Ko reikia Lietuvos moterų krepšiniui: galimi lėti ir greiti gelbėjimo sprendimai

2018-03-26 16:07
Povilas Grigas, „BasketNews.lt“ skaitytojas
Nuotr.: Fotodiena.lt
Nuotr. Fotodiena.lt

Ieškoti kaltų, kas kaltas dėl Lietuvos moterų krepšinio nuosmukio, yra lengviausia. Už tai pasiūlyti sprendimus, kaip tai galima išspręsti, yra gerokai sunkiau. Todėl buvo labai įdomu pasižiūrėti, kokius pasiūlymus pateiks LKF, LMKL ir LKL. Trumpai galima peržvelgti visus pasiūlymus:

  • Steigti naujas merginų krepšinio grupes ir užsiimti talentų paieška
  • Merginų krepšinio trenerių atjauninimas, bei jų skatinimas, jei merginos patenka į rinktines
  • Bent vienas Lietuvos klubas turi dalyvauti FIBA organizuotame turnyre (jų yra du – Eurolyga ir Europos taurė).
  • U12 berniukų čempionate galėtų žaisti mergaitė, jei tame mieste nėra mergaičių krepšinio grupės
  • Stiprinti LMKL komunikaciją, didinti rungtynių skaičių internete bei transliuoti rungtynes per televiziją
  • Įdiegti komunikacijos ir marketingo įrankius
  • Plėsti LMKL lygos geografiją įtraukiant mažesnius miestus
  • Didžiųjų miestų LMKL komandas prijungti prie LKL rungtyniaujančių klubų
  • Daryti krepšinį patrauklų mergaitėms, kad jos norėtų sportuoti, bei siekti tikslų
  • LMKL komandose padidinti legionierių limitą iki 6

Galų gale, rodos, tikrai pamatysime, kad LKL perima LMKL reikalus ir tai numatę daryti yra bent trejus metus. Ir tai nuteikia optimistiškai. Norisi palinkėti sėkmės ir kartu pasakyti, kad to gali būti gerokai per mažai moterų krepšinio atsigavimui.

Silpnoji šių planų vieta yra, kad ir nėra įvardijama, kas bus laikoma moterų krepšinio atsigavimu. Tai yra, ar moterų krepšinio rinktinei reiks pakliūti į olimpines žaidynes, ar užteks mums moterų rinktinės dalyvaujančios Europos čempionate. O gal mes nekeliame ir tokių tikslų, gal pakaks tiesiog turėti klubą FIBA organizuotame turnyre su 6 legionierėmis?

Todėl norėtųsi diskusijoje apie moterų krepšinį turėti konkrečių idėjų, ko galima imtis ir kaip atgaivinti moterų krepšinį. Atsigavimu aš laikysiu, kad moterų krepšinio rinktinė pateks į olimpines žaidynes ir ten sudalyvaus. Ten gali pralaimėti nors ir viską, bet sakysiu, kad to kaip ir užtenka. O šiame straipsnyje ir aptarsiu, ką reikia padaryti, kad taip nutiktų.

Nuotr. Fotodiena.lt

Greičiausiai įgyvendinami pasiūlymai su greitais rezultatais

Pradėkime nuo pasiūlymų, kurie nieko nekainuoja, arba jei kainuoja, tai suteikia geras galimybes pasiekti tikslą – tai yra moterų krepšinio rinktinės patekimas į olimpines žaidynes.

Pirmasis mano klausimas būtų toks: įsivaizduokite, kad vandensvydžio komanda „Dzūkijos vandenys“ pasikviečia į savo gretas olimpinį čempioną. Ar jūs, kuris nebuvote vandensvydžio rungtynėse, eitumėte į jas? Mano spėjimas būtų ne, nes tiesiog to olimpinio čempiono niekas nežino. Kitas klausimas, kodėl visas pasaulis susidomėjo Prienų–Birštono „Vytautu“? Pagrindinis dalykas, nuo kurio reiktų pradėti, ir kuris labai daug pastangų nekainuoja, tai yra reikia padidinti Lietuvos moterų rinktinės narių žinomumą Lietuvoje. Kaip tai padaryti?

