Nuotr.: Artur Stabulnieks
Nuotr.: Artur Stabulnieks
Nuotr.: Artur Stabulnieks
Nuotr.: Artur Stabulnieks
Nuotr.: Artur Stabulnieks
Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas mano, kad tam, jog komanda nutrauktų jau devynių nesėkmių seriją Eurolygoje, kiekvienas žaidėjas turi pradėti nuo savęs.
Fotogalerija
Maskvoje akistatoje su „Chimki“ per 12 minučių taškų nepelnė, bet atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
– Kas turi įvykti ar pasikeisti, kad pasiektumėte pergalę?
– Žinote, čia per vieną dieną nieko nepakeisi. Kaip ir treneriai minėjo, dirbame gerai, viskas yra gerai, bet nieko nėra gerai. Darbo etika yra gera, bet to neužtenka. Turime dar kažkur savyje rasti jėgų, kažkokių resursų, tiesiog turime išplėšti tą pergalę, kito kelio nėra. Gražiai žaidžiant jos nepaimsime, paprasčiausiai, toks dalykas gaunasi, kad vienas, antras, trečias, aštuntas pralaimėjimas, be abejo, tas dalykas susideda į galvą, bet, kaip treneris minėjo, pasitikėjimas yra visais žaidėjais ir visi tiki tuo, ką daro, tad tik nuo mūsų priklauso, kada laimėsime.
– Ar pasitikėjimas savimi gali būti problema?
– Be abejo, žinote, po tiek pralaimėjimų vis tiek galvose kažkas gyvena, kad taip yra. Visi kiekvieną dieną sportuojame, atrodo, ir ruošiamės, ir viską, bet kai tokia ilga serija, be abejo, viskas susideda. Kažkaip turime pamiršti ir žiūrėt į priekį.
– Rūbinėje buvo ilgas pasitarimas po rungtynių, galite pasakyti, apie ką buvo kalbėta?
– Kaip ir sakiau, treneriai išreiškė pilną pasitikėjimą. Darbo etika gera, bet stebuklų nebus, reikia treniruotis, treniruotis ir dar kartą treniruotis.
– Atrodo, kad nusiteikimas yra normalus, neatrodo, kad žaidėjai iškart išeitų nuleidę galvas?
– Ne, ne. Ruošiamės ir taktiškai, ir fiziškai, esame pasiruošę rungtynėms. Visi vienas kitą palaikome, nėra jokių pykčių komandoje, to negali būti. Mes visi pralaimime, ne kažkuris vienas žaidėjas. Taip, kad nusiteikimas yra, viskas gerai, visi eina, kovoja, bet kažkur viena klaida išryškėja tokiais momentais ir būna, kad ta klaida kainuoja maksimaliai: tai tritaškis, tai taškai su bauda, tai subauduojame Švedą, metantį tritaškį. Kai esi tokioje duobėje, kiekviena tokia klaida yra dvigubai skaudesnė, negu ji būtų tuomet, kai visi gerai jaučiasi, visi bėga, meta.
– Ar pačiam, kaip kapitonui, reikia kažką daugiau kalbėti su žaidėjais?
– Daug mes čia kalbame ir rūbinėje, žinote, tikrai nėra gera situacija, vis tiek, visi su visais kalbame, rodo ir video, ir visi, atrodo, viską supranta. Bet kažko truputį trūksta, tad net nežinau, nuo ko pradėti.
– Esate tokių serijų ne vieną matęs, buvo ir blogesnių laikų, ir geresnių laikų, ar galima iš to pasimokyti kažkokių pamokų, ką reikėtų dabar kitaip daryti?
– Kaip ir minėjau, sukąst dantis ir toliau kryptingai dirbti, sekti planą. Kiekvienas asmeniškai turime pradėti nuo savęs, dar daugiau iš savęs reikalauti, visų pirma pasižiūrėti į save. Nuo manęs pradedant, kiekvienas žaidėjas turi pasidaryti išvadas ir stengtis visokiais būdais padėti ne tik taškais, mano situacijoje, atkovotais kamuoliais, energija, kiekvienas turime rasti būdą, kaip padėti savo komandai tam, kad išeitume iš šitos situacijos.
