Nuotr.: Fotodiena.lt
Nuotr. Fotodiena.lt
  • Lietuvos moterų rinktinė ketvirtą kartą istorijoje ir antrą iš eilės praleis Europos čempionatą
  • Treneris Mantas Šernius tai vadina „nokautu“
  • Kitas čempionatas, kuriame lietuvės galės dalyvauti, vyks tik 2021 metais
  • Praėjusią vasarą visoms trims Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo per aukštas ir Europos čempionato A diviziono barjeras

Nuo tada, kai 1997 metais Lietuvos moterų rinktinė Vengrijoje pasidabino Europos pirmenybių auksu, šalies krepšininkės medalių tarptautinėje arenoje nebematė. Nuo tų auksinių laikų praėjo daugiau nei 20 metų, o šiandien padėtis Lietuvos moterų krepšinyje pasikeitusi dramatiškai.

Šį sezoną pelnomi taškai

45%
81,8
Pelno taškų: 81,8
Taiklumas: 45,2%
Vieta lygoje: 1
Geriausias pasiekimas: 119
Blogiausias pasiekimas: 62
Daugiausia pelno: Gintarė Petronytė

Vasario 14-ąją paaiškėjo, kad moterų rinktinės vėl nebus Europos čempionate. Tai jau antrasis kartas iš eilės, kuomet reprezentacinė šalies ekipa nesugebėjo prasibrauti net į Senojo žemyno grupių etapą.

„Mūsų moterų krepšinio dabartis yra niūri. Tai yra faktas. Akivaizdus faktas“, – pripažįsta Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) moterų krepšinio projektų vadovė ir 1997-ųjų Europos čempionė Lina Brazdeikytė.

Tai jau ketvirtasis kartas per atkurtos šalies istoriją, kuomet Lietuvos krepšininkės lieka už Europos pirmenybių borto. Pirmasis kartas buvo 1993-iais, vėliau – 2003-iais bei 2017-ais metais.

Į pastarąjį čempionatą lietuves nuvesti mėgino tuometinis Marijampolės „Sūduvos“ specialistas Rimvydas Samulėnas, tačiau trumpa kauniečio stratego karjera rinktinėje buvo palydėta fiasko ir kritikos banga.

Dabar pagrindinio ir vienintelio tikslo įgyvendinti nepavyko ir į rinktinę grįžusiam Mantui Šerniui. Tiesa, pastarojo barjerais buvo ne 63-ia FIBA reitinguojama Slovėnija ir Latvija (26), o vengrės (50) ir rusės (11).

„Smūgis? Tokį jau buvome gavę, tiesiai į paširdžius. Dabar turime nokautą, – situaciją moterų krepšinyje tinklalapiui „BasketNews.lt“ vertino Šernius. – Labai apmaudu, bet reikia pripažinti, kad patekome į mūsų lygiui pernelyg konkurencingą grupę. Buvo Rusija, kuri visada yra labai stipri, vengrų moterų krepšinis apskritai yra pakilime, turintis komandą Eurolygoje. Kovėmės su žaidėjomis, kurios buvo grūdintos aukšto lygio kovose.“

Mantas Šernius
Mantas Šernius
Nuotr. Fotodiena.lt

Dar vienas fiasko Lietuvos moterų rinktinę nustūmė į tikrą duobę, ir jeigu po pernykštės katastrofos LKF galėjo koncentruotis į šių metų kovas, tai dabar dairytis net nėra kur.

Lietuvės tikrai praleis šių metų pasaulio čempionatą ir nedalyvaus 2019-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse. Kitas Europos čempionatas, į kurį galės patekti lietuvės, dabar vyks tik 2021 metais, o planetos pirmenybės – 2022-aisiais.

Kamilė Nacickaitė (28 m.), Gintarė Petronytė (28) ir Eglė Šulčiūtė (32) šiuo metu yra bene garsiausios šalies krepšininkės. Pirmosios dvi jau dabar išgyvena savo karjerų pikus, o rinktinės senbuvė Šulčiūtė vargu ar būdama 35-erių dar gins rinktinės spalvas.

Moterų krepšinis – aklavietėje? Panašu, kad taip, mat ateitis taip pat nerodo jokių ženklų, kad netrukus turėtume sulaukti džiugių naujienų.

Pastaroji vasara moterų krepšiniui katastrofiška buvo dar ir dėl to, kad visoms trims Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo per aukštas Europos čempionato A diviziono barjeras.

Į gerokai žemesnio lygio B divizionus nugarmėjo prastai pasirodžiusios aštuoniolikmečių ir dvidešimtmečių rinktinės – artimiausia nacionalinės rinktinės pamaina. 16-mečių rinktinė taip pat liko viena paskutiniųjų, tačiau A divizione išliko tik todėl, kad Lietuva šįmet šį čempionatą pati organizuos, todėl mūsiškės automatiškai dalyvaus šeimininkių teisėmis.

