Kauno „Žalgiris“ nutraukė dviejų pralaimėjimų seriją ir išvykoje parbloškė Stambulo „Anadolu Efes“ (93:79), o po šio triumfo kauniečių snaiperis Artūras Milaknis pasidžiaugė padarytomis išvadomis.
Pats gynėjas per 28 minutes pelnė 6 taškus (2/4 trit.), atkovojo 1 kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, perėmė tris kamuolius ir surinko 10 naudingumo balų.
– Kiek nukrito svorio nuo krūtinės po tokio mačo? – po rungtynių buvo paklausta Milaknio.
– Tais svoriais nematuosime, bet reikėjo atsistatyti. Vis dėlto dviejų pralaimėjimų serija buvo nejauki. Džiugu, kad visi pagavome, ką ir kaip reikia padaryti.
– Antrojo kėlinio pabaigoje sužaidėte 15:1. Kas padėjo perlaužti rungtynes?
– Viskas susidėjo. Gal daugiausiai tai, kad tas kelias minutes labiausiai rėmėmės rungtynių planu tiek gynyboje, tiek puolime. Atakavome kur reikėjo, gynėmės taip, kaip reikėjo. Gal bonuso situacijų neišnaudojome visiškai, bet tai buvo tikrai gera atkarpa.
– Tuo metu aukštaūgių porą sudarė Antanas Kavaliauskas su Brandonu Daviesu, kiek tai padėjo?
– Faktas, kad Antanas padėjo. Nemačiau dar protokolo, bet manau, kad tikrai laimėjome atkovotus kamuolius. Turėjome antrų šansų, jiems nedavėme antrų šansų – visa tai susidėjo ir gavome teigiamą rezultatą.
Kai žaidi, būna sunku susekti tuos kamuolius, bet jautėsi, kad pirmoje pusėje varžovai turėjo antrų šansų, o ketvirtajame kėlinyje, kai jie rizikavo, mes gana protingai ir gerai susirinkome kamuolius. Tiek po savo krepšiu, tiek pora kamuolių nusiėmėme puolime, kas suteikė papildomas atakas.
– Ketvirtajame kėlinyje praleidote daugiausiai taškų, kas nepavyko?
– Galbūt spaudimas, nebuvome tam pasiruošę taip, kaip turėjome. Išmušė kažkiek iš vėžių, varžovai rizikavo, nes atsiliko 20 taškų, dvigubino gynyboje. Bandėme su dviem įžaidėjas, bet sprendimai nebuvo tokie protingi, puolime neišnaudojome situacijų taip, kaip turėjome juos nubausti. Manau, kad esame dar nauja komanda, dar turi įsivažiuoti įžaidėjai, pajusti tą Eurolygą. Čia rezultatas gali greitai pasikeisti.
– Ar šaltas dušas sekmadienį ir pokalbis po rungtynių padėjo komandai?
– Žinoma. Faktas, kad turėjo padėti. Niekas nenori giliau klimpti į duobę. Aišku, nedarėme milžiniškos tragedijos, bet požiūris buvo nedovanotinas. Dar sužaista taip namie. Džiugu, kad visi padarėme išvadas asmeniškai bei komandiškai, kamuolys tikrai gražiai vietomis judėjo. Pradeda suprasti, kur padėti, nuo ko rizikuoti – tas džiugina, bet darbo dar daug, negalime atsipalaiduoti.