Nuotr.: FIBA
Nuotr. FIBA

„Daugiau nebesitreniruosiu“, – savo treneriui Pascaliui Donnadieu po fantastiško antradienio vakaro Venecijoje juokaudamas tarė Adas Juškevičius. 29-erių metų Nantero 92 komandos lietuvis buvo ką tik po vieno iš įspūdingiausių savo karjeros mačų.

Adas Juškevičius

Adas  Juškevičius
Adas  Juškevičius
MIN: 24.51
PTS: 12.33 (57.63%)
REB: 3
AS: 1.83
ST: 0.83
BS: 0
TO: 1.5
GM: 6

Savaitės pradžioje Prancūzijos klubas su Juškevičiumi svečiavosi vienos iš grupės lyderių, Venecijos „Umana Reyer“, teritorijoje, kur kaunietis gynėjas pakartojo savo karjeros rezultatyvumo rekordą.

Juškevičius per 37 minutes pataikė 3 iš 5 dvitaškių, 6 iš 10 tritaškių, visas 7 baudas, mačą baigė su 31 tašku ir 9 atkovotais kamuoliais.

Tai yra skaičiai, kuriuos ne kasdien pamatysi Europos turnyrų statistikos protokoluose. Tiesa, už jų slypi Juškevičiui ne tokia maloni istorija.

Lygiai prieš savaitę Nantero klubas savo arenoje Prancūzijos čempionate priėmė Pajūrio Foso „Provence“ klubą, o tas mačas Juškevičiui baigėsi skausmingai. Sužaidus viso labo 8 minutes varžovas stipriai kliudė dubenį. Juškevičius į aikštę nebegrįžo ir ant suolo sėdo iki tol pelnęs 5 taškus.

Kaip paaiškėjo vėliau, skausmas Juškevičiaus judesius ribojo ir toliau, o dėl šios priežasties jis kurį laiką su komanda net nesitreniravo.

Juškevičiaus sužeidimas Nantere nebuvo pirmasis, o tai varė į neviltį svarbų mačą Venecijoje pasitikusį trenerį Donnadieu. Strategas kreipėsi į iki pirmadienio nesitreniravusį lietuvį su klausimu, ar šis negalėtų padėti.

„Išsijudinau ir sukandęs dantis ėjau žaisti“, – bendraudamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“, prisiminė Juškevičius.

Nuotr. FIBA.com
Ir tada nutiko tai, kas sugulė į vieną geriausių Juškevičiaus karjeros mačų. Lietuviškas prancūzų ginklas suvarpė Venecijos klubą, o 92 komanda namo iškeliavo su svarbia pergale.

Adas Juškevičius

Adas  Juškevičius
Komanda: Nantero 92
Pozicija: SG, PG
Amžius: 29
Ūgis: 194 cm
Svoris: 90 kg
Gimimo vieta: Kaunas, Lietuva

„Situacija buvo tikrai įdomi. Tada dėl sumušimo jaučiausi tikrai sunkiai. Net neplanavau žaisti Venecijoje. Iki paskutinės dienos net nedirbau su komanda, tik atėjau į pamėtymą. Vis tik situacija reikalavo mano žaidimo, turėjome tik 9 krepšininkus.

Treneris paprašė pabandyti treniruotėje, pažiūrėti, kaip jausiuosi. Gal ta netikėta situacija ir iššaukė tokį pasirodymą. Kuo blogiau tuo geriau. Europoje bet kokiu atveju nėra lengva įmesti 30 taškų, tai yra tik antros tokios mano rungtynės. Tokios individualios rungtynės tikrai įsimena. Džiaugiuosi, kad pavyko.

Komanda po to juokavo, sakė: „Dabar vėl nesitreniruosi, žaisi tik rungtynes“. Atėjau ir viskas pavyko gerai. Su treneriais irgi kalbėjau, kad daugiau nebedirbsiu, ir taip gerai“, – juokėsi prisiminęs Juškevičius.

Nors Juškevičiaus karjeroje tai buvo tik antras kartas, kada tarptautinėse rungtynėse jis perkopė 30 pelnytų taškų ribą, lietuviui skiriamas lyderio vaidmuo Nantere nebestebina.

Apskritai, Juškevičius žaidžia vieną geriausių sezonų gyvenime. Stabilus gynėjas šį sezoną Čempionų lygoje vidutiniškai pelno po 12,3 taško, atkovoja po 3 kamuolius ir atlieka po 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Jam kol kas tai yra rezultatyviausias sezonas tarptautiniuose turnyruose.

