„Lietuvos rytą“ palaikantys gerbėjai
Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Dačkus
Rimo Kurtinaičio emocijos
Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Dačkus
Danielis Santiago nuo atsarginių žaidėjų suolo palaiko komandos draugus
Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Dačkus
Artūras Jomantas ieško komandos draugo
Nuotr.: Fotodiena.lt/A.Pliadis
Susimąstęs Enderis Arslanas
Nuotr.: Fotodiena.lt/R.Dačkus
Penktąjį sezoną Eurolygoje besidarbuojantis Rimas Kurtinaitis mintimis grįžo į prieš daugiau nei dešimtmetį vykusį debiutą stipriausiose Senojo žemyno pirmenybėse.
Fotogalerija
Dabartiniam Maskvos srities „Chimki“ specialistui Eurolygos durys atsivėrė 2009-2010 m. sezone, kai jis vadovavo tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“.
Su sostinės klubu Europos taurę prieš tą sezoną laimėjęs Kurtinaitis pirmose Eurolygos rungtynėse namuose priėmė Stambulo „Efes Pilsen“, dabar besivadinančia „Anadolu Efes“.
„Eurolyga mūsų komanda buvo naujas dalykas, – prisiminė Kurtinaitis. – Iškovojome Europos taurę finale nugalėdami „Chimki“, bet tuomet nebuvome tikri, ko mes galime tikėtis.“
„Lietuvos rytui“ istoriškai tai buvo trečiasis sezonas, bet Kurtinaičiui asmeniškai – pirmasis. Lietuvos krepšinio legenda jautė, jog debiutinis vakaras bus ypatingas, nė kiek neprilygstantis jausmui eilinėse rungtynėse.
„Gerbiu šią profesiją, tiek krepšininko, tiek trenerio, kadangi Eurolyga – aukščiausio lygio turnyras. Galvodavau, jog Europos taurės lieka Europos taure, o Eurolyga lieka Eurolyga. Tai – kažkas ypatingo, – pasakojo Kurtinaitis. – Ir tuomet mes pradėjome skinti pergales, laimėjome tris kartus per ketverias rungtynes.“
Viena iš trijų pergalių Kurtinaičiui buvo debiutinė prieš „Efes Pilsen“, kurią Vilniaus komanda 2009-ųjų spalio 22-ąją įveikė 77:70.
„Prisimenu, jog vienu metu pirmavome 20 taškų persvara“, – atsiminė Kurtinaitis.
Iš tiesų, tuometiniai Lietuvos čempionai trečiajame ketvirtyje buvo priekyje 60:38. Likus rungtyniauti penkias minutes, „Lietuvos rytas“ pirmavo 71:55, bet Stambulo klubas galiausiai savo deficitą nukirpo iki 7 taškų.
Rungtynių žaidėjas
„Siemens“ arena buvo pilnutėlė, vyravo puiki atmosfera, – kalbėjo specialistas. – Pamenu, jog sirgaliai buvo išties nuostabūs tiek tose rungtynėse, tiek tą sezoną. Jie iš tikrųjų mums pagelbėjo.“
Dvikovoje su „Efes Pilsen“ „Lietuvos ryto“ įžaidėjas Bojanas Popovičius rungtyniavo visas 40 minučių, per kurias įmetė 11 taškų ir išdalindamas 10 rezultatyvių perdavimų pasiekė karjeros rekordą.
„Prieš tą sezoną aš kalbėjau su šviesaus atminimo Serbijos treneriu Aco Petrovičiumi, kuris apie Bojaną atsiliepė gerais dalykais, – sakė Kurtinaitis. – Bojanas matė visą aikštelę iš bet kurio kampo, suprato, ko iš jo reikalauja treneris. Jis buvo tarsi komandos karys. Bojanas buvo grynai toks žaidėjas, kurio mums reikėjo – disciplinuotas ir žinantis, kur reikia atakuoti. Tą jis ir pademonstravo ne tik tose rungtynėse, bet ir tą sezoną.“
„Rungtynėse su „Efes Pilsen“ problema buvo ta, jog krepšininkai kovojo tik dėl pergalės, ne dėl bendro rezultato ir pranašumo, – tęsę Kurtinaitis. – Žaisdami atsakomąjį mačą Stambule mes pralaimėjome didesniu skirtumu ir galiausiai abi komandos finišavo su tiek pat pergalių. Taigi tarpusavio pranašumas mums iš esmės kainavo patekimą į „Top 16“ etapą.
Tada nebuvome tiek patyrę Eurolygai, tokio tipo sistemai, bet likau laimingas, kaip mes pasirodėme.“
Po etapo „Lietuvos ryte“ Kurtinaitis tuomet persikėlė į „Chimki“. Prisimindamas debiutą Eurolygoje su Vilniaus ekipa, lietuvis susimąstė, kaip viskas galėjo pasisukti kita linkme, jei ne sėkmingas etapas su „Lietuvos rytu“.
„Tas sezonas mano buvo tarsi asmeninis siurprizas, kadangi po to pradėjau galvoti: „Gerai, galbūt aš esu pakankamai geras treneris, jog galėčiau darbuotis šitame lygyje“, – atviravo Kurtinaitis.
