Nuotr.: BNS, FIBA, Scanpix – Baltics
Nuotr. BNS, FIBA, Scanpix – Baltics

Martinas Gebenas tapo trečiuoju šio dešimtmečio Utenos „Juventus“ nariu, kuriam pavyko laimėti LKL sezono MVP apdovanojimą.

XXI-ojo amžiaus antrajame dešimtmetyje LKL MVP titulą gavusių krepšininkų karjeros klostosi įvairiai: vieni iškart pakilo į aukštesnį lygį, kiti – išsilaikė panašaus pajėgumo ekipose, o vienas žaidėjas iki šiol mina takus Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA).

Visus juos iki šiol sieja viena detalė – nė vienas dar nebaigė karjeros.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia, kaip klostosi šį dešimtmetį LKL sezono MVP tapusių žaidėjų karjeros.

2009-2010 m. LKL MVP – Egidijus Dimša, Kėdainių „Nevėžis“

Tuomet 25-erių metų 205 cm ūgio Egidijus Dimša buvo neabejotinas Kėdainių „Nevėžio“ lyderis – jis vidutiniškai per 35 minutes pelnė po 14,6 taško, atkovojo 9,7 kamuolio ir rinko po 21,6 naudingumo balo. Pastarieji du skaičiai buvo geriausi lygoje.

Toks asmeninis įvertinimas krepšininkui didžiulio karjeros šuolio negarantavo.

Kaip pats krepšininkas neseniai pasakojo „BasketNews.lt“ tinklalaidėje, tapus LKL sezono MVP, jis turėjo galimybių atsiduri „Ryto“ ekipoje, tačiau tam sutrukdė netikėtos permainos – Vilniaus klubas nusprendė atsisveikinti su Rimu Kurtinaičiu.

Nuotr. Augusto Četkausko/sportas.info

Dėl to jis kitą sezoną vilkėjo to paties „Nevėžio“ ir Panevėžio „Techaso“ marškinėlius bei vėl siautė LKL: 16,2 taško, 6,9 sugriebto kamuolio ir 19,1 naudingumo balo.

Aukščiausias Dimšos karjeros taškas buvo 2014-2015 metais Klaipėdos „Neptūne“, kuomet šis klubas varžėsi Eurolygoje, o puolėjas šiame turnyre rinko po 4,4 taško.

Dabar 34-erių metų 205 cm ūgio puolėjas žaidžia Alytaus „Dzūkijoje“ ir LKL fiksuoja 8,3 taško vidurkį.

Egidijus Dimša per savo karjerą jau žaidė aštuoniuose skirtinguose LKL klubuose. Iš šiuo metu pirmenybėse žaidžiančių klubų aukštaūgis nerungtyniavo tik Kauno „Žalgiryje“, Vilniaus „Ryte“ ir „Šiauliuose“.

Nuotr. BasketNews.lt/V.Mikaitis

2010-2011 m. – Aurimas Kieža, Utenos „Juventus“

Vienas iš trijų šiame dešimtmetyje LKL MVP apdovanojimą laimėjusių Utenos „Juventus“ krepšininkų.

Aurimas Kieža 2010-2011 metais vidutiniškai rinko po 22 naudingumo balus, o artimiausias jo konkurentas buvo Paulius Jankūnas (19,4 naud. balo). Marijampolietis tris sykius viršijo 40 naudingumo balų ribą ir buvo nepralenkiamas pagal atkovojamus kamuolius (10,5).

Puikus sezonas leido pasirašyti kur kas pelningesnę sutartį su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“, bet suma kontrakte negarantavo ryškaus vaidmens – jo rezultatyvumas smuko iki 4,4 taško.

2012-2013 metų sezone Kiežos žaidimas vėl sužibo Šiauliuose, kai šio miesto ekipoje jis fiksavo 13,3 taško, 9 atkovotų kamuolių ir 19,3 naudingumo balų vidurkius.

Tuomet puolėjas gavo pelningesnį pasiūlymą bei išvyko žaisti į Kosovą, o nuo 2014 metų iki šiol gina NKL Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ garbę bei tris sykius tapo lygos nugalėtoju.

Nuotr. Scanpix Baltics

2011-2012 m. – Jonas Valančiūnas, Vilniaus „Lietuvos rytas“

Jonas Valančiūnas yra neabejotinai geriausią karjerą turintis šio dešimtmečio LKL MVP. 

Prieš MVP sezoną vidurio puolėjas jau buvo 2011 metais NBA naujokų biržoje penktuoju šaukimu pasirinktas Toronto „Raptors“ ekipos, o žingsniui į šį klubą lietuvis pasiruošė puikiu sezonu Vilniuje.

Tą 2011-2012 metų sezoną LKL rinko po 14,2 taško, 7,4 atkovoto kamuolio, 1,9 bloko ir 21,4 naudingumo balo.

2012 metais persikėlęs į NBA, jis tik pirmąjį sezoną nefiksavo dviženklio rezultatyvumo vidurkio (8,9 taško).

Dabar Valančiūnas NBA jau yra sužaidęs 7 sezonus. Pagal rungtynių skaičių (489) jis nusileidžia tik dviem lietuviams – Dariui Songailai (495) ir Žydrūnui Ilgauskui (843).

2015 metais Valančiūnas sudarė ketverių metų 64 mln. JAV dolerių kontraktą, o 16 mln. JAV dolerių metinį atlyginimą ėmė gauti nuo 2016-2017 metų sezono.

Nuotr. BNS

2012-2013 m. – Gediminas Orelikas, „Prienai“

Dar vienas žaidėjas, kuris po MVP titulo stipriai kilo į viršų. Gediminas Orelikas atsiskleidė „Prienų“ komandoje, kai naudingiausio žaidėjo vardą užsitikrino su 19,6 naudingumo balo vidurkiu.

Po to 200 cm ūgio puolėjas trejus metus praleido Vilniaus „Ryte“, o 2014-2015 metų sezone Europos taurėje pasižymėjo 14,8 taško ir 16,4 naudingumo balo vidurkiais.

Tuomet krepšininkas pradėjo legionieriaus karjerą ir užsienyje atrodė puikiai. 2016-2017 m. sezone jis Turkijos lygoje, Bandirmos „Banvit“ ekipoje vidutiniškai rinko po 15,1 taško, o kitą sezoną pradėjo Venecijos „Umana Reyer“ gretose ir Italijoje per 15 rungtynių fiksavo 14,9 taško vidurkį.

Vis kilęs į viršų, taip pat pasaulio čempionato atrankoje debiutavęs Lietuvos rinktinėje, tada šiaulietis patyrė skaudžiausią smūgį – sunkią kelio traumą, dėl kurios buvo priverstas gultis ant operacinio stalo. Buvo skelbiama, kad reabilitacija truks 6-8 mėnesius.

Visgi reabilitacija nebuvo sėkminga, todėl praėjusių metų lapkričio mėnesį jam dar sykį buvo operuota kelio girnelė, kuri nubraukė galimybę šį sezoną grįžti į aikštę.

Šiuo metu Orelikui yra 29-eri metai.

2013-2014 m. – Juanas Palaciosas, Vilniaus „Lietuvos rytas“

Žaidėjas, turėjęs puikias galimybes tapti LKL sezono MVP du kartus.

Jis tai padarė 2013-2014 metais, kai Vilniaus ekipoje LKL rinko po 19,3 naudingumo balo. Į tokį patį apdovanojimą legionierius kėsinosi ir praėjusį sezoną, kai Klaipėdos „Neptūne“ fiksavo 20,1 naudingumo balų rodiklį. Visgi jis sužaidė tik 17 rungtynių ir iš kovos pasitraukė.

2014 metais užsienietis LKL MVP apdovanojimą laimėjo po septynerių metų pertraukos. Prieš Palaciosą paskutinis tuo pačiu pasižymėjo Tanoka Beardas (2007 m.).

Trejus metus, kuomet nežaidė Lietuvoje, 34-erių metų 206 cm ūgio kolumbietis žaidė Turkijos komandose: dvejus metus Izmiro „Pinar Karšiyaka“ ir vienerius – Buršos „Tofaš“.

Šį sezoną jis persikėlė į Prancūzijos lygos Šalono „Elan“ ekipą, kurioje vidutiniškai pelno po 13,3 taško.

Nuotr. BNS

2014-2015 m. – Antanas Kavaliauskas, Vilniaus „Lietuvos rytas“

Trečiasis tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas, kuris šiame dešimtmetyje tapo LKL sezono MVP. Visi jie buvo išrinkti ketverių metų intervale (2012-2015 m.).

Kavaliauskas MVP sezoną buvo itin produktyvus: per 19 minučių spėdavo pelnyti po 12,6 taško (73,4 proc. dvit.), atkovoti po 5,5 kamuolio ir surinkti po 17,4 naudingumo balo.

Tuomet Kavaliauskas buvo tapęs „Ryto“ veidu, o 2015 metų vasarą sudarė naują ilgalaikį kontraktą. Netrukus jis buvo paskirtas „Ryto“ kapitonu, o 2016 metų pradžioje Vilniaus klubą atvedė link Karaliaus Mindaugo taurės nugalėtojų taurės.

Visgi tuo graži Kavaliausko istorija „Ryte“ ir baigėsi. Tą LKL sezoną buvo užimta tik trečioji vieta. Po sezono Lietuvos krepšinį sudrebino bomba – Antanas Kavaliauskas persikelia į „Žalgirį“.

Šiuo metu Kauno klube jis baigia trečiąjį sezoną ir jau du sykius laimėjo LKL titulą, tuo metu Eurolygoje džiaugėsi trečiąją vieta.

Tai – vienintelis šio dešimtmečio LKL MVP, kuris vėliau sudarė sutartį su „Žalgiriu“.

2015-2016 m. – Vytautas Šulskis, Prienų „Vytautas“

Prieš trejus metus Vytautas Šulskis LKL sezono MVP tapo vidutiniškai rinkdamas po 13 taškų ir 17,9 naudingumo balo. Aiškėja, kad tai veikiausiai buvo geriausi jo karjeros metai.

Kitą sezoną jis ne ką prastesnius skaičius išlaikė Utenos „Juventus“ gretose: 12,6 taško ir 13,5 naudingumo balo, bet tuomet 30-ies metų 200 cm ūgio puolėjo žaidimo kreivė smigo žemyn.

Iš pradžių jis už kur kas didesnį atlyginimą persikėlė į Libaną, tačiau ten kalnų nenuvertė, o grįžus į Lietuvą nepriminė savo solidaus žaidimo iki 2017 metų.

Debiutavęs Klaipėdos „Neptūne“, jis LKL pelnė tik po 7 taškus.

Šį sezoną jis persikėlė į silpnesnę ekipą – Pasvalio „Pieno žvaigždes“ – tačiau ir vėl aukštumų nepasiekė: per 27 minutes pelno po 8,7 taško.

Nuotr. lkl.lt

2016-2017 m. – Jamaras Diggsas, Utenos „Juventus“

Antrasis šio dešimtmečio Utenos „Juventus“ ekipos narys, kuris laimėjo LKL sezono MVP. Jamaras Diggsas tuomet Utenos ekipoje pelnė po 13,3 taško, atkovojo 4,8 ir perėmė po 1,5 kamuolio, atliko po 5,2 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 16 naudingumo balo.

Po tokio sezono jis didžiulio šuolio neatliko – persikėlė į Prancūzijos antrąją lygą ir šioje žaidžia iki šiol, o šį sezoną pelno po 11,6 taško bei atlieka po 4,5 rezultatyvaus perdavimo.

2017-2018 m. – Laurynas Birutis, „Šiauliai“

Praėjusį sezoną Kauno „Žalgiris“ Lauryną Birutį paskolino „Šiauliams“ ir neprašovė: vidurio puolėjas Antano Sireikos treniruojamoje ekipoje pelnė po 15,1 taško, sugriebė po 7,2 kamuolio, blokavo po 1,3 metimo ir rinko po 21,2 naudingumo balo.

Po MVP sezono prabėgo tik vieneri metai, bet krepšinio sezonas Biručiui baigėsi dar vasario pradžioje, kuomet buvo nuspręsta jam atlikti kelio operaciją.

Traumą stabdė jaunąjį vidurio puolėją, kuris Eurolygoje gaudavo žaisti tik po 7 minutes, o LKL – po 15 minučių.

„Šiauliai“ tapo tik penktąja šio dešimtmečio komanda, kurios narys tapo LKL sezono MVP.

2018-2019 m. – Martinas Gebenas, Utenos „Juventus“

Pasikartojo praėjusių metų istorija – „Žalgirio“ paskolintas vidurio puolėjas tapo LKL sezono MVP. 24-erių metų 208 cm ūgio Martinas Gebenas Utenoje rinko po 11,6 taško, 7,2 atkovoto kamuolio ir 16,4 naudingumo balo.

Krepšininkas turi galiojantį kontraktą su „Žalgiriu“ (prieš metus sudarė 2+1 sutartį) ir vasarą vėl bandys įsitvirtinti šio klubo gretose.

Komentarai:
Ši naujiena dar neturi komentarų. Būk pirmas, išreiškęs savo nuomonę!
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.