D.J. Seeley praėjusį penktadienį sulaukė netikėtos skambučių virtinės. Ji buvo iš Vilniaus „Ryto“ biuro – po tądien pasklidusių gandų apie sostinės oro uoste neva pastebėtą gynėją, klubo vadovai šiek tiek sunerimo. Visgi pavojaus signalas buvo netikras.
29-erių 193 cm ūgio Seeley ramią popietę leido Vilniuje ir galvojo ne apie kelionę namo, o apie artėjančias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamąsias. Ketvirtfinalyje sostinės klubo laukia Utenos „Juventus“ egzaminas.
O tam, kad ne tik jį išlaikytų, bet ir nukeliautų iki finalo, „Rytui“ prireiks geriausios Seeley versijos. Pastaruoju metu amerikietį persekioja iš pažiūros maža, bet erzinanti piršto trauma.
Dėl jos pirmoje sezono pusėje dviženklius rezultatyvumo rodiklius įprastai fiksavusio krepšininko statistika tapo liūdnoka.
1, 1, 1, -6, -1, -1. Štai taip kovo mėnesio pradžioje atrodė vieno iš komandos lyderių naudingumo balų grafa.
Savo gynėją visaip prikelti bandęs Dainius Adomaitis jo aikštėje tiesiog nebepažino.
„Taaaip, aš pats savęs neatpažinau, – prisiminęs juodą etapą šyptelėjo Seeley. – Tiesiog buvo bėdų su trauma, tai buvo vien fiziniai dalykai.
Bandžiau save spausti, aukotis dėl komandos ir žaisti, bet nesisekė. Tada nusprendžiau, kad praleisiu keletą rungtynių ir išsigydysiu.“
Nors trauma Seeley nevertė atsitraukti nuo krepšinio, aikštėje jam būdavo nepatogu atlikti paprastus veiksmus, kaip, tarkime, gaudyti kamuolį ar atlikti perdavimą.
„Turėjau problemų su delnu, mažuoju piršteliu. Atrodo, kaulas buvo stiprokai sumuštas. Turėjau atsigauti“, – paaiškino gynėjas.
LKL reguliariojo sezono finišas buvo sudėtingas ne tik Seeley, bet ir nepastovią formą demonstravusiai „Ryto“ komandai.
Vilniaus Rytas / Tvarkaraštis
Per kelias pastarąsias savaites jie nusileido ne tik Kauno „Žalgiriui“ ar Panevėžio „Lietkabeliui“, bet ir Kėdainių „Nevėžio“ ekipai.
„Manau, reguliariojo sezono pabaigoje tiesiog nebuvome pakankamai susikaupę, kad pasiektume norimas pergales. Trūko agresyvumo. Tik tiek“, – nedramatizavo Seeley.
Ramaus būdo amerikietis tikino, jog jo iš vėžių neišmušė ir „Ryto“ bėdos už aikštės ribų – jam, kaip ir kitiems žaidėjams, kurį laiką vėlavo atlyginimas.
Iki atkrintamųjų klubas suskubo šiuos įsiskolinimus glaistyti.
„Tai neturi įtakos mūsų žaidimui. Jei su finansais būtų tikrai blogai, matyt, šiuo metu komandoje jau neturėtume kelių vyrukų, – juokėsi Seeley. – Bet dabar, prieš atkrintamąsias, turime gerą progą vėl susikaupti svarbiems dalykams.
Šviežių minčių labai reikia, nes sezonas yra ilgas ir žaidėjai tiesiog pavargsta fiziškai bei psichologiškai.“
Seeley prieš svarbiausią sezono etapą savo mintis pravalyti tikrai turės nuo ko.
Komandos lyderiui teks greitai persigrupuoti ir grįžti į geriausią formą, praeityje paliekant nemalonius traumos prisiminimus.
Ir, žinoma, iš dangaus nusileidusia „antį“ apie pabėgimą iš Vilniaus.
„Apie tai ir kalbu, – nusijuokė Seeley. – Tokios kalbos apie dideles finansines bėdas (susijusias su žaidėjais, – aut.) ar gandai dėl mano išvykimo atėjo iš nežinia kur.“
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.