Sunku pasakyti, ar Lietuvos moterų krepšinis yra matęs slogesnes tendencijas, tačiau ši – negailestinga. Kodėl blizgančios vyrų sistemos fone moterų krepšinis atrodo taip skurdžiai?

Lietuvos krepšinio užkulisiuose jau kalbama, kad vadovų kabinetuose prasidėjo ginčai dėl šios katastrofiškos situacijos. Tiesa, kol kas vieningos nuomonės nerandama.

Beveik du dešimtmečius Lietuvos moterų krepšinio lygai (LMKL) vadovaujanti direktorė Audra Ginelevičienė pastebi, kad laikui einant, sporto mokyklose krepšinį žaidžiančių merginų akivaizdžiai sumažėjo, o tai – akivaizdi žaizda ir moterų rinktinei. 

LMKL direktorė – Audra Ginelevičienė
LMKL direktorė – Audra Ginelevičienė
Nuotr. Fotodiena.lt/D.Radlinskas

„10-17 metų amžiaus grupėje sportuojančių vaikinų komandų Lietuvoje yra apie 375, o merginų – maždaug 73. Jau jauname amžiuje atrankos ir visiškos konkurencijos nebuvimas labai stipriai atsiliepia siekiant išugdyti krepšininkes atstovavimui LMKL klubams bei atrankoje į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines“, – pasakoja Ginelevičienė.

LMKL direktorė regi šios problemos sprendimo būdą. Nuo 2009 Lietuvoje buvo pradėti steigti merginų krepšinio centrai, kuriuose LKF remiamos merginos turėjo sąlygas kartu gyventi, mokytis ir bent dukart per dieną treniruotis.

Tokio centro veikla prasidėjo Marijampolėje, tačiau nepateisinus vilčių, jau po metų jis buvo iškeltas į Kauną. Vėliau analogiškas centras atsirado ir Vilniuje. Visgi galiausiai LKF neįžvelgė tokio centro veiklos efektyvumo ir jo veiklą 2015-aisiais nutraukė.

Priežastys tokiam sprendimui matomos juodu ant balto. Per šešerius metus į nacionalinę ekipą neprasimušė nė viena šio centro auklėtinė, o iš 16 merginų, kurios 2009-2010 metų sezone dirbo Marijampolėje, vos 4 šiuo metu apskritai dar rungtyniauja profesionaliai.

„Aš manau atvirkščiai – tokių centrų reikia. Panaikinus juos, LMKL klubai pradėjo tiesiog dusti nuo vietinių žaidėjų stygiaus. Sunaikinus šią rengimo sistemą, LKF sukūrė „U15 kartos“ projektą. Jis tęsiasi ketverius metus, tačiau iš jo LMKL dabar žaidžia tik 3-5 žaidėjos, vidutiniškai praleisdamos aikštelėje po 2-3 minutes“, – piktinosi Ginelevičienė.

Nuotr. Fotodiena.lt

Šalies sporto mokyklose dramatiškai mažėja sportuojančių merginų bei trenerių skaičius. Pavyzdžiui, Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) U16 merginų grupėje trijuose divizionuose iš viso žaidžia 19 komandų, o analogiškame vaikinų čempionate – 41. 

Praėjusią vasarą šešiolikmečių merginų rinktinės treneris Tadas Stankevičius, rinkdamasis kandidates į stovyklą, turėjo rinktis iš mažiau nei 100 tokio amžiaus mergaičių. Apie stipriai mažėjantį krepšinio populiarumą tarp merginų kalba ir nacionalinės moterų rinktinės treneris Šernius.

„Aš taip pat esu už tokius centrus, tačiau kas iš to, jei į jį nėra atrankos? Nematome didelio pasirinkimo. Kiek iš buvusio centro merginų jau žaidė moterų rinktinėje? Natūralu, kad esant tokiai situacijai, reikalai savaime nepajudės. Tokia šiuo metu yra mūsų šalies strategija – mažinti išlaidas moterų krepšinio vystymui. Lietuvos klubai yra žiauriai nukritę, moterų krepšinio populiarumas mažėja.

Ankstesniais laikais Vilniaus TEO turėjo trečią biudžetą tarp sporto komandų Lietuvoje – po Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“. Dabar situacija tokia, kad turtingiausia šalies moterų komanda nepatektų net tarp 10 daugiausiai turinčių Lietuvos sporto klubų. Aplenktų net kai kurios NKL komandos“ – kalbėjo Šernius.

Apie tai, kad moterų krepšinio problema pastebima visoje šalyje, kalba ir LKF atstovė Brazdeikytė.

Buvusi garsi Lietuvos rinktinės žaidėja – Lina Brazdeikytė
Buvusi garsi Lietuvos rinktinės žaidėja – Lina Brazdeikytė

„Suprantate, LKF galimybės iš esmės keisti situaciją dėl sportuojančių merginų skaičiaus yra labai ribotos. Sporto mokyklos nėra pavaldžios federacijai. Reikia dirbti ir sporto skyriams savivaldybėse, švietimo sekcijai… Šiai dienai krepšininkės statusas mūsų šalyje apskritai yra labai slidus. Jei mergina nutaria siekti aukščiausių rezultatų, tai tokias sąlygas jai rasti sunku.

Jei vyrų krepšinyje viskas tvarkoje, tai galime sieti su „Žalgiriu“: berniukai važiuoja ant šios komandos rezultatų, jie nori tokiais būti. Merginos tokių pavyzdžių pas mus nemato, taip pat neturi suderinamumo su mokslais, koks jis yra užsienyje. Perspektyvų merginos nemato, todėl renkasi mokslus“, – kalbėjo Brazdeikytė.

Populiarumas – kritinis

Lietuvoje moterų krepšinis savo populiarumą prarado jau seniai, o iš laikų, kuomet tuometinių Vilniaus „Telekomo“ arba vėliau TEO rungtynes stebėdavo tūkstantinės auditorijos, liko tik prisiminimas.

Ką turime šiandien? Nė vienos komandos ne tik moterų Eurolygoje, bet ir Europos taurės ar kituose FIBA turnyruose. LMKL pirmenybėse šiuo metu lyderiauja Marijampolės „Sūduva“, tačiau pasak oficialios statistikos, jos namų rungtynes vidutiniškai stebi viso labo po 163 sirgalius. Ir tai yra gausiausiai lankoma šalies moterų komanda.

„Dabar aktyviai dirbame su keturiolikmetėmis mergaitėmis, dažnai paklausiu apie jų tikslus, – prisiminė LKF besidarbuojanti Brazdeikytė. – Niekas nepasakė, kad nori rungtyniauti „Sūduvoje“, „Sirenose“, „Fortūnoje“. Sako: „Jei būsiu gera, noriu žaisti užsienyje, galbūt universitete JAV.“ Lietuvoje niekas nemato tikslo. Tokie dalykai skamba nelabai gražiai.“

Neatsiejama moterų krepšinio problema – tarptautinės patirties trūkumas. Nė vienas iš Lietuvos klubų pastaraisiais metais nebuvo rimtai pasiruošęs atstovauti Lietuvai europiniame turnyre.

Per pastaruosius ketverius metus mėgino tik Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“, o tuometinės Lino Šalkaus kariaunos žygiai baigėsi fiasko. 

„Maži LMKL klubų biudžetai ir labai didelis Lietuvos žaidėjų stygius užkerta kelią LMKL klubams siekti dar didesnio meistriškumo oficialiose FIBA Europos  taurės ar Eurolygos varžybose. Beje, jei FIBA Europos taurės varžybose vyrų klubams padengiami kelionių ir teisėjavimo kaštai bei mokama už patekimą į kitą etapą, laukia dideli priziniai fondai, tai moterų krepšinyje absoliučiai visas išlaidas (kelionių, teisėjavimo, komandų priėmimo kaštai) klubai dengiasi patys“, – pasakojo Ginelevičienė.

„Sirenos“ – paskutinė Lietuvai europiniame turnyre atstovavusi Lietuvos komanda
„Sirenos“ – paskutinė Lietuvai europiniame turnyre atstovavusi Lietuvos komanda
Nuotr. Hoptrans-Sirenos

Tiesa, tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, vyrų FIBA Europos taurėje finansinės tendencijos nesikeičia nuo moterų varžybų. Pavyzdžiui, šįmet šiame fronte besivaržęs Kėdainių „Nevėžis“ pats dengė ne tik savo kelionių išlaidas, bet ir mokesčius teisėjams  namų rungtynėse. Maža to, jokių papildomų finansinių injekcijų FIBA Europos taurės komandos už patekimą į kitą etapą negauna.

Faktas vienas – LMKL pirmenybės krepšinio sirgaliams Lietuvoje nekelia didelio susidomėjimo, o virimas savo sultyse gerų rezultatų nežada.

Tačiau kodėl moterų krepšinis Lietuvoje neatrodo taip patraukliai?

LMKL sudrebins permainos?

Krepšinio federacijos atstovai nebeslepia nepasitenkinimo pastarųjų metų LMKL veikla. Kalbama, kad netrukus šio čempionato veiklą organizuoti gali imtis pati federacija, o kitu atveju – netgi LKL vadovybė.

„LKF žengia žingsnius, kad ta situacija būtų taisoma. Turime nemažai priešininkų, kurie nusistatę prieš mūsų pakeitimus, bet akivaizdu, kad po mūsų veiksmų tų nusistačiusiųjų nebeliks. Pakeitimai yra būtini ir taškas.

Visi žingsniai jau dėliojami. Kol kas viskas tik ant popieriaus, turime išgryninti geriausią viziją. Sutinku, kad dalį Lietuvos moterų krepšinio problemų galima sieti ir su LMKL veikla“, – „BasketNews.lt“ pasakojo LKF atstovaujanti Brazdeikytė.

Abejones dėl LMKL veiklos išreiškė ir Šernius.

„Man skaudu matyti tokią situaciją, bet žinojau, kur einu, žinojau visą situaciją. Norisi padėti, norisi prisidėti, priimti idėjų, bet kolektyve, kuriame susikalbėti sunku, tai labai komplikuota. Smagu, dabar sklando gandai, jog prie LMKL gali prisiliesti tvarkinga LKL ranka. Yra daug nuomonių. Jei LKF bando, turi idėjų, tai su moterų lyga sunku susikalbėti ir tai paversti realybe“, – Brazdeikytės mintį tarsi pratęsė Šernius.

LMKL čempionatui vadovaujančiai Ginelevičienei federacijos abejonės jos vadovavimu nėra naujiena. Ji dalyvavo LKF Vykdomojo komiteto posėdyje vasario viduryje, kur buvo nuspręsta šiai duoti laiko iki kovo 13-osios, kuomet dar viename VK narių susitikime Ginelevičienė turės pristatyti savo viziją, kaip toliau tęsti LMKL veiklą.

LKF posėdis
LKF posėdis
Nuotr. LKF

Tiesa, į Lietuvos moterų krepšinio problemas LMKL direktorė žvelgia kitu kampu ir kaltų ieško kitur.

„Žvelgiant į vyrų krepšinį, keista, kad moterų srityje nevykdoma LKF strategijos dalis – krepšinio piramidė. Žemesnėje „Akvilės“ lygoje žaidžia 13 komandų, nė viena komanda niekada nekėlė uždavinio žaisti LMKL.

Pastaraisiais metais daug klausimų kėlė Lietuvos rinktinių trenerių skyrimo sistema. LKF Vykdomojo komiteto daugumą sudaro samdomi LKF sekretoriato darbuotojai, todėl daugelyje klausimų ir ypač trenerių skirstyme yra labai daug asmeniškumų. 

Iš pažiūros perspektyvusis treneris Mantas Šernius buvo pristatinėjamas kaip moterų krepšinio flagmanas, kuris pastaraisiais metais ves Lietuvos rinktinę į aukštumas, skirstys jaunimo rinktinių trenerius bei atsakys už rezultatą“, – aiškino Ginelevičienė.

Lietuvos krepšinyje – itin kontrastingas vaizdas. Kol vyrų sektorius blizga, dygsta vis nauji talentai, moterų kiemas dega atvira liepsna. O kol tai vyksta, merginų treniruočių grupės ir toliau tuštėja.

Komentarai:
Anonimas
Moteru krepsinyje problemu labai daug. Bet viskas prasideda nuo vadovu. Lmkl yra tokiu vadovu kurie nesilaiko susitarimu ir sutarciu,apgaudineja,trenerius,zaidejas, remejus ieskodami asmenines finansines naudos. Veliau skundziasi kad niekam nerupi moteru krepsinis. Reikia zmoniu kurie dirbtu del krepsinio o ne asmeniniu interesu. Be to jokie projektai nebus veiksmingi

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-03-02
+2
Atsakyti
Labai gaila, kad visi sugeba tik kritikuoti ir griauti.

Jau kelinti metai iš eilės mėginame surasti bendraminčių, bet dėja panašu jog tokių nėra.

Kviečiame visus neabėjingus ir turinčius noro prisidėti kreiptis į Nacionalinės krepšinio akademijos administraciją.

Su pagarba, NKA direktorius.
2018-03-01
+4
Atsakyti
NKA
Labai gaila, kad visi sugeba tik kritikuoti ir griauti.

Jau kelinti metai iš eilės mėginame surasti bendraminčių, bet dėja panašu jog tokių nėra.

Kviečiame visus neabėjingus ir turinčius noro prisidėti kreiptis į Nacionalinės krepšinio akademijos administraciją.

Su pagarba, NKA direktorius.
2018-03-01
Atsakyti
dejavu
Dar vienas fiasko: kas kaltas dėl Lietuvos moterų krepšinio katastrofos? (II dalis)

Arvydas Sabonis turi keturis vaikus. Trys iš tų vaikų žaidė krepšinį, pirmasis rodos baigė žaisti jaunių komandose, antrasis tęsia profesionalo karjerą Ispanijoje, o trečiasis žaidžia NBA. Jeigu nieko nežinotume apie ketvirtą vaiką, tai galėtume klausti, o tai kodėl ketvirtas vaikas nežaidžia krepšinio? O atsakymas yra labai tiesmukas, tas ketvirtas vaikas yra mergaitė. Ir dėl nežinomų priežasčių į moterų sportą Lietuvoje požiūris yra nelabai teigiamas, ar bent jau jų nelabai linkę palaikyti.

Visuominės požiūris į moterų sportą.

Pradėsiu nagrinėti nuo tokio komentaro apie moterų krepšinį, kuris atsirado, po to kai lietuvės sužaidė su rusėmis: “Nenoriu nuskambėti seksistiškai, bet moterų krepšinis yra unikalus reiškinys. Ir ne todėl, kad lietuvės patyrė apmaudžią nesėkmę, nepataikė lemiamų baudų. Bet va todėl, kad Rusijos krepšininkė atkovojus kamuolį puolime, turint +1 ir 10 sekundžių nusprendžia mesti tritaškį. Tai yra kažkas nerealaus ir nepaaiškinamo. Nemėgstu vadovautis stereotipais, bet moterų krepšinis yra visai kitas pasaulis, kurį norint suprasti neužtenka pažiūrėti porą rungtynių per metus. Reikalingas ilgas tyrimas stebint vyraujančias tendencijas ir gal tada tokie sprendimai kaip minėtas metimas neatrodytų tokie šokiruojantys.“. Kai lygiai, tas pats nutinka su Milaknio tritaškiu į Fenerbache krepšį (jis tik taiklus buvo), ir tam pačiam komentatoriui primenu kaip jis tada pasisakė apie moterų krepšinį, tada jis man atkirto “Ten dar absurdiškesnis metimas buvo“. Tiesiog turėdami dvi panašias situacijas moterų ir vyrų krepšinyje, mes tiesiog linkę moteris vertinti blogiau. Galima sakyti, kad tai tik vienas komentaras, bet problema, kad šie vertinimai vyrauja.

Toliau žiūrint į moterų sportą, galėčiau atkreipti dėmesį, kokias atvejais žiniasklaidoje pasirodo, kokia nors žinutė apie moteris? Kai rinktinė žaidžia, kai pagaliau baigiasi LMKL ir tada parašo, kas jį laimėjo. Dar kartais kokia krepšininkė įsideda seksualių nuotraukų ir tada irgi apie tai parašoma. Labai retais atvejais parašoma apie sezono eigą, kaip sekasi užsienyje žaidžiančioms žaidėjoms. Iš esmės atrodo, kad moterų krepšinyje nevyksta šiuo metu sezonas, ir ten nesužaidžiama nė vienų rungtynių. Pasižiūrėkime, kas tuo metu rašoma apie vyrų krepšinį? LKL ir Europos turnyrų rezultatai yra normalu, kad apie tai rašoma. Jei tik apie tai rašytų sakyčiau, kad kaltas tik skirtumas dėl susidomėjimo vyrų ir moterų krepšiniu. Bet kiekvieną sykį yra parašoma apie NKL rezultatus, trumpai paanalizuojama, kas vyksta. Tai dar galėčiau nurašyti, kad galbūt lyga labai suinteresuota ir daug dirba su žiniasklaida. Bet tada parašoma ir kaip sekasi antroje Ispanijos lygoje žaidžiančiam krepšininkui. Tiesiog kartais atrodo, kad Lietuvos žiniasklaida pamiršo, kad pavyzdžiui olimpiadoje, krepšinio rungtyje yra du medalių komplektai: vienas skirtas vyrams, kitas moterims. Taip aš žinau, kad apie moterų krepšinį nelabai kas skaito, ir vis dėlto, be žiniasklaidos palaikymo aš neįsivaizduoju, kaip moterų krepšinis galėtų sugrįžti į buvusias aukštumas.

Kita mano istorija būtų jau nebe apie žiniasklaidą. 2015 metais LMKL krepšinio čempionatą laimėjo Utenos ekipa. Ji visai sėkmingai žaidė Europos taurėje, ten pasiekė dvi pergales, o kas buvo pralaimėta, tai nedideliais skirtumais. Taip pat reiktų pasakyti, kad sekasi į rungtynes pritraukti sirgalius, pradeda nebestebinti, kad ateina 600 žiūrovų, o LMKL finale jau jų būna daugiau, nei 1000. Tai atrodytų nebloga galimybė judėti tolyn? Sekančiais metais jau kelti uždavinius pakliūti į kitą Europos taurės etapą? Toliau didinti sirgalių skaičių? Taigi 2016 metais jos biudžetas sumažėja, jau nedalyvauja Europos taurėje ir galų gale netikėtai užimta 4 vieta LMKL. Fanų net žaidžiant dėl trečios vietos laikosi apie 400. 2017 metais Utenos ekipos nebelieka LMKL čempionate. Tiesiog Utenos rajono savivaldybė nutarė pinigus skirti kitoms vyrų komandoms: krepšinio, futbolo, rankinio ir t.t. Mano žiniomis, kitų sporto moterų komandų Utenoje neatsirado. Ką galiu pasakyti, kad bent jau Utenos rajono savivaldybė yra nutarusi, kad moterų sportas yra tiesiog nieko vertas. Vertinu veiksmus, o ne žodžius, kurie yra sakomi. Darant prielaidą, kad Utenos Juventus biudžetas yra apie 270 tūkst. Eurų, su tokia suma moterų krepšinyje, galima būtų Europos taurėje labai gerai triukšmauti, o gerai dirbant ją net laimėti, tapti Lietuvos moterų krepšinio “Žalgiriu”. Palyginimui Ispanijoje, kur vyrų ir moterų komandos laimi medalius, vyrų aukščiausioj lygoj žaidžia dideli miestai, o moterų žaidžia mažesni. Pavyzdžiui pirmaujanti komanda žaidžia 44 pagal gyventojų skaičių Ispanijos mieste. Antra komanda, net nepatenka į 50 tuką. Pirma komanda žaidžia moterų Eurolygoje, tuo tarpu antra komanda žaidžia moterų Europos taurėje. Pagrindinis dalykas, kurį noriu pasakyti, kad iš tiesų Lietuvoje trūksta noro laimėti, kad yra manoma, kad geriau LKL gauti bronzos medalį. Ir tai padaryti, gal tik kartą per 10 metų. Tai yra geriau, negu moterų krepšinyje užtikrintai kiekvienais metais pakliūti į LMKL finalą, ir net kurti komandas, kurios gali laimėti ką nors Europoje. Na bent jau blogiausiu atveju turėti tiek, kad moterų rinktinę sudarytų, bent pusę žaidėjų kurios žaidžia tavo komandoje. Likusios būtų kurios žaidė tavo komandoje, bet dabar išėjo į daugiau mokančius klubus. Ispanai tuo tarpu tiesiog suvokia, kad yra daug kartų geriau laimėti auksą, negu bronzą, ir nesvarbu ar tai buvo padaryta tarp vyrų, ar tarp moterų.

Na ir dabar papasakosiu dar vieną istoriją. Šita bus trumpa. Mano dukterėčios neseniai pradėjo lankyti mokyklą. Kai pamokos pasibaigia, tėvai nori, kad dar vaikai nueitų į kokį burelį. Neseniai atsirado krepšinio būrelis. Buvo svarstoma, kad gal leisti mergaites į tą būrelį, bet problema, kad jis yra skirtas tik berniukams. Tuo tarpu Ispanijoje pradinukai berniukai ir mergaitės krepšinį dar žaidžia vienoje komandoje, nes fizinio skirtumo dar nėra tokio didelio, kad kam nors trukdytų jų žaidimas tarpusavyje. Tiesiog nuo pat pradžių mes net neleidžiame mergaitėms susidomėti krepšiniu, ir pasiekti, kad jos norėtų žaisti krepšinį.

Krepšinio federacijos požiūris į moterų krepšinį.

Kad visuominė yra gana skeptiškai nusiteikusi moterų krepšinio atžvilgiu, gal tai ir neturėtų stebinti, bet daug didesnė problema tampa, kai toks pats požiūris yra iš krepšinio federacijos. Galite, man sakyti, kad štai krepšinio federacijai rūpi, jau dabar tai pradės rūpintis ir taisyti moterų krepšinio problemas. Bet kalbėkim ne apie žodžius, o iš tiesų apie darbus.

2015 metais LKF surengė vyrų ir moterų krepšinio taurės varžybas. Paskutine dieną vyko pirmiausiai moterų kovos dėl bronzos ir aukso, po to vyko vyrų kovos dėl bronzos ir aukso. Galima būtų kabinėtis, prie to, kad vyrų bronzinis žaidimas, buvo geresniu laiku, nei moterų auksinis, bet iš tiesų tokiuose renginiuose reikia paisyti ką sirgaliai mėgsta labiau. Nors mano manymu, bronzinių mačų taurėje nereikėtų. Tada tikrai nesunkiai būdamas krepšinio fanu pažiurėti tiek moterų, tiek vyrų taurės finalus, ar bent ateiti pažiūrėti jų apdovanojimų. Man labiau užkliuvo kitas dalykas. Tai yra prizinis fondas: “LKF vykdomasis komitetas patvirtino, kad DNB LKF vyrų Didžiąją taurę laimėjusi komanda gaus 15 tūkst. eurų. Pralaimėjusiai finale ekipai bus įteikta 10 tūkst. eurų. Trečiosios vietos laimėtojai gaus 5 tūkst., ketvirtąją vietą užėmusieji – 2,4 tūkst., o po ketvirtfinalio pasitraukisios ekipos – po 600 eurų.

Moterų taurės prizinį fondą pasidalys trys pirmosios komandos. Taurės laimėtojos gaus 4350 eurų, už antrąją bus skirta 2900 eurų, trečiajai ekipai – 1450 eurų.“. Taip būtų galima suprasti, kad iš esmės pinigus uždirba vyrai, todėl, jiems ir turi būti didesni pinigai. Aišku įdomu, būtų kiek komandų biudžetui padėjo papildomi 600 eurų, jei pasitraukiai po ketvirtfinalio. Bėda ta, kad vyrų krepšinyje visas tas prizinis fondas, palyginus su jų biudžetais yra labai maži pinigai, tuo tarpų moterų komandai 10 tūkst. eurų gali labai rimtai pagelbėti. O komunikacinė žinutė, kad moterų krepšinį vertiname, taip pat stipriai, kaip ir vyrų, būtų galima išnaudoti ieškant rėmėjų. Vis dėlto, ką federacija darė toliau yra atskira istorija. 2016 metais LKF atsisakė vyrų taurės varžybų, nes nematė naudos, bet moterų taurės varžybas dar surengė. Tai būtų labai sveikintinas požiūris, kad moterų krepšiniui padedam, nes jam yra sunkiau. Taip beja yra daroma ir Ispanijoj, vyrų taurės varžybas organizuoja ACB lyga, tuo tarpu moterų taurės varžybas vis dar daro federacija. Bet 2017 metais moterims buvo liepta susirengti taurės varžybas pačioms, ir to priežastis, kad federacijai to neapsimoka daryti. Iš tiesų ar federacijai, būtų buve sunku paprašyti LKL, kad šalia Karaliaus Mindaugo taurės varžybų, surengta pavyzdžiui Karalienės Mortos taurė? Iš esmės moterų sportas, gana sėkmingas, o kartais net pelningas būna, kai vyksta šalia vyrų varžybų (tenisas, UFC kovos). Tad reiktų jeigu įmanoma, kad vyrų ir moterų varžybos vyktų tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje.

Sekantis dalykas apie krepšinio centrus mergaitėms. Jeigu gerai pamenu šių centrų turėjo būti 6: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Pirmoji buvo pasirinkta Marijampolė. Cituojant prieš tai buvusį straipsnį “Tokio centro veikla prasidėjo Marijampol...
2018-03-01
-2
Atsakyti
ne nafik
su tokiu požiūriu, tai nafik iš viso moterų sportas, tegul sėdi namie ir verda barščius tokiam pasipūtėliui, dar reiktų uždaryt ir vyrų sporto šakas kurios tau neįdomios
2018-03-01
-6
Atsakyti
Nafik is viso reikia to moteru krepsinio. Ziuri varzybas 100-200 zmoniu ir dar bangas kelia. Net Jav moteriskes mazai kam ydomu nors sedi po nba sparneliu.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-03-01
+4
Atsakyti
Tarp kitko
pazvelkit i paskutine nuotrauka-vien plikos ir zilos galvos.
2018-03-01
-4
Atsakyti
Van Basten
Norim ar nenorim, priežastis - masinė emigracija, nepaisant to, kad per TV Baravykaitė dainuoja kad viskas gerai
2018-03-01
-3
Atsakyti
lkf galima kaltint tik tuo kad nesugeba sudomint mergaiciu rinktis krepsini.paziurekit kiek kiemuose matet zaidziant merginu?o tada palyginkit kiek matet vaikinu ir viskas taps aisku.o kadangi nera masiskumo,tai naturalu kad rezultatai eina prastyn kadangi nera is ko atsirinkti,ima betka kas tik nori zaist ir moka kelis elementarius veiksmus.
2018-03-01
-8
Atsakyti
Nu ir taip visiems aisku kas kaltas
Kubilius

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
Atsakyti
Anonimas
Ir dar galetu koks zurnalistas pasiknist kaip atranka vyksta ten gali zaist tai visckaite ir cizauskakte daugiau puse netikamos tokia kaip raminta klaudija o tokia gabija kuri siknos net nepavelka

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
-8
Atsakyti
Anonimas
U 16 karta tai tikrai treneriu vaikai ir draugu vaikai tai 100 pocentu ir nieko gero nebus o kas gali zaist to net neima

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
-6
Atsakyti
Pritariu
Kad kalta federacija. Jiems moteru krepsinis pabarabanu. Toks spokas net rinktines zaideju nepazista. Turbut dziaugiasi dabar kad niekur nepateko ir papildomu pinigu liks. Gales nuskristi i amerike valanciuno ir saboniuko aplankyti, nba allstars pasiziureti, pagerti ir paesti. Geras gyvenimas. O morerys... kam jos idomios. Tegul namie prie puodu sedi, ane spokai?

