Nuotr.: BNS/BasketNews.lt iliustracija
Nuotr. BNS/BasketNews.lt iliustracija

Tinklalapis „BasketNews.lt“ tęsia šio dešimtmečio krepšinio apžvalgą ir šiandien pristato 10 svarbiausių Lietuvos krepšinio įvykių nuo 2010 iki 2019 metų.

10. Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio išrinkimas į NBA Šlovės muziejų

Arvydas Sabonis 2011 metais tapo pirmuoju į Jameso Naismitho Šlovės muziejų (dar žinomą NBA Šlovės muziejaus vardu) įtrauktu lietuviu. Po trejų metų tokio pat pripažinimo sulaukė jo buvęs komandos draugas Šarūnas Marčiulionis.

Toks Lietuvos krepšinio legendų įvertinimas yra didžiausias tarptautinis individualus pripažinimas lietuviams. 

Krepšinio išradėjo Naismitho vardu pavadintas muziejus yra įsikūręs Springfildo mieste Masačiusetso valstijoje. Nuo 1959 metų į jį pradėti traukti ypatingai nusipelnę krepšininkai, treneriai ir komandos.

Sabonis tapo tik šeštuoju europiečiu ir aštuntuoju užsieniečiu apskritai, įtrauktu į Šlovės muziejaus narius. Jam toks įvertinimas skirtas už pasiekimus tarptautiniame krepšinyje.

Naujus muziejaus narius pristato jau esami šio muziejaus nariai ir Sabonio atveju tai buvo Billas Waltonas.

Užlipęs ant scenos, Sabas pasakė bene trumpiausią padėkos kalbą apdovanojimų ceremonijos istorijoje – ji truko vos 40 sekundžių.

Padėkojęs savo artimiausiems žmonėms, Sabonis išskyrė Portlando „Trail Blazers“ ekipą – vienintelę, kurios garbę gynė NBA.

„Jie tikėjo manimi ir padėjo sugrįžti į profesionalų krepšinį po sudėtingų traumų. Būti olimpiniu čempionu ir būti čia su jumis, su Waltonu… Ačiū jums visiems“, – publikai dėkojo Sabonis.

2014 metais ant tos pačios scenos lipo ir Marčiulionis, kurį lydėjo buvęs komandos draugas Chrisas Mullinas.

Marčiulionio padėkos kalba buvo kur kas ilgesnė ir spalvingesnė. Būdamas pirmasis lietuvis ir vienas pirmųjų europiečių NBA, Marčiulionis nuo 1989 metų rungtyniavo stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Jis atvyko iš tuometinės Sovietų sąjungos ir Amerikoje rado visai kitokį gyvenimą.

Marčiulionis papasakojo ne vieną kultūrinį šoką jam sukėlusį epizodą ir jo istorijos kėlė juoko bangas tarp ceremonijos svečių.

„Ledas buvo vienas iš dalykų, kuris nustebino. Namie mes ledą naudojome viskiui. Dviejų gabaliukų nepakakdavo, trijų būdavo per daug, – pasakojo Marčiulionis. – Kai atvykau į „Golden State Warriors“, rūbinėje pamačiau ledo paketus, ledo kibirus, visur ledas. Man buvo baisu žiūrėti, kaip Chrisas kišdavo pėdas į kibirą, pilną ledo.“

„Pirmojo sezono pabaigoje išsiaiškinau, kad egzistuoja statistikos protokolai, – tęsė Marčiulionis. – Nesuprasdavau, kam žiūrėti į statistiką, jeigu pralaimėjai rungtynes. Tu pralaimėjimai rungtynes, viskas.“

Galiausiai savo kalbos pabaigoje Marčiulionis paminėjo, kad NBA jam padėjo praplėsti akiratį ir dėl to jis Lietuvoje prisidėjo prie LKL įkūrimo, taip pat savo vardo krepšinio akademijos atidarymo.

„Didžiuojuosi, kad dabar Lietuva yra tarp penkių geriausių pasaulyje ir didžiuojuosi būdamas lietuviu bei čia, tarp jūsų, Šlovės muziejuje.“

Šiame dešimtmetyje abi Lietuvos krepšinio žvaigždės buvo įtrauktos ir į FIBA Šlovės muziejų, tiesa, jo reikšmė yra kur kas mažesnė. Sabonis į jį pateko 2010, o Marčiulionis – 2015 metais.

9. U16 merginų sidabras ir Justės Jocytės fenomenas

Nuotr. FIBA.com
Retai kada moterų krepšinis prikausto visuomenės dėmesį, dar rečiau – merginų U16 rinktinės pasirodymai. Tačiau 2019 metų vasara buvo būtent tokia.

Vedama trylikametės Justės Jocytės, Lietuvos jaunučių merginų (iki 16 metų) rinktinė Europos čempionate nužygiavo iki finalo, kuriame 66:73 nusileido Rusijos krepšininkėms.

Didžiausia čempionato sensacija tapusi Jocytė per septynerias čempionato rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 19,6 taško (geriausias rezultatas čempionate), atkovodavo po 8,3 kamuolio (šeštas rezultatas) ir atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo.

