Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Kristupas Žemaitis praėjusį sezoną „Šiauliuose“ buvo atsarginis komandos įžaidėjas ir kildavo nuo suolo su užduotimi suteikti poilsio laiko Donatui Sabeckiui, o jau šį sezoną yra daugiausiai laiko aikštėje praleidžiantis Saulės miesto ekipos įžaidėjas.

Kristupas Žemaitis

Kristupas  Žemaitis
Kristupas  Žemaitis
MIN: 29.01
PTS: 8.4 (45.11%)
REB: 2.73
AS: 4.8
ST: 1.07
BS: 0.2
TO: 1.93
GM: 15

Gynėjo statistiniai rodikliai Lietuvos krepšinio lygoje yra ženkliai išaugę, lyginant su praėjusiu sezonu: Žemaitis 2018-2019 metų sezone pelno po 8,4 taško (praėjusį sezoną – 3,9), atlieka po 4,8 rezultatyvaus perdavimo (praėjusį sezoną – 3), o tai yra ketvirtas rezultatas LKL čempionate ir renka vidutiniškai po 10,4 naudingumo balo (praėjusį sezoną – 6,4). Įžaidėjo praleidžiamų minučių skaičius aikštėje šoktelėjo nuo 15 iki 29.

„Vasaros viduryje sužinojau, kad klubą palieka Sabeckis, o po kelių dienų Šiauliuose turėjome stovyklą, kurioje dalyvavo daug naujų krepšininkų, kuriuos klubas buvo pasikvietęs į peržiūrą. Atsimenu kaip treneris Antanas Sireika prie manęs priėjo ir paklausė, ar esu pasiruošęs vadovauti komandai. 

Po pokalbio su treneriu supratau, kad ateinantį sezoną mano rolė komandoje išaugs, tačiau viskas priklausė tik nuo manęs. Man patinka iššūkiai, esu motyvuotas ir dabar jaučiuosi apsipratęs su pagrindinio įžaidėjo vaidmeniu komandoje“, – kalbėjo Žemaitis.

22-ejų metų gynėjui sezono pradžioje teko ne tik prisitaikyti prie pasikeitusio vaidmens klube, bet ir išlikti psichologiškai tvirtam po to, kai ekipa per pirmuosius du sezono mėnesius patyrė 11 pralaimėjimų iš eilės ir tik lapkričio 25-ąją Prienuose iškovojo pirmąją pergalę prieš vietos „Skycop“ LKL čempionate.

„Psichologiškai jautėmės stiprūs, nes negalvojome, jog esame prastesni už kitas komandas. Dideliu taškų skirtumu rungtynes pralaimėjome tik Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Rytui“, o su kitomis ekipomis kovojome iki paskutinių minučių. Trenerio tikėjimas žaidėjais pridėjo papildomos motyvacijos ir leido pasitikėti savo jėgomis“, – apie prastą sezono pradžią ir išlikusį tikėjimą komandos jėgomis kalbėjo pagrindinis „Šiaulių“ atakų organizatorius.

Kristupas Žemaitis

Kristupas  Žemaitis
Komanda: Šiaulių Šiauliai
Pozicija: PG
Amžius: 22
Ūgis: 192 cm
Svoris: 89 kg
Gimimo vieta: Kaunas, Lietuva

„BasketNews.lt“ interviu su Kristupu Žemaičiu – apie sudėtingą užduotį pakeisti Sabeckį, trenerius Antaną Sireiką bei Šarūną Jasikevičių, keliamus asmeninius tikslus sau bei komandai, „Žalgirio“ sistemą ir 3 prieš 3 krepšinį.

– Kaip pasikeitė komandos nuotaikos po pirmosios pergalės LKL čempionate?
– Juokavome, kad niekas negali įveikti „Šiaulių“ 12 kartų iš eilės. (juokiasi) Po tokio pasakymo internete netgi paplito toks užrašas. Labai džiaugėmės, kad nutraukėme sezono pradžioje mus lydėjusį nesėkmių prakeiksmą, bet, žinoma, supratome, kad jokio žygdarbio nepadarėme. Svarbiausia, kad atsikratėme psichologinės naštos.

– Praėjęs sezonas komandai buvo labai sėkmingas. Ko ekipai trūksta labiausiai iš praėjusių metų?
– Pernai taip pat sunkiai pradėjome sezoną, bet po to įsibėgėjome. Mums trūksta patirties, esame jauna komanda, turime daug naujokų, o didelę LKL patirtį sukaupęs mūsų komandoje turi vienintelis Arminas Urbutis. Jaučiame, kaip žaidimas su kiekvienomis rungtynėmis gerėja, tiesiog dažnai pritrūksta elementaraus žaidimo skaitymo, gynyboje neįvykdome trenerio nurodymų. Tikimės ir šį sezoną, kad antroje jo pusėje demonstruosime solidesnį žaidimą.

– Ar jaučiate didesnę atsakomybę, kad ekipoje turite perimti puikiai praėjusiame sezone žaidusio Donato Sabeckio rolę?
– Taip, atsakomybė tikrai išaugo. Donatas sužaidė nuostabų sezoną ir sirgalių lūkesčius pakėlė į aukščiausią lygmenį. Jį pakeisti yra sudėtinga užduotis, tačiau stengiuosi, žiūriu rungtynių įrašus, analizuoju situacijas ir bandau pasimokyti iš savo klaidų.

– Šį sezoną tritaškius metate ženkliai prastesniu procentu negu praėjusį (praėjusį sezoną – 42,3 proc. taiklumas iš toli, šį – 26,6 proc.) Kokios to priežastys?
– Sunku pasakyti. Šį sezoną išmetu daugiau neparuoštų tolimų metimų, o pernai dažniausiai tritaškius mesdavau tik būdamas laisvas ir iš statinės padėties. Šiemet daugiau metimų metu po driblingo, o tai, bent jau kol kas, nėra mano stiprioji žaidimo pusė. Per treniruotes tobulinu šį žaidimo elementą ir pasitikiu savo metimu, todėl manau, kad pataikymo procentas anksčiau ar vėliau turėtų pagerėti.

Nuotr. BNS

– Kokius tikslus asmeniškai keliate sau ir komandai šį sezoną?
– Asmeniškai – noriu patobulėti kaip atakų organizatorius. Stengiuosi įgauti kuo daugiau patirties ir užsigrūdinti ateičiai, nes rungtyniavimas LKL čempionate suteikia didžiulio pasitikėjimo savo jėgomis. Komandiniai tikslai – kovoti kiekvienose rungtynėse ir atiduoti visas jėgas, kad treneris ir žiūrovai po rungtynių, nepriklausomai nuo rezultato, didžiuotųsi savo komanda.

– Koks treneris yra Antanas Sireika?
– Treneris Sireika, pirmiausia, yra labai geras žmogus. Jis yra tikras džentelmenas ir nori, kad jo treniruojami žaidėjai taip pat tokie būtų. Treneriui svarbiausia, kad žaidėjai būtų gerais bei dorais žmonėmis, o krepšinio prasme Sireika yra labai reiklus, atkreipiantis dėmesį į kiekvieną detalę ir randantis išeitį kiekvienoje žaidimo situacijoje. Treneris leidžia improvizuoti žaidėjams aikštėje ir man labai patinka tokia Sireikos krepšinio filosofija. Tai tituluotas strategas ir man yra garbė žaisti jo treniruojamoje komandoje, o iš to stengiuosi pasisemti kuo daugiau patirties.

– 2016-2017 metų sezone trumpai žaidėte Virginijaus Šeškaus treniruojamoje Prienų komandoje, o šis treneris savo charakteriu aikštėje yra priešingybė Sireikai. Ką prisimenate iš laikotarpio Prienuose?
– Prienuose žaidžiau tik paskutinį sezono mėnesį. Tuo metu ekipoje buvo sunki situacija, nes daug komandos žaidėjų buvo patyrę traumas. Pamenu, kaip sulaukiau trenerio Šeškaus skambučio, kuris paprašė padėti komandai. Su manimi iš dublerių į Prienus atvyko ir Laurynas Birutis, o tai padėjo drąsiau jaustis klube. Tai buvo mano debiutas LKL, tačiau dėl susidariusios sunkios situacijos ekipoje dėl žaidėjų traumų, iškart sulaukiau trenerio Šeškaus pasitikėjimo, kuris suteikė žaidimo laiko atkrintamųjų varžybų metu. Tai buvo labai naudingas laikotarpis man. Šeškus nuolat akcentavo, jog metu per daug iš apačios ir privalau pakeisti metimo techniką, nes kitu atveju LKL turėsiu problemų. Tuomet man buvo keista, nes tą sezoną NKL čempionate iš toli atakavau apie 40-ies procentų taiklumu, tačiau vėliau atsižvelgiau į trenerio pastabas ir vasarą daug dirbau, kad pakeisčiau metimą.

– Praėjote visą „Žalgirio“ sistemą: nuo mažų dienų treniravotės ir žaidėte Arvydo Sabonio krepšinio centre, vėliau tris sezonus atstovavote „Žalgirio“ dublerių komandai NKL čempionate. Kur slypi „Žalgirio“ sistemos sėkmės priežastis, kad vis daugiau krepšininkų iš šios sistemos tampa įvairių LKL komandų dalimi?
– „Žalgirio“ sistema, mano nuomone, yra viena geriausių visoje Europoje, o sėkmės priežastis yra kryptingas ir sunkus darbas. Nuo mažų dienų jaunieji krepšininkai dirba su aukšto lygio specialistais, žaidėjams yra suteikiamos sąlygos tobulėti. Pavyzdžiui, laisvu nuo mokyklos metu jaunieji krepšininkai gali ateiti į salę ir tobulinti savo įgūdžius. „Žalgiryje“ didelis dėmesys skiriamas detalėms, o tai atsispindi ir visoje šio klubo piramidėje, kur treneriai dirba individualiai su žaidėju. Tai, kad jaunimas turi idealias sąlygas tobulėti, lemia, jog vis daugiau žaidėjų iš šios sistemos praveria LKL duris.

– Žaidžiant dubleriuose tekdavo dažnai apsilankyti ir Šarūno Jasikevičiaus treniruotėse. Ką išmokote iš „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio ir kas labiausiai išskiria šį trenerį nuo kitų, su kuriais teko dirbti?
– Puikiai pamenu, kaip treneris akcentuodavo pikenrolo žaidimą – kaip užsivesti gynėją, kaip pasiruošti prieš žaidžiant du prieš du, kaip vertinti ir reaguoti į kiekvieną situaciją. Jis labai daug dėmesio skiria detalėms, kas kitam treneriui gali pasirodyti smulkmena, tai jam – labai svarbus dalykas. Jis sugeba išsireikalauti iš žaidėjų maksimalių pastangų, o jo charizma, emocijos rungtynių metu, reiklumas išskiria iš kitų strategų. Matosi, kad Šarūnas gyvena krepšiniu, o „Žalgiris“ jam reiškia labai daug.

– Rungtynėse su Žalgiriu asmeniškai sužaidėte vieną geriausių sezono mačų (19 naudingumo balų). Ar žaidžiant prieš savo gimtojo miesto klubą yra didesnė motyvacija ir noras pasirodyti prieš buvusį trenerį?
– Prieš „Žalgirį“ žaisti visada yra labai įdomu ir, manau, kad daugumai LKL krepšininkų, kovojant su Eurolygos komanda, atsiranda papildoma motyvacija. Asmeniškai, visada noriu pasirodyti kuo geriau, nes ilgą laiką buvau jų sistemos dalimi, o ir nemažai pažįstamų žaidžia ar dirba kauniečių klube.

Nuotr. BNS

– Po trečiojo sezono dublerių ekipoje ilgą laiką buvote be klubo. Ar nebuvo minčių išvykti rungtyniauti į užsienį ir kaip atsidūrėte Šiauliuose?
– Buvo įvairių minčių, tačiau su agentu nusprendėme neskubėti. Nemačiau didelės problemos dar metams pasilikti NKL lygoje, nes turėjau nemažai pasiūlymų. Taip pat neatmečiau galimybės išbandyti legionieriaus duonos, tačiau tuomet konkrečių ir vertų dėmesio pasiūlymų iš užsienio klubų nebuvo. Atsimenu, kaip buvau grįžęs po universiados (tai buvo rugsėjo pradžia), o aš vis dar buvau be komandos. Tada man šiek tiek pasisekė – agentas pranešė, jog treneris Sireika nori su manimi pasikalbėti. Treneris buvo nustebęs, kodėl aš vis dar be klubo ir pasakė, jog jo netenkina įžaidėjo Teyvoro Myerso žaidimas, todėl pakvietė mane į peržiūrą. Po kelių treniruočių Sireika pasakė, jog norėtų, kad likčiau komandoje, o aš net nedvejodamas sutikau.

- 3 prieš 3 krepšinis tapo olimpine sporto šaka, o pats 2014 metais Jaunimo olimpiadoje Nandžinge su savo komanda laimėjote aukso medalį. Yra nemažai pavyzdžių Lietuvoje, kai profesionaliai žaidžiantys krepšininkai tiek iš LKL, tiek iš NKL lygų dalyvauja įvairiuose 3x3 turnyruose. Ar negalvojate ir vėl išbandyti savo jėgas šioje rungtyje?
- Sezono metu nelabai turiu laiko apie tai pagalvoti, nes tenka labai didelis krūvis, o vasarą daugiau laiko skiriu individualiam tobulėjimui, todėl artimiausiu metu apie sugrįžimą negalvoju. Žinoma, būtų labai smagu sugrįžti, nes prisiminimai iš žaidimo 3 prieš 3 išlikę tik geriausi, o ir dabar paseku įvykius šioje rungtyje, nes su nemažai dabartinių TOP komandų esame susidūrę akis į akį. Tai – sparčiai populiarėjanti sporto šaka visame pasaulyje.


Rodyti komentarus
2018-12-25 14:23
To Vidmantas
pritariu apgailėtina mastysena
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-12-25 10:04
Zdan
Kristupas geriausias!
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-12-25 08:41
Vidmantas
Puikiai pamenu geriausius Lietuvos krepšiniui metus. Kaip komandos(KOMANDOS!) ugdėsi sau žaidėjus ne vieniems metams. Likus 2-3 metams iki numatomo "komandos dispečerio"(žaidžiančio trenerio)- "įžaidėjo" karjeros pabaigos komanda ugdėsi sau naują kiekvienos pozicijos žaidėją... Ir išsiugdydavo, ir nereikėdavo pirkti...

Stebina Šiaulių situacija. Išsiugdė pernai - ir atidavė. Dabar vėl - kam ugdo? Kad atiduotų? Kas čia per komanda? Kas per trenerio darbas??? KAS ČIA IŠ VISO - PER LYGA???
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-12-24 20:13
Jasilionis
Tikras banderlogas, sunkiai dirbo Balticplayeri ir va vaisiai matosi! Atsiusim klipukus is BP stofkes!
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2018-12-24 16:54
Anonimas
idomus zaidejas, turi potencialo ir matosi protingai kalba
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 5

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas


Šį sezoną metamos baudos

76%
11,9
Pataiko: 11,9
Taiklumas: 76,2%
Vieta lygoje: 9
Geriausias pasiekimas: 20
Blogiausias pasiekimas: 1
Daugiausia pataiko: Evaldas Šaulys