Nuotr.: FIBA.com
Nuotr. FIBA.com

Šeštadienį Klaipėdos „Neptūnas“ šoktelėjo į antrąją Lietuvos krepšinio lygos lentelės vietą. Nors prieš sezoną klubas turėjo gerokai susiveržti diržus ir daugelis jiems piešė prastas prognozes, Kazys Maksvytis galvojo kitaip.

Nei kuklesni finansiniai ištekliai, nei dažnai „ant popieriaus“ silpnesnė sudėtis treneriui netrukdė šį sezoną dukart patiesti Kauno „Žalgirį“, kartą – Vilniaus „Rytą“ ir kabintis į atkrintamąsias pajėgioje FIBA Čempionų lygos grupėje.

Tačiau tokie dalykai jau nebestebina. 41-erių Maksvytis skeptikus tildė auksinės jaunimo kartos pergalėmis, tildė „Neptūną“ išvesdamas į Eurolygą, tildė su Panevėžio „Lietkabeliu“ patekdamas į LKL finalą, o dabar tildo ir vėl stabiliai laikydamas uostamiesčio klubo vairą.

Galbūt treneriui, kuris šią vasarą taps laisvuoju agentu, pagaliau laikas kilti į aukštesnį lygį? 

„BasketNews.lt“ pakalbino Maksvyčio karjerą nuo pat pradžių sekusius žmones ir pasidomėjo, ką apie jo galimybę keltis į pajėgesnius Europos klubus mano krepšinio agentas.

Darbėnų vaikio kelionė į Kauną

Maksvyčio istorijos pradžia skamba tipiškai – Darbėnuose augęs berniukas nuo mažens nesiskyrė su kamuoliu. 

Nors jam teko išbandyti ir futbolą, karate, boksą ir net šaškes, kiek ūgtelėjęs jis pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. 

Bėda buvo ta, kad vaikystėje Kazys visai nepanašėjo į krepšininką ir norėdamas nors kiek paūgėti bandė ir gerti pieną, ir valgyti daug varškės.

Vis augęs vaiko susižavėjimas krepšiniu ne ypač patiko jo tėvams. Kazio mama Ona Maksvytienė iki šiol atsimena, kaip vakarais laukdavo po lauko aikšteles su kamuoliu lakstančio sūnaus.

Vieną kartą, Kazio ir vėlų vakarą nesulaukusi namuose, mama jo ieškoti sumanė kultūros namuose vykusiuose šokiuose. Kadangi buvo šokių aikštelėje tamsu, ji tiesiog per mikrofoną pasiteiravo – „Ar čia yra Kazys Maksvytis?“

Pasirodo, paauglys su mergina smagiai sukosi šokių aikštelėje, o toks mamos pasirodymas jam, švelniai tariant, ne itin patiko.

„Jis visą kelią namo bambėjo, kokią gėdą padariau“, – su šypsena prisiminė Maksvyčio mama.

Tačiau apskritai, Maksvytis buvo gerai išauklėtas vaikas. Išklausęs visus tėvų raginimus nesieti ateities su krepšiniu ir netgi palankęs pianino pamokas, jis galiausiai įstojo į tuometinį Lietuvos Kūno kultūros institutą.

Vos atvykus į laikinąją sostinę, Darbėnuose geriausiu krepšininku buvęs vaikinas gerokai nustebo. Čia tokių kaip jis – ne vienas ir ne du.

„Dar pats žaisdamas, Kazys turėjo gerą krepšinio suvokimą, – pasakojo tada institute dirbęs Edas Nickus. – Aišku, jis niekada nepasiekė aukštesnio lygio, bet įgavo daug vertingos patirties.“

Nuotr. LSU

Institute su patyrusiais treneriais susidūręs Maksvytis ne tik pats žaidė krepšinį, bet trumpai išbandė ir arbitro darbą.

Pirmoji jo, kaip trenerio patirtis, buvo asistento pareigos sekmadieninėje vaikų krepšinio mokyklėlėje. Paskutiniame kurse gabų vaikiną Nickus pakvietė patį vesti treniruotes.

