Kokios reikia Europos krepšinio vizijos? (skaitytojo laiškas)

2019-03-25 18:46
Povilas Grigas, „BasketNews.lt“ skaitytojas
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr. BasketNews.lt/D. Lukšta

Perskaičiau puikų Jono Miklovo straipsnį „Neįkvepiantis Bertomeu apsilankymas Kaune: vietoje ambicingų idėjų – siūlymai žvalgytis atgal“, tokių straipsnių labai pasigendu mūsų sporto žurnalistikoje, kur būtų kalbama ne vien apie įvykusias rungtynes, informuojama tik kas vyksta, o būtų keliamos problemos apie krepšinio vystymąsi ir ko trūksta, kad Europoje krepšinis būtų populiaresnis nei dabar yra.

Pritariu autoriui dėl Eurolygos vadovų ambicijų stokos, bet mane dar labiau gąsdina, kad Europos krepšiniui stinga lyderių, kurie turėtų viziją. Dar labiau pasigendu šiuo požiūriu žurnalistų straipsnių, nes tokie neambicingi vadovai Europos krepšinyje kaip Jordi Bertomeu gali likti tiktai tada, kai klubų vadovai, žurnalistai jų nespaudžia apie tai kalbėti. Tokie vadovai gali likti be vizijų, kai apie jas nėra kalbama tarp klubų vadovų ar spaudoje.

Įsivaizduokite, jeigu, kai Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę, niekas nebūtų kalbėjęs apie vizijas, ar ilgai Lietuva būtų buvusi nepriklausoma? O vizijų buvo įvairių: vieni kėlė, kad mums reikia pasiskelbti neutralumą, kiti sakė, kad reikia stoti į ES ir NATO, buvo ir tokių kurie norėjo likti ir prie Rusijos, ir apie tai kalbėjo visi: politikai, žurnalistai ir tie patys paprasti žmonės. Taigi, kodėl nepradėjus apie tas vizijas kalbėti? Kodėl vieni žurnalistai negalėtų sakyti „mes esame uždaros Eurolygos šalininkai“, o kiti sakytų, „Europai reikia atviros Eurolygos“. Galėtumei sutikto krepšinio fano klausti: tu „uždarasis“ ar „atvirasis“. Šiame straipsnyje ir pabandysiu aptarti kai kuriuos dalykus, kuriuos reiktų įgyvendinti, kad Europos krepšinis būtų populiaresnis.

Europos krepšinis – vienas produktas

NBA yra krepšinio lyga, kurioje klubai yra franšizės. Ką tai reiškia? Pirmiausia, kad lyga veikia kaip viena organizacija, kuri rūpinasi savo visais klubais. Šioje organizacijoje yra numatytas fondas, kad jei dalis klubų susidurtų su finansinėmis problemomis jiems būtų padėta. Čia klubų savininkai susitarė su žaidėjais, kad jie gaus 50% klubų pajamų. Klubai visaip stengiasi išlaikyti sistemą, kad nesusiformuotų smarkiai dominuojančios komandos, tam daro naujokų biržas, turi algų kepures. 

Europos krepšinyje klubai kovoja kiekvienas už save ir tai labiau primena džiungles, nei civilizuotą pasaulį. Čia klubai ramiai gali išleisti daugiau pinigų, negu gauna pajamų. Po to bankrutuoja, bet į jų vietą stoja nauji klubai. Eurolyga šiuo atveju jau stengiasi susitvarkyti, bet vis dar turime Stambulo „Daruššafaka“ atvejį, o prieš tai buvo ir Stambulo „Galatasaray“ atvejis. Turime situaciją, kai Eurolygos klubai pradeda kalbėti apie uždaros lygos variantą, negalvodami visai apie tai, kaip tai paveiks nacionalines lygas. Negalvodami, kad jei žlugtų nacionalinės lygos, tai kas Eurolygos klubams augins žaidėjus? Nacionalinės lygos yra atsiskyrusios nuo nacionalinių federacijų ir joms palikusios spręsti vaikų, jaunimo ir moterų krepšinio reikalus. Skirtingų šalių nacionalinės lygos ir krepšinio federacijos nebendrauja tarpusavyje, kad sukurtų įdomesnius renginius, sustiprintų viena kitą.

Europos krepšinyje turime situaciją, kad visi gyvena kas sau ir niekas nedirba bendram gėriui, kai laimėti gali visi. Nekuriame vieno produkto – Europos krepšinio. Taip Europos krepšinis niekada neturės šanso prisivyti NBA. Taigi toliau paanalizuosiu, kaip būtų galima sukurti vieningą Europos krepšinio produktą ir nuo ko reiktų pradėti.

Pirmasis žingsnis: Vieningas tvarkaraštis

Eurolyga nacionalinių lygų praeitame sezone prašė šių dalykų:

  • Kad nacionalinės lygos reguliarųjį sezoną sudarytų maksimaliai 30 rungtynių.
  • Kad nacionalinės lygos atkrintamosios varžybos sudarytų maksimaliai 15 rungtynių.

Šie prašymai yra logiški, norint saugoti krepšininkus nuo per didelio krūvio, o tuo pačiu ir atsirandant traumoms. Vis dėlto šioje vietoje nacionalinės lygos su krepšinio federacijomis galėtų duoti atsaką:

  • Kad europinių turnyrų reguliarųjį sezoną sudarytų maksimaliai 30 rungtynių.
  • Kad europinių turnyrų atkrintamosios varžybos sudarytų maksimaliai 10 rungtynių.

Tai lygiai taip pat prisidėtų prie krepšininkų saugojimo. Šitas punktas, būtų ir teisingas tuo atžvilgiu, kad Eurolygai plečiantis, ji būtų apribota su rungtynių skaičiumi. Ir nors iš pradžių atrodo, kodėl Eurolygos klubai turėtų sutikti su tokiu susitarimu, tai siūlau gerai pasvarstyti, kiek rungtynių turi būti reguliariajame sezone? Pavyzdžiui, NBA turi 82 rungtynių reguliarųjį sezoną ir reikia pripažinti, kad jis yra gerokai per ilgas, ir nuobodus krepšinio fanams. Kitas dalykas, kuo ilgesnis reguliarusis sezonas, tuo anksčiau paaiškėja dalis komandų, kurios jau neturi šansų žaisti atkrintamosiose varžybose ir pradeda į turnyrą nebežiurėti rimtai. Tad ir Eurolygai tokie ribojimai yra naudingi.

Kitas geras pasiūlymas buvo iš Užkalti Halės langai feisbuko paskyros. Pagrindinė mintis jame buvo ta, kad Eurolygos finalinis ketvertas visoje Europoje būtų paskutinės varžybos, panašiai, kaip futbole yra su UEFA Čempionų lygos finalu, ten yra paskutinės futbolo varžybos Europoje. Taigi kodėl nepadarius tokio tvarkaraščio:

  • 30 pirmų sezono savaičių yra skiriama Nacionalinių lygų ir Eurolygos reguliariajam sezonui.
  • 4 kitos savaitės skiriamos nacionalinių lygų atkrintamosios varžyboms.
  • 3 paskutinės savaitės skiriamos Eurolygos atkrintamosios ir finaliniam ketvertui.

Yra keli dalykai, dėl ko toks tvarkaraštis būtų Europos krepšiniui naudingesnis. Pirmiausia, galima puikiai sudėlioti akcentus. Per 4 savaites, kai vyksta nacionalinės atkrintamosios varžybos, galima maksimaliai skirti dėmesį nacionaliniams čempionatams, galbūt net bandant sudominti kitas šalis viena kitos lygomis. Galų gale lieka stipriausių Europos komandų rungtynės, kur galima suvienyti visus krepšinio sirgalius. Kad suprastumėte kitą privalumą, reiktų pratęsti galimą tvarkaraštį:

  • 2 savaites po klubinio sezono skirti poilsiui.
  • 2 savaites – nacionalinių rinktinių pasirengimui.
  • 4 savaites – nacionalinių rinktinių varžyboms.
  • 4 savaitės – žaidėjų poilsiui.
  • 3 savaitės – klubų pasirengimui.

Pagrindinis tokio tvarkaraščio privalumas, kad jau po 30 savaičių, dalis žaidėjų pradeda ilsėtis, ir gali rengtis naujam sezonui, dar po 4 savaičių, lieka žaisti tik 8 stipriausios Europos komandos, o tai reiškia, kad tik 96 žaidėjai dar negauna poilsio. Reiškia, daugelis žaidėjų, kurie žaistų nacionalinėse rinktinėse gautų daugiau poilsio ir galėtų tose varžybose būti šviežesni.

Taip, kiltų problemų su FIBA, bet jeigu nacionalinės lygos, nacionalinės federacijos ir klubai susivienytų ir pavyzdžiui nedalyvautų FIBA Eurobasket turnyre, o surengtų savo čempionatą ir taip surizikuotų susipykti su FIBA, bet palaikytų vienas kitą, galbūt pagaliau padarytume Europos krepšinį nepriklausomą nuo FIBA, ir jos nesiskaitymu su Europos krepšiniu. Bet tam reik pradėti tartis, bent jau dėl klubinių varžybų tvarkaraščio pradžioje, gal nekreipiant dėmesio į rinktinių varžybas.

Antrasis žingsnis: visos rinkos svarbios

„Coca cola“ buteliuką galima tikriausiai nusipirkti kiekvienoje šalyje. Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir čia žmonės neturėjo pinigų, „Coca cola“ atėjo vis tiek į Lietuvą, nesakė, kad čia nesvarbi rinka. UEFA Čempionų lygos varžybos ne vien išdalina finansus klubams, kurie dalyvavo varžybose, bet dalį pinigų gauna ir federacijos. Eurolyga tikriausiai neuždirba pakankamai pinigų, kad dabar galėtų paremti federacijas, bet nereiktų nekreipti dėmesio į tam tikras valstybes, o visose valstybėse turėti strategiją, kaip ten galima būtų prisidėti prie krepšinio plėtros. Daugiau rinkų – daugiau pinigų, mažiau rinkų – jų bus mažiau. Taigi, kaip Eurolyga galėtų padėti daugelio šalių krepšiniui?

Viena iš didžiausių Eurolygos sėkmių priežasčių, mano manymu, yra licencijų sistema. Pirmiausia dėl to, kad tai leidžia krepšinio klubams būti finansiškai stabilesniais, planuoti ateitį ir galvoti, kaip augti. Kita priežastis, kad tai iš dalies apsaugojo Europos krepšinį nuo vienadienių klubų, kurie staiga atsiranda, ką nors laimi arba ne, ir galų gale subankrutuoja. Licencijas buvo galima duoti tiems klubams, kurie galėjo augti ir kurie buvo nevienadieniai projektai. Taigi, kodėl Eurolygai nepradėjus po truputį plėsti Europos taurės į kitas šalis, duodant kokiam klubui ilgalaikę licenciją, kad jis galėtų po truputį plėstis ir augti.

Kitas Europos krepšinio plėtros variantas galėtų būti nusižiūrėtas nuo Adrijos lygos. Adrijos lygoje žaidžia šešių šalių klubai, kiekviena atskirai iš tų valstybių yra mažos rinkos, bet kartu susijungę, jau turime 20 mln. gyventojų rinką. Čia dalis klubų gali pradėti augti. Kodėl, pavyzdžiui, tokio paties modelio nepritaikius Baltijos regione, kur būtų galima į vieną lygą apjungti Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją ir Daniją? Taip pajėgūs Lietuvos klubai galėtų padėti augti Švedijos, Suomijos ir Danijos krepšiniui. Tam pačiam „Žalgiriui“ atsivertų galimybės rėmėjų ieškoti tarp Skandinavijos bendrovių. O Eurolyga galėtų galbūt net šios lygos laimėtojui parūpinti vietą Eurolygoje ar bent jau Europos taurėje. Eurolyga, kurdama tokias regionines lygas, galėtų pasiekti kiekvieną rinką ir užauginti daugiau pajėgių klubų.

Trečiasis žingsnis: europiečių žaidėjų auginimas

Kai Jordi Bertomeu kalba apie Prancūzijos ir Vokietijos gerąsias rinkas, jis pamiršta, kad šios rinkos priklauso futbolui. O jei jos priklauso futbolui, tai jose reikia pradėti konkuruoti su futbolu. O norint pradėti krepšiniui konkuruoti su futbolu, mažų mažiausiai reikia pradėti galvoti, kaip nacionalinių rinktinių varžybose nutraukti JAV rinktinės dominavimą. Reikia tiesiog pripažinti, kad sporto šakų populiarumas vienoje ar kitoje valstybėje daugiausia priklauso nuo galimybių tapti stipriausiais pasaulyje. Norint nutraukti JAV rinktinės dominavimą, reikia pradėti galvoti, kaip augintis Europos talentus. Taigi kaip išauginti talentus, mums labai pravers panagrinėti amerikietišką ir europietišką sportininko augimo kelią.

Amerikietiškas sportininko augimo kelias:

1. Prasideda nuo vidurinės mokyklos, ten yra žaidžiama su panašaus amžiaus vaikais. Stipriausi panašaus amžiaus žaidėjai gauna daugiau žaidimo patirties ir taip po truputį gali augti.

2. Iš vidurinės mokyklos patys talentingiausi žaidėjai pradeda žaisti universiteto komandoje. Vėl žaidžia panašaus amžiaus žaidėjai, o patys talentingiausi šiame etape, gauna daugiau žaidimo patirties ir vėl galimybes augti, žaisdami su stipresniais universiteto žaidėjais.

3. Po universiteto geriausi talentai pakliūna į NBA lygą. Čia dėl naujokų biržos sistemos talentingiausi žaidėjai atsiduria silpniausiose komandose, kurios investuoja laiką ir dėmesį į šių žaidėjų augimą. Klubui labai svarbu išauginti franšizės žvaigždę. Jei viskas gerai pasiseka, išauga nauja žvaigždė.

Europietiškas sportininko augimo kelias:

1. Žaidimas prasideda sporto mokykloje. Čia žaidžia panašaus amžiaus vaikai. Stipriausi žaidėjai gauna daugiau žaidimo patirties ir po truputį auga. Šioje vietoje, rodos, nėra didelio skirtumo su amerikietiškąja sistema.

2. Po sporto mokyklos talentingiausi žaidėjai dažniausiai atsiduria antroje – trečioje nacionalinėje lygoje. Čia žaidėjas žaidžia su panašaus pajėgumo krepšininkais. Dažniausiai komandos siekia kuo geresnių rezultatų, tad dažnai daugiausiai laiko gauna mažiau klaidų darantys krepšininkai. Neretai tai būna legionieriai.

3. Toliau, jei krepšininkui pasiseka, jis pakliūna į aukščiausią nacionalinę lygą, arba net Eurolygos klubą. Vėl visi klubai kovoja dėl rezultatų, tad jauni žaidėjai turi labai stengtis išsikovoti vietą.

Amerikietiškoje sistemoje krepšininkai žaidžia su panašaus amžiaus žaidėjais, tad jie gali daugiau klysti ir už tas klaidas bus mažiau nubausti, nes vis tiek ant suolo sėdės mažesnis talentas, negu europietiškoje sistemoje žaidžiantys žaidėjai, kur žaidi su panašaus pajėgumo, o gal net stipresniais varžovais ir būsi greitai pakeistas už klaidas.

NBA pastebėjo, kad po universiteto žaidėjams gali prireikti laiko priprasti prie aukštesnio lygio krepšinio, taigi 2001 metais įsteigė dukterinę lygą, kur į NBA iš karto nepatekę žaidėjai gali prasitęsti savo karjerą ir pabandyti iš naujo. Taigi NBA perėmė kažkiek europietiškų vertybių ir įsteigė antrąjį divizioną.

Europos krepšiniui galbūt irgi laikas perimti amerikietiškąsias vertybes ir ne aukščiausiame nacionalinių lygų divizionuose apriboti žaidėjų amžių, pavyzdžiui, iki 25 metų. Stipriausiai antrojo diviziono komandai reiktų palikti galimybes pakilti į aukščiausią divizioną, bet ši ekipa turėtų tai padaryti su jaunais krepšininkais. Beje, tokiu atveju, kai antrosios lygos komandose galėtų žaisti tik žaidėjai iki 25-erių metų, tai šias pirmenybes galėtume vadinti nacionaline jaunimo lyga. Taip net išaugtų prestižas, o šių lygų geriausios ekipos galbūt galėtų susirungti Europos kovo beprotybėje. Taip net žaidžiant antroje pagal pajėgumą lygoje klubui atsirastų galimybė Europoje laimėti trofėjų.

Ketvirtasis žingsnis: krepšinis, nešantis pelną

Viena iš didžiausių problemų, kuri trukdo Europos krepšiniui, kad vis dar jis nėra pelningas ir labai priklausomas nuo turtingų „dėdžių“, arba futbolo klubų. Tokiems klubams kaip Kauno „Žalgiris“, kuris, panašu, gali tapti pelningu, tampa sunku konkuruoti, kai tiesiog turtingesni, bet ne pelningesni klubai ima ir pasididina biudžetą ir taip iškraipo rinką. Galų gale, daug kartų tai jau yra virtę į klubų bankrotus, kada klubai lieka skolingi žaidėjams, o kažkada garsūs vardai visai išnyksta. Tokiose situacijose būna daug sunkiau pritraukti rėmėjus. Jordi Bertomeu kalba apie finansinio reguliavimo taisyklių įvedimą, kad neleis klubo savininkams įnešti papildomų pinigų, bet iš tiesų tai lengvai apeinami dalykai. Juk jei rems 7 bendrovės, priklausančios tam pačiam savininkui, tai situacija nuo to niekuo nepasikeis. Už tai algų kepurės yra nelabai apeinamas dalykas. Taigi, kas trukdo jas įvesti:

1. Jordi Bertomeu mini, kad algų kepurės yra nerealus dalykas, dėl skirtingų valstybių ir jų mokesčių sistemų.

2. Maskvos CSKA generalinis direktorius yra pasakęs: „Suprantu, apie ką kalbate, bet aš niekaip negalėsiu paaiškinti savo klubo prezidentui, kad rytoj jis nebegalės klubui skirti tiek lėšų, kiek nori jų skirti. Jam tai teikia malonumą, jis mano, kad prisideda prie krepšinio plėtros. Neisite juk ir nesakysite jam, kad nuo šiol klubui galės duoti tik du milijonus, nors dabar duoda aštuonis.“ Dėl tokio požiūrio tampa sunku sukurti finansinio reguliavimo taisykles.

3. Kitas dalykas, kad šios algų kepurės turi galioti ne vien Eurolygos klubams, bet ir kitiems Europos klubams. O tam jau reikia Eurolygos, nacionalinių čempionatų, bei krepšinio federacijų susitarimo.

Taigi pirmoji problema, kuri susijusi su algų kepurėmis, yra ta, kad turime skirtingas valstybes su savomis mokesčių sistemomis. Bet kuo tai gali trukdyti algų kepurės sudarymui, jeigu algas galėtume skaičiuoti, tik tą dalį, kuri tenka žaidėjui į rankas? Juk ir dabar daugelis kontraktų Europoje yra sudaromi susitariant, kiek žaidėjas gaus į rankas, o klubas jau įsipareigoja padengti visas dalis, susijusias su mokesčiais. Ir žaidėjų gaunami atlyginimai į rankas visoje Europoje nepriklauso nuo mokesčių sistemos. Taigi klubai, kurie yra valstybėse su dideliais mokesčiais, nebūtų niekaip nuskriausti, dėl algų kepurių. Todėl kitą sykį žurnalistams rekomenduoju likti tvirtesniems ir numesti šią idėją.

Kita problema, kad dalis klubų nori išleisti daugiau pinigų. Taigi, kodėl to neleidus klubams daryti, bet tam reikalui būtų galima įvesti „prabangos“ mokesčių sistemą. Viršijus algų kepurę, klubai turėtų užmokėti tam tikrą mokestį nuo viršytos sumos. Šitie pinigai, kurie būtų surinkti iš prabangos mokesčio, galėtų būti naudojami, kai klubai nesumoka krepšininkams algos, o klubai liktų skolingi fondui. Beje, klubams, turintiems skolų, būtų galima taikyti žemesnes algų kepures ir taip apsidrausti nuo jų išlaidavimo.

Pati didžiausia problema, kurią dabar matau, tai algų kepurei reikia didelio susitarimo tarp visų klubų ir nacionalinių čempionatų. Tai yra pati didžiausia problema, norint padaryti krepšinį Europoje pelningu verslu. Visos kitos problemos – tik smulkios techninės problemos, kurias galima lengvai išspręsti.

Visiems šiems žingsniams reikia bent jau susitarimų tarp organizacijų, kurioms krepšinis yra svarbus. Geriausiai būtų, kad krepšinio klubai, nacionalinės lygos bei krepšinio federacijos pabandytų įsteigti Europos krepšinio asociaciją, kurioje visos trys pusės būtų atstovaujamos vienodai. Deja, FIBA organizacija šio vaidmens negali atlikti, būtų įdomu sužinoti, kaip taip susiklostė, bet ji tiesiog nekuria krepšinio produkto, kuris visoms pusėms būtų naudingas, o labiau tenkina dalies savo vadovų finansinius poreikius. Jai atrodo teisinga paimti iš krepšinio federacijos pinigus už dalyvavimą čempionate, o ne palikti šiuos pinigus federacijai, kad galėtų vystyti savo projektus.

Eurolygai tai daryti vienai gali trukti gerokai ilgiau, be to, gali ir visai nepavykti. Deja, tikriausiai tokios vieningos Europos krepšinio organizacijos dar greitai nepamatysime, nes visi per daug galvoja apie savo interesus, ir per mažai galvoja, kad turint bendrus interesus, galima dirbti gerokai geriau.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (11)
Vitoldas
dar vienas su savo sportiniu principu. Suprask viena karta kad butu krepsinio augimas reik ilgalaikes perspektyvos.
2019-03-26
+3
Atsakyti
pirmiausia reikia nuo sportinio principo pradeti, be jo ir liks amzinas privilegiju balaganas
2019-03-26
Atsakyti
Serbentautas
Algų kepurė turi daug daugiau minusų ir tikrai nebus įgyvendinama Europoje. Antras nacionalinis divizionas iki 25m? smuktų lygis, smuktų rėmėjų lėšos. Galiausiai RKL turėtų geriausius žaidėjus 26+ metų, o NKL geriausius iki 25m? dar žinoma su sąlyga jei NKL klubas vis dar turės daugiau pinigų nei RKL klubas ir išlaikys tą jauną žaidėją. Taigi turėtume vilkų ir erelių lygas? Nematau, kad tai logiška. Bet mintis, kad reikia klubų kurie augintų žaidėjus ir mažiau žiūrėtų į rezultatus tikrai gera. Bet čia juk turim dukterines komandas :) na vienu žodžiu pasakyta daug, bet ne visur įsigilinta į visus galimus minusus.
2019-03-26
Atsakyti
Sutinku, kad viena iš didžiausių Eurolygos sėkmės priežasčių yra licencijų sistema. Šiuo metu sportinių principu patekusios komandos užima paskutines penkias vietas, nes arba sumažino biudžetą, arba tiesiog nesugebėjo išlaikyti sėkmingo praeito sezono sudėčių.
2019-03-26
+2
Atsakyti
Brisius
Smagu, kad kazkas sugalvojo parasyti straipsniuka sia tema. Straipsnis geras. Geras, nes gali sukelti diskusija. As pavyzdziui nesutinku su daugeliu straipsnio teiginiu ir ideju. Pirmiausiai nesutinku, kad europos krepsinis nesiveja JAV krepsinio. Sakyciau, kad gal jau butu ir pasivije, jei ne geopolitines priezastys. Na isivaizduokite bendra buvusios Jugoslavijos saliu rinktine (serbai, kroatai, slovenai, bosniai, juodkalnieciai, makedonai zaidziantys kartu)

Nesutinku, kad Eurolyga tai europos krepsinio ateitis. Nesutinku, kad JAV krepsinis tai NBA. Be milziniskos valstybes paramos moksleiviu ir studentu sportui nebutu nei krepsinio nei NBA. Nesutinku, kad imanoma eurolyga sukurti pagal NBA pavyzdi. Mat NBA praktiskai yra vienos salies cempionatas ir jame tiesiog negali buti geopolitiniu interesu. Nesutinku, kad europoje krepsinis artimiausiu metu gali tapti pelningu ( krepsinis europoje minta arba politiku skiriamais pinigais arba futbolo pinigais ir tik retais atvejais klubo savininko pinigais). Sutinku tik del vieno - reikia ugdyti jaunima. Manau, kad jaunimo ugdymui geriausiai padetu legionieriu draudimas zemesnese lygose (dabar net pusiau megejiskam RKL zaidzia legionieriai)
2019-03-26
+5
Atsakyti
bimbom
kalbant apie algas, JAV valstijose irgi yra skirtinga mokestine aplinka.

Realiai Europos krepsini atribojus nuo politikos pinigu, t.y. atmetus: cska, real, barca gautume situacija, kai i derybas butu linke daug daugiau klubu, cia turbut ir butu siekiamybe Europos krepsiniui.
2019-03-25
+1
Atsakyti
Berg
Kelios pastabos:

1. Eurolyga yra finansiškai geriausia organizacija, todėl tiems 11 klubų daug geriau tos papildomos 4 eurolygos rungtynės kur pergalė dar neša ir pinigėlio, nei nacionaliniai čempionatai. Nenoriu kad jie išnyktų, bet stabilesniems klubams nacionaliniai čempionatai yra prievolė. Pvz. Serbijoj, Kroatijoj stipriausia ABA klubai tik po sezono ten grįžta ir baigia sezona vietinėse lygose. LKL paskutinis ratas yra kančia manau ir lankomumas balandį sumenksta tad tos 30 ar daugiau vietinių rungtynių jau igrįsta.

2. FIBA eina su federacijom, klubai su buvusiu Uleb Ar Sabonis, Kirlenka, kiti federacijų vadovai eis prieš FIBA- ne ir čia ne todėl kad jie bijo, tiesiog pati FIBA kuruoja netik vyrų nacionalines rinktines bet ir moterų, įvairių jaunimo rinktinių, kurie šiaip neneša jokio pelno. Susipyk su FIBA ir turėsi problemu su visa krepšinio piramide. Beja ta FIBA tikrai tiek nesikiša į Europos krepšinį. Čempionų lyga tikrai gana pasiteisinęs projektas ir nera labai įtakojantis kitus čempus. Pvz Eurolyga. BTW pats sakai kad federacijos ir lygos dažnai dirba nepriklausomai tad abu žiūrės savo interesų. Beje man visai patinka pati atrankos sistema, tik manau Eurolyga ir FIBA turėtų susitart dėl langų laiko kaip UEFA.

3. Skandinavijoj krepšinis nei per kur nepopuliarus, manau bent jau Lietuvos atvejui geriau koks vidurio europos cempionatas. Problema kad įtraukinėjant klubus tik dėl geografijos smuks Eurolygos lygis. Gi anksčiau lošdavo ir kroatijos, lenkijos ar net ukrainos klubai, bet tai mažino kokybę. Aš ne prieš, bet geriau Eurocup padaryt 32 komandas. Idėja ta jog į Eurocup dalinami kvietimai per lygas, o jei pradėsi dalint juos į kairę ir dešinę da labiau sumažės nacionalinių pirmenybių svarba.

4. Pinigine prasme krepšinis net šalia nestovi prie futbolo, todėl jiems teks tenkintis trupiniais. Remia klubus, jei pažiūrėsi dažniausiai vietinės kompanijos, todėl nelabai realu jog atsiras remėjai iš kažkokių kitų šalių. Todėl idėja čia paprasta palaipsniui didintis remėjų gretas, bet tam reikia konkuruot su futbolu, kuris Lietuvoj yra apmiręs. Jei turėtumem padorų fules kluba jau būtų sunkiau krepšiniui.

O šiaip geras straipsnis, ne su viskuo sutinku, kai kas labiau neralios idėjos bet smagu skaityti gerus argumentus. O aš linkiu europos krepšiniui didesnės intergracijos o Eurolygai ir FIBA susitarimo, tikrai nesinori kad atrankos išnyktų, bet ir keistis jos turi
2019-03-25
+4
Atsakyti
bimbom
tokiu minciu daugelis turi :)

JAV tiesiog genialiai paprastai daug dalyku padaryta, nera tiek visokiu punktu prigalvota, kad kazkas ivyktu, kertinis ju krepsinio momentas yra naujoku birza, ten jiems gaunasi naturaliai, kad jauni zaidejai daug dirba, islavina save krepsiniui ir tada gauna galimybe uzsidirbti pinigus, o Europoje, kaip jau minejo yra kazkoks balaganas su jaunimu. Del jaunimo dar pridekime U rinktines, JAV renka tik i viena cempionata geriausius jaunus zaidejus, tai yra i U17, vyresni net nesvarsto apie jaunimo rinktines, jiems galvoj naujoku birza.

Europos krepsinis yra kazkokia ligotas reikalas,persipynes su politika, turciu hobiais, seimu konfliktais (Graikija) cia klubo rezultatas yra kazkokia siekiamybe, net nesvarbu kiek bus milijonu nuostolio, nesvarbu, kad savu jaunu zaideju neaugins, nesvarbu, kad tu ziurovu net nera.
2019-03-25
-1
Atsakyti
4mo
Sitas paprastas skaitytojas jau dabar aplenke kruva sporto zurnalistu, kurie tik atpasakoja rungtyniu ivykius, isvercia uzsienio naujiena, ima interviu ar paskaiciuoja tikimybe iseiti i kita etapa. 10 balu!
2019-03-25
+22
Atsakyti
Amen
🤝
2019-03-25
+3
Atsakyti
super
Labai teisingai viskas išdėstyta. Bravo
2019-03-25
+9
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 11

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.