Laimėti žaidžiant gražiai. Retai tokį mentalitetą žaidėjams skiepija sėkmingų Europos komandų strategai, bet būtent Erginui Atamanui su Stambulo „Anadolu Efes“ jau antrą sezoną iš eilės pavyksta tiek laimėti, tiek ir demonstruoti akiai itin patrauklų krepšinį.
Stambulo Anadolu Efes / Tvarkaraštis
Stambulo Fenerbahce
Stambulo Anadolu Efes
Kauno Žalgiris
Maskvos CSKAAntradienį Kaune besisvečiuosiantis „Anadolu Efes“ po 13 Eurolygos turų su 11 pergalių yra vienvaldis lyderis, o per pastarąsias 12 rungtynių patyrė vos vieną nesėkmę. Dauguma šių laimėjimų buvo pasiekti efektingu būdu, o tai Stambulo ekipą padarė vienu įdomiausių klubų Eurolygos žiūrovui.
Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia „Anadolu Efes“ sėkmės formulę, kuri ekipą iš paskutinės vietos pakėlė į Eurolygos elitą bei grąžino sirgalius į tribūnas.
Branduolys
Pradėdami kalbėti apie dabartinę „Anadolu Efes“ sėkmę, turime prisiminti 2018-ųjų vasarą.
2017-2018 m. sezono eigoje Velimirą Perasovičių pakeitęs Atamanas neišgelbėjo Stambulo klubo nuo vienų nesėkmingiausių metų istorijoje, kai Eurolygoje buvo iškovotos vos 7 pergalės ir užimta paskutinė vieta.
Pasitikėjimo iš klubo vadovų sulaukęs Atamanas 2018-ųjų vasarą gavo absoliučią laisvę formuojant komandą ir ją pakeitė iš esmės, prisiviliodamas tokius žaidėjus kaip Shane'as Larkinas, Vasilije Micičius, Adrienas Moermanas ar Rodrigue'as Beaubois.
Tiesa, nors pavardės ir buvo žinomos visoje Europoje, tai negarantavo, kad „Anadolu Efes“ prisikels ir taps sėkminga komanda, o skeptikai spėjo, jog tai bus dar vieneri metai, kai Stambulo klubas, surinkęs žvaigždžių kratinį, patirs dar vieną fiasko.
Kontroversiškai iki šiol vertinamo Atamano kritikų taip pat netrūko ir net kai strategas grąžino klubą po 18 metų pertraukos į Eurolygos finalo ketvertą, daugiau buvo sakančių, jog tai – vienerių metų projektas su trumpalaike sėkme, o ne prisijungimas prie elitinių Europos ekipų.
Vis dėlto Turkijos krepšinio flagmano vadovai ir Atamanas vasarą įdėjo visas pastangas, jog išsaugotų Eurolygos finalą pasiekusį bei Turkijos čempionatą laimėjusį branduolį, o tai davė rezultatus.
„Anadolu Efes“ išsaugojo Stambule ryškiausiomis spalvomis atsiskleidusį ir Eurolygos grandų praėjusią vasarą viliotą Micičių bei antroje sezono dalyje neįtikėtiną formą demonstravusį Larkiną, o vienintelį išvykusį Brocką Motumą sudėtyje pakeitė Europoje puikiai pažįstami Alecas Petersas ir Chrisas Singletonas.
Tokie Eurolygos vicečempionų ėjimai 2019-2020 m. sezono pirmajame trimestre iškėlė klubą į Europos viršūnę ir Turkijoje į šešėlį nustūmė kitą miesto komandą „Fenerbahče“, kurią per paskutinius 12 tarpusavio mačų įveikė 9 kartus.
Grįžusios pergalės į „Sinan Erdem Dome“ areną grąžino ir sirgalius, kurių skaičius namų rungtynėse, lyginant su 2017-2018 m. sezonu, šiemet išaugo tris kartus – nuo 3930 iki 11735.
Atamano žaidėjai
Išsaugotas branduolys stipriai prisideda prie to, jog „Anadolu Efes“ demonstruoja vieną geriausių, jei ne geriausią, krepšinį Eurolygoje. O kaip atrodo tas geriausias ir tuo pačiu gražiausias žaidimas, stipriausioje Senojo žemyno lygoje sugeneruojantis po 103,1 naudingumo balo per susitikimą?
Atamanas niekada nebuvo elitinis taktikas ir per porą metų tikrai tokiu netapo, tačiau didžiausias jo indėlis į pergales prasidėjo renkant žaidėjus, sėkmingą darbą pratęsiant juos kontroliuojant ir įpučiant pasitikėjimo, o visa tai tapo darniai veikiantis mechanizmas.
Už aikštelės ribų griežta ranka garsėjančio 53-ejų specialisto krepšinio filosofija yra priešinga – absoliuti laisvė improvizuoti, baimės klysti neturėjimas ir žaidimas, kurį būtų smagu stebėti.
„Buvome ribojami dėl finansinių sunkumų Turkijoje, bet pasistengėme suformuoti tokią komandą, kuri žaistų gražų krepšinį. Rungtynėse mes linksminome didelį skaičių fanų ir nepaisant mažos sirgalių bazės, sukūrėme tokį reginį, kokį žmonės nori matyti. Mūsų sezonas gali būti gidu Eurolygai, kuri nori klubų didžiuosiuose Europos miestuose“, – prieš 2019-ųjų finalo ketvertą kalbėjo Atamanas.
Šiomis trenerio vertybėmis idealiai tiko Larkinas bei Micičius, kurie Eurolygoje sudaro ne tik vieną geriausių gynėjų tandemų, bet ir kuria reto grožio spektaklį aikštėje.
Serbo ir amerikiečio duetas neabejotinai yra pagrindinis pergalių garantas Stambule, o pastarojo +/- rodiklis (+122) Eurolygoje nusileidžia tik Tel Avivo „Maccabi“ vedliui Scottie Wilbekinui (+132).
Tai, ką Larkinas sukūrė dvikovoje su Miuncheno „Bayern“, drąsiai galima vadinti XXI a. įspūdingiausiu Eurolygos individualiu pasirodymu, o jo vidutiniškai renkami 22 taškai ir 25,1 naudingumo balo per susitikimą ne veltui Atamanui leidžia amerikietį vadinti šiuo metu geriausiu lygos žaidėju.
„Anadolu Efes“ puolimas yra kuriamas būtent aplink gynėjų individualų meistriškumą: žaidimas 1 prieš 1, pikenrolai bei Larkino išbėgimai po stagerių, o visa tai yra realizuojama elitiniu 57,5 proc. taiklumu iš žaidimo (2 vieta).
Ši Atamano komanda net ir sukomplektuota be tikro lengvojo krašto, aikštėje laikant tris gynėjus – Micičių, Larkiną, Beaubois, Jamesą Andersoną ar Krunoslavą Simoną.
Perimetro žaidėjų meistriškumas Stambulo klube yra toks, jog varžovai juos pristabdyti gali tik dvigubindami gynybą aukščiau tritaškio linijos, o tai atlaisvina „Anadolu Efes“ priekinę liniją, kurioje žiba net ir toks anksčiau nelabai kam žinomas aukštaūgis kaip Sertacas Sanli – 12 taškų per 15 minučių, iš žaidimo realizuojant 73,9 proc. dvitaškių (34 iš 46).
Pasitikėjimas
Plika akimi žiūrint į „Anadolu Efes“ žaidimą, susidaro vaizdas, jog kiekvienas krepšininkas supranta savo vaidmenį komandoje ir puikiai jaučiasi aikštėje vienas šalia kito, o tai sukuria natūralų laisvumą, kuris padaro komandą vieną įdomiausių stebėti neutraliam žiūrovui.
Puikiausias įrodymas, kaip krepšininkai gerai supranta savo vaidmenį komandoje, yra Singletono (vid. 7,5 tšk.), Beaubois (vid. 7,1 tšk.) ir Jameso Andersono (vid. 2,6 tšk.) rolės.
Praeityje į taškus orientuoti ir komandų lyderiais buvę krepšininkai Turkijoje pasislinko į Larkino ir Micičiaus pagalbininkų vietą, perimdami daugiau užduočių gynyboje, o tai veda prie bendros sėkmės.
Nugalėtojų mentalitetą per daugiau nei sezoną išsiauginę „Anadolu Efes“ į rungtynes dabar eina su tokiu pasitikėjimu, jog atrodo, kad jau prieš rungtynes laimėjo mačą, o prie to stipriai prisideda ir Atamano filosofija.
Puikus pavyzdys – 13-ojo Eurolygos turo rungtynės su „Fenerbahče“, kur Larkinas pirmoje pusėje buvo išmuštas varžovų agresyvaus stepouto ir turėjo minusinį naudingumo balo rodiklį, tačiau grįžęs po pertraukos surinko 20 taškų ir atvedė komandą į pergalę.
Taip pat ir Micičius gali suklysti tris atakas paeiliui, bet Atamanas neskubės krepšininko pakeisti ir lauks, kol šis reabilituosis. Įdomu, jog „Anadolu Efes“ yra viena mažiausiai klystančių komandų Eurolygoje (vid. 11,6 kld., 17 vieta), tačiau milžinišką įtaką komandos žaidimui darantis Micičius – daugiausiai klaidų turnyre padarantis krepšininkas (vid. 3,4 kld.).
Būtent mače su „Fenerbahče“ jautėsi psichologinis pranašumas svečių komandos pusėje, kurie, nors du kėlinius žaidė lygiai ar net atsilikinėjo, atrodė, jog anksčiau ar vėliau perlauš rungtynes, ką ir padarė trečiajame kėlinyje, pradėję bėgti į greitą puolimą, kuriame Željko Obradovičiaus auklėtiniai nebesugebėjo sustabdyti Larkino ir Simono taip, kaip tai darė pozicinėse atakose.
Reikia pastebėti, jog tokie Eurolygos vicečempionų demonstruojami rezultatai šį sezoną yra pasiekti be praėjusių metų vieno iš lyderių Moermano, o pastarąjį mėnesį klubas žaidė ir be pagrindinio gynybos ramsčio Bryanto Dunstono.
Dar prieš porą sezonų į „Andolu Efes“ žiūrėjome kaip į komandą, kuri neturi vizijos ir rimtai nekovoja dėl vietos atkrintamosiose, o jau antradienį „Žalgirio“ arenoje išvysime elitinį Eurolygos klubą, kuris ne tik žaidžia vieną gražiausių krepšinių Europoje, bet ir nebesitenkintų pasiekta antrąją vieta.
Šarūno Jasikevičiaus komentaras prieš mūšį su „Anadolu Efes“:
