Nuotr.: Reuters – Scanpix, BNS, D.Lukšta, YouTube/BasketNews.lt iliustracija
Nuotr. Reuters – Scanpix, BNS, D.Lukšta, YouTube/BasketNews.lt iliustracija

Balandžio 19-ąją dienos šviesą išvydo dokumentinis serialas apie paskutinį legendinio NBA krepšininko Michaelo Jordano sezoną Čikagos „Bulls“ gretose. Pasaulį sukausčius COVID–19 virusui ir atšaukus beveik visus krepšinio čempionatus, „Paskutiniu šokiu“ (ang. „The Last Dance“) pavadinta dokumentika buvo tarsi šviežias oro gūsis visiems šio sporto mylėtojams bei sulaukė milžiniško susidomėjimo.

Serialas apie Jordaną ir čempionišką 1997–1998 metų „Bulls“ ekipą sumušė visus ESPN žiūrimumo rekordus ir tą dieną, kada ši dokumentika buvo išleista, ją pamatė daugiau nei 6 milijonai žmonių. 22 metus stalčiuje pragulėję ir pagaliau parodyti epizodai sulaukė itin daug teigiamų įvertinimų ne tik iš fanų, bet ir iš ryškiausių pasaulio krepšinio žvaigždžių.

Prieš Jordaną bei kitus legendinius NBA krepšininkus 1992–aisiais teko rungtyniauti ir lietuviams. Lietuvos rinktinė su iš NBA žvaigždžių sudaryta JAV svajonių komanda ginklus surėmė Barselonos olimpinių žaidynių pusfinalyje.

Tuo metu amerikiečių stovykloje pirmaisiais smuikais grojo geriausi pasaulio krepšininkai – šalia Jordano rungtyniavo Magicas Johnsonas, Karlas Malone‘as, Charlesas Barkley, Scottie Pippenas ir kiti.

Žvaigždėmis perpildyta JAV rinktinė lietuvius sutriuškino net 51 taško persvara (127:76) ir tai iki šios dienos yra didžiausias visų laikų mūsų nacionalinės komandos pralaimėjimas. Visgi tuometinis Lietuvos rinktinės krepšininkas Sergejus Jovaiša tikina, jog skirtumas tarp komandų galėjo būti mažesnis, jeigu ne pragmatinis požiūris į varžovą.

„Pusfinalyje tiesiog taupėme jėgas bronziniam finalui ir tikslas buvo sudalyvauti tam tikrame šou su pasaulinėmis krepšinio žvaigždėmis, – apie rungtynių strategiją kalbėjo Gudriojo lapino pravardę turėjęs krepšininkas. – Laimėti tikrai nebuvo įmanoma, o kokiu skirtumu reikia pralaimėti, tikrai neskaičiavome, norėjome gražiai praleisti laiką ir mums tas pavyko.“

Dar vienas legendinis žalgirietis bei vienas tuometinės rinktinės lyderių Rimas Kurtinaitis tikino, kad tokią taktiką sugalvojo treneris Vladas Garastas.

„Treneris Garastas paruošė kitokią, atsargumu paremtą strategiją, nes mes realiai žiūrėjome į visą situaciją. Laimėti nebuvo įmanoma, todėl pagrindiniai žaidėjai rungtyniavo mažiau. Mes išėjome žaisti ir žaidėme taip, kaip sugebėjome. Žinoma, tuo metu JAV rinktinė buvo labai galinga ir pralaimėjome tikrai dideliu skirtumu“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Kurtinaitis.

Nors tuometinės Lietuvos rinktinės krepšininkai, anot Kurtinaičio, dėl didžiausio visų laikų pralaimėjimo pernelyg nesikrimto, viską po mačo reziumavo Arvydo Sabonio pastaba rūbinėje.

„Nu ką, parodė jie, koks mėšlas esame“, – taip, pasak Kurtinaičio, po dvikovos pasirodymą įvertino Sabas.

Blokas Jordanui

Rungtynėse su Svajonių komanda mūsiškius į priekį vedė Šarūnas Mačiulionis. Tuo metu „Golden State Warriors“ klubui priklausęs lietuvis į JAV rinktinės krepšį įmetė 20 taškų, atliko 8 rezultatyvius perdavimus bei perėmė 4 kamuolius.

Amerikiečių gretose iš visų žvaigždžių ryškiausiai žibėjo Jordanas. Šešiskart NBA čempionas lietuviams atseikėjo 21 tašką, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 6 kamuolius.

Susitikimo pradžioje vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių Kurtinaitis užfiksavo įspūdingą epizodą prieš patį Jordaną. Net ir prabėgus beveik trims dešimtmečiams, Kurtis šią rungtynių akimirką prisimena su nostalgija.

„Rungtynėse su Amerika man pavyko iš nugaros nublokuoti Jordano metimą, – pasakojo Kurtinaitis. – Trumpai tariant, susitikime su Michaelu padariau tokį braižą, įsvilinau vieną stogą, ko per visą savo karjerą negalėjo padaryti daugelis NBA krepšininkų (juokiasi).“

Epizodas nuo 3:25:

Per dvikovą su Svajonių komanda Jordano globą iš komandos draugų tekdavo perimti ir Valdemarui Chomičiui. Pasak olimpinio čempiono, prieš Jordaną gintis buvo sunku, o puolime jis išbandė visą savo klaidinančių judesių arsenalą.

„Bandžiau jam parodyti, kad einu į kairę, o iš tikrųjų eidavau į dešinę, o jis kaip stovi, taip stovi, nereaguoja į jokius mano klaidinančius judesius, – juokėsi Chomičius. – Tada bandžiau jį apeiti greičiu, kelis kartus pusiau gavosi. O gynyboje tai kaip dabar prisimenu, kad dengiau Michaelą ir iš po užtvaros jis iššoko taip aukštai, kad pėdos buvo man ties krūtine. Galvojau ir pats šokti, nes buvau stiprus fiziškai, bet mačiau, kad nėra jokių šansų. Žmogus juda visiškai kitaip negu kiti, visiškai kitaip reaguoja į patį žaidimą. Jis tiesiog aikštelėje atrodė kitaip negu kiti.“

Chomičiui tai nebuvo pirmasis susidūrimas su NBA žvaigždėmis. 1979-aisiais jam teko rungtyniauti prieš kitą, dar tik pradedantį karjerą legendinį krepšininką – Magicą Johnsoną.

Tuomet Chomičius su Sovietų Sąjungos rinktine lankėsi JAV, kur žaidė rungtynes su šios šalies universitetų komandomis.

„Viena įsimintiniausių dvikovų buvo su Mičigano universitetu, kurio komandoje rungtyniavo Magicas. Prieš rungtynes treneris man davė užduotį spausti Magicą ir stengtis atimti iš jo kamuolį. Pasak trenerio, kadangi Johnsonas kaip įžaidėjas yra labai aukštas, perimti kamuolį iš jo bus vieni juokai. Aš manau, jog treneris nesuprato, kokio tai kalibro žaidėjas. Vykdžiau trenerio nurodymą ir po kelių akimirkų jau sėdėjau ant suoliuko su 3 pražangomis, o jis man pasakė: „Tu visai nieko nemoki“, – istoriją pasakodamas, juokėsi Seulo olimpinis čempionas.

Iki Barselonos olimpinių žaidynių JAV rinktinei tarptautiniuose krepšinio turnyruose atstovaudavo NCAA žaidėjai. Tačiau tuometinis FIBA vadovas Borislavas Stankovičius 1989 metais NBA atletams atvėrė duris į tarptautinius krepšinio turnyrus, kai FIBA kongresas panaikino vardą „mėgėjas“.

Kurtinaitis yra įsitikinęs, kad pirmoji iš NBA elito sudaryta ekipa ir buvo pati tikriausia „Svajonių komanda“.

„Tai buvo visų laikų geriausia JAV svajonių komanda. Visos kitos, vėlesniais metais surinktos JAV rinktinės, palyginus, tik gumą kramtė, – sakė Kurtinaitis. – 1992 metais atėjo vyrai, rimti krepšininkai, ir žaidė maksimumą. Tas ir buvo gražu, nes jie žaidė visa jėga ir neatėjo į aikštelę tik paslankioti, ką mes matėme kitose varžybose, o ypač 2004-ųjų Atėnų olimpiadoje. Pirmoji svajonių komanda parodė, kad jie yra tikros žvaigždės ne savo pasipūtimu, o savo įspūdingu žaidimu ir maksimaliomis pastangomis kiekviename judesyje.“

Savo ilgamečiam komandos draugui legendiniame Kauno „Žalgiryje“ pritarė ir Chomičius. Buvęs krepšininkas pridūrė, jog rungtynės prieš 1992–ųjų svajonių komandą tapo įkvėpimu tęsti profesionalo karjerą.

„Tai buvo fantastiška komanda, kokios niekada nebuvome matę. Tiesiog negali patikėti, kad gali žaisti prieš geriausius NBA žaidėjus, būti šalia ir matyti, kaip jie aikštelėje išdarinėja stebuklus. Ta rinktinė buvo nepakartojama ir turbūt geriausia, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Chomičius. – 1992 metais nebuvau jaunuolis, man buvo 33–eji, tačiau buvimas šalia tokių garsių žaidėjų mane tiesiog įkvėpė ir po to rungtyniavau dar 8 metus. Turėjau norą tobulėti ir padaryti kažką panašaus į tai, ką tuo metu išdarinėjo svajonių komanda. Iš kitos pusės, mes patys turėjome savo žvaigždžių: Sabą, Marčiulionį, Karnišovą. Turėdami tokius krepšininkus prie ryškių asmenybių buvome pripratę, tačiau kai susitikome su tais vyrukais, pamatėme visiškai kitą lygį.“

Su Barkley – į barą

Paklaustas, su kuriais svajonių komandos nariais pavyko užmegzti ryšį už aikštelės ribų, Jovaiša prisiminė, kaip per apdovanojimų ceremoniją bandė prisivilioti Jordaną į Lietuvą.

„Po rungtynių teko šnektelėti su Michaelu Jordanu. Juokais jam leptelėjau: „Michaelai, tu labai geras žaidėjas, bet būtum dar geresnis, jeigu žaistum Lietuvos rinktinėje“. Jis nusijuokė, paspaudė man ranką ir pasirašė ant krepšinio programėlės“, – linksmą istoriją prisiminė Jovaiša.

Tuo metu Kurtinaitis dėl savo ankstesnės patirties jau buvo pažįstamas keliems „Svajonių komandos“ žaidėjams. 1989 metais Kurtis buvo pakviestas dalyvauti NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio tritaškių konkurse. Tai buvo pirmas kartas pajėgiausios planetos krepšinio lygos istorijoje, kai į rungtį pakviečiamas krepšininkas, nerungtyniaujantis jokiame NBA klube.

„Žalgirio“ spalvas gynusiam Kurtinaičiui konkursas nebuvo itin sėkmingas. Taiklia ranka garsėjęs olimpinis čempionas surinko 9 taškus ir rungtyje užėmė paskutinę vietą. Visgi pats Kurtinaitis įspūdžius JAV prisimena labai maloniai ir papasakojo dar negirdėtą istoriją, kaip su tuometinėmis NBA žvaigždėmis Charlesu Barkley ir Isiah Thomasu leido laiką viename Hjustono barų.

„Kai žaidėme prieš juos olimpiadoje, Charlesas Barkley mane prisiminė iš 1989 metų NBA visų žvaigždžių savaitgalio Hjustone, kuomet buvau pakviestas dalyvauti tritaškių konkurse. Po konkurso Charlesas su Isiah Thomasu priėjo prie manęs ir pasiūlė kartu vykti į naktinį barą, kuriame po šventinio savaitgalio rinkosi visi ryškiausi tuometinio krepšinio pasaulio žmonės. Žinoma, nė nedvejojęs sutikau, o laiką ten praleidome labai smagiai. Sėdėjome iki penktos valandos ryto ir diskutavome įvairiomis krepšinio bei gyvenimo temomis“, – šventimą su NBA žvaigždėmis prisiminė Kurtinaitis.

Nesusipratimas dėl fotoaparato per rungtynes

1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių pusfinalio tarp Lietuvos ir JAV rinktinių metu buvo užfiksuotas neeilinis ir kiek komiškas epizodas. Rungtynėms artėjant prie pabaigos, jauniausias lietuvių krepšininkas Artūras Karnišovas atsisėdo ant grindų, į rankas paėmė fotoaparatą ir pradėjo fiksuoti rungtynių momentus.

Vaizdai su šiuo epizodu apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą ir šis momentas Karnišovui primenamas iki šiol.

„Artūras buvo jaunas ir tokiame lygyje dar nebuvo rungtyniavęs, todėl jis bandė įamžinti savo dievukus, – pasakojo Chomičius. – Tai buvo mūsų pirmasis turnyras po Lietuvos vėliava ką tik išsivadavus iš Sovietų Sąjungos ir tokios akimirkos, kurios atgulė nuotraukose, yra labai brangios.“

Kitas tuometinis rinktinės veteranas, Kurtinaitis, šiuo klausimu buvo griežtesnis. Jis teigė nesupratęs jaunojo Karnišovo poelgio.

„Nesupratau ir mačiau, jog per ESPN televiziją šis epizodas buvo pašieptas pačios svajonių komandos: „Mes atvažiavome krepšinį žaisti, o jie – su mumis fotografuotis“, – tokią repliką atsimenu. Aš manau, kad Artūro veiksmas nebuvo solidus, nes tu žaidi ir tai yra tavo oponentas. Negali žaisdamas rodyti kažkokio susižavėjimo, dievinimo tų žmonių, prieš kuriuos žaidi. Man kažkaip nesiriša, – kalbėjo Kurtinaitis. – Žinoma, Artūras buvo jaunas, ką tik po studijų JAV universitete. Jis gyveno Amerikoje ir dievino JAV krepšinio žvaigždes, visa tai gerai, bet manau, kad per rungtynes taip nereikėtų daryti. Galima po rungtynių paprašyti bendros nuotraukos, ką ir darė Valdemaras Chomičius. Bet aš ir jam sakiau: „Valdai, tu olimpinis čempionas, jie turi su tavim fotografuotis, o ne tu su jais.“

Atlaidžiausiai į šią situaciją žiūrėjo vyriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas 1992 metų olimpiadoje. Tuo metu karjeros saulėlydį išgyvenęs 37–erių Jovaiša pasijuokė iš komiško epizodo ir patarė Karnišovui profesijos nekeisti.

„Nežinau, ką jis ten norėjo nufotografuoti. Tačiau jam pasakiau, kad yra kur kas geresnis krepšininkas nei fotografas, ir patariau likti prie krepšinio“, – pasakojo Jovaiša.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (2)
JR
Nebebus daugiau tokių varžybų, nebebus tokių JAV rinktinių, niekada.
2020-04-28
+1
Atsakyti
Anonimas
period.
2020-04-28
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 2

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.