Kauno „Žalgiris“ trečiose serijos su Stambulo „Fenerbahče“ rungtynėse nusileido 57:66 ir ketvirtfinalyje vėl vejasi oponentus 1-2. Apie šį mačą tinklalapis „BasketNews.lt“ kalbėjo su sporto komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku.
Su komentatoriumi aptartos trečiosios serijos rungtynės, „Žalgirio“ įžaidėjų vargai prieš Nikola Kaliničiaus gynybą, Nate'o Wolterso žaidimas vienas prieš vieną, taip pat išrinkti kol kas geriausiai serijoje žaidžiantys komandų krepšininkai.
– Kokį bendrą vaizdą paliko trečiosios serijos rungtynės? – „BasketNews.lt“ paklausė Ryčio Vyšniausko.
– Man asmeniškai jos atrodė gerai, nes iš abiejų komandų kova buvo aukščiausio lygio. Rezultatyvumas buvo žemas turbūt dėl to, jog pramesta labai daug gerų metimų. „Fenerbahče“ pirmoje pusėje tikrai labai daug kartų atakavo iš gerų situacijų ir nesugebėjo pataikyti. „Žalgiris“ turėjo tokių momentų irgi, pavyzdžiui, trys Artūro Milaknio tritaškiai, kai viskas buvo atlikta puikiai – snaiperis buvo išvestas metimui, bet tiesiog nepataikė. Buvo tokios rungtynės, kuriose labai jautėsi atkrintamųjų įtampa tiek tribūnose, tiek pačių krepšininkų veiksmuose. Rungtynės buvo labai įtemptos, nervingos ir kovingos, su daug kontakto bei agresijos. Matant tai, taip pat trenerių žaidimo stilių, tai „Fenerbahče“ ir „Žalgiris“ yra labai panašūs, tik varžovai, kaip bebūtų, turi aukštesnio lygio atlikėjus. Man rungtynių įspūdis liko daugiau teigiamas nei neigiamas, nepaisant to, kad „Žalgiris“ liko su 57 taškais, o tai namų rungtynėse nėra geras skaičius.
– Šiame mače Artūras Milaknis žaidė daugiausiai laiko – 28,5 min. Ar tai buvo pasiteisinęs ėjimas?
– Sunku pasakyti. Būtų įmetęs tuos tris laisvus tritaškius, būtume sakę, kad labai naudingas pasirodymas, super geru laiku įleistas į aikštę. Kadangi neįmetė, tai kyla tokių klausimų. Buvo momentas trečiojo kėlinio pradžioje, kai „Žalgiris“ pradėjo be Artūro Milaknio ir puolimas atrodė visiškai surakintas. „Fenerbahče“ išėjo universaliu penketuku, kai visi penki keičiasi, aikštėje buvo ir Marko Guduričius, ir Nikola Kaliničius, ir Luigi Datome, ir Janas Vesely. „Žalgiris“ tuomet nelabai rado variantų.
Rungtynių žaidėjas
Milaknio buvimas aikštėje, nesvarbu, ar jis pataiko, vis tiek priverčia varžovų gynybą reaguoti į jo kiekvieną prabėgimą, pakilimą ar užtvarą be kamuolio. Tai kartais atlaisvina kitus žaidėjus. Dėl to sunku pasakyti, ar Milaknio minutės aikštėje pasiteisino. Jeigu žiūrėsime į tą statistiką ant popieriaus, tai turbūt labiau sakysime, jog ne. Bet jeigu būtų įmetęs tris gerus metimus, tai kalbėtume visiškai kitaip.
– Kokį įspūdį trečiose rungtynėse paliko įžaidėjai?
– Man atrodo, kad „Žalgirio“ įžaidėjams ši serija yra žiauriai sudėtinga. Ir Leo Westermannui, ir kitiems, nes prieš juos nuolat ginasi Nikola Kaliničius. Tai yra krašto puolėjas, turintis labai ilgas rankas. Tai panašus variantas į tą, kai „Žalgiris“ pernai Axelį Toupane’ą statydavo prieš varžovų įžaidėjus. Tokiomis sąlygomis labai sunku kurti ir žaisti savo krepšinį. Manau, kad Nate'as Woltersas sugeba surasti situacijų, kai gali įeiti giliau į baudos aikštelę ir atakas užbaigti savo mėgstamais metimais. Dabar dvejas rungtynes jis ir tritaškius pataikė. Jam bent pavyksta susirasti taškų situacijų. Kas liečia žaidimo organizavimą ir sustatymą, tai, be jokios abejonės, Željko Obradovičius skiria labai didelį dėmesį „Žalgirio“ įžaidėjams ir tas Kaliničiaus faktorius yra jaučiamas. Pavyzdžiui, Leo Westermannas žaidžia toli nuo savo reguliariojo sezono rodiklių ir jam yra labai sudėtinga.
Thomasas Walkupas tiek pirmoje, tiek antroje pozicijoje palieka gerą įspūdį. Visų pirma dėl savo gynybos prieš Kostą Slouką ar kitą žaidėją. Puolime jis šįkart irgi parodė tokių momentų, kai gali ataką išspręsti vienas prieš vieną, kai nepavyksta derinys. Pirmajame kėlinyje Walkupas man buvo kosminis. Aišku, nesitikėjau, kad tai tęsis 40 minučių. Tad kalbant apie įžaidėjus, matau dvejopus įspūdžius. Kalbant apie atsakomybę ir atkrintamųjų įtampą, tai dar visai tvarkosi, bet tuo pačiu suprantu, kad susirinkti įprastus statistinius rodiklius tikriausiai nepavyks, nes kitoje pusėje tu turi neįtikėtinai stiprų varžovą, o tavo įžaidėją dengia jų krašto puolėjas. Tai irgi daug ką pasako.
– Woltersas ardo varžovų gynybą vienas prieš vieną, o kodėl šįkart nepasisekė kitiems sėkmingiau tai išnaudoti?
– Manau, kad yra dalykų, kuriuos „Fenerbahče“ atlieka puikiai ir išmuša „Žalgirio“ kozirius. Tai yra ir taškai iš baudos aikštelės, kuriuos šį sezoną susirenka Daviesas. Mes matėme, kad prieš nemažą dalį komandų ir Antanas Kavaliauskas su Deonu Thompsonu įmesdavo įgavę pranašumų po krepšiu. O tai padaryti prieš „Fenerbahče“ yra labai sunku. Ne tik susikurti pranašumą, bet dar nuvesti kamuolį ir tai išnaudoti. Jų žaidėjai gynyboje išeina iš priekio, pavyzdžiui, prieš Daviesą ar Ulanovą, ir dažnai net nepavyksta įmesti kamuolio, nes varžovai turi puikiai sustyguotą komandinę gynybą. Tad yra dalykų, kai „Fenerbahče, būdama geriausia Europos komanda gynyboje, išmuša iš „Žalgirio“ dalį ginklų, yra ir vietų, kur patys žalgiriečiai kažko nepadaro. Bet kad ir pralaimėjo, kad ir baigė su 57 taškais, aš sunkiai badyčiausi pirštais, kad vienas ar kitas nesužaidė. Man tik Antanas Kavaliauskas pasirodė neįsipaišantis į rungtynių kontekstą, jo įėjimai į aikštę pasirodė labai nesėkmingi. Visi kiti iš esmės darė tai, ką galėjo, ir tai, ką leido varžovas.
– „Fenerbahče“ 16 atkovotų kamuolių puolime – kiek tai buvo sėkmės faktorius, kiek „Žalgirio“ klaidos neatsitveriant?
– Yra tikrai atvejų kai sakysi, kad sėkmė – kamuolys atšoko toli ir jis buvo niekieno. Kas sučiupo, tas ir turi. Yra variantų, kai „Žalgirio“ penktas numeris išsikeičia, perimetre lieka, tarkime, su Slouku, ir po netaiklaus metimo elementariai varžovai turi ūgio persvarą po krepšiu.
Ypatingai ta problema buvo pirmoje rungtynių pusėje. Tuomet „Fenerbahče“ krepšį atakavo tik 32 procentų taiklumu, jie su tokiu pataikymu turėjo tik -3. Visa tai – dėl antrųjų ar net trečiųjų šansų. Iš to dar išeina, kad jie atliko kur kas daugiau metimų. Žiūrint į statistiką, ir kauniečiai puolime nusiėmė nemažai kamuolių, bet dar yra klausimas, ką su tuo antruoju šansu padarei.
– Kas kol kas atrodo geriausias serijos žaidėjas „Žalgiryje“?
– Turint omenyje, kad pirmosios rungtynės buvo liūdnokos, visiškai nepavykusios, tai iš jų išskirti kažką sunkoka, bet net ir jose man visai patiko Edgaro Ulanovo pastangos aikštėje atliekant savo darbą. Pridėjus tai, kad jis antrose rungtynėse surengė MVP pasirodymą, tai man atrodo, link jo krypčiau išskiriant vieną žaidėją, nors bendrai paėmus, nebūčiau linkęs po vieną išskirti žalgiriečių.
– O „Fenerbahče“ komandoje?
– Marko Guduričius man gana akivaizdžiai šioje serijoje yra žudikas su savo tritaškiais atšokus atgal ir kitais dalykais, kuriuos daro – jis turi ilgas rankas, sugeba ir įžaisti kamuolį, ir gynyboje yra gana universalus. Man jis tikrai palieka didžiausią įspūdį šioje serijoje.
– Kokia jūsų prognozė tolimesnei serijos eigai?
– Prieš seriją sakiau, kad „Fenerbahče“ laimės 3-1, šis spėjimas dar yra gyvas, bet aš norėčiau, kad būtų 2-2 ir turėtume finalą, lemiamą mačą Stambule. Dabar man tai neatrodo neįmanoma. Prieš seriją aš svarsčiau, kad iškovoti vieną pergalę prieš tokią komandą būtų geras pasiekimas, bet matome, kokia vyksta kova ir kaip „Žalgiris“ laimėjo Stambule, kaip kovėsi trečiose rungtynėse, tad neatrodo neįmanomas variantas dar kartą išlyginti seriją.
Rungtynių apžvalga:
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.