992-1994 m. SSRS trečiosios vietos laimėtojas (1979).
  • Henrikas Giedraitis (g. 1940) – Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas 1984-1992 m. Treniruodamas Lietuvos jaunimo rinktinę tapo Europos čempionu (1996).
  • Algis Gedminas (1932-2011) – 1962-1981 Vilniaus „Kibirkšties“ vyr. treneris, 5 kartus SSRS čempionatų prizininkas, 1977-1981 m. SSRS moterų rinktinės vienas trenerių.
  • Vydas Gedvilas (g. 1959) – 1996-2002 m. Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris, 1997 m. Europos čempionas.
  • Algirdas Paulauskas (g. 1959) – 1997 m. Europos čempionas kaip Lietuvos moterų rinktinės trenerių štabo narys, 2002-2007 m. Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris.

Funkcionieriai

Šabtajus Kalmanovičius
Šabtajus Kalmanovičius
Nuotr. BasketNews.lt

  • Saulius Vilkas (g. 1940) – treneris, vadovavęs Klaipėdos „Neptūnui“ (1973-1985 m.). Buvo vienas LKL steigėjų, LKL valdybos ir LKF Vykdomojo komiteto narys.  
  • Zigmas Petrauskas – verslininkas, Kauno „Atleto“ vadovas ir savininkas paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. NBA komandoms pardavė net 3 krepšininkus – Žydrūną Ilgauską, Nikitą Morgunovą ir Virginijų Praškevičių.
  • Šabtajus Kalmanovičius (1947-2009) – pagrindinis „Žalgirio“ rėmėjas XX a. dešimtajame dešimtmetyje, čempioniškųjų 1998 ir 1999 m. komandų siela už aikštės ribų. Pasitraukė po triumfo Eurolygoje.
  • Ginas Rutkauskas – ilgametis (1990-2007) Kauno „Žalgirio“ darbuotojas, nuo 1998-ųjų ėjo generalinio direktoriaus pareigas, su šia komanda triumfavo Eurolygoje (1999). Vėliau dirbo Rusijoje (Maskvos „Dinamo“, Rusijos lygos ir Krasnodaro „Lokomotiv“ valdančiuosiuose postuose). Nuo praėjusios vasaros – Bambergo „Brose“ sporto direktorius, vienintelis tokias pareigas Eurolygoje už Lietuvos ribų užimantis lietuvis.
  • Audra Ginelevičienė (g. 1966 m.) – devynerius metus (1991-2000) dirbo „Atleto“ krepšinio klube, o nuo 2000 metų – Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė.
  • Gedvydas (g. 1955) ir Jonas (g. 1981) Vainauskai – ilgamečiai „Lietuvos ryto“ klubo vadovai. Gedvydas – prezidentas, pasitraukęs po skandalo 2017 metais. Komandą formuodavęs jo sūnus dėl asmeninių problemų pasitraukė anksčiau, 2010 metais. Jų valdoma komanda du kartus tapo ULEB taurės čempione (2005 ir 2009 metais), 5 kartus – LKL laimėtoja.
  • Paulius Motiejūnas (g. 1981) – vadybininkas, tapęs Kauno „Žalgirio“ vadovu 2008 metais, pasitraukęs 2011 metais, tačiau sugrįžęs į komandą po Vladimiro Romanovo pabėgimo 2013 metais. Sugebėjo stabilizuoti finansinę situaciją ir panaikinti maždaug 12 mln. eurų skolą.
  • Mindaugas Balčiūnas (g. 1973) – LKF generalinis sekretorius 2007-2013  metais. Jam vadovaujant krepšinio federacijai, Lietuvoje išdygo modernios arenos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, surengtas 2011 metų Europos čempionatas. 2010 metais, radus rėmėją, įsigyta vardinė vieta pasaulio čempionate, kuriame iškovoti bronzos medaliai.
  • Mindaugas Špokas (g. 1975) – nuo 2013 metų – LKF generalinis sekretorius. 2011 metais buvo Lietuvoje vykusio Europos čempionato organizacinio komiteto vadovas.
  • Algimantas Pavilonis (g. 1953) – buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 1994-2003 metais. FIBA komisaras nuo 2004 metų. Ukrainos lygos direktorius 2008-2012 metais. Dabar – LKL teisėjų direktorius.
  • Rimantas Cibauskas (g. 1962) – verslininkas, krepšinio mecenatas. Nuo 2006 metų – Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas, buvęs LKF viceprezidentas, lauko krepšinio aikštelių Klaipėdos krašte statytojas. 
  • Adomas Klimavičius (g. 1948) –  Šiaulių krepšinio veidas. 1994 metais kartu su kolegomis įkūrė „Šiaulių“ krepšinio klubą, kuris 9 kartus laimėjo LKL bronzos medalius. Iki 2017 metų vadovavo šiai komandai.
  • Valentinas Greičiūnas (g. 1938) – ilgametis (1954-1971) Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas, Lietuvos krepšinio federacijos pirmininkas (1971-1979).
  • Aleksas Makulavičius (g. 1936) – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyr. treneris (1987-1995), Lietuvos krepšinio A lygos įkūrėjas (1995), Regionų krepšinio lygos vienas įkūrėjų, Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos vadovas (1998-2005).
  • Šarūnas Kliokys (g. 1959) – LKL prezidentas 2002-2013 metais. 
  • Algimantas Ivašauskas (g. 1936) – treneris, vėliau šią duoną iškeitęs į funkcionieriaus vietą. 1989 metais Lietuvai pradėjus derybas dėl sugrįžimo į FIBA, Ivašauskas kartu su Stonkumi vedė derybas su tuomečiu tarptautinės krepšinio federacijos vadovu Borislavu Stankovičiumi. 1991-1994 metais jis buvo LKF generalinis sekretorius, nuo 1994 metų – Baltijos moterų krepšinio lygos generalinis sekretorius
  • Steponas Kairys – treneris, atvėręs duris į JAV šimtams Lietuvos krepšininkų. Jo dėka už Atlanto pirmaisiais nepriklausomybės metais išvyko tokios žvaigždės kaip Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Mindaugas Timinskas ir kiti.

