Eurolygos aušrą lydėjo rizika

2007-12-15 11:06
Dovilė Kamarauskienė, „Kauno diena“

„Tai kaip – einame?“ – skambutis iš Ispanijos „Žalgirio“ prezidentą užklupo vidury nakties. Pokalbiai tą istorinę naktį dėl klubo ateities virė keliose valstybėse, rašo „Kauno diena“.

Vienu liudininku mažiau

2000-ųjų vasara „Žalgirio“ vadovams buvo labai karšta. Ar ryžtis naujovėms ir eiti su Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB), ar likti Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) globoje ir gyventi praeitimi? Dvejonių buvo, tačiau priimtas sprendimas kurti Eurolygą „Žalgiriui“ ir visam Lietuvos krepšiniui pasiteisino su kaupu.

Vieno didžiausių istorinio sprendimo steigiant Eurolygą iniciatorių – Arūno Pakulos – jau nebėra tarp gyvųjų.

Būtent jis su tuomečiu „Žalgirio“ prezidentu Mindaugu Plūku daugiausia dalyvavo klubų pasitarimuose Ispanijoje.

„Vyko tikrų tikriausias karas su šantažu, išdavystėmis ir lakstymais iš vienos barikadų pusės į kitą“, – Eurolygos kūrimo istoriją prisiminė šių istorinių įvykių liudininkas, „Žalgirio“ valdybos narys M.Plūkas. Tarp neapsisprendusiųjų buvo galingiausi Europos klubai – Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“, dar keli, ir tokia jų pozicija sėjo nemažai nerimo.

ULEB posėdžiai dėl Eurolygos kūrimo prasidėjo 2000 metų gegužę. Klubai, tarp jų ir „Žalgiris“, juose dalyvavo tik gavę vardinius kvietimus. Visuose pasitarimuose dalyvaudavo A.Pakula, dažnai jį lydėdavo ir M.Plūkas. Ginčai, diskusijos, abejonės tęsdavosi iki gilios nakties ir net paryčių. „Maištininkų“ vadu buvo ispanas Eduardo Portela, dabartinis ULEB prezidentas. Bent tuo metu jis nemokėjo angliškai, todėl visi pokalbiai vykdavo keliomis kalbomis.

Viskas pajudėjo iš mirties taško tuomet, kai FIBA pradėjo atvirai grasinti atimti licencijas iš žaidėjų ir uždrausti jiems žaisti ne tik tarptautinėse varžybose, bet ir vietiniuose čempionatuose. Lemtingame ULEB atstovų posėdyje buvo sprendžiama, ar tęsti aklavietėje atsidūrusias derybas su FIBA, ar priešintis iki galo. Tą birželio naktį buvo priimtas nutarimas – kurti naują krepšinio turnyrą Eurolygą.

„Tai kaip – einame?“ – M.Plūką trečią valandą nakties iš miego prikėlė žvalus A.Pakulos balsas telefono ragelyje.

Svarstė atsarginius variantus

Tuometis „Žalgirio“ prezidentas užmezgė telefono ryšį su klubo direktoriumi Ginu Rutkausku, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvusiu Arvydu Saboniu, kitais. Spręsti reikėjo iškart. Daug ką „Žalgirio“ vyrai jau buvo aptarę anksčiau, bet kai reikėjo pasakyti lemtingąjį „taip“, visi jautė nerimą.

„Mūsų atsakymas buvo – taip. Bet iš tiesų dvejojome. Svarstėme, ką darysime, jeigu negalėsime žaisti savo šalies čempionate, jeigu dalis žaidėjų nenorės prarasti FIBA licencijų ir taip toliau. Netgi kūrėme atsarginius variantus, į kurias lygas prašytumėmės priimami. Vyko rimtas karas ir tikrai nesijautėme saugiai“, – prisiminimais dalijosi M.Plūkas.

„Žalgirio“ atstovai buvo pasiskirstę pareigomis: daugelį užsienio kalbų, taip pat – ir ispanų, mokėjęs A.Pakula tuo metu pusiau juokais buvo vadinamas „Žalgirio“ ambasadoriumi užsienyje, klubo direktorius G.Rutkauskas sprendė reikalus su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL), o M.Plūkas koordinavo visą veiklą. Šiuos vyrus tais įtemptais laikais palaikė vienybė ir pasitikėjimas vienas kitu.

Rizikavo savo pinigais

Idėja atsiskirti nuo FIBA brendo jau seniai, klubų nepasitenkinimas šios organizacijos neveiklumu vis didėjo. Jos veikla buvo lyg stovintis vanduo, virtęs kūdra. Impulsą permainoms davė ispanai, kurie dabar ir vadovauja Eurolygai.

„Žalgirio“ sprendimą lėmė tai, kad ankstesnioji sistema neturėjo perspektyvos – jos vadovai nenorėjo pokyčių. Kauno klubas kartu su stipriausiomis Europos komandomis norėjo eiti į priekį.

„Mūsų klubui tuo metu buvo sunkūs laikai. Negalėjome uždirbti pinigų iš parduotų transliacijos teisių, visa sistema buvo tokia, kad klubai iš varžybų neuždirbdavo nieko, o patys mokėdavo starto mokestį, teisėjų išlaidas. Supratome, kad turime judėti į priekį, jeigu norime teigiamų permainų. Dabar manau, kad jeigu pokyčių nebūtų įvykę, būtume žlugę ne tik mes, bet ir visas Europos krepšinis“, – kalbėjo buvęs Kauno klubo prezidentas.

Tačiau ir priėmęs sprendimą žaisti ULEB varžybose „Žalgiris“ susidūrė su įvairiais sunkumais. Viena didžiausių problemų buvo ta, kad reikėjo pateikti milijono dolerių finansines garantijas.

„Kai į kelis bankus nuėjau prašyti milijono dolerių garantijos „Žalgiriui“, pažįstami bankininkai į mane pažiūrėjo keistai. Sako, jeigu nepažinotume tavęs, nusiųstume pasitikrinti. Tuomet daviau savo bendrovės garantinį raštą milijonui ir taip ULEB įsileido mus į savo šeimą. Supratau, kuo rizikuoju, bet atgal jau nesidairiau“, – pirmą kartą po tiek metų M.Plūkas ryžosi atskleisti kai kurias istorinės vasaros detales.

Spaudimas – visais frontais

Kol vyko karas tarp ULEB ir FIBA organizacijų, „Žalgiriui“ spaudimas buvo daromas įvairiais būdais, per pažintis. Daugiausia išklausydavo A.Pakula, kuris tuo metu buvo atsidūręs tarsi tarp dviejų ugnių. Nuolat buvo kalama į galvą, kad naujasis turnyras neturi ateities, kad visi žlugs. Politinė kova vyko visais frontais.

FIBA už 1999 metų pergalę Eurolygoje „Žalgiriui“ liko skolinga 200 tūkstančių Vokietijos markių, tuo metu tai siekė beveik 600 tūkstančių litų. Į Lietuvą atvykęs vienas FIBA vadovų Naras Zanolinas žadėjo tuos pinigus grąžinti, jeigu kauniečiai apsigalvos.

Šiame susitikime dalyvavęs buvęs „Žalgirio“ direktorius G.Rutkauskas atvirai sakė: „Mums švelnia forma grasino, o kai tai nepadėjo, siūlė beveik rojų žemėje.“

Lietuvos žiniasklaidoje neretai naujasis turnyras buvo vadinamas draugišku turnyru. Tai labai kenkė ieškant rėmėjų.

Keistoje padėtyje buvo atsidūrusios LKF ir LKL. FIBA per jas taip pat bandė daryti spaudimą, tačiau šios organizacijos išliko neutralios, tik pateikdavo Kauno klubui informaciją, kurią gaudavo iš FIBA. Bet LKL į ULEB įstojo gerokai vėliau.

Tais laikais LKF vadovavęs Algimantas Pavilonis turėjo nemažą įtaką Europoje. Galbūt tai jam padėjo atsilaikyti prieš didelį spaudimą, kad būtų imtasi veiksmų prieš „Žalgirį“.

„Buvo visokių siūlymų, kaip paspausti Kauno komandą. Bet, matydami ir suprasdami Europos krepšinio situaciją, nenorėjome kenkti savo klubui. Nors galimybių tai padaryti turėjome, – to meto situaciją prisiminė A.Pavilonis. – Tačiau reikia nepamiršti, kad, kuriant Eurolygą, be FIBA bei ULEB, buvo ir trečiasis dalyvis – NBA. Ir šis veikėjas nebuvo tik pasyvus dalyvis. NBA nemažai prisidėjo prie Eurolygos sukūrimo ir sėkmingo jos starto.“

Dividendai jau išmokėti

Pirmieji metai Eurolygoje komandoms buvo pelningiausi. Vėliau išmokos klubams mažėjo, tačiau, „Žalgirio“ viceprezidento Gedimino Navikausko teigimu, Eurolyga visiems klubams įteikė meškeres, kad patys pasigautų žuvies – išmokė vadybos ir rinkodaros paslapčių.

„Žalgiris“ yra tarp Eurolygos steigėjų. Tačiau už ištikimybę jis gavo tik pirmąjį trejų metų kontraktą, garantavusį teisę žaisti Eurolygoje. Dabar šią teisę Kauno komanda turi išsikovoti pati, jai galioja tie patys kriterijai, kaip ir kitoms Europos komandoms.

Vis dėlto Eurolygos vadovai nepamiršo tų, kurie stovėjo prie turnyro kūrimo ištakų ir siekė permainų. Jie pagerbė „Žalgirį“ per klubo 60-metį, suteikė teisę pirmą kartą istorijoje išbandyti jėgas su NBA komandomis, o užvakar dar kartą atvyko į Kauną pagerbti ir nusilenkti iškiliausiems „Žalgirio“ krepšininkams už jų ir komandos indėlį į Europos klubų krepšinį.

Per daug mėgavosi sėkme

„Sunkiausia buvo pradžia, kai turėjome suvienyti klubus, federacijas, įtikinti žiniasklaidą. Bet turėjome tikslą – modernizuoti krepšinį, suteikti klubams kitokių galimybių. Antraisiais ULEB Eurolygos metais jau galėjome pasakyti, kad mums pavyko ir dėl to jautėme pasitenkinimą“, – „Kauno dienai“ sakė Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu.

Eurolygos kūrimo metu jis buvo dešinioji „maištininkų“ vado E.Portelos ranka. „Tačiau nepasakyčiau, kad su FIBA mes kariavome, – ispanas šypsodamas kratė galvą ir bandė išlikti diplomatiškas. – Mes ginčijomės, diskutavome, ieškojome bendrų sutarimų. Norėjome įrodyti savo sumanymų teisingumą, bet abiejų organizacijų filosofija, aišku, neretai skyrėsi. Dabar su pasauline FIBA organizacija bendraujame labai artimai.“

Vis dėlto J.Bertomeu ne viską darytų taip pat, jeigu galėtų sugrįžtų atgal: „Sunku būtų įvardyti konkrečias klaidas. Iš pradžių per daug optimistiškai vertinome padėtį ir tuo mėgavomės. Stengėmės skirti klubams kuo daugiau pinigų, daugiau, nei tuo metu mums leido ekonominiai ištekliai. Atrodo, tai buvo gerai. Iš kitos pusės, tai buvo blogai, nes norint pelningos veiklos būtina subalansuoti visas išlaidas. Kai pradėjome atidžiau vertinti ir klubų finansinę padėtį, viskas pasikeitė į gerą pusę. Esu dėkingas klubams už jų supratingumą.“


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (11)
Nesuprantu, ko rytas vis dar neturi to triju metu kontrakto? :-) Juk gali surinkt daugiau tasku nei zalgiris?

O apskritai, ryta prijungus prie zalgirio, tokia komanda galetu pretenduoti i eurolygos taure, o dabar pretenduoja i top 16... ir taip bus visada... Lietuvoj pinigu ner kam duoti, tai ir klubai Europos mastu - vidutiniokai...
2007-12-17
-3
Atsakyti
Kartojimas mokslu motina:) Jei taip gerai supranti tai turetum zinoti ,kad tikimybe kad Londono Towers gaus vieta yra didesne nei kad LR. Londono Towers bus stipriausia valstybes komanda. Tokie tie eurolygos prioritetai. Bet pavadinti juos sportiniu principu liezuvis neapsivercia...bet cia viskas gerai...

LR domisi pakankamai zmoniu.Tokie dalykai kaip komandos gerbejai per viena diena neatsiranda..Siiemet zalgirio grupe idomesne tai ir as kai yra proga paziuriu Zalg rungtynes. Bet tai dar tikrai nereiskia kad nesergu uz LR. Beto manes bandos jausmas nekamuoja...
2007-12-17
+1
Atsakyti
"tik jos skiriamos valstybems.Valstybems? Ar supranti ka tai reiskia?ne valstybes zaidzia.. :"D nu kam tu tiek kartoji ta zodi uztenka ir viena kart parasyt aisku, kad suprantu. as ir nesakau, kad gerai jog tokie kaip prancuzai turi dvi vietas, bet losia stipriausia valstybes valstybes valstybes komanda ir nieko cia nepadarysi. praeis kiek laiko gaus ir lietuva antra vieta, nors aisku jei tiek zmoniu rytu tesidomes kaip dabar tai dar visko gali buti..
2007-12-17
-2
Atsakyti
kovos savo smelio dezej uz svarbiau pasirodyma europoje? Cia labai sportinis principas? ir kodel lyg tai triju metu taisykles nera Vokietijoje? Kuo jie kitokie?Ir bet to turejau omeny kad pries du metus visi svaigo kaip Siauliai zais Ulebe ir lyg ir ruostasi tam buvo, o poto nutilo, nutilo...dabar gal nesiruosia...atsiras koks turtingas rusu klubas ir skris Siauliai pasisokinedami...garantuotos eurolygoje vietos yra - tik jos skiriamos valstybems.Valstybems? Ar supranti ka tai reiskia?ne valstybes zaidzia...komandos kovoja aikstelese...Poto taip ir gaunasi kad Eurolygoje metu metais yra amzini autsaideriai - prancuzai,vokieciai,lenkai ir pan.
2007-12-16
-1
Atsakyti
ir dar pagal triju metu rezultatus lietuvai siuloma pasirasyti viena sutarti, tai cia nesportinis principas? :) aisku sistema tobulint reikia, bet vietos kaip nba garantuotos tikrai nera
2007-12-16
Atsakyti
nu siauliu is ulebo nieks mest nesiruosia, kai rytas gris. o siaip aisku dvi vietos geriau, nei viena. bet del zalgirio lietuvos krepsinis tikrai nenukentejo o tik pakilo lygis, nes rytas noredamas pasipriesinti turi bent jau panasaus pajegumo komanda surinkti. o kas butu jei abu lostu ulebe arba fiba cup kaip kokie estai?
2007-12-16
-3
Atsakyti
Jei Eurolyga padaryta NBA principu,taiu ten taip pat amžinos vietos - niekas neiškrenta.Bet ten - viena šalis(dar Kanada).Žodžiu,sportinis principas atvestų Eurolygą į lygį.
2007-12-16
+2
Atsakyti
Koks gali buti tobulejimo procesas kai zinai kad po vieno sezono grisi i zemesni lygi? Arba nepakilsi i aukstesni lygi, nors ta teise issikovojai ir priklauso?(cia turiu omeny Siaulius, pries pora metu LR patekus i eurolyga, jie buvo palikti ant ledo...). Tai kokia cia nauda matai? O tam paciam Zalgiriui koks stimulas ragais ir nagais kovoti eurolygoje kai zinai kad kad ir kaip ten pasirodys ivis tiek paliks. Uztenka tik pries finalus pora zaideju nusipirkt ir LKL laimeti. Cia ka panasu i sporta? man panaseja i persirijusiu hamburgeriu valgytoju lyga(arba NBA).

Aisku geriau viena vieta eurolygoje negu ne vienos. bet didelio dziaugsmo tai nesukelia...is tikro uztektu padaryti viena paprasta dalyka - paskutines trys eurolygos komandos iskrenta i uleb taure, o is jos pakyla i eurolyga. Tik tiek ir tikrai viskas atrodytu daug teisingiau. Bet toks dalykas nelabai realus - nieks nenori kasti duobes i kuria veliau pats gali ikristi...
2007-12-16
+6
Atsakyti
filtekas > is ko sprendi, kad nukentejo Lietuvos krepsinis? Dabar turim bent viena komanda eurolygoj, o kas garantuos, kad jeigu Zalgiris butu pasirinkes fiba dabar apskritai turetume bent viena vieta?
2007-12-15
-3
Atsakyti
Nors Zalgiris tuo metu laimejo, ilgalaikeje perspektyvoje nukentejo Lietuvos krepsinis, o konkreciai LR ar tie patys Siauliai. Kas zino gal jau senu senoveje turetume dvi komandas stipriausioje Europos lygoje.O dabar... turime laukti malones, nes sportinis principas sioje lygoje nera pats svarbiausias.

Guodzia tik tai kad matyt tikrai FIBA smarkiai naudojosi komandomis butent is finansines puses transiaciju teises ir pan.), kai tuo tarpu dabartinė Eurolyga yra teisingesnė tuo atzvilgiu.Kaip ten bebutu sutinku, kad persitvarkymu reikejo. kaip reikia ir dabar jau dabartinei Eurolygai.
2007-12-15
+3
Atsakyti
Nu tas pasirinkimas tuo metu eit i Eurolyga ar likti Fiba tai vistiek buvo loterija, nes nieks tada nezinojo kaip viskas susiklostys ir atrodo kad bent kelis metus Europoje bus dvi lygiavertes lygos.
2007-12-15
+9
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 11

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.