Kevinas Pangosas
Nuotr.: BNS
Paulius Jankūnas
Nuotr.: Basketnews.lt/D.Lukšta
Leo Westermannas
Nuotr.: Basketnews.lt/D.Lukšta
Leo Westermannas
Nuotr.: Basketnews.lt/D.Lukšta
Derrickas Waltonas
Nuotr.: Basketnews.lt/D.Lukšta
Kauno „Žalgiris“ savo aikštėje Eurolygoje pralaimėjo ketvirtąjį kartą iš eilės, tačiau kauniečių strategas Šarūnas Jasikevičius siūlo nežiūrėti į turnyrinę lentelę – kauniečiai visuose mačuose turėjo šansų laimėti.
Foto galerija
Kauniečių vairininkas po nesėkmės „Barcelonos“ klubui ne kartą pasikartojo – „Žalgiris“ turi daug potencialo, tačiau tą potencialą reikia paversti pergalių serija.
„Ko gero, jau kaip ir visose mūsų spaudos konferencijose, reikia pripažinti, kad mūsų pastangos buvo superinės, bet mūsų disciplina ir galva labai vėluoja bei neseka mums iš paskos. Ypač pirmajame kėlinyje varžovai mus išmušė iš rungtynių kontrolės. Jeigu buvo sutarta atakuoti vienoje ar kitoje vietoje, tai per pirmas 5 minutes mes ten nė karto nenuėjome su kamuoliu. Aikštėje nerandame nė vieno boso. Kartais keturi žaidėjai žino, ką darome, o penktas nežino. Tai vėlgi yra įžaidėjų darbas. Šitoje situacijoje (įžaidėjo paieškose – aut. past.) vasarą mums kažkiek nesisekė, bet dabar tie žaidėjai yra daug laiko su komanda ir turi suprasti, kokia jų rolė, bet mes iš jų to neišgauname. Nesuprantu, kaip pirmą pusę pralaimėjome tik 5 taškais su tokiu žaidimu. Yra tiek priežasčių, dėl ko negalėjome laimėti, kad net sunku pasakyti“, – po mačo sakė Jasikevičius.
– Rungtynių pradžioje nepavyko primesti savo žaidimo?
– Taip, 100 proc. Reikia pripažinti, kad kai kuriose situacijose mūsų Įžaidėjus išėmė krepšininkai, kurie nėra pasižymintys labai geru gynybiniu presingu. Tai yra įspūdinga. Reikia tai praeiti. Esame, kas esame. „Žalgiris“. Neužmirškime to. Šią vasarą mums tikrai nesigavo įsigyti įžaidėjo, kurio norėjome pirmosiomis opcijomis. Gerai, kad vėliau pasirašėme sutartį su Woltersu. Kalbat atvirai, Derricko Waltono ir Leo Westermanno mums dar reikia laukti dėl įvairių priežasčių. Lauksime, jie dirba labai gerai. Leo atsigauna po traumos, Derricko pastangos yra puikios, bet šiai dienai to neužtenka, kad žaistų prieš Europos grandus.
Rungtynių žaidėjas
– Nate'as Woltersas atliko 15 metimų. Ar tas skaičius nebuvo per didelis?
– Dėl to nėra problemų. Reikia skaityti gynybą. Galbūt vieną kartą atakuosi 15 kartų, kitą kartą galbūt 8. Esmė, kad su kamuoliu visada eitume ten, kur esame susitarę. Vienas iš mūsų susitartų pranašumų, kurį ir jūs labai gerai matote, buvo Jankūno centravimas prieš Singletoną nuo pirmųjų minučių. Treneris ir įžaidėjai nepadarė savo darbo, nes jis per 5-6 minutes negavo nė vieno kamuolio. Kažkokiu mistišku būdu mes Singletoną vis tiek išbaudavome, o tai buvo vienas iš mūsų prioritetų.
Optimizmo suteikia tai, kad žaidėjai dirba išsijuosę, bet jiems reikia visa tai praeiti. Mes neturime kitos išeities, tik jiems rodyti video, toliau analizuoti, daryti, stengtis. Mes tai ir darysime, bet šiai dienai momentais aikštėje esame raitelis be galvos. Tokia, galbūt, didelė frazė, bet…
– Ketvirtajame kėlinyje ir pratęsime White'as žaidė be keitimų. Kiek jo energija tempė komandą?
