FIBA ir Eurolygos karas: jo laimėtojai, pralaimėtojai ir sprendimai (skaitytojo laiškas)

2019-07-27 12:55
Robertas Ginkontas, „BasketNews.lt“ skaitytojas
Nuotr.: Sputnik – Scanpix
Nuotr. Sputnik – Scanpix

2000 m. nepatenkinta FIBA, ULEB (nacionalinių Europos klubinio krepšinio lygų susivienijimas) įsteigė savo tarptautinį turnyrą, perimdamas Eurolygos pavadinimą. FIBA mėgino išlaikyti įtaką Europos klubiniame krepšinyje, derėdamasi su stipriausiais Europos klubais tiesiogiai, todėl ULEB irgi sudarė sutartis su stipriausiais Europos klubais, parėmusiais jos projektą. Taip nuo pat pradžių Eurolyga susiformavo kaip dvilypė Europos vietinių klubinio krepšinio lygų ir įtakingiausių Europos klubų organizacija.

Iš pradžių tarp šių dviejų struktūrų buvo savotiškas balansas. Eurolyga šalino iš organizacijos klubus, turėjusius su ja sutartis, ir sudarinėjo jas su kitais klubais. Tačiau 2015 m. FIBA vėl pamėgino perimti Europos klubinio krepšinio kontrolę, siūlydama stipriausiems Europos klubams išskirtines sąlygas. Eurolyga šiems klubams irgi pasiūlė panašias sąlygas ir turnyro formatą, parengtą FIBA. Dėl šios priežasties ULEB, ir juo labiau vietinių Europos klubinio krepšinio lygų, vaidmuo Eurolygoje buvo labai apribotas.

Apskritai Eurolyga yra hibridas, bandantis suderinti geriausio pasaulyje klubinio krepšinio produkto, NBA (uždaro elitinių komandų klubo), ir geriausio komandinių sportų šakų pasaulyje projekto, futbolo Čempionų lygos (atviros bendruomenės, atsižvelgiančios tik į momentinius pasiekimus), principus.

2016 m. Eurolygai atsisakius varžybų grupėse ir pasirinkus bendrą 16 komandų turnyrą, atrodė, kad ji pajudėjo uždaro elitinio klubo t. y. NBA kryptimi. Tačiau kovo mėnesį Lietuvoje viešėjęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu pareiškė, kad apie Eurolygos komandų skaičiaus didinimą negalvojama, nes vietinės lygos nenorėtų, kad Eurolygos rungtynių skaičius augtų. Taigi galima teigti, Eurolyga iki šiol strateginio sprendimo dėl savo ateities dar nepriėmė.

Eurolygoje 11 klubų turi nuolatinius vardinius kvietimus, bet jų galiojimas nėra amžinas ir priklausomai nuo rezultatų, bent jau formaliai, gali būti peržiūrėtas. Iki š. m. liepos 11 d. Eurolygos valdybos posėdžio keturias garantuotas vietas Eurolygoje lėmė pasirodymai vietiniuose čempionatuose: geriausios Ispanijos, Vokietijos, Adrijos bei VTB Vieningosios lygos (atmetant CSKA) komandos tapdavo šio turnyro dalyvėmis. Taigi be 11 elitinių klubų beveik pilnateisiais Eurolygos nariais buvo net 4 vietinės lygos. Be to, Europos taurės, kurios nugalėtojas automatiškai patenka į Eurolygą, dalyvių sudėtis daugiausiai priklausė nuo pasirodymo vietiniuose čempionatuose. Tiesa, buvo klubų, kaip Vilniaus „Rytas“, kurie nepriklausomai nuo pasirodymo vietiniame čempionate buvo užsitikrinę išskirtinę teisę dalyvauti Europos taurės turnyre.

Karas su FIBA

Viešųjų ryšių požiūriui Eurolyga nors ir ne beviltiškai, bet pralaimi FIBA. Vienintelės jos sąjungininkės – nacionalinės Europos krepšinio federacijos, kurios priešinosi FIBA spaudimui taikyti sankcijas Eurolygos klubams, vengdamos gadinti santykius su savo vietinėmis lygomis, atstovaujamomis Eurolygoje. Vietinės lygos Eurolygą remia tiek, kiek yra priklausomos nuo savo elitinių Eurolygos klubų. Taigi Eurolyga yra labai pažeidžiama ir priklausoma nuo savo narių – elitinių Europos klubų – užgaidų. Situacijai nesikeičiant, Eurolygos politika gali tapti vis mažiau nuosekli, neleidžianti priimti būtinų strateginių sprendimų.

2017 m. spalio mėn. interviu Eurolygos vadovas Bertomeu piktinosi, kad FIBA skirtingai traktuoja Eurolygos ir NBA atsisakymą derinti savo turnyrų tvarkaraštį su rinktinių langais. Pasak jo, NBA žaidžia 108 krepšininkai ne iš JAV, negalintys atstovauti savo šalių rinktinėms, tačiau FIBA į tai nekreipia jokio dėmesio, ir daro spaudimą tik Eurolygai. 2018 m. spalį NBA komisaras Adamas Silveris pareiškė, kad visiškai remia FIBA rinktinių langų sistemą, kuri, pasak jo, stipriai išpopuliarino krepšinį pasaulyje ir sudarė galimybę JAV rinktinei atstovauti jauniems, talentingiems, nežaidžiantiems NBA krepšininkams.

Kitaip sakant, FIBA ir NBA yra visiškai skirtingos, niekaip nesusijusios organizacijos, kurias vienija tik vienas bendras interesas – krepšinio populiarinimas. FIBA su tokia NBA pozicija sutinka ir jokių pretenzijų, skirtingai nei Eurolygai, šiai organizacijai neturi.

Krepšinyje madas, visiškai nepaisydama FIBA, diktuoja JAV. Ir tai natūralu, nes JAV kuria geriausią krepšinio produktą pasaulyje, pradedant reginiu (NBA) ir baigiant krepšininkais, kurie dominuoja visose vietinėse pasaulio krepšinio lygose.

Eurolygos judėjimas link uždaro elitinio klubo gali būti paaiškinamas ir jos vadovų tikėjimu, kad NBA nori turėti panašų darinį į NBA G lygą ir Europoje, stiprioje savo krepšinio mokykla. Be abejonės, Eurolygos vadovai galėjo manyti, kad jų organizacijos statusas turėtų būti gerokai aukštesnis nei NBA G lygos. Ir jie tam turėjo pagrindą. Iliuzija, kad NBA yra suinteresuota stipria nepriklausoma elitine Europos klubinio krepšinio lyga, tikrai galėjo susidaryti. Jau tapo tradicija priešsezoniniai NBA klubų vizitai į Europą ir jų rungtynės su stipriausiomis žemyno komandomis. Nepamirškime ir užuominų apie galimybę ateityje NBA dalyvauti stipriausiems Europos klubams. Visa tai leido tikėti, jog dvi stipriausios pasaulyje klubinio krepšinio lygos taps verslo partneriais. Deja, reikia sutikti jau ne su vieno žinomo krepšinio žmogaus, vienas pirmųjų ją išsakė Arvydas Sabonis, mintimi, kad FIBA ir Eurolygos karas naudingiausias NBA.

Eurolyga – Europos elitinių komandų klubas?

2019 m. liepos 11 d. Miunchene priimti Eurolygos valdybos nutarimai parodė, kad Eurolyga juda NBA modelio kryptimi. Tačiau prieš aptarinėjant jų įtaką tolimesnei Eurolygos raidai, reikėtų pasiaiškinti priežastis, lėmusias jų priėmimą. Ko gero, vardinis kvietimas Sankt Peterburgo „Zenit“ tai galėtų paaiškinti geriausiai.

Visi veikėjai, bandantys teigti, kad Rusijos klubas garantuos geresnį krepšinio reginį nei „Rytas“ ar Belgrado „Partizan“, remiasi vieninteliu argumentu – biudžetu. Pirma, geriausias pavyzdys, kad biudžetas nieko nelemia, yra Tel Avivo, Milano ir netgi Barselonos klubai. Tai patvirtina ir pats Sankt Peterburgo klubas, Europos taurėje pasirodęs blogiau nei „Rytas“.

Antra, galioja tam tikras tvarumo dėsnis: sėkmingam klubo funkcionavimui reikalinga tam tikra bazė, kurią Vilniaus ir Belgrado klubai turi, skirtingai nei Rusijos klubas. Kitu atveju, Eurolygoje jau seniai žaistų Londono klubas. Trečia, teiginys, kad Sankt Peterburgo klubas kels didesnį Eurolygos susidomėjimą nei „Partizan“ ar „Rytas“ yra už absurdo ribų. Tai yra absoliučiai nežinomas eiliniam Eurolygos žiūrovui klubas, skirtingai nei Vilniaus ar Belgrado klubai. Be to, „Zenit“, kaip ir visi Rusijos krepšinio klubai yra neįdomūs ir vietinei publikai, skirtingai nei Serbijos ar Lietuvos komandos.

Taigi kodėl vardinį kvietimą gavo Sankt Peterburgo „Zenit“? Beveik nelieka abejonių, kad vardinį kvietimą „Zenit“ komandai nupirko „Gazprom“. Ir greičiausiai tai nėra vienkartinis sandėris. Sutartis, ko gero, yra sudaryta keleriems metams. Tai puikiai paaiškintų Bertomeu požiūrio metamorfozes. Nuo nenoro pyktis su vietinėmis Europos klubinio krepšinio lygomis (kovo mėnesį) iki visiško jų ignoravimo (liepos mėnesį). Finansinės garantijos tik vieneriems metams taip požiūrio pakeisti negali. Ir atsisakymas skirti vietas Eurolygoje pagal rezultatus vietinėse lygose, taip pat ir VTB, gali būti sietinas su įsipareigojimais „Gazprom“ „Zenit“ atžvilgiu.

Be to, galima išvengti absurdiškos situacijos, kai Eurolygoje dalyvauja du silpni Belgrado klubai, tikrai neatstovaujantys Adrijos lygos daugiatautiškumo. Nereikės rūpintis, ką daryti su Vokietijos lygoje puikiai pasirodžiusia mažo miestelio komanda. Tačiau tai mažina ir vietinių lygų čempionatų reikšmę.

Vis dėlto liepos 11 d. sprendimai greičiau yra taktinio, nei strateginio pobūdžio. Negalima pamiršti, kad NBA dirba viso pasaulio krepšinio bendruomenė, tuo tarpu Eurolygos resursai yra riboti. Eurolyga sportiniu požiūriu konkurencinga yra tiek, kiek stiprus yra Europos klubinis krepšinis. Būtent vietiniai Europos klubiniai čempionatai, pirmiausia atstovaujami Eurolygoje, leidžia tobulėti ir atsiskleisti krepšininkams, ir ne tik vietiniams, bet ir atvykusiems iš JAV, dar nesubrendusiems Eurolygos, ir juo labiau NBA lygiui. Eurolygos klubų pasitraukimas iš jų ženkliai sumažintų Europos vietinių čempionatų patrauklumą ir pajėgumą.

Turbūt nereikia įrodinėti, kad LKL be „Žalgirio“ ir su „Žalgiriu“ yra du visiškai skirtingi produktai tiek žiūrovams, tiek rėmėjams, tiek patiems krepšininkams. Eurolygos klubai pasitraukę iš vietinių čempionatų nukirstų šaką, ant kurios sėdi. Eurolygai Europos vietiniai klubiniai čempionatai yra tas pats, kas NBA – NCCA ir NBA-G lyga kartu sudėjus.

FIBA svarbiausia valdžia?

Nuo XX a. pabaigos vienintelis tarptautinis krepšinio turnyras, sulaukiantis išskirtinio dėmesio, buvo olimpinės žaidynės. Pasaulio krepšinio čempionatas niekam nebebuvo įdomus. Kitas svarbus krepšinio turnyras Europai ir Lietuvai buvo prieš olimpinis Europos čempionatas, kuriame būdavo sprendžiama, kas iš europiečių dalyvaus olimpiadoje. Tiesa, Europos atstovų skaičius olimpiadoje priklausė nuo jų pasirodymo Pasaulio čempionate. Olimpiadoje vietos buvo garantuotos prieš olimpinių žemynų (Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos, Europos) čempionatų nugalėtojams, šeimininkams ir olimpiniams čempionams. Likusios 5 vietos priklausė nuo konkretaus žemyno atstovų pasirodymo pasaulio čempionate. Šias vietas dažniausiai dalijosi Europa bei Amerika: santykiu 5:0 arba 4:1.

Visgi netgi labai sėkmingas pasirodymas pasaulio čempionate konkrečiai europiečių rinktinei negarantuodavo dalyvavimo olimpiadoje. Vis dėlto Europos komanda sėkmingai pasirodžiusi pasaulio čempionate, padidindavo Europos atstovų skaičių olimpiadoje, o tuo pačiu ir savo galimybes į ją patekti. Gal ir nebuvo gerai, kad net vicečempiono titulas pasaulio čempionate negarantavo dalyvavimo olimpiadoje. Tačiau ir FIFA nė vienam čempionui nesuteikia privilegijos savo titulą apginti, jie, kaip ir bet kuri kita komanda teisę kovoti dėl čempiono titulo turi gauti atrankos turnyre.

2005 m. FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas sukūrė vardinių kvietimų sistemą į pasaulio krepšinio čempionatą. Buvo deklaruojama, kad svarbiausias veiksnys bus valstybės indėlis į krepšinio raidą. Tačiau už galimybę dalyvauti konkurse dėl vardinių kvietimų buvo privaloma susimokėti. Baumannas deklaravo, jog jam pavyzdys yra futbolas. Tačiau skirtingai nei FIFA, kuri įspūdingomis sumomis remia bet kurio tarptautinio čempionato rengėjus, FIBA teisę rengti savo organizuojamus turnyrus pradėjo pardavinėti. Buvo pardavinėjamos ir teisės dalyvauti prieš olimpiniuose turnyruose. Baumannas FIBA galimybes patekti į olimpiadą pagal sportinį principą susiaurino iki minimumo. Prieš olimpinių turnyrų dalyvių, susimokėjusių FIBA, skaičius buvo nuosekliai didinamas.

Nacionalinės krepšinio federacijos, nesugebėjusios pralįsti pro Baumanno FIBA nustatytą sportinio principo adatos skylutę, už viską turėjo mokėti. Savo sąlygas krepšinio federacijoms Baumannaas pradėjo diktuoti tik tapęs (2007 m.) įtakingu Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. Baumannas, už viską reikalavęs mokėti, tik vieninteliu atveju pasiryžo tapti rėmėju. 2016 m. jis nusprendė paremti Europos klubinį krepšinį ir sukūrė FIBA Čempionų lygą. Pažymima, kad dalyvauti Čempionų lygoje finansiškai yra naudingiau nei Eurolygos organizuojamame Europos taurės turnyre. Beje, tai buvo meduolis Europos klubiniam krepšiniui, derinamas su bizūnu, ištrauktu dar 2012 m. Malaizijoje – rinktinių langais.

Čempionų lyga

Kuriant FIBA Čempionų lygą, buvo deklaruota, kad tai bus stipriausias Europos klubinio krepšinio turnyras. FIBA siūlė 16 komandų bendrą (atsisakant grupinių varžybų) turnyrą. 8 Eurolygos elitiniams klubams buvo siūlomas nuolatinių dalyvių statusas. Be abejonės, visiems įdomu, kurie 3 klubai iš dabartinių 11 nuolatinio Eurolygos dalyvių nesulaukė FIBA dėmesio. Ko gero, panaršius internete iš atskirų faktų būtų galima šias 3 komandas identifikuoti pakankamai tiksliai. Tuo metu analitiniu požiūriu tai turėjo būti italų, baskų ir lietuvių klubai. Milano komanda derybų metu dabartiniame formate net neegzistavo. O Kauno ir Vitorijos klubai vienareikšmiškai, tiek finansiškai, tiek viešųjų ryšių požiūriu kitoms 8 komandoms tuo metu nusileido. Tačiau Eurolygos klubai su FIBA pasiūlymais nesutiko. Ir dar daugiau FIBA siūlomą projektą realizavo savarankiškai.

2016 m Čempionų lygoje startavo 40 komandų, išskirstytų į 5 grupes. Kituose sezonuose dalyvių skaičius buvo sumažintas iki 32 komandų, išskirstytų į 4 grupes. Taigi FIBA projektas tapo panašus į FIFA Čempionų lygą. Tačiau 10 stipriausių vietinių Europos klubinio krepšinio lygų atstovams prioritetą suteikus Eurolygos organizuojamiems turnyrams, FIBA atrankos kriterijai, skirtingai nei FIFA Čempionų lygos, yra migloti ir mažai ką bendro turi su sportiniais principais. Beje, kaip ir visa FIBA veikla, jos vadovu tapus Baumannui.

Entuziastams, tvirtinantiems, kad Čempionų lyga sėkmingai konkuruoja su Europos taure, organizuojama Eurolygos, reikėtų atkreipti dėmesį, jog dalyvauti Europos taurėje atsisako klubai, neturintys jokių šansų jo laimėti ir patekti į Eurolygą. Taip Europos taurės turnyro vidutiniokų ir autsaiderių korpusas dėl konkurencijos su Čempionų lyga susilpnėjo. Tačiau verslo požiūriu nerimauti derėtų FIBA, kuri sugeba pritraukti tik klubus, neturinčius jokių šansų ne tik Eurolygoje, bet ir Europos taurės turnyre.

Baumanno pažadas verslo partneriams suburti Čempionų lygoje stipriausius Europos krepšinio klubus nevykdomas. Dar daugiau – mažai tikėtina, kad jis gali būti apskritai įvykdytas net vidutiniame laikotarpyje (per 3–5 metus). Todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad Čempionų lyga artimiausiu metu gali netekti finansavimo, o FIBA gresia sugrįžti į tą patį statusą Europos klubiniame krepšinyje, kokį ji turėjo iki 2016 metų.

Rinktinių langai – NBA izoliacija

Apskritai rinktinių langų sistema nėra blogis, kenkiantis krepšiniui, kaip kartais bandoma pateikti. Tai iš tiesų puiki idėja. Tačiau netgi pati geriausia idėja blogai realizuota gali būti sukompromituota. FIBA orientacija į FIFA būtų pagirtina. Tačiau FIBA mėgina tapatintis su FIFA, o tai jau yra atsisakymas suvokti realybę. Pirma, FIFA yra sėkminga verslo organizacija solidžiai finansuojanti viso pasaulio futbolo plėtrą. Tuo metu FIBA yra biurokratinė struktūra išlaikoma nacionalinių krepšinio federacijų. Antra, FIFA kontroliuoja viso futbolo raidą ir diktuoja jo madas. Tuo metu FIBA neturi jokios įtakos stipriausiai pasaulio krepšinio bendruomenei t. y. JAV su NBA priešakyje.

FIBA be JAV krepšinio bendruomenės tampa neaiškiu biurokratiniu surogatu. Tuo metu JAV krepšinis be FIBA vystysis ne mažiau sėkmingai, nei kartu su ja. Dabartiniai FIBA atrankos turnyrai be NBA žaidėjų labiausiai primena olimpinį futbolo turnyrą. FIFA, pašalindama iš olimpiados stipriausius futbolininkus, siekė sustiprinti pasaulio ir žemynų futbolo čempionatų prestižą bei padidinti taip pat ir komercinį jų patrauklumą. FIBA, eliminuodama iš atrankos turnyro NBA žaidėjus, tik didina JAV atotrūkį nuo likusio pasaulio krepšinio. Kaip tai susiję su krepšinio populiarinimu, gali būti aišku tik FIBA biurokratams.

2012 m. lapkričio 11 d. Malaizijoje FIBA priėmė sprendimus, kardinaliai keičiančius situaciją pasaulio, pirmiausia Europos, krepšinio bendruomenėje. Buvo nuspręsta, kad kvalifikacija į pasaulio čempionatą vyks trejus metus. Prasidės ji 2017 metų lapkritį, tuomet persikels į 2018 metų vasarį, birželį, rugsėjį, lapkritį ir pasibaigs 2019 metų vasarį. FIBA nusprendė visiškai ignoruoti klubinio krepšinio interesus. Tai buvo sprendimas po kurio tapo aišku, kad rinktinės dėl kelialapio į pasaulio čempionatą turės varžytis praktiškai be NBA žaidėjų.

Rinktinių langai – Europos klubinio krepšinio kontrolė

Modelis, kai biurokratinė struktūra – nacionalinė krepšinio federacija, pavaldi FIBA, neturi jokios įtakos verslo įmonei – vietinei krepšinio lygai, Europoje yra tapęs norma. Ir santykiai tarp šių dviejų organizacijų sprendžiami arba aktyvaus bendradarbiavimo forma, siekiant pasipriešinti spaudimui iš išorės, arba taikaus sambūvio principu, vengiant pakenkti šalies krepšinio raidai. Rinktinių langai šiai „idilei“ turėjo padaryti galą. Tačiau nacionalinės krepšinio federacijos, netgi visiškai remiančios FIBA politiką, kaip Graikijos, atsisakė pradėti karą su savo šalies elitiniais klubais. Be abejonės, nemažai įtakos tam turėjo ir tai, kad buvę tradiciškai stipriausių šalies klubų krepšininkai, t. y. jų patriotai, yra įtakingi asmenys nacionalinėse federacijose.

Tada FIBA taikiniu tapo Eurolyga, tikrasis elitinių Europos klubų atstovas, eiliniam sirgaliui, nekeliantis asociacijų su jo mylimu klubu. Tai buvo labai sėkmingas viešųjų ryšių požiūriu FIBA žingsnis, realiai supriešinant klubinio krepšinio interesus su rinktinės siekiais. Sirgalių patriotų, netgi elitinių klubų fanų akyse FIBA kažkiek pavyko suformuoti neigiamą požiūrį į Eurolygą. Tačiau Europos, ir Lietuvos ekspertinė krepšinio bendruomenė vis labiau neigiamai vertina rinktinių langus, ypač valstybėse, kaip Kroatija ar Slovėnija, kurių rinktinės yra visiškai priklausomos nuo NBA žaidėjų. Įdomu tai, kad Eurolygai nusileidus, viešųjų ryšių požiūriu, tai būtų formavę neigiamą nuomonę apie NBA. Tačiau šiuo atveju nepasitenkinimą kelia FIBA ir jos rinktinių langai.

FIBA galia remiasi olimpinio krepšinio turnyro kontrole, tačiau kažkada ir futbolo olimpinis turnyras buvo vienas iš populiariausių turnyrų. Ir tik biurokratas gali nesuprasti, kad turnyro populiarumas priklauso ne nuo jo organizacinių gebėjimų, o nuo geriausių sportininkų noro jame dalyvauti. Kaip futbolo olimpinis turnyras tapo mažai kam įdomus renginys, taip dėl FIBA politikos tokiu gali tapti ir krepšinio olimpinis turnyras. Kai Kinijos krepšinis pradeda vytis Europos ne dėl to, kad kyla jos, o dėl to, jog smunka Europos lygis, krepšinis populiarumu gali nusileisti ne tik futbolui, bet ir kitoms komandinėms sporto šakoms.

Jeigu FIBA iš tiesų rūpėtų krepšinio populiarumas, o ne Europos klubinio krepšinio kontrolė ir JAV krepšinio įtakos apribojimas, be vargo būtų galima suderinti rinktinių langus su stipriausiomis pasaulio klubinio krepšinio organizacijomis. Sunkiai yra suvokiama, kodėl rinktinių langai turi būti organizuojami žiemą – pačiame klubinio krepšinio varžybų įkarštyje. Per dvejus metus be problemų galima organizuoti keturis rinktinių langus ne po dvejas, o po trejas rungtynes, kuriuose rinktinėms galėtų atstovauti ne tik Eurolygos, bet ir NBA žaidėjai. Vienas atrankos turas galėtų vykti birželio pabaigoje, o kitas rugsėjo pradžioje. Tokiu atveju tiek Eurolygos, tiek NBA klubų ir rinktinių interesai kirstųsi minimaliai. Tačiau tada FIBA netektų spaudimo priemonės Eurolygai, ir apskritai Europos klubiniam krepšiniui.


Šio straipsnio autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su „BasketNews.lt“ redakcijos nuomone. Norėdami publikuoti savo straipsnį, galite jį atsiųsti info@basketews.lt.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (10)
Kviečiu jus i privatų sеkso klubą http://go-4.net/e1UJ
2019-08-04
-1
Atsakyti
Kviečiu jus i privatų sеkso klubą http://go-4.net/e1UJ
2019-08-02
-3
Atsakyti
Kviečiu jus i privatų sekso klubą http://go-4.net/e1UJ
2019-08-01
+1
Atsakyti
Sveiki, ar jus domina tikros sеkso pažintys jūsų mieste? Taigi išbandykite šį puslapį - http://go-4.net/e1UJ Mano prоfilio vаrdas yra Аnna24, laukiu tavęs, be to, yra mano іntymios nuоtraukos :)
2019-07-31
+3
Atsakyti
lol
lieka, klausimas kam isvis Europoj FIBA reikalinga
2019-07-28
+4
Atsakyti
Sveiki, ar domitės realia sеkso pažintys jūsų mieste? Taigi išbandykite šį puslаpį - http://fastmeet.tk Mano profilis yra Еmma25, laukiu tavęs, taip pat yra mano intymios nuotraukos :)
2019-07-28
Atsakyti
bimbom
Visiskai pribaigs Europos krepsini Moneylygos ir FIBA varkes. Pirmiausia, tai net nera kazkokios minties pas juos bandyti populiarinti krepsini, kelti meistriskumo lygi, auginti jaunima, mintis tera viena - susigalvoti, kaip kazkurioje vietoje isgauti pinigu..

Siauro mastymo korumpuotos organizacijos ir tiek. NBA funkcionieriai masto daug placiau ir paprasciau, siekia naudos visiems dalyviams, del ju idirbio su krepsiniu vos ne labdara gaunasi FIBA renginiams ir Olimpiadai, kai susirenka krepsinio zvaigzdes
2019-07-27
+2
Atsakyti
x
FIBA gavo su šlapiu skuduru iš JAV NAB žvaigždės pasaulio čempionatą ignoruoja. o jei dar suvels olimpiadą ir liiks tada tik NBA ir Eurolyga. straipsnio autorius lygina Eurolygą su G lyga ar studentais , švelniai tariant nerimta. ir tokia didelė skiltis Rytui ir Partizan , na netempia jie šiais metais Eurolygos nei finansais nei pasiruošimu. sutikčiau jei būtų rodoma pirštu į Italijos čempionas kurie nepakliuvo į Eurolygą.
2019-07-27
+6
Atsakyti
Anonimas
Cia greiciau ne eurolygos karas su fiba, bet fibos su eurolyga. Eurolygai rupi tik pinigai ir tiek ziniu, jie viska padarys del pinigu, net zaideju neisleidzia i nacionalines rinktines, nes jiems jos nerupi, rupi tik savas biznis.
2019-07-27
-9
Atsakyti
Anonimas
Nerimtai man ziurisi tie FIBA. Eurolyga niekuo nesiskiria nuo NBA, tiek vieni tiek kiti daro bizni. O FIBA aisq NBA nieko nesakys. Visas tas atrankiniu organizavimas klubiniu sezonu ikarstyje ir grasinimas eiti i fibos sudprojekteli daug ka pasako apie sita nesazininga organizacija. Galbut kai praras dali ziurovu jie susiprotes....Labai gerai kad joks rimtas zaidejas is JAV rinktines neis zaist siemet i sita cirka. Kokio debilo nuoziura yra geras sprendimas dvi vasaras is eiles daryti pasaulio cempionata o po to olimpines? Nu durnynas...
2019-07-27
+7
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 10

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.