Marijampolės „Arvi-Sūduva“ ekipa susistiprino 211 cm ūgio vidurio puolėjas Paulius Joneliūnas. Sezoną 23 metų krepšininkas pradėjo Kėdainių „Nevėžio“ ekipoje, tačiau nuo sausio 4 d. sutartis abipusiu susitarimu buvo nutraukta.
Šiandien krepšininkas jau kartu su komanda buvo treniruočių metu, o rytoj per BBL Iššūkio taurės rungtynes su Tartu „Fausto“ ekipa turėtų debiutuoti Marijampolės klube.
Šiame sezone krepšininkas LKL pirmenybėse vidutiniškai pelnydavo po 3,5 taško ir atkovodavo 1,5 kamuolio per 10 aikštėje praleistų minučių.
Joneliūnas yra Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklos auklėtinis. Savo karjerą krepšininkas 2001 metais pradėjo Vilniaus „Sakalų“ komandoje, kurią tuomet treniravo dabartinis „Arvi-Sūduva“ strategas Linas Šalkus.
Vėliau jaunas krepšininkas pakėlė sparnus į JAV, kur iš pradžių studijavo ir žaidė krepšinį NCAA pirmenybėse gana žinomame Pietų Karolinos universitete, o vėliau dar pora metų praleido Amerikos universitete, kuriame mokėsi kartu su dabar „Sakalams“ atstovaujančiu įžaidėjų Linu Lekavičiumi.
Joneliūnas yra žaidęs Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėse kartu su tokiais krepšininkais kaip Linas Kleiza, Jonas Mačiulis ir Paulius Jankūnas. Jis kartu su savo bendraamžių rinktine laimėjo 2003 metų Pasaulio jaunių ( iki 19 metų ) sidabro medalius ir 2004 metų Europos jaunimo ( iki 20 metų ) bronzos apdovanojimus.
– Pauliau, ar jau spėjai susipažinti su naujaisiais komandos draugais?
– Šiandien ( sausio 7d. - red.past ) dalyvavau komandos rytinėje treniruotėje. Kiek įmanoma per tokį laiką, susipažinau su komanda.
– Ko šiame sezone tikiesi pasiekti su „Arvi-Sūduva“ ekipa?
– Tikiuosi, kad užimsime kuo aukštesnes vietas visuose čempionatuose. Visuomet reikia tikėtis pasiekti kiek galima aukštesnius tikslus.
– Ar tavo sprendimą priimti „Arvi-Sūduva“ klubo pasiūlymą įtakojo tai, kad komandoje aiškiai juntamas aukštaūgių stygius ir tu gausi nemažai žaidybinio laiko?
– Be jokios abejonės, įtakojo.
– Ar esate pažįstami su komandos treneriu Linu Šalkumi?
– Taip, pažįstu trenerį. Žaidžiau jo vadovaujamuose „Sakaluose“ dar prieš išvykdamas i JAV. Gerai sutarėme, nebuvo jokių problemų.
– Galbūt gailiesi savo sprendimo studijuoti JAV?
– Ne, nė kiek nesigailiu savo sprendimo mokytis JAV. Niekada negalvoju, kad pasilikęs čia būčiau pasiekęs daugiau. Kas žino, gal viskas būtų susiklostę kur kas blogiau?
– Kaip tau sekėsi prisitaikyti prie Europoje žaidžiamo krepšinio?
– Aišku, jaučiasi skirtumas tarp to, koks krepšinis žaidžiamas ten, ir koks čia. Nėra labai sunku, tačiau reikia priprasti. Man padėjo tai, kad daug vasarų praleidau su įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėmis. Tai padėjo man nepamiršti europietiško krepšinio.
– Gal ir dabar palaikai ryšius su draugais iš Lietuvos jaunimo rinktinių?
– Taip, su kai kuriais buvusiais komandos draugais Lietuvos rinktinėse vis dar bendrauju. Su vienais daugiau, su kitais mažiau. Yra pora tokių, su kuriais ryšį palaikau ir sezono metu.