Iššūkis būtų, jeigu turėtume Lietuvos moterų rankinio komandą, nes neturime gerai žinomų vyrų rankininkų. Tuo tarpu turint Lietuvos krepšinio rinktinę, šalia vyrų, kurie rodosi reklamose, pridėjus Lietuvos moterų rinktinės nares, mes gautume ganėtinai ženklų jų žinomumo padidėjimą.

Jeigu tos reklamos suktųsi ir per vyrų rungtynes, tos žaidėjos būtų jau atpažįstamos. Ką tuo pasiektume? Na, pirmiausiai mergaitės matytų, kad ne vien vyrai yra krepšininkai, bet yra ir moterų. Patikėkite, mergaitėms tokių klausimų kyla, ar tik vyrai gali žaisti krepšinį. Kitas dalykas, tai yra krepšinio federacijos įvaizdžio dalykas. Taip daugelis Vakarų Europos krepšinio federacijų reklamose šalia vyrų karts nuo karto įmeta ir moterų rinktinės nares.

Kitas greitas būdas bus susijęs su noru pabandyti patekti į olimpines žaidynes 2024 metais. Nemanau, kad ir dabartinė moterų komanda nėra pajėgi patekti į olimpines žaidynes, bet taip jos gali neprasibrauti ir į Europos čempionatą. Manau, kad mūsų rinktinės privalumai atsiskleidžia tada, kai yra laiko pasirengti, o ne reikia per porą treniruočių susižaisti ir laimėti rungtynes. Todėl aš siūlyčiau imti latvių pavyzdį.

Latvėms nereikėjo žaisti atrankoje, dėl patekimo į Europos čempionatą, nes jos yra vienos iš čempionato šeimininkių. Kodėl šios praktikos neperėmus lietuviams ir nesurengus 2023 metais su kokia nors šalimi Europos (o gal pasaulio) čempionato ir taip išspręsti problemą. O iš ten jau tada bandyti pakliūti į olimpines žaidynes. Latvės 2019 metais Europos čempionate priims tik 8 komandas, kitas komandas priims Serbija. Iš viso Latvijoj bus surengta 12 rungtynių per tris dienas. Nemanau, kad tai didelis krūvis LKF.

Tai yra greičiausi būdai ir juos tikrai nesunku įgyvendinti. Ir, manau, abu jie prisidėtų prie krepšinio patrauklumo mergaitėms. Taip, aš tikrai manau, kad ne žaidėjų titulų skaičius traukia žmones į rungtynes, o jų žinomumas ir matomumas. Nors, aišku, tituluoti žaidėjai yra dažniausiai geriau žinomi, nei netituluoti, nors ši taisyklė moterų sporte turi pakankamai daug išimčių.

Lietuvos moterų rinktinės treneris – Mantas Šernius
Lietuvos moterų rinktinės treneris – Mantas Šernius
Nuotr. D.Lukšta

Greitai įgyvendinami pasiūlymai su lėtais rezultatais (I dalis: rodikliai)

Kad nepapultų į krizes, tiek verslas, tiek valstybės naudoja rodiklius. Verslas skaičiuoja pajamas, pelnus, rinkos dalis ir dar labai daug rodiklių. Kokia Lietuvos valstybės padėtis, mes sprendžiame iš BVP, užimtumo duomenų ir dar eilę kitų rodiklių.

Iš esmės, norint greitai ir efektyviai spręsti krizes, Lietuvos krepšinio federacijai tokius rodiklius reikia susikurti ir pradėti juos vertinti. Tada nebus papulta į krizes, o jei netyčia vis tiek papulsi, tai bent jau matysi, kokių sprendimų reikia imtis. Taigi šiame skyriuje aš pasiūlysiu, kokius rodiklius federacija turėtų stebėti. Beje, šie rodikliai padės ne vien mergaitėms, bet kartu prisidėtų ir prie berniukų krepšinio vystymo.

Visų sportininkų karjeras galima skirstyti į tris etapus: vaikystės, jaunimo ir suaugusiųjų. Galima pridėti ir veteranų, bet šis etapas nieko nepadės mūsų norui pakliūti į olimpines žaidynes.

Vaikystės etapas moterų krepšinyje tęsiasi iki 14-16 metų, kada prasideda jaunių rinktinės ir yra baigiama krepšinio mokykla. Šiame etape krepšinio federacija turėtų pradėti stebėti vieną rodiklį, kuris yra aktualus tiek berniukams, tiek ir mergaitėms – kokia dalis vaikų žaidžia krepšinį. Įsivaizduokite, jeigu šį rodiklį mes būtume turėję anksčiau ir pamatytume, kad mergaitės jau nebesidomi krepšiniu. Tada būtų galima bandyti aiškintis priežastis iš karto, ir tas klaidas ištaisyti.

Pastebėjus, kad tarkime tam tikroje savivaldybėje mergaičių susidomėjimas išauga, galima žiūrėti, kodėl taip įvyko ir galbūt tą patirtį pritaikyti kitoje savivaldybėje. Turint šį rodiklį, žinai, kas vyksta ir ko gali tikėtis ateityje.

Kitas rodiklis, kuris šiame etape yra svarbus, tai kokia dalis vaikų sportuoja iš viso? Kodėl krepšiniui turėtų būti įdomios kitos sporto šakos? Vaikystės etape dar yra labai lengva peršokti iš vienos sporto šakos į kitą, tad kitų sporto šakų lankymą krepšiniui turėtų būti įdomu žinoti.

Laura Juškaitė – viena talentingiausių šalies žaidėjų
Laura Juškaitė – viena talentingiausių šalies žaidėjų
Nuotr. A.Didžgalvis

Pavyzdžiui, kiek man žinoma, Laura Juškaitė, žaidžianti „Kibirkštyje“, atėjo iš lengvosios atletikos. Dainius Šalenga iki 17 metų planavo būti rankininku. Turint šiuos du rodiklius, galima efektyviai nuspręsti, kur reikia bandyti steigti naujas mergaičių krepšinio grupes, kur jos gali būti sėkmingos.

Beje, turint šiuos rodiklius, labai lengva įtraukti ir valstybines institucijas į programas šiems rodikliams gerinti. Idealiu atveju šie rodikliai turi būti 100 proc., bet realybė, kokius šiuos rodiklius įmanoma pasiekti, yra sunku pasakyti.

Jaunimo etapas moterų krepšinyje prasideda nuo 15 metų ir gali trukti maždaug iki 21-23 metų. Iš esmės pereina tada, kai jau atstovauja jaunių rinktinėms ir baigiasi su žaidimu universiadoje. Šiame etape sportininkai jau pradeda siekti rezultatų. Pirmiausia, kurį rodiklį reikia stebėti, tai kokia dalis krepšininkių ateina iš vaikystės etapo? Taip čia reikia bandyti išlaikyti kuo aukštesnį rodiklį, nes vaikai būna įvairaus brendimo ir gali sužibėti vėliau. Kaip tai išlaikyti, aptarsiu dalyje „Lėtai įgyvendinami pasiūlymai su lėtais rezultatais.

Kitas rodiklis, kurį reikia stebėti, tai yra kokia dalis talentingiausių krepšininkių ateina iš vaikystės etapo? Vėlgi, sportininko kelias yra rizikingas, ir dažnai jeigu mokslai mergaitei sekasi gerai, šiame etape jos nusprendžia su krepšiniu pabaigti. Tad reikia vertinti, ko galbūt netenkama. Ir čia jau būtų dalis talentų paieškos įgyvendinimo.

Galų gale suaugusiųjų etapas, kada iš esmės jau būna svarbus rezultatas. Ir vis dėlto čia taip pat reikia sekti, kokia dalis krepšininkių ateina iš jaunystės etapo? Ir kokia dalis talentingiausių krepšininkių ateina iš jaunystės etapo į suaugusiųjų? Jeigu turėtume visus šiuos rodiklius, dabar lengvai galėtume žinoti, kada prasidėjo krizė, nuo kurios dalies ir kaip viskas vystėsi. O jei tai žinai, tada nebandai aklai formuoti pasiūlymų, o tiksliai žinai, kur prasideda problemos ir kad jas reikia spręsti kuo greičiau.

Ar aš čia siūlau ką nors naujo pasaulyje nematyto? NBA jau pradeda turėti dideles analitikų komandas, kai reikia rinktis žaidėjus, tai galbūt laikas pradėti ir Lietuvoje su šituo dalyku judėti. Tai ką pasiūliau, būtų puiki ir labai paprasta pradžia.

Greitai įgyvendinami pasiūlymai su lėtais rezultatais (II dalis)

Taigi čia vėl naudinga likti prie sportininkų karjeros etapų: vaikystė, jaunystė ir suaugusieji. Taigi pradėsiu nuo vaikystės.

LKF pasiūlymas „U12 berniukų čempionate galėtų žaisti mergaitė, jei tame mieste nėra mergaičių krepšinio grupės“ būtų labai geras, jeigu būtų, ne U12, o U10 kategorija. Tai yra, kada dar berniukų ir mergaičių fiziniai skirtumų dar nėra, arba yra labai maži. Tuo tarpu dvylikos metų, o tai jau yra 5 klasė, tie fiziniai skirtumai yra per dideli.

Aš siūlyčiau, kad vidurinėse krepšinio mokyklose vykstančiuose krepšinio būreliuose būtų bendros berniukų ir mergaičių grupės. Ypač pradinėse klasėse.

Tarpmokyklinėse varžybose siūlyčiau atsisakyti visose amžiaus grupėse vaikinų ir merginų čempionatų, o padaryti bendras varžybas, kur 1 ir 3 kėlinį žaidžia merginos, o 2 ir 4 –vaikinai.  Taip jau kūno kultūros pamokose merginas būtų gerokai daugiau suinteresuoti įtraukti žaisti krepšinį. O taip pat būtų galima geriau atsirinkti talentus. Krepšinio mokyklose lieka tradicinis merginų ir vaikinų suskirstymas ir nėra bendrų varžybų.

„Talentų kartos“ projektas
„Talentų kartos“ projektas
Nuotr. LKF

Moksleivių krepšinio lygai organizuoti kuo daugiau 3x3 krepšinio varžybų. Ypač jaunesniame amžiuje. Pradėkime nuo pagrindinės minties, kodėl FIBA ėmėsi 3x3 varžybų darymo ir įtraukimo į olimpines žaidynes.

Priežastis tame yra labai paprasta: tose šalyse, kuriose krepšinis nėra labai populiarus, yra sunku surinkti 12 žmonių, kurie galėtų gerai žaisti, už tai 4 žmonių komandas yra gerokai lengviau surinkti. Lygiai tas pats galioja ir vaikų ir jaunių krepšinyje, mažam miesteliui, labai retais atvejais pavyks surinkti 12 žmonių, kad nukonkuruotų didelius miestus, tuo tarpu 4 žmones surinkti yra gerokai lengviau. Su mergaitėmis tas dar yra aktualiau. Tai yra reitinguose geriausiai būtų, kad 3x3 krepšinis būtų vertinimas taip pat, kaip ir 5x5. Beje, ir tarpmokyklinės varžybos 3x3 turėtų atsirasti.

Aš nelabai suprantu, kodėl 3x3 varžybas MKL pradėjo dar ne taip seniai daryti, o kodėl 1x1 varžybų vis dar nevyksta? Taip, galbūt ten reikėtų tam tikrų taisyklių, kad jos būtų palankios įvairaus sudėjimo vaikams, bet čia iš esmės sporto mokyklai (o ir vidurinei) užtenka vieno gero žaidėjo. Tai yra LKF pasiūlymas, kada „U12 berniukų čempionate galėtų žaisti mergaitė, jei tame mieste nėra mergaičių krepšinio grupės“ turėtų kitą prasmę, kad mergaitė galėtų lankyti bendrą krepšinio mokyklos grupę.