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
Atsakyti
Kas kaltas?
Sabonis ir Špokas!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
-10
Atsakyti
Jos zavios saunios drasios
Lkf nenori investuot i lmkl nes ten 100k suryja direktores alga lizingai rastvedybos islaidos komandiruotpinigiai reprezentavimo islaidos svenciu kastai ir tada

Tada nelieka resursu kazka daryt..visa istorija :DDD

Sporto mokyklose istorija kita - jaunu treneriu 0, ziniu bagazas 79 metu.

Lkf istorija dar kita nori gali bet nieko nedaro. Per 10 metu geriausia kas buvo padaryta tai centrai ir teo komanda. Utena bande kabintis bet..

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
+4
Atsakyti
Draugas
Norint rezultato reikia dirbti su tais vaikais kurie turi noro daugiau nei gabumu iš jų ir išauga žaidėjai, o dabar visi talentai tai tik buvusių žaidėjų ir dėdžių vaikai, tėvai nori, o vaikai ne,

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2018-02-28
+12
Atsakyti
wtf
jus labai klystate del visu "grozio" reikalu, taip yra tokiu merginu, bet ju gal 2procentai visoje lygoje, kitos nebijo, krenta, draskosi, siules gauna po to. jos nera kazkokios fyfos kurios bijo prisiliesti prie kamuolio. reikia daugiau dirbti ant fiziniu jegu ir technikos, ant ko siais laikais nedirbama... lietuvaites visiskai netechniskos, gal 2-3 tik talentingos... ir kaip kazkuriam komentare parasyta, labai gaila, kad nei vienos suduvos zaideejos rinktineje nera... myliu nemyliu zaidimai vyksta nuo pat pirmuju rinktiniu, kazkokie nusistatymai treneriu baisu net ziureti. Svogerynas
2018-02-28
-2
Atsakyti
bbb
traukit ta Audrone nuo lovio ir kuo greiciau..brrrr...
2018-02-28
-7
Atsakyti
Na
Perskaicius straipsni ima sioks toks juokas - bandoma visas problemas sukabint ant lmkl. Bet tie, kurie siek tiek domisi moteru krepsiniu, zino kad visos blogybes pareina is LKF. Tiems "veikejams" ilga laika moteru krepsinis buvo reikalingas kaip šuniui 5 koja. Lkf net gan teigiamai budavo ziurima i moteru rinktiniu pravalus, nes tokiais atvejais sutaupoma bapkiu ir visi tik stengesi sildytis vyru rinktines spinduliuose. Bet dabar iki tiek nusirista jog prasideda bruzdesys. Paziurekit i mūsų kaimynines šalis: Latvija, Lenkija, Baltarusija - aukstas moteru krepsinio lygis, o ka ten kitokios merginos auga, ar joms grozis nesvarbus del sporto? Nemanyciau, viskas daug paprasciau - tiesiog moteru krepsinis federacijų nebuvo paliktas likimo valiai
2018-02-28
-8
Atsakyti
heh
gal cia aplamai lietuviu geno fondas kaltas?

Pirma, tai yra lietuviu fiziologija, pasiziurejus i moteris krepsinyje jausmas, kad jos is medzio butu isdroztos, judejimo motorika neisvystyta, paziurekit, kaip jos bega, kazas nesuvokiamo, kai zinai, kad moterys is prigimties yra plastiskenes uz vyrus, kamuoli valdo medinem rankomis, regejimo kampas siauras, leidzia tik vaikytis kamuoli tiesiom linijomis, kazkokie veiksmai atliekami tik po viena, nes judant nesimato aplinkos..

Antra, jei nera zaideju, reiskia, kad lietuves nenori tuom uzsiimti, krepsinis joms net nera, kaip hobis. Aisku, vyru krepsinyje yra pinigai, tai yra esminis motyvatorius ir demotyvatorius. Demotyvatorius, nes pas mus pinigais nesukuria tikros konkurencijos ir dalis zaideju tesiekia ka lengvai gautu LKL'e. Kaip per studentu olimpiada jaunesni JAV studentai atkrove malku LKL jaunuoliams, nes tiesiog jie yra is NCAA, kuri yra dalis rimtos krepsinio sistemos
2018-02-28
+5
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.