„Kazys buvo labai tvarkingas, matėsi, kad mėgsta krepšinį. Grupėje drauge su juo mokėsi geri vaikinai – ir Mindaugas Balčiūnas (buvęs LKF generalinis sekretorius), ir Šarūnas Šniras (LSU docentas). Manau, tai irgi turėjo įtakos, nes visi jie pasiekė tam tikrus rezultatus“, – pasakojo Nickus.

Ar tada kas nors būtų atspėjęs, jog pirmuosius žingsnius dedantis Maksvytis įšoks į Lietuvos krepšinio trenerių elitą?

„Tiesą sakant, iš pradžių labai sunku atskirti, kam pasiseks, o kam ne. Bet Kazio pareigingumas ir didelis noras visada išsiskyrė. Tikrai. Jis krepšinio srityje turėjo įvairių žinių, tad tai jam padėjo gerą pagrindą“, – tikino Nickus.

Stebėdavo „Žalgirio“ treniruotes

Pirmą rimtesnį savo darbą krepšinyje Maksvytis gavo po specialybės praktikos Kauno krepšinio mokykloje. Ten jį pasikvietė mokyklos direktorius Algis Pušinaitis.

Vos pradėjęs darbuotis, Kazys gavo atsakingą užduotį – suformuoti 1992 metų gimimo berniukų komandą. Pravažiavęs kone visas Kauno mokyklas, jis susirinko auklėtinių grupę.

„Atsimenu, kad Kaziui viskas iškart gerai sekasi – su 1992 m. gimusių vaikinų grupe, kurioje, beje, buvo ir Edgaras Ulanovas, jis neturėjo jokių problemų. 

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad jis jau tada buvo nuoširdžiai atsidavęs savo darbui“, – sakė Pušinaitis.

Gerą įspūdį mokyklos vadovams padaręs Maksvytis neilgai trukus sulaukė ir dar vieno pasiūlymo – treniruoti dvejais metais vyresnių vaikinų, nei iki tol, grupę.

Kadangi jaunam specialistui viskas buvo įdomu, jis sutiko ir iškart įsisuko į pašėlusį tempą su kasdienėmis treniruotėmis ir rungtynių bei turnyrų maratonu.

„Kazys tada buvo labai entuziastingas vaikinas. Jis buvo ir švelnus, nuoširdus, vis mėgdavo pajuokauti. Dabar tik žiūriu, kad jau išmoko kartais ir griežtesniu pabūti“, – juokėsi Pušinaitis.

Nuotr. BNS

Dirbdamas su vaikais, Maksvytis žinių semdavosi ir iš vyresnių kolegų mokyklų, ir iš tuo metu tolima svajone jam atrodžiusių Kauno „Žalgirio“ trenerių.

„Mokykloje jis daug dirbo su treneriais Marčiukaičiu, Donatu Velička, Pranevičiumi, – pasakojo Pušinaitis. – Bet Kaziui įdomu buvo absoliučiai viskas krepšinyje, jis labai dažnai stebėdavo net ir „Žalgirio“ treniruotes.“

Toks entuziazmas neliko nepastebėtas. Padirbėjęs jaunimo krepšinyje, Maksvytis pažinojo bene visus Lietuvos talentus ir 2007-aisiais sulaukė Lietuvos krepšinio federacijos skambučio.

Išgirdęs, kad jį kviečia Europos jaunimo olimpiniame festivalyje treniruoti šalies penkiolikmečių rinktinę, jaunas specialistas nedvejojo.

„Kai Maksvytį paskyrė jaunimo rinktinės treneriu, supratau, kad jis paliks mūsų mokyklą – atėjo laikas eiti toliau“, – prisiminė Pušinaitis, iki šiol dažnai pabendraujantis su savo buvusiu auklėtiniu.

Atskleidė geriausią auksinės kartos pusę

Nors prieš debiutą tarptautiniame krepšinyje Maksvytis šiek tiek jaudinosi, pasirengimo olimpiniam festivaliui etapas nuteikė pozityviai.

Draugišką turnyrą su Baltijos šalių penkiolikmečiais sužaidę lietuviai buvo geriausi, o komandoje spindėjo Vytenis Čižauskas ir Mantas Partikas. Festivalyje prie komandos prisijungė ir Dovydas Redikas.

Būtent ši trijulė, klausydama Maksvyčio nurodymų, Lietuvos penkiolikmečius nuvairavo į pirmąjį auksinės kartos trofėjų – finale lietuviai patiesė ispanus.

Tačiau tai buvo tik pati pradžia. Su 1992 metų karta Maksvytis iš viso nuraškė penkis auksinius apdovanojimus, triumfuodamas Europos ir pasaulio čempionatuose.

„Tie čempionatai mano atmintyje įstrigo labai ryškiai, – sakė paskutiniuosius porą metų Maksvyčio asistentu rinktinėse dirbęs Robertas Giedraitis. – Atmosfera buvo ypač gera, vaikinai tarpusavyje elgėsi labai draugiškai. Manau, tas bendrumas bei susikaupimas ir atnešė pergales.“

Nuotr. R.Dačkus

Visiems rinkinės nariams kone labiausiai įsiminė triumfas 2012-ųjų Europos dvidešimtmečių pirmenybėse.

Ten lietuviai vertėsi be savo akivaizdaus lyderio Jono Valančiūno ir labai sunkiai pradėję turnyrą, skeptikus nutildė tik po pergalingo finalo.

„Rinktinėse tuo metu dar nebūdavo didelių žvaigždžių, – pasakojo Ulanovas. – Tiesiog džiaugdavomės, kad visi iš krepšinio mokyklų vasaromis galime susirinkti kartu ir kažką nuveikti.“

2012-ųjų rinktinę sudarė daug iki šiol Lietuvos krepšinyje žinomų pavardžių, tarp kurių, be Ulanovo ar Čižausko, taip pat buvo Arnas Butkevičius, Rokas Giedraitis, Žygimantas Skučas ar Egidijus Mockevičius.

Nors būtent nemažas individualiai pajėgių talentų skaičius buvo viena iš auksinės kartos pergalių priežasčių, čia ryškus ir Maksvyčio indėlis.

Kaip sako Robertas Giedraitis, jis iš visų žaidėjų, kartais ir vidutiniokų, sugebėdavo išreikalauti geriausio žaidimo.

„Kazys į rinktines įnešė labai daug savų dalykų, nes su jaunimu dirbo ilgą laiką. Visos pergalės didele dalimi yra jo nuopelnas, – sakė Giedraitis. – Jis yra treneris, kuris panaudoja geriausias žaidėjų savybes ir moka išspausti maksimumą.“

Galėdavo išvaryti iš treniruotės

Jei kuris nors žaidėjas ir galėtų paliudyti apie Maksvyčio gebėjimą atrasti geriausias kiekvieno savybes, tai tikrai būtų Ulanovas.

Dabar 27-erių puolėjas su treneriu susipažino prieš beveik du dešimtmečius. Tuomet Ulanovas, pasipuošęs raudonais futbolo marškinėliais, kartu su mama atėjo į savo pirmąją krepšinio treniruotę.

Kadangi jam vykti į kitame miesto gale besitreniruojančios antrosios komandos pratybas buvo labai nepatogu, vėliau už bendraamžius kamuolį gainioti pradėjusiam berniukui teko prašytis į pirmąją, stipriausią grupę.

Maksvytis, pamatęs išstypusio dešimtmečio entuziazmą, į savo auklėtinių gretas jį priėmė avansu.

„Džiaugiausi, kai Kazys mane priėmė treniruotis į pirmą komandą. Liko toks geras prisiminimas, kad jis jau tada suteikė man šansą“, – sakė Ulanovas.

Nors dabar Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujantis puolėjas jau tada buvo klusnus ir darbštus, ginčų su treneriu neišvengė.

Bene pagrindinė jų tema būdavo Edgaro tritaškiai. Atrodytų, nieko blogo, tačiau Maksvyčio schemose Ulanovas žaidė vidurio puolėjo pozicijoje.

„Aš vis mėtydavau tuos tritaškius, o treneris kartodavo, kad turiu būti po krepšiu. Atsimenu, kad mane rungtynių metu net ant suolo pasodindavo, jei mesdavau, – šypsojosi Ulanovas. – Galų gale mane perstūmė į trečiojo numerio poziciją.