– Aaronas turėjo įspūdingas rungtynes, išskyrus vieną susikeitimą su Singletonu, kuris nebuvo planuotas. Jis tikrai žaidė įspūdingai. Kadangi varžovą vejiesi nuo pat pradžių, tai mums kainuoja kiekviena klaida. Mes matėme praėjusių metų White’ą, galbūt ir geresnę jo versiją. Kai kurių žaidėjų iš praėjusių metų mums labai trūksta.
– Ar pavyko paskutinė ataka ketvirtajame kėlinyje, kai galėjote išplėšti pergalę?
– Nepavyko. Galbūt mes dar nesuprantame derinio esmės. Mes dar daug ko nesuprantame. Bet pastangos yra. Imant mūsų visumą, tai situacija yra nebloga. Mes esame arti finalo ketverto komandų, bet kai kurios komandos tai perlipa, o kai kurios ir lieka toje pačioje situacijoje. Čia klausimas, ar perlipsime. Garantijų nėra. Nekreipiant dėmesio į tokias detales, iš ko susideda krepšinis, mažėja šansai įeiti į tą lygį, kuris ir taip mums yra labai sunkiai pasiekiamas.
– Ar skiriasi kažkuo „Žalgiris“ išvykose ir namie?
– Manęs visiškai nejaudina tie pralaimėjimai. Jaudina pralaimėjimai, bet ne pergalių ir pralaimėjimų santykis. Žaidimas su „Baskonia“ buvo tikrai neblogas, su „Fenerbahče“ ir Madridu buvo neišlaikytas žaidybinis planas iki galo, bet žaidžiame su komandomis, kurios tikrai turi didesnį potencialą perlaužti rungtynes mačo gale. Mums reikia daugiau mažiau arti galimybių ribos, kartais ir aukščiau. Šiandien man labai buvo skausminga, kad jie labiau griebė mūsų įžaidėjus už gerklės, nei mes jų.
– Marius Grigonis aikštėje pasirodė tik kartą.
– Mariui prastai su nugara, galbūt jis išvis neturėjo žaisti. Jis prieš dvi dienas labai stipriai patempė nugarą. Jis vienas iš tų, kuris labai stengiasi. Galbūt man nereikėjo jo mesti. Pabandžiau, o tuomet jau buvo minusas. O po to norėjome sugrįžti į rungtynes su tais, kurie jau yra įėję į sistemą. Grigonis, Waltonas ir Walkupas – ne tie žaidėjai, kurie dabar turi tempti komandą. Dar neatėjo tas laikas, nors su kiekviena savaite jis artėja.
– „Baskonia“ treneris Pedro Martinezas šiandien neteko darbo. Kaip į tai reagavote?
– Žinote, antrą sykį jį atleidžia tas pats klubas. Kaip suprantu, jų netenkino pozicija turnyrinėje lentelėje. Jūs pažiūrėkite, kokiomis sąlygomis jis buvo atleistas pirmąjį kartą. Tai yra įspūdinga. Gali daug kalbėti, bet tai mūsų darbo realybė, savininkai ir visi kiti neturi kantrybės. Tai yra fantastiškas treneris, tikrai apie jį nekeisiu nuomonės. Jis vienas iš tų, kurį patinka studijuoti. Esame žiaurioje profesijoje, tai visi žinome.
– Esant tokioje žiaurioje profesijoje, koks jausmas, kai visas Kaunas ir visas klubas yra už jūsų, nesvarbu, kas nutinka?
– Super. Daugiau negu super. Sunku jums pasakyti. Galvoju, kad žaidėjai tą palaikymą tikrai jaučia. Tai yra viena iš mūsų stiprybių. Sunku būtų kibti į atlapus Europos grandams be pilnos arenos ir tokio aziotažo. Čia yra ekstra, o mes aikštėje turime padaryti savo darbą. Šiandien varžovų treneris kažkur komandai įdėjo daugiau energijos nei aš. Idėjos, ką pulti ir ką daryti, yra labai panašios. Mes tikrai esame toli savo potencialo, mes žaidžiame aplink galimybių ribą ir tada galime išlošti pergales prieš tokias komandas ir tai duoda tikrai daug optimizmo. Bet kas mes tokie būsime? Ar amžinai perspektyvūs, ar persilaušime ir pradėsime pergalių seriją.