Ir treneriui apsimokėtų tą mergaitę turėti, o ne bandyti jos atsikratyti, nes krepšinio rungtynėse prieš kitus berniukus ji bus per silpna. O ir vyresniame amžiuje jos negalėsi turėti, nes tą mergaite galėsi paruošti 1x1 varžyboms, ją treniruoti žaisti su tais pačiais berniukais ir net visose amžiaus grupėse ji galės būti. O jei gerai paruoši, ji gali lygiai taip pat duoti treneriui naudos.

Taigi vaikystės etape reikia, kaip nors pasiekti, kad kuo daugiau vaikų žaistų krepšinį, tai jaunystės etape juos reiktų bandyti išlaikyti. Ir čia jau daug naudingesni lėtai įgyvendinami pasiūlymai. Vis dėlto keletas dalykų, kuriuos žinau, kaip nubyra talentingi žaidėjai:

1. Kai vyksta U16, U18 ir U20 komandų atranka ir kai yra atmetami žaidėjai, galbūt su tais atmestais reikia papildomai psichologiškai padirbėti. Žinau ne vieną atvejį, kai tokie žaidėjai meta krepšinį. Tai reiktų tikrai padirbėti, kad jie to neskubėtų daryti. Vaikinų atveju gal nieko tokio, bus kas pakeis, bet pas merginas taip lengvai jos nebus pakeistos.

2. Latvijos lygoje žaidžia Latvijos U16 ir U17 komandos, taip pat TTT jaunimas, kur žaidžia 16-19 metų geriausios Latvijos žaidėjos. Galbūt laikas ir Lietuvoje panašiai pradėti dirbti. Jeigu LMKL per aukštai, tai gal „Akvilės“ lyga bus kaip tik?

Kamilė Nacickaitė
Kamilė Nacickaitė
Nuotr. Fotodiena.lt/J.Elinskas

3. Megzti ryšius su JAV universitetais. Turime Kamilę Nacickaitę, kuri mokėsi JAV ir dabar yra viena iš rinktinės lyderių, tai kodėl mes to nevystome toliau? Ypač tėvams, kurie nori, kad vaikai gerai mokytųsi ir turėtų išsilavinimą, tai yra vienas iš geriausių būdų juos įtikinti dukras leisti į krepšinį. Beje, daugelis tėvų JAV vaikus leidžia į sporto būrelius, dėl to, kad tai yra gera galimybė vaikui gauti išsilavinimą nemokamai.

Suaugusiųjų etape vėlgi lėtai įgyvendinami pasiūlymai yra gerokai svarbesni, bet yra vienas labai greitas pasiūlymas, kurį būtų galima padaryti:

Vyrų krepšinyje yra labai gerai žinoma Adrijos lyga, kur buvo apjungtos buvusios Jugoslavijos komandos. Ši lyga iš esmės buvo sukurta dėl to, kad pavieniai nacionaliniai čempionatai buvo per silpni. Kas geriausia, nacionaliniai čempionatai visai neišnyko, jie vyksta po Adrijos lygos reguliariojo sezono.

Taigi mano siūlymas sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos geriausias komandas į vieną 10 komandų lygą, kur būtų sužaisti du ratai. Taip sukuriant lygą, kuri būtų labiau stebima didžiųjų lygų. Taip pat aš visada sakiau, kad LMKL didžiausia problema, ypač TEO metais, būdavo per maža konkurencija.

Taigi šiuo atveju ta konkurencija būtų gerokai padidinta. Ypač būtų įdomu, kaip sektųsi kovoti LMKL lyderėms su Rygos TTT. Jeigu yra surandamas geras rėmėjas lygai, reiktų pagalvoti apie Švedijos, Suomijos ir Baltarusijos prijungimą prie šios lygos. Tokia lyga tikrai turėtų galimybių tapti lyga, kurioje žaidžia galbūt net mūsų stipriausios žaidėjos (gali būti, kad jos žaistų Švedijoje, bet jas matytume ir pas mus).

Ir, kaip minėjau, visai nebūtina LMKL legionierių limitą padidinti iki 6 žaidėjų.  Jei sakysite, kad buvo BWBL ar dabar yra EEWBL lyga, tai šitos lygos buvo labiau draugiškos lygos. Reikia padaryti, kad pagrindinės varžybos vis dėlto būtų šios jungtinės lygos rungtynės, taip, kaip yra Adrijos lygoje.

Lėtai įgyvendinami pasiūlymai su lėtais rezultatais

Pati svarbiausia, bet kartu ir sunkiausiai įgyvendinama dalis. Tai yra stiprūs moterų krepšinio klubai, kurie neišyra po poros sezonų. Ir tai reiktų padaryti, jeigu norime tokių rezultatų kaip vyrų krepšinyje. Be to šie klubai sėkmės atveju galėtų net tapti pakankamai pelningomis organizacijomis. Tai yra trys žingsniai, kuriuos matau darant Ispanijos Žironos moterų krepšinio komandoje:

1. Kiekviena LMKL komanda turi turėti visų amžių vaikų ir jaunimo komandas. Paulius Motiejūnas kažkuriame interviu minėjo, kad jaunimo komandose neapsimoka auginti žaidėjų, daug pigiau yra nusipirkti legionierių, jau paruoštą žaidėją, kokio tau reikia. Ir jis komandos komplektavimo klausimu yra visiškai teisus. Bet jis nėra teisus apie jaunimo komandų atsiperkamumą. Duosiu pavyzdį su tuo pačiu vandensvydžiu. Kas, manote, ateina žiūrėti vandensvydžio rungtynių? Žaidėjų giminės – labai galimas dalykas. Bet kita žiūrovų kategorija bus tie, kurie anksčiau žaidė vandensvydį.

Krepšinis Lietuvoje yra toks žiūrimas ir mylimas ne dėl pergalių (jei pergalės tiek lemtų, tai disko metimą mes irgi žiūrėtume), o dėl to, kad labai daug žmonių jį yra žaidę jaunystėje. Lankę krepšinio mokyklas ir svajoję, kaip žais Lietuvos rinktinėje.

Nuotr. musukrepsinis.lt

Jei dar galvojate, kad pergalės, taip svarbu, tai vėl paklausiu, o tai kodėl toks populiarus yra futbolas? Nes, rodos, futbolo federacija yra teigusi, kad žaidžia vienodas skaičius žmonių, kaip ir krepšinį. Iliustruosiu ir pavyzdžiu, kaip tai atrodo žiūrovų skaičiumi.

Jeigu klubas turi 10 vaikų ir jaunimo komandų, kurios turi po 10 žaidėjų. Jeigu šios žaidėjos ateina pažiūrėti rungtynes, jau komanda turi 100 žiūrovų per rungtynes. Kadangi dažniausiai jos ateina ne vienos, bet su giminėmis ar draugais, tai galima sakyti, kad visai realu, kad jos atsiveda po du papildomus fanus. Taigi jau turime 300 žiūrovų.

Jei klubas tai daro kažkur dešimtmetį, tai atsiranda buvusios klubo auklėtinės, kurios visai gali tapti jūsų žiūrovais. Priklausomai nuo miesto dydžio vėl gali prisidėti apie 200 žiūrovų. Galų gale LMKL klubai gali būti tie svarbūs krepšininkių ugdymo centrai. Tai yra pastebėti talentai, keliauja į šias sistemas, kur jau gali dirbti profesionalūs treneriai.

2. LMKL klubų socialinė veikla. Ši veikla, jeigu klubas sėkmingai vykdo, gali pritraukti rėmėjus ir jie norės prisidėti prie tokio klubo. Aš pradėčiau nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui neįgalieji yra rungtynių savanoriai. Arba Utenos moterų krepšinio klubui visai neblogai sekėsi pritraukti senjorus į savo rungtynes. Tai yra pora atvejų. Neabejoju, kad jų klubai galėtų sugalvoti kur kas daugiau.

3. LMKL prisideda prie bendruomenių. Iš tiesų yra labai nemažai organizacijų, tokių kaip LMKL komandos, kurių veikla nelabai, kam nors įdomi (be jų narių ir jų giminių). Tad kodėl šių organizacijų nepasikvietus prisistatyti per savo rungtynes, paplatinus informaciją per savo komunikacinius kanalus? Pavyzdžiui, pasikvietus kokį nors chorą, jau galima tikėtis, kad į rungtynes ateis choro nariai, o taip pat jų giminės, galų gale jie gali apsilankyti ir kitose rungtynėse. Taip tikrai gali suburti nemažai fanų.

Labai smagi naujiena buvo, kad didžiųjų miestų LMKL komandos galėtų būti prijungtos prie LKL komandų. Aišku, tame yra minusų, pavyzdžiui, kiek LKL komandai skirti lėšų moterų komandai?

Bet pradėsiu, nuo to, kad didieji Europos futbolo klubai pradeda turėti moterų komandas savo sudėtyje. Kodėl jie pradėjo taip daryti? Tame priežastis yra gana paprasta – kaip minėjau, vaikų ir jaunimo komandų atveju, jeigu nori moteris pritraukti labiau į vyrų rungtynes, jos turi būti žaidusios tas rungtynes. Taip pat tai prisideda labai smarkiai ir prie klubų įvaizdžio, todėl tarkim „FC Barcelona“ parduotuvėje šalia Lionelio Messi nuotraukos galite pamatyti ir geriausios pasaulio futbolininkės nuotrauką. Reiktų pastebėti, kad Kauno „Žalgirio“ futbolo komanda turi savo moterų ekipą, kai krepšinio klubas, kuriam ir priklauso tos dvi futbolo komandos, jos neturi. Todėl aš siūlyčiau LKL klubams pasinaudoti Belgrado „Crvena Zvezda“ pavyzdžiu.

Tai yra turėti moterų komandas, kur žaistų jaunos talentingos žaidėjos, surasti joms talentingus trenerius. Ir taip neatsilikti nuo laikmečio, kur moterys uždirba vis daugiau pinigų ir užima aukštesnius postus.


Rodyti komentarus
2018-03-28 06:13
Pritariu ".....", manau, jog tai matome visi...

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-03-26 19:06
antanas
pirmiausiai panom reik gerai ant dancio sert. Bachuro bazaras.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-03-26 17:41
.....
planuot gali daug, tik tiek kad dabarties mergaites ir merginos kurios aukstesnes save pacios to nesuprasdamos padaro preke vyrams. nori but modeliai, barakudomis ir panasiai. is dalies nesiskundziu. malonu tokia aptureti vienam kartui kaip vyrui, bet krepsinio prasme tai griutis konkreti. zinau ir pavyzdziu. tokios pora mergu aukstos, jaunos budamos kieme vaikiams malku kraudavo. kviete ir siauliu krepsinio mokykla jas. visgi ne per didziausias miestas ir daug maz zino talentus miesto anie is kalbu bent. tai ne norim but modeliais. o ir tevai ne is vargsu. sumokeje butu uz treniruotes, apranga ir visa kita bei nejute. is tu modeliu gavosi kad viena augina nuo kalemciko 3 vaikus barake gyvendama, o kita bande kazka su modeliu, bet niekas apie ja nieko negirdi dabar. dirba tikriausiai kazkur uzsienyje proste. kokia naciskaite ir galejo but modeliu sekmingu bent, nes grozio neeilinio, bet pasirinko teisinga kelia ir manau tikrai nesigaili. senoji karta jei jau ismoko zaisti gerai, kad ir kieme pries vaikius, tai to ir nemesdavo galimybiu turedamos, o dabar kad tik su kuno rodymu arba klynu pinigus uzdirbti. zodziu daryt nedares tas pertvarkas, bet kol joms persilauzimo laikotarpyje i galva neilysi tol nieko ir nesigaus.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-03-26 17:23
irmis
Turėtu būti nemažesnis dėmėsys moteru mrepśiniui kaip vyrų ,visom prasmėm.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-03-26 16:44
Serbentautas
Šaunuolis Povilas
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 5

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas