„Alytaus“ ekipos puolėjas Nerijus Varnelis, šiais metais sugrįžęs rungtyniauti į  Lietuvą, demonstruoja naudingą žaidimą ir gerą sportinę formą bei yra vienas savo komandos vedlių į pergales.

Dzūkas šiuo metu yra absoliučiai naudingiausias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjas. 29 metų 201 cm ūgio krepšininkas per šio sezono LKL rungtynes vidutiniškai pelno 18,7 taško ir po krepšiais atkovoja 6,7 kamuolio.

Varnelis atsakė į oficialios LKL svetainės lankytojų siųstus klausimus. 

– Kokia jūsų  svajonė?
– Užsimauti kelnes per galvą (juokiasi, – Red,).

– Jei  šis sezonas ir toliau klostysis taip sėkmingai ir kitais metais jus į savo gretas kvies ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“, kurią komandą pasirinktumėte?
 Gal neatsakysiu į šį klausimą. Į abi komandas norėčiau patekti, bet yra ir mano labiau mėgstamas klubas, bet jo neįvardinsiu. 

– Kodėl žaidžiate  69 numeriu pažymėtais marškinėliais? Ką jums reiškia šis skaičius?
– Nežinau. Turbūt todėl, kad tai tris kartus Michaelis Jordanas – triskart po 23.

– Ką pasirinktumėte – NBA ir kelias minutes aikštėje ar LKL ir lyderio vaidmenį? 
Priklauso nuo sąlygų – jei NBA pasiūlytų finansiškai gerą kontraktą, tai geriau ilgiau pasėdėčiau ant suolo. Jei būčiau dar jaunas, tuomet norėtųsi daugiau žaisti, nei sėdėti.  

 Ką darytumėt gyvenime, jei nežaistumėt krepšinio? 
– Nežinau, niekad apie tai negalvojau.

– Kokia yra jūsų  svajonė, susijusi su krepšiniu?
 Norėčiau žaisti „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ komandoje. 

– Su kokiu žaidėju Alytaus klube geriausiai sutariate? 
 Su visais komandos draugais santykiai yra neblogi. Čia žaidžia mano senas geras draugas Saulius Kazevičius, su kuriuo teko kartu žaisti ir keliuose užsienio klubuose. Taip pat Marius Paciukonis, Marius Janišius, pastarąjį taip pat senokai pažįstu – randame bendrą kalbą tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

– Kada pradėjote žaisti krepšinį? Ar tai vis dar malonumas, ar darbas?  
 Pradėjau palyginti labai vėlai, man buvo beveik šešiolika metų. Visada norėjau žaisti krepšinį, taičiau vėlai susigriebiau, kad reikia pradėti sportuoti. Kai žaidžiau užsienyje, Rusijoje, Ukrainoje, Vegrijoje, tai nelabai man buvo mielas krepšinis. Jau ne hobis. Buvo tokių momentų, kai jaučiausi kaip tie patys lietuviai, išvykę uždarbiauti į užsienį. Šiemet grįžęs į Lietuvą aš tikrai jaučiu malonumą žaisti krepšinį. Žinoma, būna dienų, kai pervargstu ir tada pagalvoju, kad krepšinis yra juodas darbas, bet po laimėtų rungtynių viskas pasimiršta ir vėl pradedi su nauju entuziasmu.

– Su kuriuo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovu norėtumete sužaisti vienas prieš vieną? 
 Kažkada mano svajonė buvo sužaisti prieš Arvydą Sabonį. Labai gailėjausi, kad išvažiavau iš Lietuvos, kai Sabonis rungtyniavo LKL ir karjerą „Žalgiryje“ užbaigė. Labai norėjau prieš jį sužaisti. Ir tik išėjęs į aikštelę, jei būtų sutapęs mūsų laikas, būčiau kirtęs iš visų jėgų jam per rankas ir iš karto po to pakelčiau ranką pripažindamas pražangą. Tikrai prieš tokį žmogų sužaisti buvo didelė svajonė. O  iš dabartinių – gal prieš brolius, juos labai gerai pažįstu,  tai gal vėl norėčiau pasitikrinti vienas prieš vieną. Aišku tas tikrinimasis būtų labiau juokų forma, o ne  rimtas žaidimas.

Esate patenkintas savo komandos gerbėjų  palaikymu namų arenoje?
Taip, labai norėčiau padėkoti sirgaliams. Matyti, kad tie žmonės, kurie ateina į kiekvienas  rungtynes, yra nuoširdūs fanai. Džiaugiuosi, beveik visus jau iš veido pažįstu.  

 Kaip atšventėte pergalę prieš „Šiaulius“? 
 Nebuvo jokio šventimo. Tik daug džiaugsmo buvo. Bet per daug nesureikšminome tos pergalės, nors buvo malonu, mat niekas nesitikėjo. Dar anksti kažką švęsti. 

– Kokią pačią įdomiausią pravardę jums buvo sugalvoję komandos draugai? 
 (Mąsto, – Red.). Kaip čia dabar išsisukus... Šiaip mane visi varnium vadina, tiek treneriai, tiek žaidėjai. Turėjau vieną pravardę, susijusią su antru pasauliniu karu, ji buvo truputį žeidžianti. Ukrainoje mane vadino „voron“, žiūrovai taip skanduodavo...

– Šį sezoną demonstruojate ypač naudingą žaidimą, kokios tokio sėkmingo žaidimo priežastys? 
Net nelabai paskayčiau, kad labai naudingas. Statistika rodo, kad kažką padarau. Apskritai, kelis pastaruosius sezonus žaidžiu neblogai, matyt su metais atėjo patirtis. 

Ar esate  pataikęs svarbų metimą rungtynių pabaigoje? Koks tuomet apima jausmas, kai žinai, kad komandą išgelbėjai nuo pralaimėjimo? 
 Man tokių momentų nepasitaikė. Bent neatsimenu. Būdavo, kad ir šį sezoną, kai imdavausi inciatyvos, sėkmingai užbaigdavau atakas tiek puolime, tiek gynyboje, būdavau vienas spurto iniciatorių. Pas mus Kazevičius lemiamų metimų  autorius.  

 Ką reišia jūsų tatuiruotė, kurią turite ant rankos? 
 Tai draugų dovana mano 21-ojo gimtadieno proga. Tiesiog patiko  ornamentas, norėjau jo ir viskas.

Ar LKL skiriasi nuo kitų lygų, kuriose esate rungtyniavęs? 
 LKL skiriasi, man labai patinka žaisti, nes čia intelektualesnis žaidimas, krepšininkai daugiau mąsto, priima gerus, protingus sprendimus. Ten (Ukrainoje, – Red.) daugiau pasikliaujama fizine jėga ir gamtos duotais privalumais. Žinant tai, kokie jauni žaidėjai LKL rungtyniauja ir lyginant su Ukrainos lyga, ten iš jauno žmogaus tokių protingų sprendimų vargu ar sulauksi. Mūsų mokykla kitokia.

– Gal dėl „Alytaus“ komandos pralaimėjimų kaltas komandos psichologinis balansas? Kiek teko stebėti rungtynes, žaidėjai vieni kitiem per daug netlaidūs, šaukia dėl niekų.  
–  Čia kiekvieno žmogaus charakteriai susideda, bet pralaimėjimai tikrai ne dėlto.  Būna, kad nesiseka, nervuojiesi, daug jėgų atiduodi, atbėgioji daug minučių, o kai atsiranda paprastos klaidos, nebegali susilaikyti. Šiaip klimatas komandoje „superinis“, o jei ir surėki, tai ką padarysi, vyrai yra vyrai. Aš pats irgi truputį rėkdavau, bet dabar stengiuosi kontroliutis ir valdytis. Po rungtynių rūbinėje  galima išsiaiškinti, išsilieti. 

– Esate išvaizdus vyriškis. Ar neatakuoja jūsų gerbėjos? 
 Aš savęs tikrai nelaikau išvaizdžiu, nesu toks.  Kai buvau jaunesnis gerbėjų buvo, dabar, kai esu veteranas, gerbėjos nebe taip myli... (juokiasi, – Red.).

– Girdėjau, kad  per treniruotes erzinate komandos draugą Pociukonį,  siūlydamas jam sūrio. Kodėl? 
 (Juokiasi) Mariukas ir man kartais sūrio pasiūlo... Kodėl? Nes varnos ir pelės mėgsta sūrį. 

– Ar prisimenate savo pirmąją meilę? 
 Prisimenu, žiauriai prisimenu (susimąsto, – Red.). O gal ji šį klausimą uždavė?

– Ar lankotės LKL svetaineje ir ar žinote, kad  jūsų efektyvumo koeficientas LKL lygoje buvo pats aukščiausias?
 Žinoma, kad lankausi ir domiuosi savo statistika. Kad ir ką kas besakytų, bandytų paneigti, bet statistiniai rodikliai yra vienas iš būdų kitais metais susirasti geresnį klubą arba geresnes finansines sąlygas tame pačiame klube.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (3)
man tai tas klausimas itartinas apie zaidejo numeri :D
2008-01-24
+1
Atsakyti
azazel
naturalu kad atsimena :)
2008-01-24
+3
Atsakyti
Edma
prisimena 1 meile:D
2008-01-24
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.