Žemesni komandos draugai stumdydavosi po krepšiu. Būdavo būdavo, kad treneriui reikėdavo su manimi pakovoti.“

Krepšininkas pridūrė, kad Maksvytis net tada, dar būdamas labai jaunas ir neturėdamas didelio vardo Lietuvos krepšinyje, dėl savo autoriteto jokių dvejonių nekėlė.

Tiek rinktinėse, tiek krepšinio mokykloje jis vaikų buvo ypač gerbiamas ir mylimas.

„Kai reikėdavo, treneris būdavo griežtas – galėdavo ir išvaryti iš treniruotės. Dėl autoriteto tikrai jokių klausimų nebūdavo.  

Bet labiausiai jis išsiskiria tuo, kad komandą paverčia šeima. Nesvarbu, kokia tai būtų komanda, visi nusiteikia kovoti už trenerį ir atiduoti visą save“, – kalbėjo Ulanovas.

Prabėgus porai metų po auksinės jaunimo kartos eros pabaigos, Ulanovas su Maksvyčiu vėl susidūrė ir klubų krepšinyje.

Profesionalo karjerą pradėjęs ir po Nacionalinės bei Lietuvos krepšinio lygos klubus besiblaškęs puolėjas 2013 metais galiausiai nutūpė uostamiestyje.

Kaip parodė laikas, šis sezonas tapo lūžiu. Prie to ir vėl prisidėjo Maksvytis – nors treneris vis girdėdavo burbėjimų, kad Ulanovą per ilgai laiko aikštėje, nenustojo juo pasitikėti.

Šis atsilygino geru žaidimu ir „Neptūnui“ padėjo pirmąkart patekti į LKL finalą bei išsikovoti vietą Eurolygoje.

„Man labai reikėjo gerai sužaisti, atgauti pasitikėjimą savimi. Žaidžiau ir VTB, ir Europos taurėje, ir LKL, gavau daug minučių. Galiu tik džiaugtis, kad tuo metu žaidžiau pas savo trenerį“, – kalbėjo Ulanovas.

Išplukdė sudužusį laivą

Nors Maksvytis vienus įdomiausių savo karjeros metų gali sieti būtent su „Neptūno“ klubu, uostamiestyje praėjo ir sunkiausias jo karjeros sezonas.

Iš pradžių, praėjusių metų žiemą, Klaipėdos klubą pradėjo slėgti vis didėjusios skolos. Kilo problemų ir su žaidėjų, ir su personalo atlyginimais.

Maža to, netrukus įvyko garsusis „pabėgimas“ – komandos lyderiais buvę Mindaugas Girdžiūnas ir Arnas Butkevičius susikrovė lagaminus į sostinę.

Atrodė, kad tuomet giliame chaose skendėjęs „Neptūnas“ iš jo neišbris.

„Stengiausi nepanikuoti, bet, žinoma, tada minčių buvo visokių – kas bus toliau?“, – pilką laikotarpį prisiminė Maksvytis.

Treneris į visus įvykius tada sureagavo plačiai nuskambėjusiu įrašu socialiniame tinkle – jo „Facebook“ paskyroje pasidalinta grupės NOX daina „Sudužęs laivas“.

Visgi „Neptūno“ laivas galiausiai išplaukė į paviršių. Klubas pakeitė valdybą, direktorių ir verždamiesi diržus pradėjo naują etapą.

O naujas etapas prasidėjo gera nata užbaigiant senąjį – nepaisant didelių netekčių sudėtyje, Maksvytis komandą atvedė iki LKL bronzos medalių.

Po sėkmingai užsibaigusios serijos su Panevėžio „Lietkabeliu“ treneris su šypsena konstatavo, kad „Laivas nesudužo“.

Tiesa, praėjusio sezono bronzos medalis Maksvyčiui buvo ypatingas ir dėl kitos, žymiai liūdnesnės priežasties – jį treneris paskyrė anapilin iškeliavusiam tėčiui Kazimierui.

Nuotr. BNS

Laukia platesni vandenys?

Maksvysčio treniruojamas „Neptūnas“ „Rytą“ be LKL finalo paliko prieš ketverius metus. Maksvyčio treniruojamas „Lietkabelis“ „Rytą“ be finalo ir vėl paliko prieš dvejus metus.

Ar realu, kad sostinės klubui, turinčiam bent dukart didesnį biudžetą, Maksvytis ir vėl įkąs šiemet? 

Statistika kalba pati už save – būtent jis, po Šarūno Jasikevičiaus, yra geriausią pergalių procentą LKL turintis treneris (61 proc.)

Maksvytis per savo karjerą su „Lietkabeliu“ ir „Neptūnu“ iš viso net 24 kartus nukovė šalies milžinais laikomus „Žalgirį“ (13 kartų) ir „Rytą“ (11 kartų) 

Vien šį sezoną prieš teoriškai gerokai susilpnėjusį „Neptūną“ žalgiriečiai kiek netikėtai krito dukart, o sostinės ekipa – vieną kartą. 

Stabiliai rungtyniaujantis uostamiesčio klubas net pakilo į antrąją LKL turnyro lentelės vietą ir vėl paskatino kalbas – gal Maksvyčiui laikas eiti pirmyn? 

„Susidomėjimas Maksvyčiu tikrai auga, – sakė krepšinio agentas Tadas Bulotas. – Manau, jo šansai žengti į aukštesnį lygį yra neblogi.“

Trenerio sutartis su „Neptūnu“ baigiasi po šio sezono ir nors joje numatyta galimybė pratęsti susitarimą dar metams, akivaizdu, kad klubui jį išlaikyti bus labai sudėtinga.

„BasketNews.lt“ žiniomis, jis šį sezoną per mėnesį gauna sąlyginai nedidelį, maždaug 6 tūkst. eurų atlygį. 

„Žinoma, yra daug gerų trenerių, kurie šiuo metu be darbo, todėl labai sunku pasakyti, kaip viskas susiklostys, – paklaustas, ar Maksvyčiui įmanoma sulaukti pajėgesnių Europos komandų pasiūlymų, teigė Bulotas. – Bet, manau, Maksvytis yra to vertas ir jis turi pakankamai susidomėjimo, kad bent turėtų galimybę gauti gerą pasiūlymą.“


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (31)
R
Maksvytis pervertintas...Man jo strategija nekelia emocijų...
2019-01-22
-1
Atsakyti
Anonimas
bet koks treneris nesulipdys ryto nes ten visiem px ir visi daro ka nori
2019-01-20
+2
Atsakyti
Dilmah
Jei Maksvytis nori tikru isbandymu,jis privalo eiti i Ryta.Tik cia gali save rimtai pasitikrinti.Nes tik cia nadekvati vadovybe (Guoga,Kleiza ir kt.),kuri prirenka zaideju griaunanciu komanda is vidaus,metosi nepasvertais pareiskimais,kiekvienam atvykusiam naujam zmogui nepriklausomai kas jis butu ar zaidejas,ar treneris,ar personalo darbuotojas kala i gaiva,kad mes stipresni uz Zalgiri,po ko susidurus su realybe visus istinka krize ir uzsinori skubiai isvykti kas namo,kas i Italija,kas bet kur tik is Vilniaus.Nes ten labai svarbus taboras,kurio matomai neaplenkia ir komandos vadovai,kurie po pralaimejimu eina musti teiseju.O kur dar B tribuna su savo "kuriniais" viesuose tinkluose,o saleje niurus juodas skuduras,vietoje ziurovu virsutiniame aukste.
2019-01-20
Atsakyti
Anonimas
zalgiris kemza galetu griebt kai saras iseis..
2019-01-20
+3
Atsakyti
Dilmah
1.Jonas Pidarauskas

2.Dainius Pidaraitis

3.Šarunas Pizdasevičius.
2019-01-20
-4
Atsakyti
Meow
Sutinku su Dilmah.

Nieks neeis i miesta,kur nėra ko valgyt.

Kowno provincija,taip ir liks
2019-01-20
-1
Atsakyti
Dilmah
Visų pirma Maksvytis nekvailas ir tikrai neis į kowno bankrutuojantį lizininginį projektėlį, kuris greit bankrutuos. Jei eis į kitą LT klubą, tai tik Rytą! Visų pirma sostinė, kur nuostabu gyventi, o ir Rytas yra perspektyviausia LT komanda, kylanti į krepšinio olimpą!!!Dar karta sakau Vilniaus narkomanai visada bus čempionai!
2019-01-20
+3
Atsakyti
Klp
Jei Neptūnas pasiūlys gerokai geresnį atlyginimą ir pačio Neptūno biudžetas padidėtų, tai gal ir realu, kad pavyktų išsaugoti jį dar sezonui.
2019-01-20
+1
Atsakyti
Meow
Rytas šiais metais bus čempionai
2019-01-20
-1
Atsakyti
T-Mac
Siemet kibs i atlapus Zalgiriui,o Rytas degraduos i 4 vieta.
2019-01-20
+2
Atsakyti
Meow
MAKSVYTIS jėga.

Norėčiau jį matyt Ryte,o ne supuvusioj žalgirio sistemoje.

Žmogus žino kaip skint pergales,o ne laukt pinigų kaip kiti.

Čia jasikevičius tik lobsta žmonių pinigais,kurie tiki dar žalgiriu
2019-01-20
-4
Atsakyti
eflow
Maksvytis tikrai yra nusipelnęs treniruoti aukštesnio lygio komandą ir gauti didesnį atlyginimą, kad ir kaip būtų gaila, nes tikrai gražiai jis žiūrisi prie Neptūno vairo, bet toks gyvenimas, uždirbti reikia, galbūt padirbs kokią 10m aukštesniam lygy, užsidirbs pinigų ir sugrįš, nes Maksvytis tikrai nėra iš tų žmonių, kurie dirbtų iki karjeros pabaigos vien tam, kad susikrauti kuo didesnius turtus, tiesiog reikia padirbti tiek, kad galėtum sau leisti viską ir tada grįžti ten, kur jautiesi geriausiai, ten kur tave myli labiausiai. Kai pagalvoji, Šaras gauna per vieną mėnesį daug daugiau, nei Maksvytis per visą sezoną. Deja, Neptūnas nėra toks turtingas klubas, kad galėtų mokėti tokius pinigus. Atidavus skolas, pritraukus daugiau rėmėjų, manau Neptūnas labiau vertas turėti didesnį biudžetą, nei koks Rytas, vien žaidimo kokybe ir organizaciniais aspektais.
2019-01-20
-2
Atsakyti
Dilmah
Vienas dalbajobas,vienas huesosas.
2019-01-20
Atsakyti
to Dilmah
Ka tu vartoji???
2019-01-20
+2
Atsakyti
Dilmach, eiti i treniruoti padvesusi ryta, Maksvyciui butu didelis zingsnis atgal, kaip ir zaidejam kurie zaidzia jusu klube, Butkevicius su Girdziunu irgi norejo kilti auksciau, bet deja krito zemiau
2019-01-20
Atsakyti
Dilmah
Visų pirma Maksvytis nekvailas ir tikrai neis į kowno bankrutuojantį lizininginį projektėlį, kuris greit bankrutuos. Jei eis į kitą LT klubą, tai tik Rytą! Visų pirma sostinė, kur nuostabu gyventi, o ir Rytas yra perspektyviausia LT komanda, kylanti į krepšinio olimpą!!!
2019-01-20
+2
Atsakyti
Anonimas
Zalgiriui geriausias variantas po saro butu,bet zinant kad ten tik draugeliai gauna darbus tai bus maskoliunas kuris atseit supranta sistema,nors pats yra labai ribotas treneriukas.o kazys yra treneria kuris sara padare jau daug kartu su gerokai silpnesnem komandom
2019-01-20
-1
Atsakyti
P3
1) Kazlauskas

2) Saras

3-4) Kazys, Kurtis
2019-01-20
-2
Atsakyti
qww
Maksvytis labai saunus treneris, ir nepykciau jei zalgiris ji paskirtu vyr treneriu po Jasikeviciaus, taciau zalgiris yra eurolyginis klubas, su gana geru biudzetu. Zalgiris turi galimybiu kviestis solidu uzsienieti treneri, todel visgi manau Zalgiriui naudingiau butu kviestis ne Maksvyti o treneri is uzsienio. Maksvytis tegul dar pirma irodo savo verte su Ryto finansiniu pajegumo komanda (artai Rytu, ar tai uzsienio klubu kuris kovoja del neblogu vietu tarptautiniuose cempionatuose).
2019-01-20
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 31

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.