Šią savaitę Kaune trumpam apsilankęs Jordi Bertomeu pristatė Eurolygos ateities viziją, dar kartą pažadėjo, kad finalo ketvertas „Žalgirio“ arenoje kažkada bus surengtas, ir pabrėžė nesikėsinantis į nacionalinių lygų daržą bei nemanantis, kad Eurolygos klubai paliks savo šalies pirmenybes.
Tiesą sakant, tai buvo dar viena neįkvepianti Bertomeu spaudos konferencija, kurioje kalbėta daug (ilgiau nei pusvalandį), bet pasakyta mažai.
60-metis Eurolygos vadovas daugiau žvalgėsi į praeitį, į kitas lygas ar tiesiog kalbėjo apie 11 Eurolygą valdančių klubų. Esą jie priiminėja sprendimus.
Galbūt tokie atsakymai būtų prasprūdę pro ausis (Bertomeu ne pirmą kartą kalbėjo taip abstrakčiai), jeigu ne prieš porą savaičių matytas NBA komisaro Adamo Silverio interviu „MIT Sloan Sports Analytics“ konferencijoje. Kai palygini dviejų stipriausių pasaulio lygų vadovų kalbas, supranti, kodėl vienas valdo milijardinį verslą, o kitas – trupinius susirenkančią Eurolygą.
Kas pirmiausia krenta į akis lyginant Bertomeu ir Silverio vizijas apie savo valdomas lygas? Požiūrio platumas ir rėmimasis skaičiais.
Jeigu Silveris į daug ką žiūri per pinigų prizmę, tai Bertomeu tiesiog ieško pasiteisinimų.
Pavyzdžiui, NBA diskutuojama, kad 82 reguliariojo sezono rungtynės yra per daug. Esą šį skaičių reiktų mažinti iki 70. Taip namų rungtynių sumažėtų nuo 41 iki 35, o tai komandoms iš karto reikštų negaunamas pajamas.
Todėl Silveris apie potencialų sumažintą rungtynių skaičių atsako taip: „Paklauskite žaidėjų ir trenerių, ar jie sutiktų 20 proc. susimažinti atlyginimus?“
Ir net pasakydamas tai, jis netrukus prideda, kad NBA visgi svarsto apie variantus, kaip ir sumažinti reguliariojo sezono mačų skaičių, ir tuo pačiu išlaikyti bendrą rungtynių skaičių kaip galima arčiau dabartinio. Tai galėtų būti įmanoma sezono viduryje surengus taurės varžybas.
Silveris remiasi Europos futbolo pavyzdžiu, kur komandos viso sezono eigoje kaunasi dėl šalies taurių. Esą kažkas panašaus galėtų įvykti ir NBA, kur visos 30 komandų žaistų vieno minuso sistema.
Tokios varžybos, anot Silverio, galėtų net vykti skirtingose pasaulio šalyse – Afrikoje, Azijoje, Europoje ir Pietų Amerikoje.
Svarstoma ir prailginti atkrintamąsias, į jas priimant ne 8, o 10 komandų. Taip 7-10 vietas konferencijose užimsiančios ekipos dar varžytųsi trumpoje kovoje dėl vietos pagrindinėse atkrintamosiose.
Silveris pabrėžė, kad nebūtinai visa tai bus įgyvendinta, bet apie tokius scenarijus yra svarstoma.
Eurolyga nuo kito sezono nuo 16 komandų išaugs iki 18 ir tai reiškia, kad už atkrintamųjų borto liks ne 8, o 10 ekipų. 55 proc. lygos dalyvių kovas baigs sulig reguliariuoju sezonu ir labai realu, kad reguliariojo sezono pabaiga kai kurioms iš jų bus visiškai neįdomi.
Jau dabar 4-5 komandos, likus žaisti penkis turus, kovoja praktiškai dėl nieko.
Ar įmanoma, paklausiau Bertomeu, kad Eurolyga svarstytų apie atkrintamųjų formato pakeitimą, kad ne 10 komandų liktų už borto, o, pavyzdžiui, 6. Taip būtų galima pritaikyti Lietuvoje, NKL pirmenybės, naudojamą modelį – 1-4 komandos iš karto užsitikrina vietas ketvirtfinaliuose, o 5-12 ekipos žaidžia aštuntfinalyje.
Tai reikštų ir papildomas pajamas klubams – sezoniniai abonementai į atkrintamųjų mačus daug kur negalioja, todėl sirgaliams reiktų iš naujo pirkti bilietus. „Žalgiris“ pernai iš dalyvavimo atkrintamosiose, vos iš dvejų namų rungtynių, užsidirbo beveik milijoną eurų.
Ar Bertomeu ką nors kalbėjo apie pinigus? Aišku, kad ne.
„Gal man nereiktų taip sakyti, bet visur yra komandų, kurios tam tikru sezono metu žaidžia dėl nieko, – atsakymą pradėjo Eurolygos vadovas. – Tai nutinka ir NBA, ir žmonės nemato tame problemos. Klausimas, kodėl mums tai būtų problema. Anksčiau komandos žaidė Eurolygoje be vilties žaisti atkrintamosiose, bet vis tiek kovėsi, vis tiek turėjo netiesioginės įtakos dėl atkrintamųjų, nes komandos yra profesionalios ir žino, kad turi kautis dėl pergalės. Per paskutinius 18 sezonų buvo daug komandų, kurios kovėsi dėl nieko, ir jos laimėdavo prieš komandas, kurios kovojo dėl vietos atkrintamosise. Tokių atvejų yra daug, tai natūralu. Svarbiausia, kad klubai kaunasi, supranta, kad tai svarbu.“
Iš tokio atsakymo akivaizdu, kad niekas Eurolygoje net nėra diskutavęs apie galimybę keisti atkrintamųjų sistemą. Papildomos pajamos? Įdomumas žiūrovams? Bertomeu apie tai negalvoja, bet siūlo pasižiūrėti į paskutinius 18 sezonų. Nesvarbu, kad 15 iš tų 18 sezonų buvo žaidžiama visai kitokiu formatu ir niekada 18 komandų nekovojo viena su kita dėl aštuonių atkrintamųjų vietų.
Kaip krepšinio ir Eurolygos fanui, buvo liūdna girdėti tokį Bertomeu atsakymą. Jeigu už Atlanto yra svarstomos įvairios, net pačios netikėčiausios idėjos, tai Europoje siūloma pasižiūrėti į praeitį.
Paklausus apie kitą Eurolygos problemą – balanso trūkumą, kelių ekipų dominavimą, Bertomeu vėl kartojo tą patį – nėra čia jokios problemos.
Tris kartus per pastaruosius 4 sezonus Eurolygos finalo ketvertuose žaidė Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahče“ ir Maskvos CSKA. Jeigu nenutiks nieko netikėto, jos vėl šiemet bus Vitorijoje. Iš esmės, dalinantis vietas į finalo ketvertą, kovojama tik dėl ketvirtojo kelialapio.
„Jeigu pažvelgsime atgal, matysime, kad prieš tai dominavo „Panathinaikos“ ar „Maccabi“, arba „Barcelona“ dažnai žaisdavo finalo ketvertuose. Dabar NBA „Golden State Warriors“ vis būna finaluose. Tai yra natūralūs ratai, natūralūs ciklai, ir nemanau, kad reikia į tai pernelyg kreipti dėmesį“, – sakė Bertomeu.
Jis atmetė variantą Eurolygoje įvesti algų kepurę – tai esą neįmanoma dėl to, kad skirtingose šalyse yra skirtingos mokesčių sistemos, o Eurolyga, anot Bertomeu, vienija vienuolikos (iš tiesų – devynių) šalių klubus.
„Mes tikime, kad yra kitų priemonių, kurios gali padėti, – sakė Bertomeu. – Pirmiausia – finansiniai reguliavimai, kurie jau dabar yra taikomi. Tikime, kad per artimiausius metus klubų finansai bus labiau kontroliuojami, nebus leidžiama savininkams įnešti tokios dalies, kaip dabar. Yra kitų mechanizmų, kurie padėtų sumažinti skirtumą tarp biudžetų.
Kita vertus, mes negalime pakeisti rinkų. Mes negalime pakeisti fakto, kad Vokietija ar Ispanija yra geros krepšinio rinkos, o kitos šalys – ne tokios geros.“
Pastaroji pastraipa atspindi ne vienus metus matomą ir girdimą Bertomeu poziciją: yra geros rinkos ir yra blogos rinkos. Geros rinkos jam (ir lygai) – įdomios, negeros rinkos – neįdomios.
Tai – vėlgi absoliučiai kitoks požiūris nei NBA, kur dabar kalbama, kad visiškai nesvarbu, kokioje rinkoje esi, tu vis tiek gali būti pasaulinė žvaigždė. Giannis Antetokounmpo yra toks, nors žaidžia nepatraukliame Milvokio mieste. Russellas Westbrookas yra pasaulinė žvaigždė, nors Oklahomos rinka JAV mastu taip pat yra laikoma „bloga“ rinka.
Jeigu už Atlanto suprasta, kad dabartiniais laikais absoliučiai nesvarbu, kur tu randiesi, svarbu, kad kuri gerą produktą, tai Europoje Bertomeu vis dar vadovaujasi kažkokiais senais įsitikinimais.
Apskritai, Silveris gilinasi į tokius dalykus kaip žaidėjų nuotaikų kaita dėl socialinių tinklų, kalba apie tai, kaip stipriai 5G ryšys pakeis būdą, kaip mes žiūrime krepšinio rungtynes (čia jis žada milžiniškus pokyčius), o Bertomeu net nežino, ar Europos taurėje vietą turi LKL, ar „Ryto“ komanda – šį klausimą jis turėjo pasitikslinti su savo kolega.
Tai nuvilia.
Suprantu, kad Eurolygos finansinės galimybės yra visai kitos nei NBA, kad Europoje tik formuojasi įvairios žaidėjų, teisėjų, trenerių sąjungos, kai JAV jos yra jau dešimtmečius, kad NBA žaidžia visi didžiausi talentai ir t.t. ir pan.
Ir visgi ne tokio siauro požiūrio tikiesi iš žmogaus, kuris atsakingas už stipriausią Europos krepšinio lygą.
NBA ir Eurolygą skiria šviesmečiai ir jų vadovai geriausiai atspindi, kodėl šis tarpas artimiausiu metu nemažės.
Ačiū, kad mus skaitote! Padėkite mums dar labiau.