Savo geriausius pasirodymus ji pasiliko svarbiausiems čempionato mačams. Pusfinalyje su Prancūzija Jocytė pelnė 20 taškų ir atkovojo 15 kamuolių, o paskutinėmis sekundėmis blokavo varžovių metimą ir tai atvėrė kelią į finalą.

Finale Jocytė pelnė 33 taškus ir atkovojo 9 kamuolius. Kartu su komandos drauge Urte Čižauskaite ji buvo išrinkta į simbolinį čempionato penketą.

Viliaus Stanišausko auklėtinės taip pat pelnė vietą kitais metais vyksiančiame pasaulio merginų čempionate.

Tai buvo tik trečias kartas Lietuvos krepšinio istorijoje, kai merginų rinktinė iškovojo medalius Europos čempionate. 2006 metais U16 rinktinė buvo laimėjusi bronzą, o po dvejų metų tos pačios kartos krepšininkės tapo U18 pirmenybių čempionėmis.

8. Penktasis šaukimas Jonui Valančiūnui NBA naujokų biržoje

2011-ieji buvo Jono Valančiūno metai. Su Lietuvos jaunimo rinktine jis tapo pasaulio čempionu ir debiutavo nacionalinėje vyrų rinktinėje, kuri tais metais kovėsi gimtinėje vykusiame Europos čempionate.

Prieš šiuos pasiekimus įvyko bene didžiausias asmeninis įvykis pačiam JV – jo vardą ir pavardę per NBA naujokų biržą ištarė lygos komisaras Davidas Sternas.

Valančiūną pasirinko penktuoju šaukimu, kuris tada priklausė Toronto „Raptors“. Tai – iki šiol aukščiausias lietuvio šaukimas NBA naujokų biržoje (ankstesnis rekordas priklausė Žydrūnui Ilgauskui – 20-asis šaukimas 1996 metais).

„Geriausias variantas“, – lietuviškai nuskambėjo per oficialią NBA biržos transliaciją, kai Valančiūną pasirinko „Raptors“.

Prieš biržą jis buvo sietas su Klivlando „Cavaliers“, turėjusią ketvirtąjį šaukimą, tačiau ši šaukimu aukščiau pasirinko Tristaną Thompsoną. Tais metais „Cavaliers“ rinkosi ir pirmoji, pakviesdama Kyrie Irvingą.

Prieš JV tais metais taip pat buvo pakviestas dabartinis Stambulo „Fenerbahče“ puolėjas Derrickas Williamsas ir dabar Bostono „Celtics“ žaidžiantis Enesas Kanteris.

Tarp ryškesnių žemiau pasirinktų žaidėjų – Kemba Walkeris (9-asis šaukimas), Klay Thompsonas (11-asis), Kawhi Leonardas (15-asis), Nikola Vučevičius (16-asis) ir Jimmy Butleris (30-asis).

Toje pat biržoje savo pavardę išgirdo ir Donatas Motiejūnas, kuris buvo pakviestas 20-uoju šaukimu. Tai – pirmasis ir iki šiol vienintelis atvejis, kai naujokų biržos pirmajame rate buvo pakviesti du lietuviai.

Valančiūnas NBA debiutavo po metų, 2012-aisiais, ir „Raptors“ komandoje žaidė iki 2019 metų pradžios, kai vasario 7-ąjį jį išmainė į Memfio „Grizzlies“ komandą.

7. Auksinės kartos pergalės

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Šios kartos laimėjimų istorija prasidėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, tačiau skambiausi laimėjimai buvo pasiekti jau šiame.

1992 metais gimusių vaikinų karta apie save garsiai Lietuvai ir Europai paskelbė 2008 metais, kai Italijos mieste Kietyje tapo Europos U16 čempionais. Finale čekai buvo sutriuškinti 75:33, o liaunas centras iš Utenos, Jonas Valančiūnas, buvo išrinktas naudingiausiu pirmenybių žaidėju.

Po poros metų, 2010-asiais, JV su kompanija jau kėlė susižavėjimo bangas „Siemens“ arenoje, kur Lietuvos U18 rinktinė triumfavo Europos jaunių čempionate. Pergalingai ir užtikrintai čempionate žygiavusi Lietuvos rinktinė pusfinalyje buvo ant prarajos ribos, tačiau stebuklingai išsigelbėjo, taip pademonstruodama išskirtinę šios kartos savybę – rasti būdą laimėti nepaisant nieko.

Įpusėjus ketvirtajam mačo su Serbija kėliniui, Kazio Maksvyčio auklėtiniai tada atsiliko 53:66, tačiau likusią dvikovos dalį pabaigė spurtu 14:0 ir neįtikėtinai triumfavo, kai Žygimantas Skučas pataikė baudos metimą, likus žaisti 1,7 sek.

