Martynas Echodas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Martynas Echodas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“
Rimas Kurtinaitis „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ Nuotr.: „Kitokie pasikalbėjimai“

Rimas Kurtinaitis šeštadienio vakarą Kaune dalyvavo pokalbių laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje atvirai papasakojo apie savo krepšininko bei trenerio karjeras bei kitus įsimintinus gyvenimo epizodus.

Pačioje pradžioje Kurtinaitis buvo paklaustas apie jau praėjusį sezoną, kuriame su Vilniaus „Rytu“ iškovojo Lietuvos krepšinio lygos sidabrą.

„Manau, kad tai buvo geriausias rezultatas, kurį galėjome parodyti, bet vis dėlto aš esu maksimalistas“, – apie užimtą antrąją vietą su Vilniaus „Rytu“ Lietuvos krepšinio lygoje teigė Kurtinaitis.

„Mane tėtis mokino taip: visos vietos, kurios nėra pirmos, yra paskutinės“, – savo nugalėtojo mentaliteto ištakas atskleidė strategas.

Kurtinaitis buvo paklaustas apie savo plačiai nuskambėjusią pravardę „Stalius“, o treneris pasidalino visa istorija.

„Mes sėdėjome su Arvydu Saboniu, kalbėjome, kad „Žalgiriui“ sunkūs laikai. Kiek pamenu, iš žaidėjų pusės buvo paskelbtas ultimatumas: jeigu iki ryto nebus atsiskaitoma, jie nedalyvaus rungtynėse su „Lietuvos rytu“.

Paklausiau Arvydo, tai ką darysite? O jis atsakė: „Na, ką ką. Jeigu negausime pinigų, užsikalsime langus ir išsiskirstysime, ką darysime“, – pokalbiu pasidalino Kurtinaitis.

Nuotr. Fotodiena.lt/D. Pipas

Treneris taip pat papasakojo apie savo karjeros pradžią, kuri tikrai nesusiklostė taip, kaip daugeliui krepšininkų.

„Pradėjau nuo „Žalgirio“, bet pasakysiu atvirai, jog nebuvau idealus režimo šalininkas. Buvau atleistas iš kūno kultūros instituto ir mane pašaukė į kariuomenę bei taip automatiškai mano karjera „Žalgiryje“ baigėsi“, – su šypsena veide prisiminė buvęs krepšininkas.

„Mes tada buvome optimistai, talentai. Atrodė, jog mums jūra iki kelių ir man tas pats buvo. Grįžau iš Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinės, kur papuoliau į galutinį dvyliktuką. Ir tada aš taip pagalvojau: „Tarybų Sąjungoje gyvena 200 mln. žmonių ir aš dvyliktuke. Tai yra labai gerai.“

Na ir tada man pasirodė, kad tai yra maksimumas, ką gali gyvenime pasiekti. Na, ir labai džiaugiuosi, jog tuometinis rektorius Stasys Stonkus įvertino mano tokį pasikėlimą ir išsiuntė mane į kariuomenę“, – pasakojo Kurtinaitis.

„Apskritai, tuo metu situacija nebuvo iš lengvųjų, – tęsė treneris. – Neseniai buvau vedęs, į kariuomenę išėjau ne kaip sportininkas. Turėjau plauti tualetus, indus, šluoti gatves. Aš ir dabar pažiūriu, kaip mūsų kariuomenėje atliekama tarnyba, tai ji neturi nieko bendro su Tarybų Sąjungos kariuomene“, – laikų skirtumus įžvelgė Kurtinaitis.

„Mes gyvendavome bendrabutyje, kuriame buvo vienas televizorius. Tai buvo 1980-ieji, sportininkai ruošėsi olimpinėms žaidynėms ir rodydavo krepšinio komandą, kurioje buvo Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša. Pastarasis dalyvavo olimpinėse žaidynėse, o Chomičius tik pasiruošimo laikotarpiu.

Jie buvo mano geri draugai, o aš gulėdamas vis galvojau: „Ką aš čia veikiu? Jie ruošiasi olimpiadai, o aš čia plaunu tualetus. Manau, kad tai buvo impulsas, jog viskas priklauso nuo tavęs“, – savo motyvaciją atskleidė Kurtinaitis.

„Būdavo karinių pajėgų čempionatas, daug apskričių ir ten visada taip pat žaisdavo CSKA. Man tose pirmenybėse pavyko neblogai ir mane pakvietė į CSKA“, – kelią iš kariuomenės atgal į krepšinį prisiminė pašnekovas.

Kurtinaitis taip pat pasidalino mintimi, teigdamas, jog gyvenime visada atsiduria dvejopose situacijose.

„Aš gyvenime visada atsiduriu tarp dviejų girnų. Džiaugiausi, jog žaidžiau CSKA. Vis tik tuo metu tai buvo pirma komanda Tarybų Sąjungoje. Ir pamenu, jog kai žaidėme su „Žalgiriu“ mane į aikštelę išleido esant lygiam rezultatui, o vienas lyderių Anatolijus Miškinas nuo suolelio rėkė: „Pakeiskit jį, jis specialiai nori jiems pralaimėti“. Žinoma, aš specialiai pralaimėti tikrai nenorėjau, bet situacija buvo nei iš vienos pusės, nei iš kitos, kaip ir šiuo metu. Kaune manęs nelabai myli ir Vilniuje nelabai myli“, – samprotavo Kurtinaitis.

„Į „Žalgirį“ sugrįžau po pabaigtos tarnybos. Metus atitarnavau Rygoje, tuomet sezoną sužaidžiau CSKA gretose ir grįžau į Kauną“, – patekimą į „Žalgirio“ komandą prisiminė Kurtinaitis.

Nuotr. RIA Novosti-Scanpix

„Tuo metu tai turbūt buvo visos Lietuvos svajonė, – apie žaidimą „Žalgiryje“ atsiliepė Kurtinaitis. – Atsimenu, jog nuo mažų dienų pasistatėme krepšį, pasiskirstydavome žalgiriečių pavardėmis. Ir visų pasąmonėje buvo nuomonė, jog jeigu sportuoji „Žalgiryje“, tai – idealu“, – vaikystės dienas prisiminė Kurtinaitis.

„Man labai imponavo Modestas Paulauskas. Nežinau kiek kartų buvo pripažintas geriausiu pasaulyje, bet kamuolio varytis taip ir neišmoko“, – pajuokavo Kurtinaitis, kuris iš karto ir atsiprašė savo dievuko.

Kurtinaitis taip pat atskleidė, kodėl vietos pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje neatsirado Šarūnui Marčiulioniui.

„Tuo metu toje pozicijoje buvo daug gerų žaidėjų: Vitoldas Masalskis, Mindaugas Arlauskas, Raimundas Valikonis, Valdemaras Chomičius, Algirdas Brazys. Marčiulionis buvo jaunesnis ir jam tos vietos neliko. Apskritai, papulti į „Žalgirį“ buvo labai sudėtinga“, – teigė Kurtinaitis.

Vakaro pašnekovas taip pat pasidalino negirdėta istorija iš 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių.

„Arvydas Sabonis nebuvo pasirengęs dar žaisti, tačiau jis vis tiek žengė į aikštelę. Ir pirmoji mūsų klaida buvo ta, jog galvojome, kad Sabonis mus visus ištrauks. Ir po pralaimėtų rungtynių jugoslavams, Sabonis mums pasakė auksinius žodžius: „Į mane nežiūrėkite, aš nesu lyderis. Aš galiu jums kažkiek padėti, bet žaiskite patys.“

Neviltis buvo baisi. Visa komanda gyveno viename kambaryje ir ko tik mes neprisižadėjome. Tuo metu alkoholio nebuvau vartojęs dvejus metus ir pasakiau: „Jeigu mums pavyks laimėti, išgersiu su jumis tiek dienų, kiek tik reikės.“ Chomičius pasižadėjo ūsus, Sergejus Tarakanovas plikai galvą nusiskusti. Ir mums pavyko. Aš savo teiginius įgyvendinau, Chomičius nusiskuto ūsus, o Tarakanovas nenusikirpo“, – pasakojo Kurtinaitis.

Nuotr. Ria Novosti-Scanpix

Seulo olimpinių žaidynių laimėtojas taip pat papasakojo smagią istoriją po pergalingo finalo.

„Mane ir Arvydą Sabonį iš karto nuvedė į dopingo kontrolę. O tuo metu dopingo kontrolė prašydavo ne kraujo, bet šlapimo, o kad sportininkams būtų lengviau, ten pilni šaldytuvai buvo prikrauti alaus, vandens, kolos, šampano. O su mumis į dopingo kontrolę papuolė Franjo Arapovičius ir Draženas Petrovičius.

Tada ir pradėjau įgyvendinti savo pažadą, nes jau nebepamenu kaip grįžome į olimpinį kaimelį, mat ten užsibuvome labai ilgai“, – su šypsena veide prisiminė Kurtinaitis.

Kurtinaitis teigė, jog po triumfo Pietų Korėjoje atsiskleidė ir tamsioji olimpinio medalio pusė.

„Nuo pat tų laikų, kai kariuomenėje šveičiau tualetus ir žiūrėjau olimpines žaidynes per televizorių, aš sau tyliai išsikėliau tikslą, jog vieną dieną tarp nugalėtojų atsidursiu ir aš. Ir po to iškovoto medalio, aš susimąsčiau: „O kas dabar?“

Visas mano gyvenimo siekis buvo olimpinis auksas ir atėjo bent kokių 5 dienų nusivylimas. Dabar vėl grįžti, žaisti Tarybų Sąjungos čempionate, vėl eiti į žemesnį lygį. Laimė yra tikslo siekimas, bet jo pasiekimas – nusivylimas“, – savo išgyvenimus apibūdino Kurtinaitis.

„Kitokių pasikalbėjimų“ vedėjas Justinas Jankevičius pašnekovui priminė ir apie kelionę už Atlanto, kur Kurtinaitis dalyvavo tritaškių konkurse. Pats Kurtinaitis situaciją pakomentavo kiek plačiau.

„Prisimenu, jog vos atvykęs į Ameriką pusę pinigų išleidau vaizdajuostėms, kuriose žaidė Michaelas Jordanas. Ten užsukta labai didelė mašina ir atsimenu, jog buvau vienintelis iš Tarybų Sąjungos, ir be abejo visi vadino rusu.

Korespondentams reikėjo atsakyti visą naktį, negalėjau treniruotis, nes dėl visų kitų vykusių renginių, salę gavau tik pusvalandžiui. Ir kai jau sėdėjau laukdamas savo eilės, pirmą kartą gyvenime mano kojos pradėjo tirtėti. Tokioje būsenoje aš ir išėjau mesti“, – prisiminė Kurtinaitis.

Specialistas teigė, jog Europos krepšinis turėtų lygiuotis į NBA: „Tie žmonės žino, ką daro. Jie turi didžiausią patirtį parduoti produktą. Pats krepšinis išsilaiko, nereikia ieškoti rėmėjų. Jeigu būtų galima taikyti NBA taisykles, marketingą, tą ir daryčiau.“

Antroje vakaro dalyje buvęs „Ryto“ strategas taip pat susilaukė žiūrovo klausimo, kuriama teigiama, koks didelis yra „Žalgirio“ laimėjimas sutarties pratęsimas su Edgaru Ulanovu.

„Žalgirio“ laimėjimas yra didelis, – teigė Kurtinaitis. – Ulanovas yra labai svarbus žaidėjas, o ir jis pats priėmė tinkamą sprendimą. Atsakant į klausimą, ar Rokas Giedraitis galėtų žaisti „Žalgiryje“... Jis padarė labai didelę pažangą. „Žalgirio“ stilius jam, galbūt, būtų sunkesnis, bet pagal savo potencialą jis galėtų ten žaisti.“

Strategas taip pat sulaukė klausimo apie tai, kurį krepšininką buvo sunkiausia treniruoti. Kurtinaitis įvardijo Zoraną Planiničių ir Tyrece‘ą Rice'ą.

„Asmenybės būna sudėtingos, ypač, kai treniruoji turtingą komandą. „Chimki“ gretose turėjau Zoraną Planiničių, Tyrece‘ą Rice‘ą. Pastarasis buvęs „Ryto“ žaidėjas, bet aš jį treniravau, kai jam sumokėjome 2 mln. JAV dolerių, tai tapo kaip ne „Ryto“.

Tada prasideda problemos. Turtinguose klubuose krepšininkus pagrindas yra net ne netreniruoti, o valdyti. Jeigu situacija valdoma, viskas gerai, bet jeigu ne – turi problemų. Vienas iš aikštingiausių ir vienas iš geriausių žaidėjų, ką man teko treniruoti buvo Zoranas Planiničius“, – sudėtingiausią karjeros legionierių atskleidė Kurtinaitis.

Nuotr. Sputnik-Scanpix

Kalba pasisuko ir apie Vilniaus „Ryto“ klubą, apie kurį buvo paklausta, kas turėtų būti padaryta, jog klubas grįžtu į geriausius laikus.

„Turbūt reikėtų paimti kažkokią kryptį, ko norima iš klubo, – samprotavo Kurtinaitis. – Jei grįžtume prie šio sezono, manau, buvo labai skirtingi matymai. Aš norėjau, kad komanda nugalėtų visuose turnyruose. Po sezono mačiau vadovų pasisakymus, jog jie džiaugėsi sumažinę klubo skolas, o jeigu yra tikslai, tai bus reikalingi ir pinigai.

Skolų turi visi klubai, bet taip pat orientuojamasi ir į gerų žaidėjų pirkimą, kaip bebūtų, tikslas vis tiek yra pergalės. Manyčiau, kad reiktų žiūrėti, kaip padidinti biudžetą, nupirkti geresnius žaidėjus, nesiblaškyti, turėti kryptį ar idėją 3-5 metams ir dėsningai jos siekti.“

Iš karto po to sekė klausimas ir apie „Žalgirio“ galimybes kitą sezoną.

„Man sunku spręsti. „Žalgirį“ palieka eilė gerų žaidėjų: Vasilije Micičius, Kevinas Pangosas. Priklausys nuo to, kaip sukomplektuos komandą. Skaičiau, jog jie domisi labai geru žaidėju Williamsu-Gossu. Jo labai norėjome prieš sezoną „Ryte“. Jeigu „Žalgiriui“ pavyktų su juo susitarti, jis būtų labai geras pirkinys.

Pradžioje, galbūt, jam Pangosą pakeisti būtų sunkiau, bet vėliau Šarūnas, kaip buvęs įžaidėjas, manau, jį išmokytų disciplinos. Jis yra tikrai geras žaidėjas ir gaila, jog pernai nepavyko prisivilioti jo į „Rytą“. Viskas priklausys nuo to, kaip bus pataikyta su žaidėjais. Stilius yra geras, pergalingas, o jei bus tokių pasiteisinusių pirkinių kaip Daviesas, „Žalgiris“ turės didelį potencialą“, – mintimis pasidalino Kurtinaitis.

„Su Šarūnu ilgai nerungtyniavome, gerą pusmetį. – paklaustas, koks komandos draugas buvo Jasikevičius, atsakė Kurtinaitis. – Tada tarp mūsų buvo didokas amžiaus skirtumas, taigi į kažkokias draugystes labai nesileidome, o dabar, kaip kolegai, jam jaučiu labai didelę pagarbą, kartais susitinkame.“

„Jis – geras kovotojas, kuris nesitaiksto su niekuo, nes jo tikslas yra pergalė. Tą jis ir įrodė kaip žaidėjas“, – pagyrų kauniečių strategui negailėjo Kurtinaitis.


Rodyti komentarus
2018-07-02 03:31
Anonimas
Kokio baisumo Atchodo mergele, užuojauta Martynui...

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-07-01 17:58
ZF
Buvau beveik valanda isijunges :D.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-07-01 16:25
djgaffer
Kas jame patinka,tai jo atvirumas.Tie Rimo pasakojimai apie Seulą,alkoholį ir Halę jau tapo tikra žanro klasika. :-) Norėtųsi daugiau istorijų išgirsti,nes papasakoti tikrai yra ką.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-07-01 16:04
Nu
Parode vidurini pirsta reiskia kad bus pirmi ir tiek :)

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-07-01 15:41
Anonimas
tai nedaug buvai isijunges
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-07-01 11:31
ZF
Kiek buvau ta kitokiu pasikalbejimu live isijunges vien ten Bareikis kaska koncertavo, tragiska.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas