Vilniaus „Sakalų“ strategas Romualdas Petronis matydamas, kaip ilgai merdėjusi antroji Kauno komanda atsigavo, nori, kad ir Vilniaus antroji krepšinio komanda būtų pajėgi.
Per Lietuvos krepšinio lygos čempionatą pirmąjį pralaimėjimą būdamas Vilniaus „Sakalų“ vyriausiuoju treneriu patyrė Romualdas Petronis. Jo auklėtiniai savo aikštelėje 83:88 nusileido Kauno „Aisčiams-Atletui“. Taip kauniečiai atsirevanšavo už pirmąjį tarpusavio pralaimėjimą (72:89) per pirmąjį LKL ratą.
Beje, antradienį Kaune „Sakalų“ ir „Aisčių-Atleto“ ekipos susitiko dar sykį, tik šįkart tai buvo Baltijos krepšinio lygos (SEB BBL) Iššūkio taurės turnyro varžybos. ir vėl pajėgesni buvo kauniečiai, sostinės ekipą įveikę rezultatu 82:78. Tai buvo vienuolikta „Aisčių-Atleto“ pergalė, išvedusi Kauno komandą į pirmąją Iššūkio taurės turnyro vietą.
„Ypač gaila pralaimėjimo Vilniuje, nes prieš tai buvome iškovoję keturias pergales iš eilės, – „Lietuvos žinioms„ sakė „Sakalų“ vyriausiasis treneris Romualdas Petronis. – Sužaidėme tragiškai. Visa statistika ne mūsų naudai. Mes nesusitvarkėme su Gintautu Vileita (pelnė 21 tašką – aut. pats.)“.
– Per praėjusį LKL turą jums tai buvo pirmasis pralaimėjimas vadovaujant „Sakalų“ komandai?
– Taip, nes prieš Kalėdas, kai „Sakalus“ palikęs Rimas Kurtinaitis jau buvo Vroclave, aš debiutavau eidamas vyriausiojo trenerio pareigas per rungtynes Kėdainiuose su „Nevėžiu“. Tąsyk mes laimėjome po pratęsimo. Po to išvykau į Rusiją tikėdamasis dirbti naujoje komandoje, bet, sakykime, mane įtikino grįžti į „Sakalus“.
– Po paskutinių dviejų pralaimėjimų „Aisčiams-Atletui“ nesigailite, kad grįžote dirbti į Lietuvą?
– Nuo pralaimėjimų niekas juk neapdraustas. O lentelės viduryje esančių komandų grupėje rezultatai kartais nenuspėjami. Tai rodo, jog yra daug panašaus pajėgumo komandų. Ir mes esame šioje grupėje, bet, žvelgdamas į ateitį, norėčiau, kad kitą sezoną antroji sostinės ekipa būtų pajėgesnė. Reikia stiprėti, rasti tam lėšų. Pažiūrėkime į Kauną - po kelių metų merdėjimo LKL lygoje šį sezoną kauniečiai turi puikią jauną „Aisčių-Atleto“ komandą. Manau, panašiai turėtų būti ir Vilniuje.
O Kaune yra gera sistema. Pats Kaune, Aabonio krepšinio mokykloje, esu išdirbęs apie dešimt metų. Vilniuje labai mažai krepšinio mokyklų. Kaune jų bent trigubai daugiau. Kolegos sakė, kad Kaune yra devyni klubai, kurie renka vaikus. Tai rodo, koks tai krepšinio miestas. Kaune yra krepšinio sistema. Vilniuje to nėra. Sostinėje tėra tik konfrontacija tarp „Lietuvos ryto“ klubo ir likusio Vilniaus.
– Ar reikėtų suprasti, kad šiuo metu „Sakalų“ komanda – merdėjimo stadijoje?
– Ne, tikrai ne. Mūsų komandoje yra perspektyvių žaidėjų, su kuriais reikia daug dirbti. Ir tik reikia rasti būdų, kaip padaryti antrą sostinės komandą stipresnę. Tai ir tarpsezonio darbas - ieškoti žaidėjų. Mes nemerdėjame! Procesas vyksta – vaikinai kaunasi ir grūdinasi. Tačiau permainų dar reikės palaukti.
– Įpusėjus sezonui komandos tikslai keičiasi?
– Visada norisi kuo geriau. Kad ir su kuo dirbčiau, visada norėsiu pergalių. Mūsų situacija tokia, kad laikomės apie vidurį. O pirmajame atkrintamųjų varžybų etape nesinorėtų žaisti su grandais „Žalgiriu“, „Lietuvos rytu“ ar „Šiauliais“. Tad geriausia būtų pakilti į penktąją vietą.