„Suprantu, kad šis karjeros laikotarpis, pastarieji ir keli ateinantys metai, man yra pats geriausias. Dabar jaučiuosi tikrai gerai“, – savo kylančią žaidimo kreivę komentavo Juškevičius.

Susisiekus su Juškevičiumi, gynėjas su komanda autobusu riedėjo link dar vieno testo Prancūzijos čempionate – į 400 kilometrų link pietų nuo Paryžiaus nutolusį Limožą. Tai yra tolimiausia Nantero krepšininkų kelionė, kurią jie įveikia traukiniu. O kelionės metu – Juškevičiaus mintys tinklalapiui „BasketNews.lt“ apie gyvenimą viename iš pasaulio turistų traukos centrų, žaidimą Prancūzijoje bei Čempionų lygoje ir senas turkų skolas.

Nuotr. FIBA

– Adai, Prancūzija jūsų karjeros žemėlapyje yra ketvirtoji užsienio valstybė. Kuo gyvenimas šioje šalyje yra išskirtinis?
– Esu žaidęs Vokietijoje, Ispanijoje, Turkijoje, tai atrodo, kad Prancūzija kažkuo yra panaši į Vokietiją. Matau daugiau panašumų taisyklių gausoje, matau tvarką, kaip elgiasi žmonės. Prancūzijoje daug kas skiriasi nuo Turkijos ar Ispanijos, bet čia man viskas tinka ir patinka.

– Norite pasakyti, kad po Turkijos tai yra tarsi diena ir naktis?
– Didžiausias skirtumas yra tas, kad Turkijoje daugiau bardako. Visur, kur tik Turkijoje įlįsi… Kelyje, mieste ar klube. Ten visur bardakėlis. Prancūzijoje viskas labai gražiai sutvarkyta, visi klubai pagal galimybes yra susitvarkę, protingai išnaudoja išteklius. Čia viskas labiau sustatyta į savo vietas.

– Savo interviu visuomet pabrėžiate, kad jums itin svarbu, kaip užsienio valstybėje jaučiasi jūsų šeima. Kokios sąlygos buvo sukurtos šeimyniniam gyvenimui?
– Prancūzijoje gyventi yra nauja patirtis ne tik man, bet ir šeimai. Nereikia pamiršti ir fakto, kad mano karjeroje pastaraisiais metais teko žaisti labai gražiose vietose Stambule ir Saragosoje, o dabar – Paryžiuje. Jo grožis yra stulbinamas, pagyventi čia yra super. Ne kiekvienam žaidėjui taip gali pasisekti. Džiaugiamės aplinka, nes tai yra miestas – muziejus. Kur tik nueitum, visur matai tarsi muziejų po atviru dangumi, nes architektūra čia tikrai žavinti.

– Nanteras yra įsikūręs visiškai greta Paryžiaus. Kurioje miesto dalyje jūs įsikūrėte?
– Nanteras yra Paryžiaus priemiestis, tačiau jie yra tarsi susijungę. Sakykime, važiuojant į vieną arba kitą kryptį tu net nepajauti, kad čia ne Paryžius, tarp jų nėra jokios atskirties. Maždaug taip, kaip Kaune yra koks nors miegamasis rajonas. Tarkime, Šilainiai. Man nuo namų iki Paryžiaus yra 15 minučių kelio. Iki Eifelio bokšto automobiliu nuvykstu per 20 minučių.

– Kuo, jūsų akimis, nuo kitų skiriasi prancūzai?
– Sunku pasakyti apie eilinius prancūzus, šalies gyventojus, bet mano komandos draugai tikrai yra darbštesni nei turkai. Ir šiek tiek profesionalesni. Dėl to džiaugiuosi, nes Turkijoje jaučiau atsipalaidavimą. Vietiniai jauni žaidėjai nustebino, kadangi buvo daug išlepusių. Pavyzdžiui, Lietuvoje esame įpratę matyti, kad jaunas žaidėjas dirba, stengiasi, tobulėja, bet Turkijoje yra kitaip. Nežinau to priežasčių. Galbūt todėl, kad bet kokiu atveju jie gauna nemažus pinigus.

Juškevičiaus treneris Nantere Pascalis Donnadieu
Juškevičiaus treneris Nantere Pascalis Donnadieu

– Sprendžiant iš jūsų „Instagram“ anketos, Paryžių lankote dažnai.
– Toks tas ir dažnumas. Per savaitę dažniausiai turiu vieną laisvadienį, todėl norisi jį išnaudoti. Pasižiūrime, koks bus oras, tada dėliojamės planus. Juk pašonėje turime tokį miestą ir tikra nuodėmė jo neištyrinėti ar kažko nepamatyti, yra daug naujų ir įdomių dalykų. Stengiamės lankyti žymias vietas, vykstame pavalgyti.