Entuziastai ir žurnalistai

Vidas Mačiulis kalbina Joną Mačiulį
Vidas Mačiulis kalbina Joną Mačiulį
Nuotr. Fotodiena.lt

  • Arūnas Pakula (1944-2004) – laikmetį aplenkęs žurnalistas, krepšinio vadybininkas, mokslinių publikacijų autorius ir knygų redaktorius. Jis kalbėjo keliomis kalbomis, rašė Italijos ir Ispanijos krepšinio žurnalams, 1992 metais buvo olimpinės vyrų krepšinio rinktinės vadovas, ilgametis Kauno „Žalgirio“ darbuotojas.
  • Vidas Mačiulis (g. 1946) – Lietuvos krepšinio metraštininkas. Žurnalisto karjerą pradėjo 1965 metais, per „Aukso karštligę“ (1979-1987) vesdavo laidą Kauno sporto halėje susirinkusiems žiūrovams. Nuo 1992 metų kuria laidą „Krepšinio pasaulyje“.
  • Algimantas Bertašius (g. 1934) – sporto istorikas, sukaupęs milžinišką kiekį rezultatų, statistikos ir informacijos apie Lietuvos krepšinį sovietų laikotarpiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kelių knygų apie krepšinį bendraautorius.
  • Kazimieras Budrys (g. 1936) – buvęs krepšininkas, labiausiai išgarsėjęs tuo, kad rengia vienintelį pasaulyje šeimų krepšinio turnyrą. Jis organizuojamas jau nuo 1977 metų, o 2011 metais jame pirmą kartą dalyvavo ir Sabonių šeimos komanda.
  • Leonas Karaliūnas (g. 1955) – 2009 metais Joniškyje atidarė Lietuvos krepšinio muziejų. Tai – vienintelis toks objektas Lietuvoje.
  • Linas Kunigėlis (g. 1972) – Lietuvos krepšinio balsas. Karjerą televizijoje pradėjęs Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis iš arti stebėjo ir komentavo skambiausias Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos rinktinės pergales. Ilgametis rinktinės atstovas spaudai.
  • Vladas Janiūnas  (g. 1941) – „Aukso karštinės“ balsas. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Janiūno balsas buvo bene geriausiai pažįstamas Lietuvos krepšinio gerbėjams – per televiziją ir radiją jis komentavo karščiausias „Žalgirio“ kovas.
  • Sėkla – žinomiausias krepšinio fanas pasaulyje? Bent jau lietuvis, tikrai. Unikali barzda ir veido mimikos jį išskiria iš kitų ir Lietuvos rinktinės fanai visame pasaulyje pirmiausia yra siejami su šiuo vyru.

Žvaigždės

Ramūnas Šiškauskas
Ramūnas Šiškauskas
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

  • Angelė Rupšienė (g. 1952) – du kartus olimpinė (1976, 1980), du kartus pasaulio (1971, 1975) ir tris kartus Europos (1972, 1976, 1978) čempionė. Be konkurencijos tituluočiausia Lietuvos krepšininkė.
  • Jurgita Štreimikytė (g. 1972) – Europos čempionė (1997), Eurolygos vicečempionė (1999), viena iš dviejų lietuvių, žaidusių WNBA (kita – Aneta Kaušaitė).
  • Sergejus Jovaiša (g. 1954) – pasaulio čempionas (1982), Europos čempionas (1981, 1985), dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1980, 1992).
  • Saulius Štombergas (g. 1973) – Europos čempionas (2003) ir vicečempionas (1995), dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1996, 2000), Eurolygos čempionas (1999). Lietuvos rinktinės kapitonas čempioniškoje 2003 metų komandoje. 2004 metais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse nešė Lietuvos vėliavą, taip tapdamas pirmuoju krepšininku, kuriam patikėta tokia garbė.
  • Žydrūnas Ilgauskas (g. 1975) – pirmasis ir vienintelis lietuvis, žaidęs NBA finale (2007, 2011). 2014 metais tapo vos trečiuoju europiečiu, kurio marškinėliai iškelti į NBA arenos palubes – Klivlando „Cavaliers“ taip pagerbė jo 11 numeriu pažymėtus marškinėlius. Vienintelis lietuvis, žaidęs NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Vienintelis lietuvis, išrinktas naudingiausiu NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio Naujokų rungtynių žaidėju. NBA žaidė 12 sezonų, aikštėje pasirodė 771 rungtynėse.
  • Gintaras Einikis (g. 1969) – tris kartus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996, 2000). Europos vicečempionas (1995). Priklauso LKL rezultatyvumo per vienas rungtynes rekordas (61 taškas, 1995 m.).
  • Artūras Karnišovas (g. 1971) – du kartus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1995), geriausias Europos metų krepšininkas (1996). Dabar – Denverio „Nuggets“ generalinis vadybininkas, aukščiausias tokias pareigas užimantis lietuvis pasaulyje.
  • Ramūnas Šiškauskas (g. 1978) – Europos čempionas (2003), taip pat bronzos medalių laimėtojas Europoje (2007) ir olimpinėse žaidynėse (2000). Eurolygos čempionas 2007, 2008 metais. Naudingiausias Eurolygos reguliariojo sezono žaidėjas 2008 metais. 2014 metais paskelbtas Eurolygos legenda.
  • Darius Songaila (g. 1978) – Europos čempionas (2003), taip pat bronzos medalių laimėtojas Europoje (2007) ir olimpinėse žaidynėse (2000). NBA žaidė 8 sezonus, aikštėje pasirodė per 495 rungtynes.
  • Linas Kleiza (g. 1985) – Europos čempionato sidabro (2013) ir bronzos (2007) medalių laimėtojas. Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (2010). Pasaulio jaunimo čempionas (2005). Simbolinių komandų narys 2010 metų pasaulio ir 2013 metų Europos čempionatuose. Priklauso lietuvių NBA rezultatyvumo rekordas (41 taškas). NBA rungtyniavo 6 sezonus, aikštėje pasirodė per 389 rungtynes.
  • Arvydas Macijauskas (g. 1980) – Europos čempionas 2003 metais. Savo geriausiais metais Eurolygoje vidutiniškai pelnydavo po 19,4 taško, per rungtynes yra įmetęs 40 taškų ir surinkęs 50 naudingumo balų. Abu rodikliai yra geriausi tarp lietuvių Eurolygoje ir atitinkamai penktas bei šeštas geriausi apskritai per lygos istoriją.
  • Robertas Javtokas (g. 1980) – Europos čempionato sidabro medalių laimėtojas (2013, 2015), taip pat pasaulio (2010) ir Europos (2007) bronzos medalių laimėtojas. Eurolygos čempionas (2007). Ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas.
  • Kšištofas Lavrinovičius (g. 1979) – vienintelis nepriklausomos Lietuvos krepšininkas, turintis visų trijų prabų Europos čempionatų medalius: aukso (2003), sidabro (2013) ir bronzos (2007).
  • Darjušas Lavrinovičius (g. 1979) – Europos čempionatų sidabro (2007) ir bronzos (2013) medalių laimėtojas.
  • Jonas Mačiulis (g. 1985) – Europos čempionato sidabro (2013 ir 2015) bei bronzos (2007) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato (2010) bronzos medalio laimėtojas, Eurolygos čempionas (2015), pasaulio jaunimo čempionas (2005).
  • Paulius Jankūnas (g. 1984) – Europos čempionato sidabro (2015 m.) ir bronzos (2007) laimėtojas. Pasaulio jaunimo čempionas (2005). Daugiausiai rungtynių (283), taškų (2730) ir atkovotų kamuolių (1620) Eurolygoje surinkęs lietuvis, tarp visų žaidėjų pagal šias kategorijas užima atitinkamai penktą, šeštą ir antrą vietas.
  • Jonas Valančiūnas (g. 1992) – Europos čempionato sidabro medalių laimėtojas (2013, 2015). Aukščiausiai NBA naujokų biržoje pasirinktas lietuvis (5 šaukimu 2011 metais). Su jaunimo rinktinėmis laimėjo viską, ką galėjo – Europos jaunių (2008) ir jaunimo (2010) čempionas, pasaulio jaunimo čempionas (2011). Nuo 19 metų – Lietuvos rinktinės narys.

Legendos

Arvydas Sabonis
Arvydas Sabonis
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

  • Arvydas Sabonis (g. 1964) – geriausiu visų laikų Lietuvos krepšininku laikomas vidurio puolėjas. Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Taip pat Europos čempionatų sidabro (1995) ir bronzos (1983, 1989) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas (1986), olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Eurolygos čempionas (1995). Tarpkontinentinės W. Joneso taurės laimėtojas (1986). Naudingiausias Eurolygos reguliariojo sezono žaidėjas (2004). 7 sezonus žaidė NBA, aikštėje pasirodė 470 rungtynėse. Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus. Įsteigė savo vardo mokyklą, kuri išugdė dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Nuo 2011 metų – LKF prezidentas.
  • Modestas Paulauskas (g. 1945) – olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos (1968) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970), Europos čempionato bronzos medalių laimėtojas (1973). 1965 metais, būdamas vos 20-ies, išrinktas naudingiausiu Europos čempionato žaidėju. Sovietų sąjungos rinktinės kapitonas. Su „Žalgiriu“ du kartus (1971 ir 1973) iškovojo SSRS bronzą.
  • Šarūnas Marčiulionis (g. 1964) – olimpinių žaidynių čempionas (1988), bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Naudingiausias 1995 metų Europos čempionato žaidėjas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA. Stipriausioje pasaulio lygoje rungtyniavo 7 sezonus, aikštėje pasirodė per 363 rungtynes. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Įsteigė LKL ir ilgą laiką buvo jos prezidentas, taip pat įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL). Išrinktas į NBA (2014) ir FIBA (2015) Šlovės muziejus
  • Rimas Kurtinaitis (g. 1960) – olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą). Su Kauno „Žalgiriu“ – triskart SSRS čempionas (1985-1987), tarpkontinentinės W. Joneso taurės laimėtojas (1986). Sėkmingas treneris – tris kartus (2009, 2012, ir 2015) tapo Europos taurės laimėtoju, 2007 metais būdamas Lietuvos rinktinės trenerio asistentu Europos čempionate iškovojo bronzą.
  • Valdemaras Chomičius (g. 1959) – olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992). Europos čempionato sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1983, 1987) medalių laimėtojas. Ilgametis Kauno „Žalgirio“ kapitonas, su šia komanda – triskart SSRS čempionas (1985-1987), tarpkontinentinės W. Joneso taurės laimėtojas (1986).
  • Šarūnas Jasikevičius (g. 1976) – Europos čempionas (2003). Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000). Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (2007). Naudingiausias Europos čempionato (2003) žaidėjas. Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje – keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009). Naudingiausias Eurolygos finalo ketverto (2005) žaidėjas. 2008 metais nešė Lietuvos vėliavą per Pekino olimpinių žaidynių atidarymą. 2015 metais pripažintas Eurolygos legenda. 

Rodyti komentarus
1 2  »
2018-03-12 15:32
is toliau
pasigendu petro buzelio! geda
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-18 22:34
Ei
Manyciau ir Stombergas turetu buti.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-17 23:17
Aurimas
Sabonis, Paulauskas, Chomicius, Kurtinaitis, Marciulionis, Lubinas. O kas 7tas olimpinis cempionas?

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-17 19:05
Klaipėda
Matyt Ilgauskas keliais nikais savo negarbe gina. Ta išdavika tik I kanalizacija

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-17 10:23
2 Gumbuolis
"Ilgauskas .. niekad oficialiai nežaides už rinktinė"

http://archive.fiba.com/pages/eng/fa/pla...
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-17 09:21
Ilgauskas
Haters gonna hate, nes tik tai ir temoka. Nei jie skiria tautybe nuo pilietybes (kurios jis neatsisake savo noru), nei zino, kodel jis nezaide rinktinej(su visa derama pagarba, bet 100% Garasto ego kaltas).

Jau nekalbu apie Ilgausko labdaros veikla Lietuvoj.

Kitus - su 100meciu!!!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-17 01:28
Del Juozuko gėda Basketnews jums
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 20:47
Krepšinis
O ką čia tas silkė Ilgauskas veikia, klounas tas kur kaip valkatą išmestas buvo Cavaliers

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 16:59
lkl
gal tarp zvaigzdziu truksta timinsko ir praskeviciaus gal dar slaninos,o prie legendu matulio.dar kazkur pamineti galejo legendini juozuka.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 16:25
Už Žalgirį
Meskit Ilgjauska laukan. Lietuvos isdaviku mums nereikia

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 15:23
Žydrūnas Ilgauskas
Aš esu žydrasis ir myliu tik Ameriką

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 14:59
Pilietis
Hitleris irgi gime Austrijoje. Bet jus pabandykit kokiam austtui paaiskint, kad jis buvo austras, o ne vokietis.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 14:50
ekspertas
nu kam tas sėklidė čia paminėtas. apgailėtina.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 14:42
Grambuolis
Ilgauskas, tai Lietuvos išdavikas, niekad oficialiai nežaides už rinktinė kai Sabonis, Marčiulionis traumuoti žaisdavo. Reikia išbraukti šitą šunį. Nevykėlis taip ir netapo jokių čempionu

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 14:37
?
Keliu metuku reikia buti kad nezinoti skirtumo tarp tautybes ir pilietybes
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 14:03
Egis
Prie treneriu amzina atelsi Girski buciau dadejas

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 13:57
Legendos
nr.1 Marčiulionis

nr.2 Sabonis

nr.3 Paulauskas
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 13:39
>>uykiyt
is taves reiktu atimt pilietybe ir atiduot Ilgauskui :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 13:35
gaila
Vienintelis įžaidėjas per daugelį metų, ir jo neparašyti. Gėda.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-02-16 13:32
gaila
Kaip galima buvo nepamineti Kalniečio?
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.
1 2  »

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 34

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas