Nuotr.: Zuma Press – Scanpix
Nuotr. Zuma Press – Scanpix

Istorinį 49 taškų pasirodymą prieš kelias savaites surengęs Shane’as Larkinas įsirašė į Eurolygos rekordų knygas ir tuo pačiu įtvirtino savo pavardę rezultatyviausių šio sezono žaidėjų sąraše. Tiesą sakant, jo rezultatyvumas yra toks, kokio Eurolyga nematė net 16 metų.

Per pirmąsias 12 rungtynių rinkdamas vidutiniškai po 22 taškus, Stambulo „Anadolu Efes“ gynėjas fiksuoja geriausią rezultatą Eurolygoje nuo 2003-2004 m., kai tuometinis Vroclavo „Idea Šląsk“ krepšininkas Lynnas Greeras vidutiniškai pelnydavo po 25,1 taško.

Tai buvo įprastas tiems laikams rezultatyvumas – pirmuosius 4 moderniosios Eurolygos sezonus rezultatyviausias lygos žaidėjas rinkdavo bent po 24 taškus. Alphonso Fordas du sezonus pelnydavo po 26 ir 24,8 taško, o Milošas Vujaničius 2002-2003 m. mesdavo po 25,8 taško.

Tuomet atėjo Greero žvaigždžių valanda ir… viskas. Situacija akimirksniu kardinaliai pasikeitė. 2004-2005 m. Charlesas Smithas vidutiniškai pelnydavo po 20,7 taško, o dar kitą sezoną rezultatyviausiai Eurolygoje žaidęs Drew Nickolas jau rinkdavo tik po 18,5 taško.

Nuo 2004-2005 m. nė karto joks krepšininkas nebaigė Eurolygos sezono vidutiniškai rinkdamas bent po 22 taškus per rungtynes. Asmeninis žaidėjų rezultatyvumas drastiškai smuko ir skaičių, kurie buvo tapę normaliais XXI a. pradžioje, Eurolygoje nebeliko.

Per šią 15 sezonų atkarpą trys žaidėjai buvo arti 22 taškų ribos.

Marcas Salyersas (2007-2008 m.) vidutiniškai pelnydavo po 21,79 taško, Aleksejus Švedas (2017-2018 m.) – po 21,76, o Keithas Langfordas (2007-2008 m.) – po 21,75.

Per 15 sezonų (2004-2018) tai buvo trys vieninteliai atvejai, kai Eurolygoje žaidėjas ne tik priartėjo prie 22 taškų vidurkio, bet ir apskritai peržengė 20 taškų ribą.

Nuleiskime kartelę dar žemiau – iki 18 taškų vidurkio. Nuo 2005-2006 m. sezono nebuvo nė vieno atvejo, kai Eurolygoje daugiau nei 2 žaidėjai rinktų bent 18 taškų vidurį. Per šią atkarpą buvo net 6 sezonai, kai rezultatyviausias Eurolygos krepšininkas nepasiekdavo nė 18 taškų ribos, o dažniausiai tokią kartelę peršokdavo tik vienas krepšininkas.

Iki šio sezono.

Per pirmąsias 13 Eurolygos rungtynių situacija tarp rezultatyviausių žaidėjų yra kardinaliai kitokia, nei buvome įpratę matyti. Larkinas diktuoja madas rezultatyviausiųjų lentelėje, tačiau šalia jo yra dar 5 krepšininkai, kurie per rungtynes vidutiniškai renka 18 ar daugiau taškų.

 
Žaidėjas
PTS
Komanda
GM
PTS , min
PTS , max
1. Shane Larkin 22,00 Stambulo Anadolu Efes 12 9 49
2. Alexey Shved 19,83 Maskvos srities Chimki 12 11 26
3. Nando De Colo 19,67 Stambulo Fenerbahce 9 12 39
4. Nikola Mirotic 19,62 Barselonos FC Barcelona 13 7 28
5. Mike James 18,92 Maskvos CSKA 13 7 31
6. Tornike Shengelia 18,85 Vitorijos Baskonia 13 11 31

Tiek daug žaidėjų, perkopiančių 18 taškų ribą, nebuvo nuo pat archajinių Eurolygos sezonų – pirmuosius du sezonus po 9 krepšininkus viršydavo 18 taškų ribą. Tiesa, 2001-2002 m. lygoje žaidė net 32 komandos ir kiekybė tikrai nereiškė kokybės.

Apskritai, Eurolygoje nuo 2005-2006 m. pastebimas ženklus žaidėjų asmeninio rezultatyvumo smukimas. Jeigu iki tol per sezoną bent 17 krepšininkų rinkdavo 15 arba daugiau taškų, tai nuo 2005 m. šis skaičius sukiojasi apie 4-6 žaidėjus per sezoną.

Šiemet Eurolygoje 7 krepšininkai pelno daugiau nei 15 taškų ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009-2010 m. sezono.

Sezonas Daugiau nei
18 PPG
Daugiau nei
15 PPG
Daugiau nei
12 PPG 
2000-2001 9 20 44
2001-2002 9 33 68
2002-2003 2 19 39
2003-2004 4 17 52
2004-2005 3 18 47
2005-2006 1 8 36
2006-2007 0 9 38
2007-2008 1 11 36
2008-2009 0 4 27
2009-2010 0 7 23
2010-2011 0 2 16
2011-2012 0 4 15
2012-2013 1 3 20
2013-2014 0 3 16
2014-2015 1 5 24
2015-2016 1 4 21
2016-2017 2 6 21
2017-2018 1 4 19
2018-2019 1 1 16
2019-2020 6 7 22

PPG – taškai per rungtynes

Reikia dar atsižvelgti į tai, kad dabar, norint patekti į šias lenteles, krepšininkai turi sužaisti kur kas daugiau rungtynių. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną Aleksejus Švedas dėl traumų praleido 16 iš 30 rungtynių ir to jam nepakako, kad su 23,3 taško rezultatyvumu patektų į statistikos archyvus. Pagal Eurolygos taisykles, į dešimtukus patenka bent pusę visų sezono rungtynių sužaidę krepšininkai.

Anksčiau, kai sezonas trukdavo trumpiau, patekti į dešimtukus užtekdavo ir 12-14 rungtynių.

Šiemetinis rezultatyvumo pasiekimas, lyginant su ankstesniais laikais, yra unikalus tuo, kad krepšininkai tai daro žaisdami mažiau nei jų kolegos amžiaus pradžioje. Pavyzdžiui, Alphonso Fordas tada aikštėje praleisdavo daugiau nei po 35 minutes, o tuometinėms žvaigždėms žaisti po 33-35 min. buvo visiškai normalu.

Šiemet Larkinas aikštėje praleidžia vos kiek daugiau nei po 28 minutes, o iš šešių rezultatyviausių krepšininkų 30 minučių ribą peržengia vos du (Nando De Colo žaidžia 30:07 min., o Tornike Šengelija – 30:39 min.).

Apskritai šį sezoną yra vos 5 žaidėjai, kurie perkopia 30 min. vidurkį ir 11 krepšininkų, kurie rungtyniauja vidutiniškai 28 minutes ir daugiau.

Kiek stipriai tai pasikeitė? Pavyzdžiui, Arvydas Sabonis 2003-2004 m. Eurolygoje, būdamas 39 metų, aikštėje vidutiniškai praleisdavo po 28 min. 15 sek. ir tai buvo 52-asis rezultatas tuometinėje Eurolygoje. Šį sezoną toks laiko vidurkis būtų vienuoliktas.

Žvelgiant į žemiau esančią lentelę, akivaizdu, kad rotacijų tendencijos Eurolygoje ėmė keistis aplink pirmojo ir antrojo dešimtmečių sandūrą. Nuo 2010-2011 m. sezono nebuvo nė karto, kai bent 30 minučių žaistų 10 ar daugiau krepšininkų. Iki tol tokių atvejų buvo devyni.

Analogiškai mažėjo ir žaidėjų, rungtyniavusių bent po 28 min.

Sezonas Daugiau nei
30 MPG
Daugiau nei
28 MPG
Daugiau nei
26 MPG 
Daugiau nei
24 MPG
2000-2001 27 46 58 82
2001-2002* 42 63 87 113
2002-2003 27 38 58 81
2003-2004 32 53 68 89
2004-2005 32 45 65 83
2005-2006 23 40 61 83
2006-2007 23 39 59 82
2007-2008 17 33 55 77
2008-2009 6 19 33 50
2009-2010 19 23 36 53
2010-2011 7 18 32 46
2011-2012 2 10 19 38
2012-2013 8 15 24 42
2013-2014 7 19 29 44
2014-2015 5 14 26 47
2015-2016 2 10 29 46
2016-2017** 3 14 30 44
2017-2018** 2 5 19 37
2018-2019** 3 5 15 38
2019-2020*** 5 11 21 38

MPG – minutės per rungtynes
*32 komandos

**16 komandų
***18 komandų
Visais kitais atvejais – 24 komandos

Krepšininkų žaidimo laikui trumpėjant, rezultatyvumas šį sezoną išgyvena nematytą pakilimą. Ar tai reiškia, kad Eurolygoje tampa svarbios asmenybės? Ar tai – labiau vieno sezono blykstelėjimas? Atsakymų į šiuos klausimus dar reikės palaukti, bet akivaizdu, kad šį vakarą „Žalgirio“ arenoje svečiuosis žaidėjas, kokio Eurolyga nematė ilgą laiką.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (3)
Antanas
nu jo. snd larkinas graziai issitycios is zal.marges
2019-12-17
-8
Atsakyti
Anonimas
Eurolyga juda i prieki, kai jie masto kaip padaryti patrauklia konkurencinga krepsinio lyga...tuo metu fiba krusasi azijoje ir kaulyja pinigus is simto atrankos turnyru.
2019-12-17
+3
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 3

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.