– Tikriausiai jau turite savo mėgstamiausią vietą mieste.
– Ypač pasitaikius geram orui, man labai patinka Monmartro kalva, su bažnyčia viršuje, kur atsiveria viso miesto panorama. Atsisėdi ant laiptų, mėgaujiesi vaizdu ir dar pasiklausai gyvos muzikos. Atsipalaiduoji, atmosfera – nereali. 

– Grįžtant prie krepšinio, Mantas Kalnietis „24sek.lt“ žurnalistui Donatui Urbonui neseniai sakė, kad Prancūzijos lygoje yra komandų, kurių žaidimo stilius primena NBA. Pritari tam?
– Prancūzijoje yra 18 komandų, o jos žaidžia įvairaus tipo krepšinį. NBA tai gali priminti dėl to, kad Prancūzijoje rungtyniauja daug individualiai stiprių žaidėjų, o jei komanda silpnesnė, tai tie žaidėjai paprasčiausiai siaučia. Pamatai to, prie ko nesi pratęs, supranti, kad sprendimai gali būti priimami patys neįtikėčiausi. Gali gauti metimą net nespėjęs susigaudyti gynyboje. To kitose šalyse nebuvo.

Aišku, reikia pripažinti, kad pirmaujančios komandos dėl kažko kovoja ir žaidžia mums įprastesnį krepšinį su normaliomis sistemomis. Ten žaidimas yra paremtas galva ir logika. Nėra taip, kad Prancūzijos krepšinis yra visas toks be išimties, bet tikrai yra komandų, su kuriomis žaidžiant būtina koncentracija visas 24 atakos sekundes. Tie vyrukai gali iškrėsti nesąmonę bet kuriuo metu. Jie daug situacijų nori spręsti žaidimu vienas prieš vieną. Man jokio netikėtumo dėl to nebuvo. Tai žinojau dar prieš atvykdamas čia žaisti, to ir tikėjausi.

– Statistiškai, jums šis sezonas yra vienas geriausių karjeroje. Kuo jums šie metai yra kitokie?
– Paskutiniais metais jaučiuosi tikrai neblogai. Suprantu, kad tai yra vieni geriausių mano karjeros metų. Nekalbu tik apie šį sezoną, kalbu ir apie dar artėjančius kelerius metus, kai jaučiuosi geriausiai. Jaučiu susidėliojusią psichologiją, mintis. Komandoje gerai jaučiuosi, nes esu patyręs, vienas vyriausių žaidėjų čia. Po truputį sekasi ir komandai, nes žaidėjai grįžta po traumų, vis labiau save atrandame, pradedame rodyti neblogą krepšinį. Po truputį atsigauname, bus ir daugiau gerų rungtynių.

Nuotr. FIBA

– Adaptacija komandoje vyko sklandžiai?
– Bet kokiu atveju sunkumų būna visose naujose vietose. Kita vertus, prisitaikymas ir rutina visur yra ta pati. Miegi, treniruojiesi, valgai… Nereikia kažko išradinėti, visur sukasi tas pats užburtas ratas. Patirties turiu, sunkumų man nebebus bet kurioje naujoje vietoje.

– Kokia yra Nantero komandos rūbinė?
– Visi prancūzai yra draugiški. Taip pat yra islandas, tikrai šaunus vyrukas. Yra ir amerikiečiai… Visi sutariame neblogai. Buvo sunki pradžia su ne vienu pralaimėjimu, kuris nebuvo labai tikėtas. Kaip žinote, pralaimėjimai visada parodo komandos veidą, bet mes likome kaip kumštis ir reikalai taisosi. Atmosfera taip pat gerėja, atrandame ryšį su vaikinais ir jaučiamės gerai, eidami į rungtynes. Visi laukiame tų naujų rungtynių.

– Sakote, kad gerai sutariate, o ar tenka su komandos draugais leisti laiką ir už aikštės ribų?
– Na, daug kas čia yra su šeimomis, o mūsų grafikas – labai įtemptas. Tiesiog fiziškai nelabai yra laiko po treniruočių su komanda dar kažkur eiti į susitikimus. Dirbame, žaidžiame, keliaujame. Taip ir leidžiame daug laiko kartu, po to norime atsipalaiduoti ir galbūt atsiriboti būdami su šeimomis. Iš esmės, laiko kartu kitose aplinkose leidžiame mažai.

– Pastaraisiais metais daug kas ginčijasi dėl Europos lygų pajėgumo. Eurolyga klausimų kelti neturėtų, bet tenka išgirsti nuomonių, kad Čempionų lygos ir Europos taurės lygis po truputį panašėja. Ar ir jums taip atrodo?
– Manau, kad tiesa yra tokia, kokia maždaug ir yra reglamentuojama – pirma yra Eurolyga, po to Europos taurė ir trečia – Čempionų lyga. Čia yra daug vidutinio lygio komandų, kurios nuo pagrindinių stipriai atsilieka. Pavyzdžiui, mūsų grupėje yra Venecija, buvusi Italijos čempionė ir Tenerifė, buvusi Čempionų lygos nugalėtoja. Bet tuo pačiu yra ir „Opava“, kurią pirmą kartą apskritai išgirdau. Yra ir „Fribourg“. Jos nusileidžia meistriškumu, o atotrūkis išties yra.

Nuotr. Fiba.com

– Ko iš šio sezono tikisi Nantero komandos organizacija?
– Klubo aplinka yra ambicinga, ji stengiasi kovoti dėl laimėjimų visur ir visada, siekti maksimalių rezultatų. Bet tuo pačiu iškeltų tikslų čia nėra. Treneris aiškiai pasakė  – tikslas yra laimėti kiekvieną kartą. Nantero klubas kaskart vis kažką laimi. Tai Prancūzijos čempionais yra tapę, tai FIBA Europos taurę laimėję, tai Prancūzijos taurę… Taip susiformavo ambicinga organizacija, kuri yra didelė šeima. Renkamės po rungtynių, bendraujame su sirgaliais ir rėmėjais. Vyksta geras bendravimas.

– Kokioje stadijoje šiuo metu yra teismo procesas dėl „Galatasaray“ klubo jums nesumokėtų pinigų?
– Su „Galatasaray“ viskas vyksta paprastai – teisiniu keliu. Jie man yra skolingi tris atlyginimus. Sezonas baigėsi, bet daugeliui žaidėjų įsiskolinę žmonės tiesiog nekėlė ragelio. Niekam. Taip buvo aišku, kad bėdų tikrai bus, taigi neliko kito kelio – tik teisinis. Tai ir padariau. Dabar ten viskas jau finišo tiesiojoje, beliko sulaukti sporto arbitražo teismo sprendimo. Kažką pasiekti ten galima tik tokiu keliu.

– Artėja ir rinktinės stovykla, o treneris Dainius Adomaitis jus jau įtraukė į sąrašą. Lietuva jau užsitikrinusi kelialapį į Kiniją ir tikrai vasarą žais pasaulio čempionate. Atsižvelgiant į aplinkybes, alkis dar nėra dingęs?
– Man visada malonu, kai pakviečia. Jaučiu, kad esu reikalingas, galiu mėgautis tais momentais, nes suvokiu, kad tai nesitęs visą gyvenimą. Noriu iš to pasiimti maksimaliai daug, o jei dabar dėmesys rodomas, labai dėl to džiaugiuosi. Labai laukiu to lango. Jau patekome į pasaulio čempionatą, bet lietuviai yra ambicingi žmonės. Nors rungtynės ir nieko daug nelems, bet norime laimėti, kad žmonės būtų laimingi.


Rodyti komentarus
2018-11-17 21:06
djgaffer
Savo pike yra Juškė,tai ir žaidžia geriausiai karjeroje.Džiugu,kad ta trauma nebuvo rimta.Jo snaiperio sugebėjimų reikės rinktinėje.Ir apskritai šaunu,jog atrado sau tinkantį klubą.O dar ir Paryžius šalia,tai išvis pasaka.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-11-17 20:43
Nn
Rieda autobusu,bet kelionę įveikia traukiniu.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-11-17 19:03
Ačiū
Žalgiryje pakeistu milakni idealiai

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-11-17 16:30
be_pavadinimo
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-11-17 15:20
Tik išgirdus Juškevičaus pavardę pirmą asociacija krepšinio emigrantas. Niekur ilgiau nei sezono neišbuna ką tai gali reikšti? Sužaidi individualiai gerą sezoną kaip Lietkabeli tada pasikviečia turkai tuomet kiek ramiau jau varai. Finale klubas bankrutuoja nešioti muilą.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 5

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas