Kas būtų, jei Michaelas Jordanas žaistų šiuolaikinėje NBA? Šiuo metu, kai visi prilipę prie televizorių ekranų stebi „Paskutinio šokio“ dokumentiką, tai yra populiarus hipotetinis klausimas.
Tačiau, kad ir kaip žiūrėtume į šį klausimą, praktiškai nėra abejonių, kad MJ šiais laikais dominuotų taip pat, kaip tai darė su devintojo dešimtmečio Čikagos „Bulls“.
Kirkas Goldsberry iš ESPN pateikia 5 priežastis, kodėl Jordanas būtų geriausias krepšininkas ir šiuolaikiniame krepšinyje.
1. Įspūdingas atletiškumas
Ar Jordanas sugebėtų atsilaikyti prieš šių laikų geriausius žaidėjus? Be abejo, taip. Jordanas išlieka vienu geriausių atletų, kokius tik yra matęs NBA pasaulis.
„Jis yra gerai sudėtas, 198 cm ūgio ir 86 kilogramų svorio žaidėjas, galintis žaisti gynėjo arba puolėjo pozicijose. Greičiu pasižymintis Jordanas 35 metrų atkarpą nubėgo per 4,3 sekundės“, – 1983-aisiais apie Jordaną rašė „New York Times“.
Visi žinome, kad sporto salė Jordanui nebuvo tamsus miškas, tačiau jis taip pat buvo greitas. Įsivaizduokite Klay Thompsono kūną sujungtą su Alleno Iversono judrumu ir Russello Westbrooko greičiu.
Galbūt Jordanas ir nebūtų toks tvirtas kaip LeBronas Jamesas, tačiau tai jis galėtų atpirkti savo elitiniu staigumu.
Kai kurie krepšininkai iš Jordano eros turėtų sunkumų įsitvirtinti šiuolaikinėje NBA, tačiau tikrai ne pats MJ.
2. Puikus pataikymas
Ar Jordano žaidimas puolime veiktų šiais laikais? Štai šioje vietoje kyla keblumų. Krepšinis smarkiai pasikeitė nuo 2003-iųjų, kuomet Jordanas pakabino sportbačius ant vinies.
Metimai iš vidutinio nuotolio, kuriais MJ terorizavo varžovų komandas, yra nustumti į šalį ir dauguma šiuolaikinių žvaigždžių atakuoja iš trijų taškų zonos. Ar Jordanas galėtų prie to prisitaikyti?
Tikrasis Michaelas Jordanas gimė 1963-aisiais, tačiau pasvarstykime hipotetiškai ir įsivaizduokime, kad modernusis Jordanas gimė 1993-aisiais. Daug kas pasikeitė jaunių krepšinyje nuo 1970-ųjų iki 2000-ųjų ir daug kas pasikeitė koledžo krepšinyje nuo 1980-ųjų iki 2010-ųjų.
Tikrasis Jordanas nuosekliai šlifavo savo žaidimą velniškai skirtingoje krepšinio versijoje. Debiutiniame Jordano 1984-1985 m. sezone komandos vidutiniškai atlikdavo po 3,1 tritaškio, kai šiame – po 33,9 tritaškio per rungtynes. Dabartinis atakuojantysis gynėjas, norintis laimėti kaip Mike‘as, savo arsenale turi turėti galingą tritaškių arsenalą.
Skeptikai galėtų teigti, kad Jordanas per savo karjerą iš toli atakavo 32,7 proc. tikslumu. Toks procentas nebuvo geras nei tuomet, nei būtų geras šiais laikais, tačiau šis skaičius yra apgaulingas.
Dauguma aikštelių, kuriose Jordanas mokėsi žaisti, neturėjo tritaškio linijos. Kai MJ pataikė legendinį metimą 1982-ųjų NCAA finale, tritaškio linijos taip pat nebuvo.
Hipotetinis Jordanas, gimęs 1993-aisiais, užaugtų kultūroje, kuri atranda tritaškio galią. Vidurinės mokyklos ir koledžo komandos treneriai verstų Jordaną šlifuoti tritaškius metimus kiekvieną dieną.
Modernių laikų skautai, vertindami jaunų žaidėjų pataikymo potencialą, labiau atsižvelgia į baudų metimų pataikymo procentą nei į tritaškių. Jordanas NBA karjeros metu baudas metė 84 proc. tikslumu, kas yra puiku.
Jordano gebėjimas pataikyti baudų metimus ir iš vidutinio nuotolio įtikina, kad MJ lengvai galėtų išvystyti patikimą tritaškių metimą, jei jis žaistų šiuolaikiniame krepšinyje.
Hipotetinis 27-erių MJ, žaisdamas NBA 2020-aisiais, galėtų tritaškius mesti taip pat gerai, kaip Paulas George‘as (39,9 proc. vidutiniškai išmetant po 7,9 tritaškio) ar Kawhi Leonardas (36,6 proc. vidutiniškai išmetant po 5,7 tritaškio).
Šis „Clippers“ duetas į NBA žengė neturėdami patikimo metimo iš toli, tačiau šį elementą jie ištobulino dar prieš pasiekiant karjeros piką. Kaip? Sunkiu darbu, talentu ir trenerių dėka.
Ar yra netikinčių, kad labiausiai konkurencinga žvaigždė krepšinio istorijoje nesugebėtų išsiugdyti 35-40 proc. pataikymo iš trijų taškų zonos, jeigu augtų aplinkoje, pakvaišusiose dėl puolimo ties perimetru?
3. Taisyklės pavertė žaidimą puolime lengvesniu
Kiek Jordanas rinktų taškų šiuolaikinėje NBA? Įvertinus taisyklių pakeitimus, kuomet 2004-aisiais nebeliko galimybės varžovą prilaikyti ranka, metimų pasiskirstymą ir žaidimo greitį, logiška manyti, kad Jordano išnaudojimas ir efektyvumas generuotų dar daugiau taškų nei praeityje.
Įsivaizduokite Jordaną ir „Bulls“ medžiojant susikeitimus gynyboje. Įsivaizduokite tokius aukštaūgius, kaip Keviną Love‘ą ar Kristapą Porzingį bandant sustabdyti Jordaną po susikeitimo ginamaisiais. Įsivaizduokite, tokius perimetro gynėjus kaip Jamesą Hardeną ar Stepheną Curry, stengiantis prilygti Jordano žingsniams veržiantis krepšio link.
Nors šiuolaikinėje NBA yra tokių žaidėjų kaip Leonardas, George‘as ar Thompsonas, kurie tikrai yra geresni gynėjai nei Jordano oponentai devintajame dešimtmetyje, draudimas prilaikyti varžovą rankomis daro perimetro gynybą kur kas sunkesne. Šiandien Jordanas išsimestų kur kas lengvesnius metimus ir prie baudų metimų linijos stotų taip pat dažnai, kaip Hardenas.
Per 13 metų Čikagoje praleistų metų Jordanas vidutiniškai rinkdavo po 31,5 taško, atliekant po 23,3 metimo. Tai vidutiniškai sudaro po 1,35 taško per metimą. Vis tik tritaškio revoliucijos dėka ir minėtųjų taisyklių pakeitimo taškų rinkimas ties perimetru yra lengvesnis ir efektyvesnis.
Jeigu Jordano efektyvumas būtų bent jau toks pat, kaip šio sezono pirmojo dešimtuko vidurkis (1,41 taško per metimą), tuomet tie 23,3 metimo sudarytų bendrą 32,9 taško per rungtynes sumą.
Tačiau Jordanas nebuvo vidutiniokas ir jeigu savo hipotetiniam Jordanui suteiktume tokį efektyvumą, kokį šį sezoną demonstravo Hardenas (vid. 1,52 taško per metimą), tuomet MJ rezultatyvumas šokteltų iki 35,4 taško per rungtynes.
4. Ideali gynyba šių laikų NBA
Per pastaruosius dešimtmečius puolimas tapo kur kas atviresnis. Dabar viskas atsiremia į pikenrolo žaidimą ir kamuolio atmetimą ties tritaškiu. Taigi, ar Jordanas galėtų būti geru perimetro gynėju naujojoje NBA? Tikrai taip.
Jordano atkaklumas ir įtaka gynyboje būtų dar labiau vertinga nei praeityje. Nepamirškite, kad Jordanas pagal perimtus kamuolius visoje lygoje pirmavo tris sezonus. 1988-aisiais jis buvo pripažintas geriausiai besiginančiu žaidėju, o į pirmąjį gynybinį simbolinį penketą MJ buvo išrinktas 9 kartus.
Be abejo, rankomis jis galėtų naudotis mažiau nei tai darė praėjusiame amžiuje, bet jo greitis leistų tvarkytis su šių dienų geriausiais kamuolio virtuozais. Jordanui taip pat padėtų jo ūgis bei rankų ilgis.
Smagu pagalvoti, kaip Jordanas tvarkytųsi su šių dienų geriausiais gynėjais. Ar Hardenas galėtų jam sulaužyti čiurnas? Ar iš už užtvaros išbėgęs Klay Thompsonas galėtų smeigti tritaškį jam į veidą? Ar LeBronas galėtų jį pranokti savo jėga? Ar Kevinas Durantas galėtų tiesiog atakuoti per MJ rankas?
MJ galėtų vaikytis Curry taip, kaip tai darė prieš Reggie Millerį. Jis galėtų prilygti Kawhi Leonardui, kaip prilygo Clyde‘ui Drexleriui. Durantas galėtų sukelti problemų, tačiau kam jis nesukėlė problemų?
Pirmuose dviejuose 1991-ųjų NBA finalo mačuose Jordaną kamavo problemos su pražangomis, kai jis bandė dengti aukštesnį ir fiziškai stipresnį Magicą Johnsoną. Ši serija galėjo pakrypti visai kita linkme, jei ne Scottie Pippenas bei jo sugebėjimai gynyboje.
Jordanas nebuvo puikus gynėjas, nes galėdavo pranokti kiekvieną žvaigždę. Jis buvo puikus, nes jis gyvenimą apsunkindavo geriausiems pasaulio gynėjam bei puolėjams. Nėra tokio trenerio, kuris nenorėtų savo komandoje turėti krepšininko, kuris būtų toks greitas, su deramu požiūriu ir pasižymėtų aikštelėje priimamais sprendimais kaip Jordanas.
5. Kovingumas
Kalbant apie požiūrį. Tai neatsispindi statistikoje, tačiau faktorius, parodantis, kad Jordanas spindėtų kiekvienoje eroje, yra jo noras varžytis. Žiūrėdami „Paskutinį šokį“, matome, kad Jordano užsivedimas aikštėje liepsnoja balta ugnimi.
Nuo rungtynių prieš Džordžtauną 1982-aisiais iki laikų 1998-aisias, kai jis nugalėjo Jutos „Jazz“, Jordanas buvo geriausias žaidėjas pasibaigus sezonui, serijai ir rungtynėms.
Jordanas devintajame dešimtmetyje ne tik dominavo profesionaliame krepšinyje, jis laužė visus stereotipus. Neklauskite MJ, ar jis galėtų atsilaikyti prieš šių laikų elitinius gynėjus. Jis buvo jų protėvis.
Jordanas pakeitė krepšinio supratimą dėl beprecedenčio fizinių dovanų, kovingumo ir kūrybiškumo mišinio.
NBA yra lyga, kurioje netrūksta kopijų, tačiau Michaelas Jordanas neplagijavo. Jis parašė knygą.