Finale, stebint 11 tūkst. „Siemens“ arenos žiūrovų, lietuviai nebeturėjo problemų susitvarkydami su Rusijos rinktine ir laimėdami 90:61.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Vidutiniškai po 19,4 taško, 13,4 atkovoto kamuolio ir 2,7 bloko rinkęs Valančiūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Po metų Lietuvos krepšinio sirgaliai masiškai plūdo į Rygą, kur vyko lemiamos U19 pasaulio čempionato kovos. Lietuviai kluptelėjo jau pirmajame pirmenybių mače su Kroatija, o paskui nusileido ir amerikiečiams, tačiau galiausiai pusfinalyje 85:68 pranoko rusus, o finale – 85:67 – serbus.

Lemiamas pirmenybių rungtynes stebėjo daugiau nei 10 tūkst. sirgalių iš Lietuvos, atkakusių į kaimyninės šalies sostinę ir žaliai nudažiusių Rygos arenos tribūnas.

Vėl spindėjo Valančiūnas, kurio asmeniniai rodikliai (vid. 23 taškai, 13,9 atkovoto kamuolio) jam lėmė dar vieną MVP prizą.

2012 metais Valančiūno jaunimo rinktinėje jau nebuvo – tada jis su vyrų rinktine rungėsi olimpinėje atrankoje ir galiausiai olimpinėse žaidynėse, – tačiau ir be didžiausios žvaigždės likusi komanda įrodė esanti neeilinė. 

Nukeliavę iki finalo, jame Kazio Maksvyčio auklėtiniai dramatiškai palaužė prancūzus su Leo Westermannu ir Axeliu Toupane’u priešakyje. Dvikovos pabaigoje Edgaras Ulanovas perėmė kamuolį iš Westermanno ir lietuviai triumfavo 50:49, taip pergalingai pabaigdami savo žygį per jaunimo čempionatus.

2007 metais jie triumfavo olimpiniame jaunimo festivalyje, 2008, 2010 ir 2012 metais tapo Europos čempionais, o 2011 – pasaulio pirmenybių nugalėtojais.

„Visada, kai laimi pirmą vietą ir atsiduri ant žaidėjų rankų, yra ypatinga akimirka, – specialiai šiai komandai išleistame fotoalbume „Auksinis Lietuvos jaunimas“ cituojamas Maksvytis. – Kiekvieną akimirką dar dabar kaip vakar atsimenu. Pradedant Serbijos olimpiniu festivaliu, baigiant čempionatais Italijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Tačiau pačios įsimintiniausios rungtynės – su serbais. Po rungtynių rūbinėje su treneriais sėdėjome sėdėjome sustingę, nes laimėjome neįtikėtinai, išnešėme sveiką kailį, ir tada koridoriumi atbėga žaidėjai, šokinėjame, apsikabiname. Tai – nenusakomos emocijos.“

1992 metų karta padovanojo ne vieną aukščiausiame lygyje žaidžiantį krepšininką. Valančiūnas, Ulanovas, Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius apsivilko nacionalinės rinktinės marškinėlius, LKL pirmenybėse žaidė ar tebežaidžia Skučas, Egidijus Mockevičius, Dovydas Redikas, Vytenis Čižauskas, Rolandas Jakštas.

6. Bronza 2010 m. pasaulio čempionate

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Tame čempionate Lietuvos neturėjo būti. Po fiasko 2009 metų Europos pirmenybėse, kur nė nepasiekė ketvirtfinalio, Lietuvos rinktinė neiškovojo vietos 2010 metų pasaulio čempionate ir taip galėjo turėti pirmą laisvą vasarą nuo 2002 metų.

Visa laimė, kad FIBA tais laikais vietas pirmenybėse dalijo laisva ranka – keturias iš 24 vietų čempionate buvo galima tiesiog nusipirkti.

Tai buvo pavadinta vardiniais kvietimais, tačiau už juos reikėjo susimokėti. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) siekė surinkti pusę milijono eurų, tačiau atrodė, kad tai nebepavyks – 2009 metų lapkritį buvo paskelbta, kad žlugo derybos su vienu iš rėmėjų.

Sumokėti pinigus į FIBA sąskaitą reikėjo iki tų pačių metų gruodžio 10-osios ir tik paskutinėmis dienomis paaiškėjo, kad LKF rėmėją visgi rado – juo tapo Antanas Guoga ir jo tuomet valdyta lažybų bendrovė „Tonybet“.

Lietuviai susimokėjo mokestį, gavo vardinį kvietimą, o visa kita… istorija. Netikėta istorija.

Niekas Lietuvoje netikėjo, kad ta 2010 metų rinktinė gali ką nors skambaus nuveikti. Po ankstesniojo čempionato buvo atsisveikinta su treneriu Ramūnu Butautu ir nacionalinės komandos stratego vietą užėmė Kęstutis Kemzūra. Jam teko jauna ekipa be pagrindinių komandos žvaigždžių – Šarūnas Jasikevičius, Darius Songailą, Rimantas Kaukėnas, broliai Lavrinovičiai čempionatą praleido, Ramūnas Šiškauskas jau anksčiau buvo paskelbęs apie karjeros rinktinėje pabaigą.

Kemzūra turėjo vieną ryškią žvaigždę – Liną Kleizą, o aplink jį – jaunus, tačiau rinktinės lygiu dar nieko pernelyg nenuveikusius Mantą Kalnietį, Martyną Pocių, Paulių Jankūną, Joną Mačiulį, Renaldą Seibutį ir kitus.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Kad tai – neeilinė ekipa, buvo galima įsitikinti jau grupių etape. Antrajame pirmenybių mače su Kanados rinktine lietuviai turėjo 17 taškų deficitą, tačiau laimėjo. Kitoje dvikovoje su tuometiniais pasaulio čempionais ispanai mūsiškiai buvo 18 taškų duobėje, tačiau taip pat išsikapstė.

Grupėje taip pat pranokę Naujosios Zelandijos, Prancūzijos ir Libano rinktines, lietuviai aštuntfinalyje pranoko kinus, o ketvirtfinalyje 104:85 nušlavė Argentiną.

Vienintelę nesėkmę mūsiškiai patyrė pusfinalyje, kuriame 74:89 turėjo pripažinti JAV rinktinės jėgą. Mače dėl trečiosios vietos serbai buvo palaužti 99:88.

„Aš tik skėsčiojau rankomis prie šoninės linijos, – savo indėlį į Lietuvos rinktinės pergalę mažajame pasaulio čempionato finale įvardijo Kemzūra. – Viską padarė krepšininkai ir mano pagalbininkai“.

Tikra žvaigžde pasaulio čempionate buvęs Kleiza per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 19 taškų, atkovodavo po 7,1 kamuolio ir buvo išrinktas į simbolinį čempionato penketą.

5. Vladimiro Romanovo era „Žalgiryje“

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Šis etapas prasidėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, tačiau visu smarkumu įsisiūbavo šiame. Kauno „Žalgiriui“ išgyvenant didžiausią finansinę krizę klubo istorijoje, 2009 metų gegužę paskelbta, kad naujuoju ekipos savininku tapo Vladimiras Romanovas, „Ūkio banko“ savininkas ir vienas turtingiausių šalies verslininkų.

Po gana ramaus inauguracinio periodo, Romanovas šio dešimtmečio pradžioje buvo bene dažniausiai antraštėse mirgėjęs krepšinio pasaulio veikėjas.

Vienas didžiausių su juo susijusių skandalų – trenerio Dariaus Maskoliūno atleidimas 2010 metų LKL finalo įkarštyje. „Žalgiriui“ serijoje iki keturių pergalių atsiliekant 1-2, Maskoliūnas buvo nušalintas nuo komandos ir ji liko be trenerio. Asistentas Gvidonas Markevičiuis atsisakė užimti kolegos vietą, sporto direktorius Šarūnas Sakalauskas į šią poziciją taip pat nesėdo, todėl treneriais tapo… patys žaidėjai.

Iš pradžių ekipai dirigavo komandos kapitonas Dainius Šalenga, o po to iniciatyvos ėmėsi vyriausias jos žaidėjas Marcusas Brownas. Be tikro trenerio likę kauniečiai laimėjo du finalo serijos mačus, tačiau galiausiai pralaimėjo seriją Vilniaus „Lietuvos rytui“ 3-4.

Prieš tą tą patį sezoną skandalingai buvo atleistas ir Ramūnas Butautas. Tapęs „Žalgirio“ strategu 2009 metų pabaigoje, vos po šešių savaičių darbo jis buvo išmestas iš ekipos nepaisant to, kad ją išvedė į Eurolygos „Top 16“ etapą.

Trenerio atleidimo tema skambėjo ir 2010-2011 m. sezono pirmoje pusėje, kai prieš pat Kalėdas darbo neteko Aco Petrovičius.  „Žalgiris“ Eurolygoje startavo laimėdamas 5 rungtynes per 8 mačus ir anksti užsitikrindamas vietą „Top 16“ etape, tačiau Petrovičius buvo nuimtas po netikėto pralaimėjimo Mariupolyje, VTB Vieningosios lygos rungtynėse.

2011 metais Romanovo iniciatyva „Žalgiryje“ atsidūrė du NBA žaidėjai, Sonny Weemsas ir Ty Lawsonas, o treneriai vėl keitėsi pasiutusiai. Ilias Zouros buvo atleistas vos po vieno Eurolygos mačo, treneriu trumpai dirbo Vitoldas Masalskis, o po to atvyko Aleksandras Trifunovičius.

Romanovo valdymo laikotarpį lydėjo gandai apie jo nurodymus treneriams ir netradicinius žaidėjų vertinimo būdus. Klubo savininkas strategams iš anksto pateikdavo nurodymus, kas, kada ir kiek turi žaisti, o krepšininkų fizines ir emocines galimybes vertindavo „Odos dujų analizatoriumi“ – niekur pasaulyje medicinos nepripažįstamu aparatu.

Romanovo era Kaune baigėsi 2013 metų vasarį, kai buvo sustabdyta jo valdyto „Ūkio banko“ veikla. Tų pačių metų gegužę Romanovas išvyko į Maskvą ir nuo to laiko Lietuvoje nebuvo.

4. Ballai Lietuvoje

Nuotr. Fotodiena.lt/J.Elinskas
2017 m. gruodžio 11 dienos vakarą Lietuvos internetą sudrebino žinia, kad bene garsiausia JAV krepšinio šeima, Ballai, derasi su Prienų-Birštono „Vytauto“ komanda dėl kontrakto jaunėliui LaMelo ir antrajam sūnui LiAngelo. Vyriausiasis Ballas, Lonzo, tuo metu jau žaidė NBA.

Vos po poros valandų paskelbta, kad abi pusės savo bendradarbiavimą įtvirtino parašais. Tai buvo neregėto masto žinia, aptarinėta ne tik visoje Lietuvoje, bet ir didžiuosiuose JAV sporto kanaluose.

Taip prasidėjo kelis mėnesius trukusi psichozė, kokios Lietuvoje dėl užsieniečių dar nėra buvusios.

Kai 2018 m. sausio pradžioje Ballai nusileido Vilniaus oro uoste, juos pasitiko tokia žurnalistų minia, tarsi būtų atskridusios kelios roko grupės. Tarsi Mesijas per minią kelią skynęsis talentingųjų vaikų tėtis LaVaras Ballas mėtė vieną skambų pažadą po kito.

ESPN, „Bleacher Report“ ir „Sports Illustrated“ atsiuntė savo žurnalistus į Lietuvą, o po poros dienų vykusioje spaudos konferencijoje Ballai su „Vytauto“ marškinėliais pozavo visam pasauliui.

Nuotr. Fotodiena.lt/J.Elinskas
LaVaras džiaugėsi santykiais su treneriu Šeškumi, „Vytauto“ vadovai nespėjo atsiginti verslo pasiūlymų, o Lietuvos vardas skambėjo visame pasaulyje.

Visgi medaus mėnuo greitai baigėsi. „Vytautas“ strigo LKL pirmenybėse, taip ir nepakildamas iš turnyrinės lentelės dugno, o jaunėlis LaMelo neatrodė galintis žaisti tokiame lygyje.

Tam, kad LaMelo gautų pakankamai žaidimo patirties, „Vytautas“ 2018 m. sausio 6 d. paskelbė pasitraukiantis iš Baltijos krepšinio lygos (BBL) ir žaisiantis savo paties organizuojamame „Big Baller Brand Challenge“ turnyre, kuriame planuota varžytis su jaunimo komandomis.

Teisės transliuoti šį turnyrą buvo parduotos „Facebook“ ir tai iliustravo dar vieną neeilinį žingsnį Lietuvos krepšinio pasaulyje.

Didžiulio ažiotažo spaudžiama „Vytauto“ komanda specialiame turnyre žaisdavo tarsi parodomosiose rungtynėse. Tai pasiekė tokį lygį, kad LaVaras Ballas net tapo „Vytauto“ treneriu ir dirigavo komandai per draugiškus mačus.

LaMelo rinko trigubus dublius, LiAngelo išsimesdavo virš 40 metimų, tačiau kuo toliau, tuo šis bendradarbiavimas buvo labiau nuodingas abiem pusėms. Pavasario pabaigoje Ballai ir „Vytautas“ tyliai išsiskyrė.

3. Kauno „Žalgiro“ patekimas į Eurolygos finalo ketvertą

Nuotr. Fotodiena.lt/J.Auškelis
2018 metų balandžio 26-oji Kaune buvo smagi diena. Galbūt net pati smagiausia šį dešimtmetį. Šarūno Jasikevičiaus treniruojamas Kauno „Žalgiris“ tą vakarą 101:91 palaužė Pirėjo „Olympiakos“ ir iškovojo kelialapį į Eurolygos finalo ketvertą.

Tai buvo pirmas toks „Žalgirio“ pasiekimas nuo 1999 metų. Maža to, per visą šį laiką kauniečiai nė sykio net nežaidė Eurolygos atkrintamosiose.

Solidžiai žaidę jau reguliariajame sezone, kuriame iškovojo 18 pergalių, patyrė 12 pralaimėjimų, ir užėmę šeštąją vietą, žalgiriečiai jau pirmajame ketvirtfinalio mače Pirėjuje pranoko vietos „Olympiakos“ ir perėmė namų aikštės pranašumą.

Po pralaimėjimo antrajame mače serijos rezultatas tapo lygus, tačiau Kaune graikai nebeturėjo šansų.

Dalydamiesi „Žalgirio“ arena su pasaulio ledo ritulio čempionato kovomis, žalgiriečiai žaidė palaikomi kiek mažesnės minios nei įprasta, tačiau tai netrukdė jiems iškovoti dvi skambias pergales.

„Tai yra logiškas rezultatas, su visa pagarba varžovams, kadangi „Žalgirio“ organizacija yra viena geriausių Europoje, galbūt net viena geriausių pasaulyje, – po ketvirtfinalio etapo kalbėjo Jasikevičius. – Čia viskas eina nuo viršaus iki apačios. Mums padeda miestas, turime gerus vadovus, žaidėjus. Tokį rezultatą sunku pasiekti kasmet, bet porą kartų per dešimt metų „Žalgiris“ turi būti aštuntuke, o jeigu kažkiek padeda detalės, tai ir ketverte.“

„Tiesiog nerealu, man, kaip kauniečiui, su savo komanda patekti į ketvertą… Žaidžiau, žaidžiau ir sulaukiau“, – džiaugsmu spindėjo 15 sezonų (14 iš jų – su „Žalgiriu“) vietos finalo ketverte siekęs Jankūnas.

Jankūnas kartu su komandos draugu Kevinu Pangosu tą sezoną buvo išrinktas į antrąją simbolinę geriausių Eurolygos žaidėjų komandą.

Finalo ketverte Belgrade „Žalgirį“ palaikė triukšminga tūkstantinė minia, tačiau svajonės apie didesnius laimėjimus subliuško pusfinalyje, kuriame kauniečius sustabdė Stambulo „Fenerbahče“ – 76:67. Po poros dienų „Žalgiris“ reabilitavosi mažajame finale 79:77 pranokdamas Maskvos CSKA.

„Jaučiamės, kad atlikome gerą darbą, jaučiame, kad padarėme žmones laimingus ir tai yra svarbiausia“, – po paskutinių rungtynių sakė Jasikevičius.

2. Lietuvos rinktinės sidabro medaliai 2013 ir 2015 Europos čempionatuose

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Nacionalinė Lietuvos rinktinė du kartus šį dešimtmetį buvo per žingsnį nuo aukso medalių. Tokios sėkmingos dviejų paeiliui Europos čempionatų atkarpos nėra buvę per visą šalies krepšinio istoriją.

Jono Kazlausko treniruojamos rinktinės 2013 ir 2015 metais puošėsi sidabro medaliais ir taip į ekstazę varė tūkstančius krepšinio gerbėjų Lietuvoje.

2013 metais prireikė mažo stebuklo, kai pirmojo etapo lemiamose rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina Lietuvos rinktinė netikėtai atsidūrė 16 taškų duobėje. Mūsiškiai galėjo pralaimėti iki 9 taškų ir juos traukti ėmėsi Linas Kleiza, kurio du tritaškiai padėjo sumažinti deficitą ir galiausiai mūsiškiai pralaimėjo skirtumu, kuriuo galėjo pralaimėti – 72:78.

Po šio sudėtingo laimėjimo sekė užtikrintos pergalės prieš Prancūzijos, Belgijos ir Ukrainos rinktines. Ketvirtfinalyje Kazlausko auklėtiniai 81:77 eliminavo italus, pusfinalyje 77:62 įveikė kroatus ir buvo sustabdyti tik finale.

Nors antrajame etape prancūzus buvo įveikę 76:62, lemiamoje čempionato dvikovoje mūsiškiai antrajame kėlinyje pralaimėjo atkarpą 3:22 ir galiausiai turėjo pripažinti varžovų persvarą 66:80.

Vidutiniškai po 11,4 taško čempionate pelnydavęs Kleiza buvo išrinktas į simbolinę pirmenybių komandą. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo paskutinis kartas, kai Kleiza vilkėjo rinktinės marškinėlius.

Po dvejų metų, 2015-asiais, lietuviai irgi buksavo grupių etape, užtikrintai atrodė atkrintamosiose ir neturėjo didelių vilčių finale.

Pirmajame etape, vykusiame Rygoje, Kazlausko auklėtiniai pralaimėjo belgams (74:76), vargo su estais ir čekais, bet demonstravo neįtikėtinus nervus per lemiamas kovas Prancūzijos Lilio stadione.

Aštuntfinalyje Jonas Mačiulis surengė vieną įspūdingiausių visų laikų Lietuvos rinktinės pasirodymų, į Gruzijos rinktinės krepšį įmesdamas 34 taškus, atkovodamas 6 ir perimdamas 4 kamuolius. Jis realizavo 3 tritaškius ir surinko 50 naudingumo balų, taip ant savo pečių ištempdamas Lietuvą tarp 8 stipriausiųjų.

Ketvirtfinalyje mūsiškiai per pratęsimą 95:85 palaužė italus, o pusfinalyje 67:64 eliminavo iki tol nė vieno pralaimėjimo nepatyrusią ir visas, išskyrus vieną pergalę dviženklėmis taškų persvaromis pasiekdavusią Serbiją.

Nukeliavę iki lemiamų rungtynių, jose mūsiškiai nuo pirmos iki paskutinės minutės vijosi ispanus ir galiausiai pralaimėjo 66:80.

Nuotr. Fotodiena.lt/E.Blaževičius
„Manau, kad šita komanda, žinant, kaip viskas klostėsi, pasiekė daug. Gaila tik, kad finalas nepavyko“, – sakė Kazlauskas.

Du lietuviai, Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas, buvo išrinkti į simbolinę 2015 metų Europos čempionato rinktinę.

1. 2011 metų Europos čempionatas Lietuvoje

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Svarbiausias šio dešimtmečio Lietuvos įvykis persipina su pirmuoju šio amžiaus dešimtmečiu. Dar 2004 metų lapkričio pabaigoje buvo paskelbta, kad Lietuvai patikėta surengti 2011 metų Europos pirmenybes – didžiausią tarptautinį renginį per šalies nepriklausomybę.

Kad tai padarytų, Lietuva turėjo iš pagrindų atnaujinti savo krepšinio infrastruktūrą ir taip šalyje per artimiausius septynerius metus išdygo keturios naujos arenos.

Prie 2004 metas atidarytos „Siemens“ arenos prisijungė Šiaulių arena (atidaryta 2007 m.), Panevėžio „Cido“ arena (2008 m.), Klaipėdos „Švyturio“ ir Kauno „Žalgirio“ arenos (abi 2011 m.).

Be to, iš pagrindų rekonstruota Alytaus arena.

2011 metų Europos čempionate pirmą kartą dalyvavo 24 rinktinės, padalytos į keturias grupes. Pirmojo etapo kovos vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, antrojo – Vilniuje, o atkrintamosiose varžybos – Kaune, 15,5 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Žalgirio“ arenoje.

Į čempionatą buvo parduotas rekordinis tiems laikams bilietų skaičius (158 tūkst.), šalyje, skaičiuojama, apsilankė 20 tūkst. užsienio sirgalių, iš kurų daugiausia – gruzinų, slovėnų, rusų ir latvių.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Tai buvo neeilinis čempionatas ir pagal žiniasklaidos dėmesį rinktinei. Daugybė kamerų ir žurnalistų sekė kiekvieną žaidėjų ir trenerių žingsnį nuo pirmosios treniruočių stovyklos dienos, specialiai apie rinktinę buvo kuriamas ir dokumentinis filmas. Tomis 2011 metų vasaros ir rudens pradžios dienomis krepšinis Lietuvoje buvo ne antroji, o pirmoji religija.

Po sėkmingo 2010 metų pasaulio čempionato į nacionalinę komandą sugrįžo pripažinti veteranai – Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, Kšištofas Lavrinovičius, todėl lūkesčiai buvo didžiuliai.

Kita vertus, dar iki čempionato treneriui Kęstučiui Kemzūrai galvą skaudėjo dėl traumų. 2011 metų vasario pradžioje kelio menisko traumą patyrė Linas Kleiza, o po poros mėnesių kelio raiščius nusitraukė Jonas Mačiulis.

Taip Lietuvos rinktinė neteko dviejų svarbių 2010-ųjų bronzos kalvių ir turėjo labiau remtis veteranais.

2011 metų Europos čempionatas lietuviams įsimins dėl apmaudaus pralaimėjimo ketvirtfinalyje. Po kartą suklupę pirmajame ir antrajame etapuose, lietuviai ketvirtfinalyje susitiko su Makedonijos nacionaline komanda ir per anksti patikėjo pergale.

Likus žaisti mažiau nei dvi minutes mūsiškiai pirmavo 65:61, tačiau Bo McCalebbo dvitaškis sumažino skirtumą perpus, o po apmaudžios Dariaus Songailos klaidos Vlado Ilievski smeigė tritaškį ir išvedė makedonus į priekį – 66:65.

Lemiamai atakai lietuviai turėjo 11 sekundžių, tačiau Simo Jasaičio metimas buvo netaiklus, o Ilievski pataikęs vieną baudą įtvirtino makedonų pergalę (67:65).

„Žaidėme katastrofiškai, nusiteikimas ir susikaupimas buvo katastrofiški, – po mačo pyko rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius. – Kovojome, bet, kai galva neveikia, visą laiką gaunasi, kad lipi į medį. Lipome, lipome į medį ir už tai buvome nubausti.“

Kitą dieną, nepraėjus nė 24 valandoms, Lietuvos rinktinės krepšininkai stojo į kovą su Slovėnijos rinktine ir tai buvo lemiamas mūšis dėl galimybės žaisti olimpinėse žaidynėse. Mūsiškiai laimėjo 80:77 ir iškovojo kelialapį į olimpinių žaidynių atranką.

Lietuvos rinktinės pasirodymas 2011 m. Europos čempionate visada bus prisimenamas su širdgėla, tačiau tai, kas buvo padaryta dėl šių pirmenybių, Lietuvos krepšiniui nešė, neša ir neš dividendus dar ne vienus metus. Modernios arenos pakėlė komandų ir LKL lygį, o šalis pademonstravo galinti surengti aukščiausio rango renginį.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (29)
Sabonio ir Marčiulionio išrinkimas į NBA Šlovės muziejų žemiau už Ballus Lietuvoje. Argi Sabas yra neteisus, kad nemėgsta žurnaliūgių?
2019-12-26
-1
Atsakyti
Norite susirasti merginą vienai nakčiai? Sveiki atvykę - https://getmeets.com
2019-12-25
+2
Atsakyti
Kodėl neaprašyta LKF funkcionierių nužudymas lietuvos krepšinio? Paradui vadovauja neįgalus nusenęs LIDL kuris nemoka žodžio išlementi tik įžeidinėjimai visiems. Krepšinio treneriais dirba lojalus lkf klanui taip užkirsdami kelią tokiems specialistams kaip Kurtinaitis,Maksvytis,Kairys. Jaunimo rinktines treniruoja neaišku kas bet tik ne autoritetą turintis žmonės o dažnai ir nusiperka kaip tai buvo Petrausok atveju. O ta afiora su krepšinio namais tai ne kas kitas kaip amžiaus lkf afiora pralobti dar daugiau nes sabonio dienos suskaičiuotos tad reikia greičiau pasidaryti pinigo. Lkl lygis kaip buvo žemas 2008 taip ir dabar žemo lygio be jokios intrigos nors LKF LKL kentai vis kliedi koks lygis pakilęs. O ką jau kalbėti apie Ablomaičio paskyrimą vyr treneriu. Visi mėgsta šaipytis iš LFF dėl neskaidrių bandiškų veiklų bet panašų LKF lygiai tokie patys. ATA Lietuvos krepšinui
2019-12-25
-8
Atsakyti
Anonimas
apie Saboni sitam portale tik gerai arba nieko,nors plika akim matosi kad Lietuvos krepsinis nusirito iki vidutinioku per tuos 10 metu
2019-12-25
-7
Atsakyti
...
Visa straipsni sugadinai su tais Los Andzelo issigimeliais. Tiesiog atvaziavo kazkoks beprotis tevas su savo Australijos lygos pajegumo benkartais ir cia jau kazkas wow?
2019-12-25
+18
Atsakyti
Anonimas
pizdabolai tik zurnaliugom buvo reiksmingi nes buvo apie ka rasyt
2019-12-25
+22
Atsakyti
Nuomonė
Manau, kad čia turėjo būti ir 2014 metų lkf taurė, kai Prienai per savaitgalį rytą ir žalgirį padu xino.
2019-12-25
+8
Atsakyti
aa
nu jo balai cia ne prie ko isvis
2019-12-25
+7
Atsakyti
TDaY
man tai labiausiai latiko kai kazlauskas viesai bybiais apsere ta pati miklova uz sudu rasyma rinktines atzvilgiu. never forget. heiteris rinktines
2019-12-25
+5
Atsakyti
kindziulis
Bet tai buvo tiesa ką rašė - žaidimas buvo siaubingas ir tik Kleiza ėmęsis iniciatyvos (ir turbūt nevykdęs Jono nurodymų) ištraulė LT nuo fiasko su bosniais
2019-12-25
-3
Atsakyti
Kaledos
nieko gero ner ka paskaityt
2019-12-25
+9
Atsakyti
djgaffer
Visi įvykiai verti dėmesio,visi vienaip ar kitaip prisidėjo prie mūsų šalies garsinimo.Man asmeniškai svarbiausi aišku buvo rinktinės medaliai ir Žalgirio iškilimas bei klubo augimas.Taip pat nereikia pamiršti ir mūsų jaunimo pergalių,kurie taip pat parvežė nemažai medalių.Ypač džiugu už merginų 16-ečių rinktinę ir Jocytės sužibėjimą.Norisi,kad ir moterų krepšinis vėl iškiltų,gal pagaliau atėjo tas laikas.Daug įvykių nutiko,smagu,jog dauguma jų buvo teigiami.
2019-12-25
+6
Atsakyti
basketnews
Su sventom Kaledom
2019-12-25
+3
Atsakyti
A
vis dar Miklovas girtas po susiburimo. ką tokio davė Ballai Lietuvai? Nieko, tik blogus žodžius apie mūsų šalį ir skiriama jiems dar vieta šiame "top"e". Laikas atsisveikinti su šiuo rašytojų :)
2019-12-25
+12
Atsakyti
Ne_emygeriams
cia kalba apie didziausius ivykius, o ne tik naudingus Lietuvai ivykius
2019-12-25
-13
Atsakyti
Sf
kas tuos Ballus dar atsimena honestly?
2019-12-25
-7
Atsakyti
tht
Surelly, prisimena vsio basketbola speles fans.
2019-12-25
-4
Atsakyti
Anonimas
žk final4? Jus rimtai?
2019-12-25
-33
Atsakyti
Santa Claus
Ir tau laba diena, raudona qurwa.
2019-12-25
+7
Atsakyti
Miklovui
Gerb. p. žurnaliūga Miklovai, 2011 m. Europos čempionato grupės rungtynės vyko keturiuose, o ne trijuose miestuose!!! Alytuje taip pat vyko!!!
2019-12-25
+11
Atsakyti
vilnietis
Pasirodo kai kam kazkokie tai Ballai yra didesnis TOPas nei Lietuvos rinktines bronza pasaulio čempionate. 😞
2019-12-25
+72
Atsakyti
vilnietis
https://archive.fiba.com/pages/eng/fa/ga... ir aplamai, jei ne vienas zaidejas pas amerikosus, dar neaisku kas butu cempionai tais metais.
2019-12-25
+9
Atsakyti
Jonas
na dabartine zalgirio serija irgi verta vietos TOPe. 0-10 ir dar nepabaiga, ispudingas zaidimas ispudinga serija ir laimingi zmones.
2019-12-25
-2
Atsakyti
Ne_emygeriams
0-9
2019-12-25
+5
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 29

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.